ES atstovybei Lietuvoje - prašymas patvirtinti ar paneigti informaciją

 

Europos Komisijos atstovybei   Lietuvoje                                   2021-05-29 Nr. 2

 DĖL  RADIO SPUTNIK INFORMACIJOS 

Радио Sputnik pranešė:

МОСКВА, 23 мая/ Радио Sputnik.

https://radiosputnik.ria.ru/20210523/belaes-1733509806.html

 Еврокомиссия планирует выделить 2,7 миллиона евро на поддержку белорусский государственных органов, контролирующих БелАЭС, пишет RT со ссылкой на соответствующий тендер.

 Дополнительное внешнее финансирование, по мнению представителей Еврокомиссии, должно улучшить надзор и регулятивный контроль за радиационной и ядерной безопасностью на БелАЭС на ранних этапах ее эксплуатации.

 

Europos Komisija planuoja skirti 2,7 milijono eurų Baltarusijos valstybinėms įstaigoms, kontroliuojančioms BelAES, rašo RT, remdamasi atitinkamu konkursu. Papildomas išorinis finansavimas, pasak Europos Komisijos atstovų, turėtų pagerinti BelAES radiacijos ir branduolinės saugos priežiūrą ir kontrolę ankstyvais jos veiklos etapais.

 Ryšium su tuo prašome patvirtinti, arba paneigti šią informaciją.

  

 Prezidentas Antanas Miškinis   

 

 

..

2021 05 28 ESO diegs daugiau kaip milijoną išmaniųjų elektros skaitiklių: tiekėju pasirinkta šių sprendimų lyderė Europoje

 

 Energetikos ministerija pranešė:

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“ SAS pasirašė išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimo sutartį, kuria bus įsigyjama ir diegiama apie 1,2 mln. naujos kartos – išmaniųjų – elektros energijos skaitiklių bei sistemos duomenų valdymo ir ryšio sprendimai. Išmanieji skaitikliai informaciją apie energijos vartojimą perduos saugiu ryšiu, o gyventojai galės pamiršti apie skaitiklių rodmenų nurašymą, galės matyti tikslų savo vartojimą, gauti naujas paslaugas iš rinkos dalyvių bei efektyviau vartoti energiją. Didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto sutarties vertė siekia 75 mln. eurų.

„Sagemcom“ pasiūlymą įgyvendins kartu su partneriais. Programinę įrangą diegs ilgametę patirtį sprendimų energetikos sektoriui kūrime turinti „Siemens“, o naujiesiems įrenginiams ryšį teiks „Bitė Lietuva“. Siekiant geriausio technologinio ryšio sprendimo, telekomunikacijų bendrovė vieną pirmųjų regione paleido siaurajuosčio daiktų interneto technologiją (NB-IoT).

„Išmaniųjų skaitiklių diegimas – svarbus žingsnis transformuojant energetikos sektorių, žymintis viso Lietuvos energetikos sektoriaus pažangą ir skaitmenizaciją. Tai didžiausias Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projektas, kuris padės užtikrinti energijos naudojimo efektyvumą bei patikimą elektros energijos tiekimą už konkurencingą kainą. Mūsų tikslas – šviesūs ir šilti namai, tad tokie sprendiniai motyvuoja vartotojus keisti įpročius, efektyviau naudoti energiją, o tiekėjus – siūlyti didesnę galimybių ir paslaugų vartotojams įvairovę“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pagerės energijos paslaugų kokybė

Pakeitus skaitiklius, tiksli mokėjimo suma iki kliento atkeliaus jau parengtoje jo tiekėjo sąskaitoje. Tai leis gyventojui paprastai, tiksliai ir suprantamai matyti savo suvartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius.

„Naujos kartos išmanieji skaitikliai yra svarbi kompleksiškos elektros tinklo infrastruktūros dalis, kurią atnaujinus pagerės energijos skirstymo operatoriaus paslaugų kokybė, o išmaniosios apskaitos sistemos diegimas įgalins energetikos pažangą Lietuvoje. Todėl džiaugiamės pasirašę sutartį su profesionaliu, patyrusiu ir, svarbiausia, patikimu partneriu, kuris yra šių technologijų lyderis Europoje ir turi ilgametę patirtį dirbant mūsų regione“, – teigia Mindaugas Keizeris, ESO generalinis direktorius.

Bendrovės vadovas pabrėžia, kad pirkimo metu buvo užtikrinta, jog Lietuva gauna pažangiausią sprendimą už geriausią kainą.

Pokyčiai prasidės jau šiais metais

Didžiausio Baltijos šalyse išmaniosios apskaitos projekto diegimo darbai bus pradėti dar šiemet.

„Džiaugiamės tapę technologijų partnere – įgaliname ESO siekį įgyvendinti išmaniosios apskaitos sprendimo diegimą. Šis pasirinkimas parodo bendrovės pasitikėjimą „Sagemcom“, kuris grįstas patirtimi įgyvendinant pažangiausius sprendimus ir ekonomiškai vertingiausiu pateiktu pasiūlymu konkurse. Taip pat, tai yra svarbus projektas siekiant elektros skirstomąjį tinklą valdyti realiu laiku, patikimai ir išmaniai, plečiant galutinio vartotojo galimybę kontroliuoti savo energijos vartojimą“, – sako Ericas Rieul, „Sagemcom Energy and Telecom“ SAS generalinis direktorius.

Pasak E. Rieul, pasiektas rezultatas parodo, kad „Sagemcom“ vertinama už įmonės ekspertines žinias ir skiriamą dėmesį naujovėms išmaniosios apskaitos technologijų rinkoje, taip pat ir reikšmingą patirtį vykdant kompleksinius projektus.

Lietuvoje startuoja ir nauja ryšio technologija

Kartu išmaniausiais skaitikliais startuoja ir vienas pirmųjų Baltijos šalyse komercinis siaurajuostis internetas (LTE CAT-M). Jis veiks kartu su kita siaurajuosčio daiktų interneto – NB-IoT technologija, pradėjusia veikti tik pernai.

„Esame daiktų interneto sprendimų verslui pionieriai ir lyderiai šalyje. Vis tik projektas svarbus ne tik mums, bet ir visai Lietuvai, nes kartu su šiuo projektu praktiškai visoje šalies teritorijoje pradės veikti net dvi pažangios technologijos – NB-IoT ir LTE CAT-M. Tai pagrindinės daiktų interneto (IoT) technologijos ir jų atsiradimas Lietuvoje yra galimybė visos ekosistemos proveržiui bei lyderystei ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje“, – įsitikinęs „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.

Anot P. Kuisio, abi naujos ryšio technologijos grįstos Švedijos gamintojo „Ericsson“ įranga ir padės užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas ESO klientams, nes užtikrina puikią duomenų skvarbą net ir ten, kur nėra ryšio. Tai būtina naujiesiems, prie interneto saugiai prijungtiems elektros skaitikliams.

Iki 2023 m. pabaigos gyventojams, kurie per metus naudoja daugiau nei 1 tūkst. kWh elektros bei visiems verslo klientams, iš senųjų į išmanius bus pakeisti apie 1,2 mln. skaitiklių. Nuo 2024 m. – keičiama visiems likusiems gyventojams, pasibaigus senųjų skaitiklių metrologinei patikrai. Skaitiklio keitimas gyventojams papildomai nekainuos – tai ESO vykdomų tinklo investicijų dalis.

Visą aktualią informaciją apie ESO vykdomą išmaniosios apskaitos infrastruktūros projektą galima rasti tinklalapyje ismaniejiskaitikliai.lt.

 

..

Vertinant tradicinį teisinį nihilizmą .....

 

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai          2021-05-28  Nr. 4

    AB Vilniaus šilumos tinklai

 

DĖL  KARŠTO VANDENS KAINŲ  TAIKYMO ĮSIGIJUS ŠILUMOS PUNKTĄ

                            

  Mano daugiabutis namas Žirmūnų g. Nr. 104 ruošiasi renovacijai.

Pastate esantis šilumos punktas yra šilumos tiekėjo nuosavybė.

Bendrijos valdyba surengė balsavimą dėl šilumos punkto įsigijimo, nes:

    Tokiu būdu, blaiviai teisiškai mąstant,  jeigu pastato savininkai nubalsuos ir  įsigis savo nuosavybėn šilumos punktą, tai reikš, kad „Vartotojai daugiabučiuose namuose  Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ne tik pasirinko, bet ir realizavo apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo“.

Ryšium su tuo, vertinant tradicinį Tarybos ir Bendrovės teisinį nihilizmą, prašome informacijos:

Ø  Ar tokiu atveju bus nutrauktas karšto vandens kainos taikymas.

Ø  Jeigu ne  - tai kokiais teisės aktais, jų nuostatomis remiantis.

 

 

Antanas Miškinis,   

 

,,

                                                                                                                                      

Privalomas 45 minučių sustojimas Estijoje bus naudojamas kaip alternatyva piniginei baudai.

Estijos parlamentarai priėmė įstatymą, pagal kurį priverstinio poilsio sustabdymas bus taikomas vairuotojams, viršijusiems greitį, trečiadienį pranešė parlamento spaudos tarnyba.

Privalomas 45 minučių sustojimas šalyje bus naudojamas kaip alternatyva piniginei baudai.

Estijos kelių policija tokią priemonę taikys tiems vairuotojams, kurie vairuodami greitį viršijo ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą greičiu.

Parlamentas teigia, kad ramus sustojimas yra galimybė paveikti vairuotojo elgesį ir greičio laikymąsi, kai pažeidimai nėra pakankamai rimti, kad būtų reikalingos reikšmingos sankcijos, tačiau pakankamai, kad būtų galima atkreipti dėmesį.

Dabar Estijoje už greičio viršijimą taikoma „kaupiamoji“ bauda - vairuotojas už kiekvieną kilometrą per valandą, viršydamas normą, turi sumokėti 3 eurus.

.

 

Istorija kartojasi ...................

Miunchenas 1

D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos sutartis, pasirašyta 1938 m. rugsėjo 29 d. Miunchene, pagal kurią Čekoslovakija turėjo iki 1938 m. spalio 10 d. perduoti Vokietijai Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, žaliavų atsargomis, ryšių priemonėmis, per tris mėnesius atiduoti kai kurias savo teritorijas Lenkijai ir Vengrijai. Miuncheno susitarimo dalyviai garantavo naujų Čekoslovakijos sienų saugumą agresijos atveju. Sutartį pasirašė vyriausybių vadovai Nevilis Čemberlenas, Eduardas Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis. 1938 m. rugsėjo 30 d. Čekoslovakijos vyriausybė be Nacionalinio susirinkimo sutikimo Miuncheno sutarties sąlygas priėmė.

 

Miunchenas 2

Budapešto memorandumas Ukrainos, Jungtinės karalystės, Rusijos ir JAV buvo pasirašytas 1994 m. gruodžio 5 d.  Dokumente buvo nustatytos saugumo garantijos, susijusios su Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. 1996 m. Šis prisijungimas įvyko. Pagrindiniai punktai 1994 m. Budapešto memorandume buvo numatyta Ukrainos pareiga laiku pašalinti iš jos teritorijos visus branduolinius ginklus. Savo ruožtu Rusijos Federacija, JAV ir Jungtinė Karalystė pasižadėjo:     Gerbti Ukrainos suverenitetą, esamas sienas ir nepriklausomybę pagal ESBO baigiamąjį aktą.     Nenaudoti ginklų prieš Ukrainos politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, nebent savigynai ir kitais atvejais pagal JT chartiją.     Atsisakyti ekonominės prievartos, kuria siekiama pažeisti Ukrainos teises, susijusias su jos suverenitetu, savo interesams ir taip užsitikrinti pranašumus sau.     Reikalauti JT saugumo tarybos neatidėliotinų veiksmų, jei Ukraina, kuri yra Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties šalis, tampa objektu, kuriam gresia pavojus, ar agresijos auka naudojant branduolinius ginklus.     Nenaudoti branduolinių ginklų prieš Ukrainą, išskyrus atvejus, kai ta šalis puola valstybes, susijusias su memorandumu, jų teritoriją ir sąjungininkes.     Patarti, jei kyla ginčų dėl pirmiau nurodytų įsipareigojimų.

 

Miunchenas  3

Minsko susitarimas: Paliaubos, dėl kurių 17 valandų Minske tarėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, skelbiamos nuo vasario 15-osios – sekmadienio vidurnakčio Keturšalių derybų Minske dalyviai susitarė dėl paliaubų. Esminės susitarimo dėl paliaubų sąlygos: 1. Galutinės paliaubos nuo vasario 15 dienos vidurnakčio.  2. Visos sunkiosios artilerijos atitraukimas nuo fronto linijų per dvi savaites nuo paliaubų paskelbimo. 3. Efektyvi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pagalba stebint ir užtikrinant sunkiosios artilerijos atitraukimą.  4. Dialogas dėl vietos valdžios rinkimų Donecko ir Luhansko srityse organizavimo pirmą dieną po artilerijos atitraukimo. 5. Per 30 dienų po susitarimo Ukrainos Aukščiausioji Rada turi patvirtinti rezoliuciją, nurodančią teritoriją, kuriai bus suteiktas specialusis statusas. Linija turi būti nustatyta pagal 2014 metų rugsėjo 19 dienos Minsko memorandumą. 6. Per penkias dienas nuo artilerijos atitraukimo turi būti apsikeista belaisviais ir neteisėtai dėl įvykių Donecko ir Luhansko srityse įkalintais asmenimis. Pagal šį punktą gali būti išlaisvinta ir kalėjime Rusijoje nuo gruodžio badaujanti ukrainietė pilotė N. Savčenko. 7. Saugus humanitarinės pagalbos tiekimas, laikymas ir paskirstymas.  8. Separatistų kontroliuojamuose regionuose visiškai atkuriami socialiniai ir ekonominiai ryšiai, pensijų ir mokesčių mokėjimas pagal Ukrainos įstatymus, atkuriama bankų veikla. 9. Visiškas Ukrainos valstybinės sienos kontrolės visoje konflikto zonoje atkūrimas – tik po vietos valdžios rinkimų. 10. Iš Ukrainos teritorijos, stebint ESBO, išvedami visi užsienio pajėgų daliniai ir samdiniai bei išvežama karinė technika. Visų nelegalių grupių nuginklavimas. 11. Konstitucinė reforma Ukrainoje, pagal kurią nauja Konstitucija turi pradėti veikti iki 2015 metų pabaigos. Pagrindinis jos reikalavimas – šalies decentralizacija, atsižvelgiant į Donecko ir Luhansko regionų išskirtinį statusą.

 

Miunchenas 4

Birželio 16 dieną Ženevoje, JAV prezidento prašymu, įvyks JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. Jis įvyks po to, kai JAV prezidentas Rusijos prezidentą pavadino žudiku, o Rusijos prezidentas į tai atsakė grėsminga karinės jėgos demonstracija prie vakarinių Rusijos sienų. Tokiu būdu yra akivaizdu ir nepaneigiama, kad JAV prezidentas pasijuto esąs bejėgis pyktis su Rusijos prezidentu ir vyks į Ženevą jo atsiprašyti.  Kita vertus ir ši JAV valdžia pagaliau susiprotėjo, kad JAV toliau nebegali būti pasaulio žandaru, kad ir šalies viduje aibė spręstinų problemų. Tokiu būdu JAV prezidentas sutiks su Rusijos prezidento pasiūlymu –Pabaltijis, Baltarusija, Ukrainos Donbasas, Krymas – Rusijos įtakos zonoje. Tokiu būdu Miunchenas 4 birželio 16 dieną Ženevoje tikrai  įvyks.

 

Visi 4 Miunchenai, kaip ir  Molotovo – Ribentropo paktas, kaip ir visa žmonijos istorija, yra sąlygota  valstybių interesų supratimo ir realizacijos.

Tai, kaip sakoma, amžinas istorijos Omo dėsnis.

Tiktai deja, kad tamsi liaudis to nesuvokia, kas visiškai atitinka  valdžios interesus