2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Generalinis policijos komisaras prašomas padėti Elektrėnų gyventojams



  Gavus Elektrėnų  daugiabučių namų gyventojų skundus, kad viena bendrovė prie jų laiptinių totališkai rengia susirinkimus, vienkart ir prašymą padėti užtikrinant jų rimtį ir viešąją tvarką, buvo kreiptasi į Elektrėnų policijos komisariato vadovą su prašymu Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais informuoti apie priimtas priemones.

Deja atsakymas buvo gautas pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo nustatytus terminus ir tik po priminimo.

 Buvo tikėtasi, kad Elektrėnų policija į informaciją atitinkamai reaguos, tačiau vėl gavome informaciją, kad niekas nepasikeitė.

Tada buvo pakartotinai kreiptasi į komisariato vadovą, tačiau rezultatas buvo tas pats – Visuomenės informavimo įstatymas buvo ignoruotas.

Pagaliau paskambino Elektrėnų policijos pareigūnė ir pradėjo primygtinai reikalauti pasakyti, kas gi skundėsi dėl rimties trikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimų.

Jai buvo paaiškinta, kad    „viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio“, ir ji buvo paprašyta paaiškinti, kodėl nevykdomas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimas.

Į tai pareigūnė pareiškė, kad ji dirba tiktai pagal Policijos įstatymą, kad ji laišką gavo tik šią dieną, kad ji apie mūsų pokalbį informuos savo viršininką.
  
Iš viso to galima suprasti, kodėl daugiabučių namų gyventojai nesikreipė į policiją.

Vienkart sumoje darytina išvada, kad Elektrėnų policijoje klesti netvarka, ir kad labai abejotina, ar jos viršininkas atitinka savo pareigybės  reikalavimus.

Todėl Policijos generalinis komisaras paprašytas pagal savo kompetenciją įvertinti situaciją, vienkart atkreipti dėmesį  ar komisariato vadovas atitinka savo pareigybei

Lietuvis Gediminas Grinius ultramaratone užėmė trečią vietą.


  Tai yra pirmasis G. Griniaus laimėjimas tokio aukšto lygio kalnų ultramaratone, užtikrinantis jam vietą pasauliniame šio sporto elite.



Pažymėtina, kad Gediminas  Grinius yra Kęstučio Griniaus (signataro, vartotojų teisių gynimo veterano) sūnus.


2014 m. birželio 26 d., ketvirtadienis

Kodėl, kodėl, kodėl .......

                                    
Kodėl Suomijoje ir Estijoje terminalo statybos kainuoja pigiau?

Suomijos ir Estijos planuojamų dviejų SGD terminalų, sujungtų vamzdynu Baltijos jūroje, sąmata kelia įdomių klausimų apie išlaidas lietuviškam terminalui.
Paskaičiuokime: kaimynai ketina pastatyti du terminalus ir sujungti juos 60 kilometrų ilgio vamzdynu Baltijos jūroje už 1 mlrd. eurų.
Nedrąsu net spėti, kiek šie darbai kainuotų Lietuvoje. Mat vienintelio lietuviško terminalo statybų kaštai be itin brangių povandeninio vamzdyno statybos darbų – panašūs, apie 3 mlrd. litų.
Šią sumą sudaro: 453 mln. litų (kranto infrastruktūros statybų darbai), 220 mln. litų (dujotiekis Klaipėda–Kuršėnai), 68 mln. litų (dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda), 29 mln. litų (dujotiekio Vilnius–Kaunas–Šakiai infrastruktūros darbai).
Dar apie 1,44 mlrd. litų kainuos laivo–dujų saugyklos nuoma iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ 10 metų, po 144 mln. litų kasmet. Skaičiuojama, kad apie 720 mln. litų (maždaug pusę sumos, išleistos laivo nuomai) kainuos laivo įsigijimas po 10 metų.
Taip pat apvali suma, 71,2 mln. litų, 2009-2012 metais buvo išleista terminalo projekto konsultantams.
Peršasi klausimas: kodėl lietuviškos išlaidos terminalui žymiai didesnės nei pas kaimynus?
Atsakymą čia, matyt, galėtų pateikti interesų grupė, kuri po valstybės sparnu vykdė terminalo statybų projektą.
Įdomu tai, kad Europos Sąjunga atsisakė suteikti paramą Estijos ir Suomijos projektui, nes įvertino jį kaip per brangų. ES ekspertų nuomonės apie Lietuvos terminalo kainą nebuvo paklausta, šį projektą finansuoja mūsų valstybė.
Daugiau naudingos informacijos apie SGD terminalo projektą ir kitus šalies energetikoje vykusius procesus  galima rasti Seimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvadose.
 Andrius Janukonis
********************************************************************************* 
P.S.
Tų kodėl galima išvardinti aibę.

Kodėl tiek milijonų be konkurso, vienam paslaugos teikėjui, išleista prie Sekmoko  atominės elektrinės propagandai ??

Kodėl žlugdomas biokuro diegimas šilumos gamybai ???

Kodėl praeitą vasarą kone dvigubai buvo pakilusios elektros kainos verslui ???

Kodėl apie 200 milijonų skiriama Krašto apsaugos ministerijai, kur korupcijos mastas nuspėjamai yra didžiulis, nes sistema yra uždara.

Kodėl referendumas dėl žemės vykdomas atskirai, kas kainuoja keliolika milijonų litų ?

Kodėl keliamos aukštų valdininkų algos, o policininkams ne ??

Vadovaujantis sveiko proto logika, vertinat tai, kas  vyksta šalyje sistemiškai, kompleksiškai ir istoriškai,  nesunku suvokti, kad vyksta  gerai užmaskuotas valstybės pamatų griovimas..

2014 m. birželio 24 d., antradienis

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip sakoma, juodu ant balto, prisipažino, kad neturi supratimo apie šilumos paskirstymo daugiabučiuose namuose problemas.







    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai parengus Šilumos paskirstymo taisyklių projektą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba  pateikė savo nuomonę, kad  „nepritaria šiuo metu galiojančių rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų panaikinimui, Taisyklėse pateikiamai vartotojams Šilumos paskirstymo metodų pateikimo formai ir mano, kad vartotojams labiau suprantami jau nusistovėję (daug metų naudoti) Komisijos patvirtinti konkretūs tipiniai šilumos paskirstymo metodai nei šiuo metu parengtose Taisyklėse.“

  Taip sakant, Tarnyba mano, kad tai, kad jai yra svarbu   šilumos paskirstymo metodų forma, o ne jos turinys.

  Taigi ji mano, kad jai nesvarbu,  jog  šiuo metu galiojančiuose šilumos paskirstymo metoduose nerealizuotas  principas – „kas patiekta – turi būti apmokėta“, kurį nustato Civilinis kodeksas ir   patvirtino Lietuvos Aukščiausias Teismas.

   O tai, kad šilumos vartotojai turi mokėti už neteikiamą  centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo paslaugą, Tarnyba, kaip sakoma, jau anksčiau patvirtino, kaip sakoma,  juodu ant balto.

  Ir kaip visa tai reiktų pavadinti ???

  Nekompetencija, teisine prostracija, teisiniu nihilizmu,  ....

  Pasirinkus lengviausią,  tai būtų NEKOMPETENCIJA ...

  Valstybinės   vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuri turi koordinuoti kitų vartotojų teises ginančių institucijų veiklą, NEKOMPETENCIJA ...... !!!!!!!!





***********************************************************************



VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, tel. (8 5) 262 6751, faks. (8 5) 279 1466, el. p. tarnyba@vvtat.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188770044.
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai
El. p. rastine@regula.lt




2014-06-18
Nr. 4-5859

Į
2014-06-13
Nr. R2-1570

DĖL PROJEKTO DERINIMO

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2014-06-16 gavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) pranešimą dėl Komisijos nutarimo dėl teisės akto projekto Nr. 14-6608 „Dėl Šilumos paskirstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) derinimo.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išnagrinėjusi pateiktą derinti teisės akto projektą, pritaria Šilumos paskirstymo daugiabučiame name metodų tobulinimui, tačiau nepritaria šiuo metu galiojančių rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų panaikinimui, Taisyklėse pateikiamai vartotojams Šilumos paskirstymo metodų pateikimo formai ir mano, kad vartotojams labiau suprantami jau nusistovėję (daug metų naudoti) Komisijos patvirtinti konkretūs tipiniai šilumos paskirstymo metodai nei šiuo metu parengtose Taisyklėse. Tarnybos nuomone Šilumos paskirstymo taisyklėse pateikti paskirstymo metodai dėl jų sudėtingumo būtų sunkiai suprantami vartotojams pasirenkant jiems tinkančius ir iš jų sudaryti namui pritaikytą šilumos paskirstymo metodą. Komisija neatsižvelgė į aukščiau minėtą Tarnybos nuomonę ir derinimo pažymoje teigdama, kad šiuo metu galiojantys šilumos paskirstymo metodai sunkiai suprantami vartotojams, nepagrindė nei vartotojų sociologinėmis apklausomis, nei daugiabučių namų administratorių, bendrijų ar šilumos tiekėjų nuomone.
Komisija, derinimo pažymoje nurodydama, kad laikinai neveikiant atsiskaitomiesiems šilumos apskaitos prietaisams, šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal paskutinių trijų pilnų šildymo sezono mėnesių duomenis, neatsižvelgė ir nepaaiškino į Tarnybos pastabą kaip nustatomas šilumos kiekis, kai laikinai neveikia atsiskaitomieji šilumos prietaisai naujuose namuose, ar namuose po renovacijos, kai duomenų už paskutinius tris pilnus šildymo sezono mėnesius objektyviai nėra.
Tarnybos nuomone, projekte pateikiami šilumos paskirstymo metodų principai pradžioje turėtų būti patikrinami atlikus konkrečius praktinius pagal šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos tipą ir apskaitos schemas šilumos paskirstymo paskaičiavimus atrinktuose daugiabučiuose namuose. Tokie praktiniai paskaičiavimai galėtų būti atlikti panaudojant šilumos tiekėjų pateiktus duomenis ir informaciją.

Pagarbiai

Direktorius                                                                                                               Feliksas Petrauskas

Originalas paštu nebus siunčiamas


ISO 9001-UKAS_N&B.gifAleksandras Jakiūnas, tel. (8 5) 205 5415, el. p. aleksandras.jakiunas@vvtat.lt

2014 m. birželio 23 d., pirmadienis

Ką bijo paviešinti taip vadinama „ketvirta valdžia“ ......




Kijeve Nepriklausomybės Maidane  įvyko eilinė Viečė.

 Po to nuo Maidano scenos buvo paskelbti reikalavimai Ukrainos prezidentui Petrui Porošenkai.

MAIDANAS reikalauja:

- užtikrinti pergalę kare ir taiką visoje Ukrainos teritorijoje;

-atstatyti visišką  Ukrainos sienų kontrolę;

- parengti valstybės išvystymo planą bendražmogiškų vertybių pagrindu ir sukurti naują valstybės valdymo sistemą;

- įvykdyti liustraciją pačia plačiąja prasme, tame tarpe partijų ir visuomeninių organizacijų;

   -nušalinti nuo valdžios įvairias gaujas, oligarchines grupuotes ir klanus;

 -įvertinti veiksmus nukreiptus prieš valstybę ir liaudį, ir teisingai nubausti kaltus;

 -atstatyti dvasinius, teisinius ir ekonominius valstybės pagrindus;

-atstatyti valstybės saugumą ir gynybinę galią;

-atstatyti tikrą Ukrainos-  Rusios istoriją ir supažindinti su ja viso pasaulio tautas;

-užtikrinti stabilų šalies vystymąsi ir ekonomiką, užtikrinti teisingą darbo ir veiklos paskirstymą;

-užtikrinti veiksmingą ir pilnavertę valdžios kontrolę iš pilietinės visuomenės pusės;
********************************************************************************

Perskaičius Maidano reikalavimus nesunku suprasti, kodėl juos bijo paviešinti, taip vadinama „ ketvirta valdžia“ ...

Vadovaujantis sveiko proto logika Lietuvai, kaip ir Ukrainai,  būtų reikalingas savas Maidanas, jeigu .....

Jeigu ..... jeigu liaudis nebūtų konservatorių  galutinai nukvailinta  tikslingos antirusiškos propagandos.

O kas gi yra propaganda ???

Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai.

 Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį.

Skirtingai nei nešališkai teikiamos informacijos, propagandos svarbiausias tikslas visų pirma yra daryti įtaką auditorijai.

Propaganda dažnai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne žmonių racionalų mąstymą, o emocijas.

Propaganda gali būti naudojama ideologiniais, komerciniais ar kariniais tikslais.

Kokiais tikslais konservatoriai naudoja antirusišką propagandą, visiškai nesunku suvokti vertinant  ištisai, kompleksiškai ir sistemiškai jų veiksmus.

Pradėti vertinti jų veiksmus reiktų nuo jų įtakos  LR Konstitucijos projektu


2014 m. birželio 22 d., sekmadienis

Kainų komisija prašoma pateikti informaciją, kodėl geriamo vandens kainos butuose didesnės negu namų įvaduose




   Kainų komisijos patvirtinta GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA nustato:
 .
21. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina daugiabučių namų gyventojams diferencijuojama priklausomai nuo atsiskaitymo vietos.
 .
    Kai daugiabučio namo gyventojai su geriamojo vandens tiekėju už suvartotą geriamąjį vandenį ir sutvarkytas nuotekas atsiskaito pagal butuose įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, į kainą įskaičiuojamos faktinės, tačiau ne didesnės kaip 10 proc., leistinos geriamojo vandens netektys daugiabučių namų tinkluose, susidarančios dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų paklaidų.
 .
    Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėtos netektys negali būti didesnės kaip 5 proc.
 .
   Kai daugiabučio namo gyventojai su geriamojo vandens tiekėju už suvartotą geriamąjį vandenį ir sutvarkytas nuotekas atsiskaito pagal geriamojo vandens įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, leistinos netektys daugiabučiuose namuose į kainą nėra įskaičiuojamos
 .
      Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo   visuomenės informavimo priemonėms nustatytais terminais, prašoma:
.
 Pateikti pirminės informacijos, kurios pagrindu buvo nustatytos 10 ir 5 procentų „netektys“ elektroninę kopiją, arba nurodyti jos internetinę nuorodą.
.
 Ar Komisija sutinka su pasiūlymu šią informaciją nurodyti Metodikoje ir kodėl taip nepadaryta.


Aplinkos ministerijai priminti pažadai dėl ESCO modelio taikymo



2013.08.04 Verslo žinios rašė:

IEŠKOMA BŪDŲ, KAIP Į DAUGIABUČIŲ ATNAUJINIMĄ ĮTRAUKTI ŠILUMININKUS
2013.08.04, 10:29

Valdžia ieško naujų būdų kuo smarkiau įsukti renovacijos smagratį ir nagrinėja galimybę įpareigoti šilumininkus investuoti į bent dalies daugiabučių atnaujinimą. Bet šis būdas kol kas vertinamas atsargiai.


    Toliau straipsnyje rašoma, kaip aplinkos viceministrė Daiva Matonienė žada  2013 metų pabaigoje ar 2014 metų pradžioje pasakyti ar daugiabučių namų renovacijos ESCO modelis šalyje yra gyvybingas

[  ESCO - tai žodžių Energy Saving Company (angl. - energiją taupanti bendrovė) abreviatūra, apibūdinanti reiškinį, kai investuotojas už savo lėšas padidina kliento energetinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina vėliau, sau pasiimdamas energijos ištekliams sutaupytas lėšas.
ESCO modelio esmė - namus suremontuotų vyriausybinės (savivaldybių) organizacijos ar kiti investuotojai susigrąžintų investuotus pinigus, rinkdami privalomas daugiabučių gyventojų įmokas už šildymą. Apie šį modelį vis dar diskutuojama ir ši konferencija skirta situacijos apibendrinimui bei išsiaiškinimui, kokiu būdu būtų apskaitomos gyventojų įmokos, kaip įteisinti lėšų, investuotų į renovaciją grąžą.
  Įgyvendinant ESCO projektą, mokėjimai už projekto įgyvendinimą yra tiesiogiai susiejami su gaunamais realiais sutaupymais, kurie apskaičiuojami kaip skirtumas tarp esamų išlaidų ir išlaidų po projekto įgyvendinimo. Investuotojas už savo lėšas padidina kliento energijos gamybos ar vartojimo efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina per sutaupytas lėšas už energijos išteklius.]

 
  
  Nuo to laiko praėjo kone metai.

    Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo   visuomenės informavimo priemonėms nustatytais terminais, Aplinkos ministerija paprašyta informacijos:
  
Kas šiai dienai konkrečiai (išvardinti) yra nuveikta, kad tikrai pažangus ir perspektyvus ESCO modelis būtų taikomas Lietuvoje.

Kas trukdo jo taikymui.

Ar apsvarstyta ir įvertinta  galimybė ESCO modelio realizavime  leisti   firmų konkurenciją, tame tarpe pritraukiant  užsienio firmas.

Jeigu ne,  tai kodėl.

Ar ministerija gali paneigti nuomonę, kad numatoma ESCO modelį leisti realizuoti  tik šilumos tiekėjams todėl, kad planuojama „suvalstybinti“ savivaldybių valdomą šilumos ūkį.

Ar ministerija gali pateikti konkrečius įrodymus, kad ji yra iš esmės suinteresuota efektyviu energijos taupymu daugiabučiuose namuose. 

********************************************

2014 m. birželio 19 d., ketvirtadienis

"Vieni kitus pažino ir ant alaus pavadino ....“





INTERNETAS skelbia:


TŪRIO MATAVIMO VIENETAI
Kubinis metras 1 m³ = 61030 cu in = 220,2643 gal (angl.) = 264,5502 gal. (amer.) = 1000 l

Taigi vienas kubinis metras turi 1000 litrų.
 *************************************************
Apsčiai Anykščiuose save pasigarsinusi, mūsų turima informacija ką tik sugrįžusi iš Turkijos,  ponia M. F.    provincijos žiniasklaidos priemonėje ANYKŠTA rašo,  kad jai  asmeniškai 1 litras karšto vandens  atsiėjo 0,47 lito.

Taigi vienas kubinis metras karšto vandens – 1.000 litrų – jai atsiėjo 470 litų.

Nei daug nei mažai, kone pusė tūkstančio ..... o jeigu sunaudojo pora kubų su virš – tai jau ir tūkstantį .....

   
Taigi ponia moka, gyventojai ūžia, savivaldybės langai kol kas sveiki, visiškai neaišku  už ką gi atlyginimus gauna Kainų nustatymo komisija ..................

  Betgi dar klausimas – kaipgi toks „bredas“ patenka į žiniasklaidos priemonę ???

Ir į  ne bet kokią žiniasklaidos priemonę...., o  į  tokią, kurią saugo   žurnalistikos etikos sargai,  globoja vyriausias žurnalistų patronas ....

Taigi sumoje kas paneigs, kad čia tokia situacija, kaip liaudis sako, „Vieni  kitus  pažino ir ant alaus pavadino ....“


Konkurencijos taryba paprašyta pagal savo kompetenciją įvertinti Buitinių vartotojų sąjungos nuomonę



    Vienas iš esminių  Šilumos ūkio įstatymo trūkumų yra jame nustatytas  įpareigojimas šilumos tiekėjui apskaičiuoti daugiabučių namų šilumos  vartotojų mokesčio dydį už jų suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti  ir  išrašyti sąskaitas.

Tokiu būdu daugiabučių namų butų ir patalpų savininkai netenka teisės pasirinkti kitą šios paslaugos teikėją.

     Viešojo intereso tikslu ši nepagrįstai monopolistinė paslauga turėtų  būti išskirta iš šilumos kainos ir šilumos vartotojams turėtų būti suteikta laisvė pasirinkti šios paslaugos teikėją.

Tokiu būdu ji taptų konkurencinė, kas atitiktų vartotojų viešąjį  interesą.

   Ne mažiau svarbu ir tai, kad tai sumažintų  socialinę trintį - visiškai nepagrįstą, valstybei priešiškų jėgų tikslingai skatinamą,  nepasitikėjimą šilumos tiekėjais.

    
Ryšium su tuo Konkurencijos taryba paprašyta pagal savo kompetenciją įvertinti Buitinių vartotojų sąjungos nuomonę

2014 m. birželio 16 d., pirmadienis

Sąmokslo teorija ar akivaizdus faktas????




Praėjusią savaitę Lietuva leido sau įsigyti dar vieną brangų pirkinį.

Valstybė koncernui „Gazprom“ už įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ akcijas sumokėjo 417 mln. litų.

Keliomis dienomis anksčiau valstybė dalį šių įmonių ir LESTO akcijų už beveik 509 mln. litų išpirko iš Vokietijos koncerno „E.ON Ruhrgas International“.

Teisybes dėlei reikia pažymėti, kad Lietuva nevedė jokių derybų su „Gazprom“ dėl akcijų pirkimo.

Jį automatiškai padiktavo sandoris su vokiečiais.

Koncentraciją vykdantis subjektas „Lietuvos energija“ privalo supirkti akcijas iš visų akcininkų, pageidaujančių atsisakyti šio turto už kainą, kuri apskaičiuojama remiantis biržos taisyklėmis, įtakojant sandoriui su „E.ON Ruhrgas International“ (abi įmonės kotiruojamos biržoje).

Akcijų kaina – tikrai patraukli, todėl rusai su malonumu pasinaudojo šia unikalia proga.

Kitaip tariant, mūsų valstybė išstūmė iš energetikos rinkos didžiausią Vokietijos energetikos koncerną ir sudarė puikią galimybę Rusijai pasipelnyti iš Lietuvos.

Tam išleistas beveik milijardas litų. 

Apmaudu konstatuoti, kad neracionali investicija Lietuvai nepadės spręsti nei geopolitinių, nei makroekonominių, nei energetinio valstybės saugumo problemų. 

Atvirkščiai – tik pagilins izoliaciją ir apsunkins derybines pozicijas.

Pasigirdo kalbų, esą atsisakiusi santykių su Vokietijos ir Rusijos kapitalu, Lietuva pagerins santykius su šiomis valstybėmis.

Tai – nonsensas.

Taisyklė paprasta: arba turi bendrų reikalų ir dalyvauji versle, arba izoliuoji save, tampi niekam neįdomus, prarandi sąjungininkus ir partnerius. Tai ypač jautru ilgalaikėse energetikos ir politikos dėlionėse.

Akivaizdu, kad Lietuva, energetikos sektoriuje nukirtusi saitus su Vokietija, mažina savo geopolitinį svorį. 

Tampame uždara, pažeidžiama ir mažiau saugia valstybe.

Supirkusi akcijas iš „Gazprom“ Lietuva taip pat netampa saugesnė. 

Rusijos koncernui  atrišamos rankos prieš mūsų šalį nukreiptiems veiksmams, kurie iki šiol galėjo tiesiogiai pakenkti ir „Gazprom“ investicijoms įmonėse „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“. 

Dabar šio, kad ir mažo, saugiklio neliko.

Racionaliu tokio sprendimo pavadinti negalima, o kiekvienas neracionalus žingsnis kainuoja.

Kaina yra aiški – beveik 1 mlrd. litų, už kurį nebuvo sukurta jokios naujos infrastruktūros.

 Tai neatneš jokios naujos pridėtinės vertės. Kas gi apmokės šią sąskaitą? Tėra du būdai, abu nemalonūs šalies gyventojams.

Pirmasis kelias – pinigus susigrąžinti tiesiai iš vartotojų kišenės. Energetiką užvaldęs valstybinis monopolininkas „Lietuvos energija savo paslaugas teikia išimtinai vidaus rinkai. 

Tikėtina, kad bus bandoma sukurti naują metodiką (pavyzdžiui, įvesti VIAP mokestį Nr. 2 šilumai, elektrai ir/arba dujoms) ir milijardą per aukštesnius energijos tarifus atsiimti tiesiai iš vartotojų.

Šiandien veikianti norminė bazė nenumato galimybės įmonių įsigijimo finansuoti per tarifą.

Tačiau niekas nenustebs, jei bus priimtas įstatymas apie „strateginius tikslus energetikoje“, kuris įtvirtins, kad „Lietuvos energijai“ įstatymai negalioja.

Tai daug kartų matėme praktikoje, užtenka prisiminti „Williams“, „LEO“ ir Visagino atominės jėgainės projektų istorijas.

 Kito būdo susigrąžinti milijardą, išleisto akcijoms įmonių, kurių veikla ir kainodara yra reguliuojama VKEKK komisijos, paprasčiausiai nėra.

Kitu atveju valstybė patirs nuostolius. 

Tai reiškia, kad nukentės tie patys vartotojai, šiuo atveju – netiesiogiai.

Nemažiau svarbus klausimas šioje istorijoje: kodėl milžiniškos lėšos investuojamos į gamtinių dujų, kurių vartojimas ir poreikis kasmet mažėja, infrastruktūrą?

Tai prieštarauja oficialiai strateginei valstybės krypčiai – atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energetinės nepriklausomybės didinimui.

Virš 3 mlrd. litų bus atriekta SGD terminalui, kuris apsunkins biokuro diegimo projektus ir taps papildoma finansine našta šilumos ir dujų vartotojams.

Nuo 2015 metų sausio 1 dienos dujų perdavimo mokestis, skirtas finansuoti terminalo išlaikymą, yra didinamas papildomais 240 mln. litų per metus.

Milijardinės investicijos į dujų infrastruktūrą žada liūdną scenarijų šilumos ir dujų vartotojams.

Jei valstybė nutars likti dujine ir atsisakys 2,5 karto pigesnio lietuviško biokuro plėtros didžiuosiuose miestuose, šilumos tarifai nemažės.

Jeigu valstybė atvers kelią biokuro vartojimui, brangi dujinė infrastruktūra, į kurią ką tik investuoti milijardai, bus naudojama neracionaliai ir augins dujų kainą pramonei bei gyventojams.

Tuo pat metu mūsų kaimynai, tarp jų – ir Latvija, nemato prasmės investuoti į dujų įmonių akcijas.

Logiška, nes čia, kaip ir Lietuvoje, gamtinių dujų poreikis kasmet mažėja, o dujų tiekimas yra valstybės reguliuojamas neatsižvelgiant į įmonių nuosavybės formą.

Valstybei nebūtinas įmonių akcijų valdymas norint sėkmingai reguliuoti jų veiklą.

Šiuo požiūriu visiškai pritariu profesoriui Vidmantui Jankauskui.

Andrius Janukonis

************************************************************************************
P.s.
Kas taip, tai taip, viskas teisinga.

Betgi yra ir   nuomonė, kuri, kaip sakoma, ne iš piršto laužta, o išplaukia iš  sisteminio  ir kompleksiško visos aibės faktų vertinimo,  kad DUJŲ SEKTORIAUS PERTVARKA VYKSTA PAGAL KREMLIAUS SCENARIJŲ, kaip parama jo valdomoms politinėms struktūroms.

Rusija atitraukia iš Lietuvos tiesiogiai matomą ir,  kaip sakoma, akis badantį  rusišką kapitalą.

Iš Lietuvos išstumiamas Vokietijos, Prancūzijos, D. Britanijos kapitalas.

O rusiškas kapitalas Lietuvos nepaliks, tiktai ateis užsimaskavęs per kitų šalių firmas.

Sąmokslo teorija ??

   Betgi terminą „sąmokslo teorija“  paleido į apyvartą ir eksploatuoja kaip savo veiklos  priedangą kaip tik Kremliaus valdomos politinės struktūros...............



2014 m. birželio 12 d., ketvirtadienis

Kainų komisija bijo paviešinti nevykdomos veiklos pelnus, Specialiųjų tyrimų tarnyba bijo pagal savo kompetenciją įvertinti mokesčių už neteikiamas paslaugas priežastis


      Buitinių vartotojų sąjungai Kainų komisiją paprašius paviešinti nevykdomos karšto vandens tiekimo veiklos pelnus už 2013 metus pagal kiekvieną šilumos tiekėją atskirai, pastaroji tai padaryti atsisakė ir šilumos tiekėjus paprašė  iki birželio 17 dienos informuoti, ar prašoma informacija nesudaro bendrovės komercinės paslapties ir ar ji gali būti pateikta Buitinių vartotojų sąjungai.

 Pažymėtina, kad tokią informaciją Kainų komisija yra  pateikusi  už 2010 ir 2011 metus.

Todėl sumoje darytina išvada, kad Kainų komisija bijo paviešinti šilumos tiekėjų pelnus iš jų nevykdomos karšto vandens tiekimo veiklos.

Kodėl bijo ??

Todėl kad ji pati yra tiesiogiai kalta, kad šilumos tiekėjai iš nevykdomos karšto vandens tiekimo veiklos gauna:
  • Kas pelnus.
  • Kas milijoninius nuostolius.


Vadovaujantis  sveiko proto logika darytina išvada, kad sumoje tokia Kainų komisijos pozicija ir veikla labai jau atsiduoda korupcija.

Todėl ir klausimas – kodėl Specialiųjų tyrimų tarnyba neveikia pagal savo kompetenciją ??

Atsakymas, vadovaujantis sveiko proto logika, - bijo ......

   Nes iš esmės  vertinant šią   avantiūrą, tai yra akivaizdus eilinis įrodymas kad Lietuva yra neteisinė, autokratinė  valstybė .....

Vienkart pažymėtina, kad štai Ukmergėje, kur prieš kone tris metus buvo įvykdytas kriminalinis nusikaltimas  neleidžiant esamam šilumos tiekėjui vykdyti šilumos tiekimo veiklą,  renkasi žmonės mitinguoti prieš esamą šilumos tiekėją – savivaldybės įmonę dėl didelių šilumos kainų ...

 Deja keista ir apgailėtina, kad jie nemitinguoja dėl neteisėtos karšto vandens kainos taikymo - ~ 3 litai už kubą karšto vandens.

O kaip gi pasielgs šilumos tiekėjai su Kainų komisijos prašymu ???

   Tikimės, kad šilumos tiekėjai nepabijos pateikti informaciją apie gautus pelnus ir patiriamus nuostolius iš jų nevykdomos karšto vandens tiekimo veiklos.

 Vienkart gerai susimastydami, kad turėtų  ateiti laikas, kada šilumos vartotojams teks gražinti neteisėtai išreikalautus neteikiamos paslaugos mokesčius.

O tas laikas turėtų ateiti kartu su nauju LR Prezidentu ...

   Beje gerai susimastyti turėtų ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, šiaip jau pakankami aktyviai ginantis ir šilumos tiekėjų ir šilumos vartotojų interesus.

 Na o kaip vertinti totalinį šilumos vartotojų sutikimą mokėti už neteikiamą paslaugą, kaip įvertinti vartotojų teises ginančių asociacijų tylą ........... 

O kurgi tie  žiniasklaidos pagarbinti „nepriklausomi energetikos ekšpertai“, energetikų   vadinami „vieno vamzdžio galo specialistais“ ...

Tik kaip yra... kaip yra ......



Prezidentė eilinį kartą pateikė įrodymą, kad Lietuva neteisinė valstybė




 Prezidentė paviešino „juodąjį viceministrų sąrašą“.

 Premjeras pareiškė, kad pastarieji privalo įrodyti savo nekaltumą, arba prisipažinti esant kaltiems.

 Politologas Algio Krupavičiaus nuomone, jeigu Lietuva yra teisinė valstybė, visi įtarimai turi būti reguliuojami teisinėmis priemonėmis, o ne kokiais tai  sąrašais.


  Akivaizdu ir nepaneigiama, kad taip ir turėtų  būti,  nes teisinėje valstybėje galioja nekaltumo prezumpcija, bet yra … kaip yra …..

 Nemosuotų Prezidentė tuo “sąrašu”,  jeigu Seimas ir Vyriausybė nebūtų jai atidavę savo konstitucinių galių, nes pagal LR Konstituciją  Lietuva yra ne absoliuti monarchija, o parlamentinė respublika.

 Deja situacija tokia, kad nors ir LR Konstitucija nustato, kad 
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”, 

Seimas Prezidentę tituluoja Jos Kilnybe (Jos Ekscelencija) ir atitinkamai elgiasi …

O kur tai veda ir kuo tai baigiasi, vadovaujantis sveiko proto logika, aiškinti nevertėtų.


Visų pirma Premjerui.

Valdžios apetitas kyla bevalgant .....

Brangstantis vanduo – dar vienas valstybinių investicijų neefektyvumo pavyzdys

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su prezidente aptarė kylančią vandens kainą. Akivaizdu, kad brangstantis vanduo – valstybinių investicijų neefektyvumo ir beatodairiško ES fondų paramos naudojimo pavyzdys.
Seimo narys Kęstutis Masiulis ne be reikalo stebisi, kad „vandens atsargos Lietuvoje yra vienos gausiausių pasaulyje, tačiau kainos kyla labai sparčiai“.
Faktas – nuo 1996 metų į vandentvarką buvo investuota virš 3 mlrd. litų ES fondų paramos ir valstybinių lėšų. 
Tai – akivaizdus perinvestavimo pavyzdys.
Neracionaliai išleidus pinigus neįmanoma pasiekti mažesnių kainų. Vandens vartotojams teks iš savo kišenės sumokėti už plačius ir ekonomiškai nepagrįstus valdininkų užmojus.
Ant to paties neracionalių investicijų grėblio ruošiamasi lipti ir Vilniaus bei Kauno šilumos ūkyje. Jiems valstybinis monopolininkas „Lietuvos energija“ ruošia gigantišką daugiau nei 2 mlrd. litų investicijų planą.
Nors iš pirmo žvilgsnio idėja yra gera (šilumos ūkis bus pervestas prie pigesnio už dujas vietinio biokuro), šie projektai šilumos kainų nesumažins, nes yra per brangūs.
Beatodairiškų investicijų į vandens ir šilumos ūkį paralelė – akivaizdi. 
Nors vandens Lietuvoje daugiau nei pakanka, jis brangsta dėl perinvestavimo. Nors biokuras yra 2,5 karto pigesnis už gamtines dujas, į įrengimus investavus per daug, vartotojams kaina ne mažės, o augs.
Žinoma, neracionalūs projektai atneša ir naudos. Jais džiaugiasi projektus rengiantys konsultantai, statybas vykdančios įmonės, susiję politikai. Deja, sumokėti už tai turi vartotojai.
Todėl investuoti reikia tiek, kiek reikia ir nė lito daugiau.
Andrius Janukonis
****************************************************************** 
P.s.
O valdžia mano, kad investuoti reikia tiek, kiek jai reikia  "otkatų" .........
O apetitas, kaip sakoma, kyla bevalgant ....