Sveikatos apsaugos
ministrui Aurelijui Verygai
2017 07
21 Nr. 4
Žiniai: Energetikos ministerijai
Seimo Sveikatos reikalų komitetui
Vyriausybės kanceliarijai
DĖL LIETUVOS
HIGIENOS NORMOS HN 24:2017 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ IR
KITŲ TEISĖS AKTŲ
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 24:2017 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR
KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ nustato:
40.3. Pastato karšto vandens sistema ar jos dalis turi būti plaunama
geriamuoju vandeniu ir dezinfekuojama, kai
ji pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens
tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto arba kai diagnozuojami vartotojų
susirgimai legionelioze.
40.4. Jeigu 1 l karšto vandens
randama daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 legionelių, turi būti
patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos
priežastis, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės
profilaktikos priemonių. Jeigu 1 l karšto vandens randama daugiau nei 10 000
legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima
vandens taršos priežastis, vandens tiekimo sistema valoma ir padaroma
nekenksminga, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės
profilaktikos priemonių. Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir
kenksmingumo šalinimą, atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms
nustatyti.
40.5. Atliekant trumpalaikę
cheminę karšto vandens sistemos dezinfekciją chloru, laisvojo chloro
koncentracija sistemą užpildančiame geriamajame vandenyje keturias valandas
turi būti 50 mg/l. Sistemą užpildančio geriamojo vandens temperatūra neturi
būti didesnė kaip 30 0C. Baigus trumpalaikę cheminę karšto vandens
sistemos dezinfekciją chloru, sistema plaunama geriamuoju vandeniu, kol
laisvojo chloro koncentracija jame neviršija 1 mg/l.
40.6. Apie planuojamą karšto
vandens dezinfekciją, jos tikslus, trukmę ir būtinas saugos priemones karšto vandens tiekėjas prieš dvi dienas
privalo raštu informuoti vartotojus.
Tuo tarpu karštas vanduo iš esmės ruošiamas
daugiabučiuose namuose, o likusi pusė
Visagino miesto greit nuo centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo pereis
prie karšto vandens ruošimo daugiabučiuose namuose.
Taigi greit
centralizuotai paruošto karšto vandens tiekėjas liks tik kur ne kur dar nuo
sovietmečio vegetuojančiose mažose
šildymo sistemose.
O daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens
sistemos su karšto vandens ruošimo įrenginiais yra daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektai,
kuriuos prižiūri (eksploatuoja)
daugiabučių namų savininkų pasirinkti prižiūrėtojai.
Tokiu būdu įpareigojimai karšto vandens tiekėjui, kurio šiais
atvejais nėra, neatitinka realios situacijos.
Vienkart tenka nusistebėti, kad iki šiol ministerija nėra
patvirtinusi Legionelės dezinfekcijos tvarkos
(kas privalo (gali) ją
atlikti, kada atlikti, kaip ji atliekama, kas atsakingas už jos rezultatus ir
t.t.).
Štai higienos norma
nustato, kad dezinfekcija atliekama „po vandens tiekimo sistemos
rekonstrukcijos, remonto“.
Betgi prie ko čia
karšto vandens tiekėjas, kurio nėra ....
O tokiais atvejais, kaip taisyklė, dezinfekcija neatliekama,
nes nėra teisės aktais nustatyta, kas už tai atsakingas, kas gali ją atlikti.
Nes nėra tokių teisės aktų, kurie daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens
sistemų prižiūrėtojams nustatytų pareigas ar teises atlikti terminę ar kitokią
legionelių dezinfekciją.
Kitas vertus ir
kokia gi ir kam nauda iš tokios dezinfekcijos, kurią pvz. atliko Šaulių šilumos
tiekėjas – 360 –ties daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų
prižiūrėtojas (Priedas 1), siūlydamas kitų daugiabučių namų valdytojams ją atlikti, ir vienkart pakeldamas šilumnešio temperatūrą
visam mieste.
Kad tokia dezinfekcija yra iš srities akcija-atrakcija,
akivaizdu ir nepaneigiama, nes sveikatos
apsaugos institucijos joje nedalyvauja.
O kad tokiu atveju iš
„Valstybinio reketo“ (neteikiamos centralizuotai paruošto karšto
vandens veiklos) nauda šilumos
tiekėjui yra akivaizdi, tai kas paneigs.
Sumoje yra akivaizdu,
kad dėl viso to kalta yra ministerija, neparengusi atitinkamų dezinfekcijos
teisės aktų.
Todėl, viešojo intereso gynimo tikslu, prašome
atitinkamai patikslinti higienos normą ir patvirtinti Legionelės terminės
dezinfekcijos vykdymo teisės aktus, kad Energetikos ministerija galėtų parengti
savo atitinkamus teisės aktus.
Vienkart prašome mus informuoti apie priimtus konkrečius
sprendimus situacijai pašalinti.
O Seimo Sveikatos reikalų komitetą prašome paraginti
sveikatos ministrą atsakingai vertinti šią problemą.
Buitinių vartotojų sąjungos
prezidentas
Antanas Miškinis
Priedas 1