Gruodžio 14 d. Vakare
Vyriausybė išplatino pranešimą, kad
premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė netenkinti užsienio reikalų ministro
Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų
atleisti juos iš pareigų. Abu ministrai toliau eis savo pareigas.
Gruodžio 20 d. Vyriausybės
nacionalinio saugumo komisija paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir
„Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos
pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
„Lietuvos
geležinkeliai“ gruodžio 20 d. pranešė:
„Gruodžio 17 d. Lietuvos
geležinkeliai" sulaukė oficialaus
JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (US Treasury Department‘s
Office of Foreign Asset Control, OFAC) išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti
Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij" paskelbtas sankcijas.
„Lietuvos geležinkeliai"
atsiųstame rašte išdėstyta informacija
patvirtina, jog bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą
– kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami.
Gruodžio 21 d. Valstybės
saugumo departamentas pranešė, jog
neturi duomenų, kad tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą
keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
Gruodžio 21 d. 13 Seimo opozicijos narių pateikia ministrei
pirmininkei 12 klausimų, kuriuos vainikuoja:
Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos
įmonei “Belaruskalij” kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt[1][1]
žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės kelia nerimą dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų integralumo bei galimų
rizikų šalies nacionaliniam saugumui.
Gruodžio 22 d. vakare „Lietuvos geležinkeliai" valdyba priima sprendimą:
Iš pareigų besitraukiantį
„Lietuvos geležinkelių" generalinį
direktorių Mantą Bartušką keičia laikinasis vadovas Egidijus Lazauskas. Jis
šias pareigas eis pereinamuoju laikotarpiu – nuo sausio 4 d. iki kol bus
paskirtas nuolatinis vadovas.
O
ketvirtadienį gruodžio 23 d. ministrė pirmininkė Seime atsako į 13 opozicijos
narių gruodžio 21 d. 12 klausimų. Iš
esmės nieko nepasako, kaip ir reikėjo tikėtis.
Beje
gruodžio 23 d, „Lietuvos
geležinkeliai" pranešė:
„ 2022 m.
Grupės biudžetas suplanuotas be Baltarusijos bendrovės krovinių, numatyta
plėtra Lenkijos bei Ukrainos rinkose. Šiuo metu „Lietuvos
geležinkeliai" Grupė turi du
didelius iššūkius. Pirma, turime
išspręsti Baltarusijos trąšų tranzito klausimą.
veiklą. Šiuo metu koncentruojamės į tokias rinkas kaip Ukraina, Lenkija,
plėtojame intermodalinių krovinių gabenimą į Vakarų Europą. Būdami Antra,
lygiagrečiai turime dirbti diversifikuodami .....“
O tuo metu
žiniasklaidoje vyksta diskusijos ir pan. , kaip
sakoma, ne apie esmę, o apie ką tik nori ...
Daugiausia
akcentuojama “politinė atsakomybė“, betgi
galima sužinoti ir kažką tai naujo.
Štai
socialinių mokslų daktarė labai nuosekliai ir nuoširdžiai aiškina, kad „politikai
dirba mums“.... ir labai tikėtina,
kad ji tuo ir tiki ...
Aplami tai
šios informacijos turėtų pakakti, kad susidaryti nuomonę, jeigu jos dar nėra,
kaip veikia Seimas, jo opozicija, Vyriausybė .
Visų pirma
yra aišku, kad tokio įstatymo, kuris nustatytų ES, Lietuvos, kitų šalių
sankcijų (politinių ar ekonominių) taikymą nėra.
O jeigu
tokio įstatymo nėra, tai gal nuo to ir reikia gerbiamai Seimo opozicija ir, kaip sakoma, pradėti ...
Argi nėra akivaizdu,
kaip veikia Vyriausybė, jeigu ne ji, o „Lietuvos geležinkeliai" rūpinasi
sužinoti, ar JAV sankcijos gali būti tiesiogiai taikomos Lietuvoje.
Ir kaip
suprasti, kad kada akivaizdžiai JAV sankcijos Lietuvoje tiesiogiai negali būti
privalomos, „Lietuvos geležinkeliai" jau pateikė jas įvertinantį 1922 metų
savo biudžetą ...
Kaip tokiu
atveju suprasti premjerės ryžtą bet kokiomis priemonėmis nutraukti baltarusiškų
trąšų tranzitą per Lietuvą ?
Beje Vyriausybė
kraipėsi į savo Nacionalinio saugumo komisiją ir Valstybės saugumo
departamentą.
Kodėl ne į Valstybės saugumo pagrindų įstatyme nustatytą Strateginių
tyrimų ir analizės centrą, kuris:
„„Išorės aplinkos pokyčius ir jų
įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl
regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą
užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio,
saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia ....“
Beje šis
Centras ir be atskiro kreipimosi, kada Taivanio diplomatinės atstovybės
atidarymas sukėlė tokia Kinijos reakciją, kada mūsų valstybės vadovo išprašytos
sankcijos Baltarusijai iššaukė masinį sienos pažeidėjų srautą, turėjo viešai
paskelbti savo atitinkamus vertinimus.
Tikėtis, kad
Seimo opozicija tai padarys, vilties nėra ...
Kaip matome
iš aukščiau pateiktos informacijos, ji tiktai stengėsi, kaip sakoma, įspirti
arogancijos pertekusiam užsienio reikalų ministrui.
Betgi ar jis dėl savo elgesio kaltas, nes kas paneigs,
kad tokius jau genus jis paveldėjo ...
Taigi taip mums dirbo politikai šiais metais.
O žmonės
sako, kiti metai, kiti lapai ...
Taigi to ir
tikėkimės, nes, kaip sakoma, viltis miršta
paskutinė ...
***************************************************************************
Oficialus OFAC raštas: JAV sankcijos nėra privalomos „Lietuvos
geležinkeliams“
Gruodžio 17
d. vakare LTG
gavo oficialų OFAC raštą, kuriuo atsakoma į lapkričio 12 d. pateiktą prašymą
raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas suteiktą
informaciją dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo. Iš OFAC gautu
išaiškinimu LTG pasidalino su Vyriausybe, Susisiekimo ir Užsienio reikalų
ministerijomis.
Ilgalaikę
sutartį su „Belaruskalij" LTG pasirašė 2018 m., ji galioja iki 2023 m.
pabaigos. Kadangi JAV sankcijos nėra taikomos LTG, jų paskelbimas nesuteikia
bendrovei teisėto pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LTG ir
„Belaruskalij" sutartyje numatyta, kad ji gali būti nutraukiama įspėjus
apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau
vienašališkai, kita pusė gali reikalauti atlyginti patirtas sąnaudas ir prarastas
pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG
bankrotu.
LTG kreipėsi
į OFAC, prašydami aiškinamųjų nurodymų dėl dabartinės ir galimai būsimos verslo
veiklos, susijusios su „Belaruskalij" produkcijos gabenimu per Lietuvą. LTG
prašė išaiškinimo dėl trijų tipų sutarčių: su „Belaruskalij", su
nesankcionuotomis trečiosiomis šalimis, įsikūrusiomis Lietuvoje ar kitur
Europos Sąjungoje, su „Belorusskaya kalinaya kompaniya" (BKK). LTG taip
pat prašė patvirtinimo, kad sutartys, nesusijusios su JAV asmenimis ar JAV
doleriais atliekamais mokėjimais, nepažeidžia ir ateityje nepažeis sankcijų,
kad jos negresia ir negrės LTG baudomis už sankcijų pažeidimus.
Kartu buvo
teiraujamasi patikslinimo, kad JAV paskelbtos sankcijos Baltarusijai yra
pirminės, o ne antrinės.
„OFAC
paskelbtos sankcijos neatrodo tiesiogiai privalomos LTG, nes nėra jokio ryšio
su JAV. LTG nėra JAV asmuo, o prašyme pateikta informacija neindikuoja, jog
jame minimos sutartys ar su sutartimis susiję mokėjimai yra susiję su JAV
asmenimis, tarp kurių būtų JAV finansinės institucijos ar korespondentai.
Tačiau,
atsižvelgiant į tai, jog subjektai, kurie nepatenka į JAV sankcijų jurisdikciją
ir nepaisant to pasirenka laikytis OFAC sankcijų, raginame rizikų vertinimu
pagrįstą požiūrį į OFAC sankcijų laikymąsi. Asmenys, dedantys pastangas
laikytis OFAC sankcijų, turėtų atsargiai įvertinti susijusį reguliavimą ir
sankcijų riziką, susijusią su sandoriu, prieš nuspręsdami imtis veiksmų",
- nurodoma OFAC atsiųstame rašte.
Be to, OFAC
pažymėjo, kad antrinės sankcijos šiuo metu nėra taikomos.
Dėl gruodžio
8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų laikymosi LTG konsultavosi ir konsultuojasi su
atsakingomis Lietuvos ir JAV valstybinėmis institucijomis, tarp kurių – ir
OFAC. Situacijai išsiaiškinti buvo pasitelkti ir Lietuvos bei JAV teisininkai.
Konsultacijų metu prieita prie išvados, jog JAV paskelbtos sankcijos
„Belaruskalij" Lietuvos subjektams nėra privalomos. Jos taikytinos tik tuo
atveju, jei sandoryje dalyvauja JAV asmuo, sandoris vykdomas JAV doleriais,
sandoris vykdomas per JAV banką korespondentą. Šią išvadą patvirtina ir iš OFAC
gautas oficialus raštas. LTG ir „Belaruskalij" atsiskaitymai vykdomi
eurais, o sandoryje nedalyvauja JAV asmenys.
Lietuvoje
privalomos ES sankcijos. Jos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po
2021 metų birželio 25 dienos. „Belaruskalij" nėra įtrauktas į ES
sankcionuotų subjektų sąrašą. Vis dėlto, ES sankcijos draudžia tam tikros
rūšies (kodo) kalio chlorido produktų importą. Tokia produkcija sudaro itin
nedidelę visos „Belaruskalij" vežamos produkcijos dalį (iki 20 proc.).
Taigi, didžiajai daliai „Belaruskalij" vežamos produkcijos netaikomos
jokios ES sankcijos, o turint galvoje, kad minėtas draudimas netaikomas
sutartims, sudarytoms iki 2021 m. birželio 25 d., visos „Belaruskalij"
produkcijos (be išimties) vežimui nėra taikomi jokie ribojimai.
„Lietuvos
geležinkeliai", atsižvelgdami į stebimas rizikas ir planuodami veiklos
diversifikaciją, iš strateginių krypčių anksčiau šiemet pašalino
„Belaruskalij" krovinius. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m.
Grupės biudžetas, kuris buvo suplanuotas be „Belaruskalij" krovinių. Šiuo
metu kartu su akcininku ieškoma tvaraus teisinio sprendimo susiklosčiusiai
situacijai spręsti. Baltarusijos bendrovės krovinių srautas bus sustabdytas
iškart, kai atsiras tam reikalingas teisinis pagrindas.
Atnaujinta 2021-12-20
