2017 m. sausio 9 d., pirmadienis

Vokiečiai mūšio lauke nejaučia mūsų tankų baimės .....




*******************************************


Rotmistrovo laiškas Žukovui

    VIS. SLAPTAI
    Egz.Nr.1
    SSR SĄJUNGOS GYNYBOS LIAUDIES KOMISARO PIRMAJAM PAVADUOTOJUI – SOVIETŲ SĄJUNGOS MARŠALUI
    Drg.Žukovui
    Tankų kovose ir mūšiuose nuo 1943 metų liepos 12 dienos iki rugpjūčio 20 dienos 5 Gvardijos Tankų Armija susitiko su išimtinai naujais priešininko tankų tipais. Daugiausiai mūšio lauke buvo tankų T-V („Pantera“), žymus kiekis tankų T-VI („Tigras“), o taip pat modernizuoti tankai T-III ir T-IV.
    Nuo pat pirmųjų Tėvynės karo dienų vadovaudamas tankų daliniams aš esu priverstas Jums pranešti, kad šiai dienai mūsų tankai prarado savo pranašumą ginkluote ir šarvuote prieš priešininko tankus.
    Vokiečių tankų ginkluotė, šarvai ir ugnies taiklumas tapo žymiai geresni ir tiktai mūsų tankistų išimtinis vyriškumas ir didelis artilerijos kiekis tankų daliniuose neleido priešininkui iki galo išnaudoti savo tankų pranašumus. Vokiečių tankų galinga ginkluotė, tvirti šarvai ir geri taikymosi įrenginiai mūsų tankus stato į aiškiai nenaudingą padėtį. Žymiai sumažėjo mūsų tankų panaudojimo efektyvumas ir padidėja jų išėjimas iš rikiuotės.
    1943 metų vasaros mūšiai įtikina mane, kad ir dabar mes galime sėkmingai kovoti savarankišką manevrinį mūšį, pasinaudodami puikiomis mūsų tanko T-34 manevrinėmis savybėmis.
    Bet kai tik vokiečiai savo tankų daliniais pereina, nors ir laikinai, į gynybą, tai tuo pačiu jie atima iš mūsų manevro persvarą ir atvirkščiai, pradeda pilnai išnaudoti savo tankų patrankų toliašaudą, tuo pačiu būdami mūsų tankų taikiai ugniai beveik nepasiekiamame atstume.
    Tokiu būdu, susidūrus su į gynybą perėjusio priešininko tankų daliniais mes, kaip bendra taisyklė, patirdavome didelių tankų nuostolių ir neturėjom pasisekimo.
    Vokiečiai, mūsų T-34 ir KV priešpastatę savo tankus T-V („Pantera“) ir T-VI („Tigras“), mūšio lauke jau nejaučia tankų baimės.
    Tankus T-70 aplamai negalima leisti į tankų mūšį, nes juos daugiau nei lengvai sunaikina vokiečių tankų ugnis.
    Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad mūsų tankų technika, jei neskaityti ką tik priimtų į ginkluotę savaeigių pabūklų SU-122 ir SU-152, per karo metus nedavė nieko naujo, o pirmųjų laidų tankų netobulumai, kaip antai: transmisijos grupės netobulumai (pagrindinis frikcionas, greičių dėžė ir borto frikcionai), itin lėtas ir nevienodas bokštelio sukimasis, išimtinai blogas matomumas ir ekipažo išsidėstymo ankštumas nėra pilnai išspręstas iki šios dienos.
    Jeigu per Tėvynės karo metus mūsų aviacija savo taktiniais – techniniais duomenimis nenumaldomai eina į priekį, pateikdama vis naujus ir naujus tobulesnius lėktuvus, tai apgailestaujant to negalima pasakyti apie mūsų tankus.
    Dabar tankai T-34 ir KV prarado pirmąją vietą, kurią jie tarp kariaujančių šalių tankų pelnytai buvo užėmę pirmosiomis karo dienomis.
    Dar 1941 metų gruodžio mėnesį aš buvau gavęs slaptą vokiečių vadovybės instrukciją, kuri buvo parašyta mūsų tankų T-34 ir KV bandymų poligonuose pagrindu.
    Kaip šių bandymų rezultatas, instrukcijoje buvo parašyta maždaug taip: vokiečių tankai negali kovoti su rusų tankais ir tankų mūšio turi vengti. Susidūrus su rusų tankais buvo rekomenduojama prisidengti artilerija ir nukreipti tankų veiksmus į kitą fronto ruožą.
    Ir iš tikrųjų, jei prisiminti mūsų 1941 ir 1942 metų tankų mūšius, tai galima tvirtinti, kad vokiečiai paprastai nestodavo su mumis į mūšį jei neturėdavo kitų kariuomenės rūšių paramos, o jei ir stodavo į mūšį, tai tik turėdami daugkartinį savo tankų pranašumą, o tai jiems 1941 ir 1942 metais nebuvo sunku pasiekti.
    Mūsų tanko T-34 – geriausio tanko pasaulyje karo pradžioje, bazėje 1943 metais vokiečiai sugebėjo duoti dar tobulesnį tanką T-V („Pantera“), kuris iš esmės yra mūsų tanko T-34 kopija, o savo savybėmis stovi žymiai aukščiau už mūsų T-34 ir ypač pagal ginkluotės kokybę.
    Mūsų ir vokiečių tankų charakterizavimui ir palyginimui pateikiu sekančią lentelę:
    х) 75 mm pabūklo vamzdis 1,5 karto ilgesnis už mūsų 76 mm pabūklo vamzdį ir todėl sviedinys įgyja žymiai didesnį pradinį greitį.
    (mano pastaba – T-I – aiškiai turima mintyje „Pantera“)
    Aš, kaip tankų kariuomenės patriotas, prašau Jūsų, draugas Sovietų Sąjungos maršale, sulaužyti mūsų tankų konstruktorių ir gamintojų konservatyvumą bei išpuikimą ir su itin aštriai iškelti klausimą apie masinį naujų tankų, kovinėmis savybėmis ir konstrukciniu apiforminimu lenkiančių dabar egzistuojančių vokiečių tankų tipus, išleidimą jau 1943 metų žiemą.
    Be to prašau žymiai pagerinti tankų dalinių aprūpinimą evakuacinėmis priemonėmis.
    Priešininkas visus savo pamuštus tankus, kaip taisyklė, evakuoja, o mūsų tankistai dažnai šios galimybės neturi, dėl ko mes dažnai prarandam daug laiko tankų atstatymui. Tuo pat, tais atvejais, kai tankų mūšio laukas kurį tai laiką atitenka priešininkui, mūsų remontininkai po to vietoj pamuštų mūsų tankų randa beformes metalo krūvas; taip priešininkas šiais metais mūšio lauke paliktus visus mūsų tankus susprogdina.
    5 GVARDIJOS TANKŲ ARMIJOS VADAS
    GVARDIJOS TANKŲ KARIUOMENĖS GENEROLAS-LEITENANTAS
    (ROTMISTROVAS) Parašas.
    1943 metų rugpjūčio 20
    Veikianti Armija.

    Komentarų nėra:

    Rašyti komentarą