Tiems, kam nusibodo "praskydę makaronai" .....

Vadovaujantis sveiko proto logika laikyti žydą Jakovą Kedmi  Rusijos žvalgybos įtakos  agentu neišeitų.

Todėl tiems, kam nusibodo mūsų politikų ir  žiniasklaidos " praskydę makaronai",  kas domisi geopolitika ir moka rusų kalbą siūlome pasiklausyti:

https://www.youtube.com/watch?v=nUU9dFMswzA&feature=youtu.be

Energetikos patriarchui 90 metų

   Š. m. rugsėjo 26 d. (antradienį) Lietuvos energetikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) 90 metų jubiliejaus proga buvo pagerbtas ir pasveikintas iškilus energetikas, ilgametis „Lietuvos energijos“ vyriausiasis inžinierius ir generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Algirdas Stumbras.

 Pridedame trumpą Algirdo Stumbro biografiją ir nuotrauką iš vakar dienos susitikimo.

Nuotraukoje: A. Stumbras tarp buvusių bendradarbių. Iš dešinės: Juozas Jaraminas, Albertas Skardžius, Algirdas Stumbras, Renaldas Vaičiūnas, Jonas Tička, Algirdas Cimermonas

*********************************************************************************************

ALGIRDAS STUMBRAS gimė 1927 m. rugsėjo 24 dieną Kaune, operos režisieriaus Juozo Stumbro šeimoje.
Mama Elena taip pat dainavo Juozo Naujalio, o vėliau Karmelitų bažnyčios choruose, siuvo skrybėles teatro spektakliams.
Pats Algirdas irgi vaidino scenoje, lankė baleto studiją.
Tačiau, baigęs progimnaziją, 1942 metais įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą.
Išklausęs bendrąsias disciplinas, po pirmojo kurso ryžtingai pasirinko elektrotechniką. 
Šiam pasirinkimui liko ištikimas jau daugiau kaip 70 metų.
1946 m baigė Kauno politechnikumo elektrotechnikos skyrių ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kur mokėsi iki 1951 m.
 Tėvams persikėlus į Vilnių, toliau mokslus tęsė Maskvos sąjunginio politechnikos instituto neakivaizdiniame skyriuje kurį, parengęs ir apgynęs diplominį darbą "100 MW galios Tytuvėnų šiluminė elektrinė durpių rajone", 1954 m. baigė ir įgijo inžinieriaus energetiko specialybę.
 1944 m. gruodžio 14 dieną A. Stumbras pradėjo dirbti Kauno elektros tinklų avarinės brigados elektromonteriu, vėliau Petrašiūnų elektrinės budinčiuoju inžinieriumi.
 1946 m. balandžio mėn. įkuriama Kauno energetikos rajono dispečerinė tarnyba ir Jis tampa dispečeriu.
1951 metais persikėlus į Vilnių jis dirba Centrinėje energetikos dispečerių tarnyboje, o nuo 1954 metų vadovauja šios tarnybos darbui.
 Elektrines sujungus lygiagrečiam darbui, dispečerinio valdymo svarba nepaprastai išaugo, todėl dispečerių tarnybos ugdymas, jos teritorinių ir funkcinių padalinių steigimas ir aprūpinimas buvo labai svarbūs.
Algirdo Stumbro ir vėliau jį pakeitusio Juozo Martusevičiaus pastangomis ši tarnyba nuolat stiprėjo. 1957 m. rugpjūčio 1 dieną, kartu su dar 4 teritorinėmis elektros tinklų įmonėmis, įkuriami Vilniaus elektros tinklai.
Vilniaus elektros tinklų direktoriumi paskiriamas Algirdas Stumbras, o 1958 m. jis tampa Energetikos valdybos vyriausiuoju inžinieriumi - viršininko pavaduotoju.
Energetikoje, kaip techniškai sudėtingoje ir potencialiai pavojingoje pramonės šakoje, vyriausiojo inžinieriaus įgaliojimai ir atsakomybė buvo nepalyginamai didesni negu, sakykime, lengvosios pramonės įmonėse vyriausiųjų specialistų.
Svarbiausiais techniniais ir oeratyvinio valdymo klausimais vyriausiasis inžinierius yra aukščiausia instancija.
Dažniausiai vyriausiasis inžinierius būdavo direktoriaus ar viršininko pirmasis pavaduotojas.
 Keitėsi valdymo struktūros, įstaigų pavadinimai, tačiau pareigų esmė ir atsakomybė energetikos sistemoje išliko.
A.Stumbro 34 metų darbo stažą toje pačioje darbovietėje ir tose pačiose pareigose galima laikyti ilgaamžiškumo rekordu. 
1957-1961 m. aktyviai dalyvavo gelžbetoninių atramų gamybos sukūrimo Lietuvoje ir plataus jų panaudojimo elektros tinklų statyboje darbuose.
Pažymėtini didžiuliai A. Stumbro nuopelnai pagrindžiant ir įdiegiant žemės ūkio objektuose šilumos tiekimą, naudojant naktinę elektros energiją.
 1988 -1992 m. aktyviai gynė nuo nepamatuotų kaltinimų Kruonio HAE. (Nuo "žaliojo"  Z. Vaišvilos -BVS.)
Taigi visiškai pelnytai kaip tik A. Stumbras pasuko pirmojo KHAE agregato paleidimo raktą.
 Nuo 1992 metų kovo mėn. Algirdas Stumbras dirbo Lietuvos energijos Technikos ir informacijos skyriaus vadovaujančiu inžinieriumi, Pramonininkų konfederacijos konsultantu, Valstybės konsultantu.
 A. Stumbras aktyviai dalyvavo įgyvendinant svarbiausius energetikos plėtros projektus, jis apie 30 metų, pačiu audringiausiu Lietuvos energetikos vystymo laikotarpiu buvo Lietuvos energetikos sistemos Technikos tarybos pirmininku.
Lietuvos energetikos sistemos kūrimas, jungiant lygiagrečiam darbui elektrines, žemės ūkio elektrifikavimas, galingos šilumines elektrinės Elektrėnuose statyba, termofikacinių elektrinių Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose statyba, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pagrindimas ir statyba.
Be A. Stumbro dėmesio neapsėjo ir Ignalinos atominės elektrinės projektuotojai, statytojai ir operatoriai.
Reikėtų pažymėti išskirtinį A. Stumbro bruožą - sugebėjimą labai aiškiai argumentuoti savo poziciją, nenukrypti į smulkmenas, jausti strateginę kryptį.
Energetikos įmonių specialistų rengimas, mokymo bazės kūrimas, Lietuvos mokslo institucijų įtraukimas į energetikos problemų sprendimą, energetikos statybos organizavimas ir industrializavimas, kuo nuolat rūpinosi Algirdas Stumbras, neginčijamai padėjo užtikrinti nuoseklią energetikos sistemos plėtrą ir patikimą darbą.
Algirdas Stumbras yra žinomas kaip aktyvus energetikos populiarintojas, jį daug kas pažįsta iš televizijos ekranų, radijo laidų ir spaudos puslapių.
Daugelį metų jis vadovavo Energetikų mokslo ir technikos draugijai, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys, vienas iš Lietuvos narystės, nutrūkusios okupacijos metais, šioje taryboje atstatymo 1992 metais iniciatorių, dalyvavo daugelyje tarptautinių renginių, skaitė pranešimus konferencijose,susipažino su užsienio šalių energetikos įmonių darbu, priiminėjo užsienio šalių delegacijas, kurios iš A. Stumbro lūpų išgirsdavo ne tik tiksliai suformuluotus paaiškinimus apie energetiką, bet ir faktus apie Šv. Petro ir Povilo bažnyčią ar kitą architektūros paminklą, kurių nepasakodavo gidai.
Nuo 1996 m. iki 2010 m. jis vadovavo Lietuvos energetikų senjorų klubui.
 Žmona Jolanta , gimusi 1929 m., baigusi Vilniaus universitete biologijos mokslus, daugelį metų dirbo VU Botanikos sode ir Inžinerinių tyrinėjimų institute.
Sūnus Algirdas, gimęs 1955 m., transporto inžinierius mirė 2009 m.
Duktė Daiva, gimusi 1962 m., statybų inžinierė, ištekėjo ir gyvena Olandijoje.
A. Stumbras apie savo gyvenimą ir darbą energetikoje parašė ir 2007 m. išleido knygą "Prisiminimai".

Paruošė Saulius Kutas

24 Kauno daugiabučių namų bendrijos prieš "Valstybinį reketą" ....

Kolektyvinis kauniečių K R E I P I M A S I S

2017-09- 21

LR Ministrui Pirmininkui SAULIUI SKVERNELIUI

LR Seimo Energetikos komisijos pirmininkui

VIRGILIJUI PODERIUI

VKEK komisijos pirmininkei INGAI ŽILIENEI

LR Prezidentei DALIAI GRYBAUSKAITEI

Informacijai (e.paštu)

Buitinių vartotojų sąjungos prezidentui ANTANUI MIŠKINIUI

Energetikos ekspertui  RIMANTUI ZABARAUSKUI

VVTA tarnybos direktoriaus pavaduotojui TAURINTUI RUDŽIUI

LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui KĘSTUČIUI MAŽEIKAI

Kauno Merui VISVALDUI MATIJOŠAIČIUI

Dėl viešojo intereso su Geriamojo vandens (GV) tiekėju atsiskaityti pagal butuose įrengtus vandens (šalto ir karšto) skaitiklius kai karštas vanduo (KV) ruošiamas daugiabučio šilumos punkte

KV ruošiant daugiabučio Šilumos punkte KV tiekėjo n ė r a. 

Į daugiabutį  patiekto GV dalis šalto vandens vamzdynais vartotojus pasiekia per butuose įrengtus šalto GV skaitiklius. Kita GV dalis prateka pro Šilumos punkte įrengtą šilumokaitį ir  karštame stovyje (apie 55 C laipsnių) cirkuliuodama KV vamzdynuose vartotojus pasiekia per butuose įrengtus KV skaitiklius. Už pašildyto vandens kokybę atsako namo gyventojų lėšomis samdomas, teisės aktais reglamentuotas pareigas, teises bei kvalifikaciją turintis, pastato Šildymo ir KV sistemų Prižiūrėtojas.

Atsiskaitymas už  šaltą GV, perkamą pagal butų GV skaitiklius – aiškus  

Dėl „apskaitos prietaisų  paklaidų“ į GV kainą įskaičiuojama  10% nuostolių (kai nėra nuotolinio duomenų nuskaitymo)- taip skelbia Kainų komisijos nutarimas.

Pastaba. Matomai įvertinama ir kažkas daugiau, nes pav. Kaune perkant GV bute (ne Įvade) kaina didesnė  14%

„KV skaitiklis - GV, sunaudoto su KV, matavimo prietaisas“ –  ne fantazija,

     o realybę atspindinti nuostata

Pašildyto  (nuo 4 iki 55 C laipsnių) vandens tankis sumažėja apie 1,5%. Todėl akivaizdu, kad 1 kub.m. KV – sunaudojama šalto GV apie 1,5% mažiau, ir  formuluote  „KV skaitiklis - GV, sunaudoto su KV, matavimo prietaisas“ -  nesukuria nuostolių GV tiekėjui. Tai tolygu teiginiui, kad GV, sunaudoto su KV, pirkimo/pardavimo vieta- Butas, apskaitos prietaisas -  KV skaitiklis, vandens kaina ta pati kaip GV su įskaičiuotais  „apskaitos prietaisų  paklaidų“ nuostoliais

Pastaba. Minėta formuluotė buvo įrašyta 2008 m. Ūkio ministerijos patvirtintose Šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Sukilo Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA), nes Ūkio ministerijai „nesuteikti įgaliojimai reglamentuoti GV tiekimo veiklą“(2009-01-28 raštas Nr. 20 Prezidentas S. Benikasas)

Atsiskaitymas už GV, sunaudotą su KV, – biurokratinėje sumaištyje: kodėl?

Sujaukto reglamentavimo  a š i s -  mistifikacija (Mistifikacija – sąmoningas ir išradingas klaidinimas) GV nuostolių, esą, susidarančių, kai GV vanduo prateka šilumokaičiu ir, karštame stovyje cirkuliuodamas namo vamzdynuose, pasiekia butuose įrengtus KV skaitiklius. Minėto Mito galia atsiskleidė 2014 m. naujos redakcijos GV tiekimo įstatymo priėmimo Seime išvakarėse, svarstant projektą Aplinkos komiteto posėdyje.

Pagal LVTA prezidentą B. MIEŽUTAVIČIŲ, esą, jei  GV, sunaudoto su KV, pirkimo/pardavimo riba bus Butas „KV gamybos ir tiekimo nuostoliai bus perkelti GV tiekėjams“. Toks teiginys, matomai, atėmė žadą buvusiam Seimo Aplinkos komiteto pirmininkui A. SALAMAKINUI, nes jis nebevykdė įsipareigojimo  ir viceministro A. PETKAUS inicijuoto Pasiūlymo GV tiekimo įstatymo projekto pakeitimui  Komiteto narių svarstymui nebepateikė

Pastaba. Plačiau kolektyviniame kauniečių rašte Premjerui A. BUTKEVIČIUI (2016-02-18 „Dėl situacijos, kai valstybinę Vandens ūkio politiką formuoja LOBISTAI“), Vyriausybės kanceliarijos persiųstame Energetikos ir Aplinkos apsaugos ministerijoms. Su minėtu raštu supažindintos VKEK komisija, VVTA tarnyba ir Prezidentūra

Minėto Mito išdavoje, pagal 2014 m. redakcijos GV tiekimo įstatymo 35 str. GV karštam vandeniui ruošti perkamas per fiktyvų KV tiekėją arba gyventojų atstovą

Todėl netrukus prasidėjo 2-jo KV apsirūpinimo būdo (toliau - 2KVA būdas)

     „tobulinimas“

Premjero A. BUTKEVIČIAUS Vyriausybės 2015-02-18 nurodymu 2KVA būdo tobulinimui sukurtoje Darbo grupėje bendro sutarimo  nepasiekta

Kai du nesusikalba - reikia trečiojo. Tuo trečiuoju tapo A. SKARDŽIAUS vadovaujama Seimo Energetikos komisija, dėl kurios siūlymų Ministro Pirmininko  pavedimu Aplinkos ministerija (viceministras A. GENEVIČIUS) parengė GV tiekimo įstatymo Nr. X-764 3, 32 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą 

TAIS Nr. 16-5295 (toliau – Projektas)

Projektas – revoliucinis, nes butuose įrengti vandens skaitikliai, skirti Įvade išmatuoto vandens  paskirstymui. Tai, tartum, biurokratinė sąlyga: į daugiabutį patiekto GV dalį, sunaudotą su KV, pirkti per fiktyvų KV tiekėją, arba „pasirinkus 2KVA būdą“, visą GV  pirkti per vandens Skirstytoją - butų savininkų pasirinktą atstovą. Tokiu atstovu/Skirstytoju gali būti ir GV tiekėjas, kuriam (už vandens paskirstymą (pagal Apraše numatytą tvarką) vartotojai  mokės  „Kainų Komisijos nustatyto dydžio atlyginimą“.

Permainų v i l t i s  buvo siejama su šios kadencijos profesionalų Vyriausybe. Buvo tikimasi drąsos ir sumanumo, kad, nepasiduodant vandens tiekėjų lobistų kuriamų m i t ų įtakai, bus atstovaujamas viešasis  interesas.

Tokia v i l t i s atrodė reali, kai  Aplinkos viceministru (atsakingu už vandens ūkio politiką) buvo paskirtas MINDAUGAS GUDAS, aplinkos inžinerijos ir vandentvarkos  specialistas, parašęs dr. disertaciją apie  Lietuvos upių vandens būklę. Tokio išsilavino asmenybė neabejotinai supranta, kad GV pratekėjimas  šilumokaičiu ir todėl, kad vanduo karštame stovyje cirkuliuoja  daugiabučio vamzdyne, papildomų vandens nuostolių nesukuria.

                     Todėl nuostabu, kad Aplinkos ministerijos (toliau – Ministerijos) organizuotame pasitarime, kuriame svarstomas „2KVA būdo reglamentavimo įgyvendinimas“, viceministras M.GUDAS nedalyvauja. Tarp 15 dalyvių – galinga neformalių lobistų (save laikančių gamybiniais patarėjais) komanda – LVTA  Prezidentas, Advokatė ir Direktorius  (pasitarimo  2014-04-24 protokolas Nr.D4-60)

Naujosios profesionalų Vyriausybės požiūris į esamą situaciją atsispindi Internete paskelbtuose LR Vyriausybės posėdžio 2017-06-28 22 punkto dokumentuose „Dėl A. MIŠKINIO peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo“. Iš minėtų dokumentų paaiškėjo kad:

·       Ministerijai pavesta per 3 mėnesius pateikti Vyriausybei GV tiekimo  projektą, kuriame „būtų nustatytos GV tiekėjo teisės ir pareigos kai daugiabučių gyventojai ŠŪ įstatyme nustatyta tvarka pasirenka  2KVA būdą“

·       Galima naujos biurokratinės  revoliucijos  b o m b a  - Vyriausybės pavedimas  Ministerijai apsvarstyti poreikį ir galimybes „stiprinti DNS bendrijas, kad jos galėtų atsiskaityti su visais komunalinių paslaugų teikėjais“ ir prireikus pateikti teisės aktų projektus. 

Komentaras (pagal Ministro K.Navicko 2017-06-08 raštą Nr.(19-2)-D8-4157 iš minėtų dokumentų)

Neaišku kuo Ministerijos ruošiamas GV tiekimo įstatymo pakeitimo projektas (toliau – Ministerijos Projektas) skirsis nuo Projekto (viceministro A. Genevičiaus palikimo), nes vandens skaitikliai - „neatsiskaitomieji“, taigi taip pat skirti paskirstymui.

Tačiau paaiškėjo kuo susirūpinusi, 2KVA būdą įgyvendinanti, K. NAVICKO vadovaujama Ministerija. Pasirodo „pasitaiko atvejų kai įgalioto asmens nėra“ ir tokio asmens funkcijas vykdo GV tiekėjas. Tačiau tam GV tiekėjui kyla neaiškumų „kaip apskaičiuojamas butuose suvartoto GV karštam vandeniui ruošti kiekis, kaip jis paskirstomas, koks asmuo atsakingas už jo skirstymą ir mokėjimo dokumentų butų savininkams  pateikimą“. Ir štai tuomet kažkuriam iš Ministerijos profesionalų gimsta „geneali“ idėja – keisti DNS bendrijų įstatymą, siekiant „praplėsti bendrijų galimybes atstovaujant gyventojams ir atsiskaitant su tiekėjais“

Minėtos idėjos įgyvendinimas  – panašus į pirmą žingsnį daugiabučių komunų link!  Todėl turi būti ir kitas pasirinkimas -. AB „Klaipėdos vanduo“ pavyzdys

Tai turėtų praskaidrinti Ministerijos rūpesčius dėl GV tiekėjui kylančių neaiškumų „kai įgalioto asmens nėra“.  AB „Klaipėdos vanduo“ nereikia „įgalioto asmens“, nes vartotojai už GV, sunaudotą su KV, atsiskaito tiesiogiai pagal butuose įrengtus KV skaitiklius. Tai reiškia - pripažįsta juos GV, sunaudoto su KV, matavimo prietaisu. Bendrovė įrengia (keičia) Įvadinius ir buitinius šalto bei KV skaitiklius.

Pastaba. „AB „Klaipėdos vanduo“ 2014 m. GV, skirto KV gamybai, nuostoliai sudarė 5,4%,  atėmus 10%, įskaičiuotų į kainą“. Tai parašyta  viceministro A Genevičiaus rašte (2016-10-19 Nr.(19-2)-D8-7897).   „Dėl A. MIŠKINIO peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo“ projekto.

Kodėl Ministerija ignoruoja AB „Klaipėdos vanduo“ situaciją? 

Ypač esamu atveju, kai Ministerija ėmėsi didelės atsakomybes – pagal Ministerijos Projektą,  Energetikos ministerija turės parengti ŠŪ teisės aktų pakeitimų projektą.

Todėl Ministerija privalo žinoti, kad

• 1-jo KV apsirūpinimo būdo jau nėra, nes grupinės boilerinės, iš kurių buvo tiekiamas centralizuotai paruoštas KV - p r a e i t i s. Jas palaipsniui uždarinėjant buvo p a s i r e n k a m a - KV ruošti daugiabučio šilumos punkte ar individualiai butuose. Todėl iki šiol galiojantis  reikalavimas „rinktis“  KV tiekėją arba KV apsirūpinimo būdą – akivaizdus biurokratinis blūdas
• „Vaiduoklį – KV tiekėją – seniai reikėjo pamiršti!” Tai sako ne minios berniukas iš Anderseno pasakos, o Energetikos ekspertas R. ZABARAUSKAS („Karšto vandens čiaupo galvosūkis – neįveikiamas“  2015-11-23 „Lietuvos žinios“).

Manome, kad Ministerijos Projektas turėtų atspindėti ne biurokratinio blūdo tęsinį, o realią situaciją – aiškų Atsiskaitymo reglamentavimą už visą į namą patiektą GV, kai „KV ruošiamas daugiabučio šilumos punkte“.

Ministerijai žinomas (turėtų būti žinomas ir pasikeitusiems vadovams) kauniečių pateiktas Atsiskaitymo Modelis už visą į daugiabutį patiekto GV kiekį (kolektyviniai kauniečių 2016-05-26 ir 2016-07-16 raštai „Dėl Projekto“ Premjerui A. Butkevičiui - persiųsti Ministerijai).

Pagrindinės tokio Atsiskaitymo Modelio įgyvendinimo nuostatos:

1. Pripažįstama kad „KV skaitiklis - GV kiekio, sunaudoto su KV, matavimo prietaisas“. Todėl Šalto ir KV skaitiklius butuose įrengia ir kontroliuoja GV tiekėjas.

2. Atsiskaitant pagal butuose įrengtų šalto ir KV skaitiklių rodmenis -  vandens kaina ta pati kaip šalto GV su įskaičiuotais  „apskaitos prietaisų  paklaidų“ nuostoliais.

3. Dėl apskaitos prietaisų paklaidų ir galimo nevienalaikio buitinių (šalto bei karšto) vandens skaitiklių rodmenų deklaravimo atskirais mėnesiais gali gautis nesutapimai su Įvadinio GV skaitiklio rodmenimis tiek į neigiamą tiek į teigiamą pusę. Nesutapimai turi būti žinomi vartotojams. Todėl vartotojams pateikiamose  Sąskaitose turi būti papildoma informacija: Įvadinio GV skaitiklio rodmenys ir  namo deklaruotas GV kiekis (pagal  Šalto ir KV skaitiklius).

4. Metų gale  nustatomas deklaruoto GV  (pagal Šalto ir KV skaitiklius) ir į daugiabutį patiekto pagal Įvadinį skaitiklį GV metinio kiekio skirtumas. Esant metrologijos reikalavimus atitinkančiai ir kontroliuojamai visai daugiabučio GV apskaitai (dėl skirtumo susidarantys ir viršijantys įskaitytus į GV kainą) nuostoliai išdalinami Butams po lygiai, arba taikoma kita Kainų Komisijos įteisinta GV nuostolių išdalinimo tvarka. 

5. Įvadinis skaitiklis ir visi butuose įrengti buitiniai (šalto ir karšto) skaitikliai turi atitikti metrologijos reikalavimus – už tai atsakingas GV tiekėjas  

Primename tokio Atsiskaitymo Modelio PRIVALUMUS:

1 Skaidrumas – atsiskaitoma pagal Butuose įrengtų vandens skaitiklių rodmenis oficialiai įteisintu GV tarifu. Vartotojai turi galimybę kas mėnesį stebėti   viso namo deklaruoto ir Įvadiniu skaitikliu išmatuoto vandens kiekio nesutapimus, ir kontroliuoti metų gale susidariusius ir padengiamus Nuostolius (viršijančius įskaitytus į kainą);

2. Atsiskaitoma už visą į daugiabutį patiekiamą GV kiekį – GV tiekėjai ir jų lobistai  nebeturi galimybės manipuliuoti „patiriamais“ neapmokėtais  GV nuostoliais;

3. Sutvarkyta GV apskaita – GV tiekėjai atsakingi, kad visų Butų vandens skaitikliai (Šalto ir Karšto) atitiktų metrologinius reikalavimus, o  sąskaitose būtų Įvadinio GV skaitiklio rodmenys ir viso  deklaruoto  Vandens  kiekis.

Buvo prašoma konkrečių veiksmų, kad GV tiekimo įstatymo pakeitimo įstatymo Projekte tarp „laisvės nuspręsti“ ką rinktis, būtų  ir Atsiskaitymo Modelį atspindinčios nuostatos.

Gautas atsakymas - kad „Aplinkos ministerija įvertins pateiktus pasiūlymus“ , kad būsime informuoti „paskelbus Įstatymo projektą TAIS“ (Viceministro A.Genevičiaus raštas 2016-08-10 Nr.(19-2)D8-6249).  

Prie šiame rašte išdėstytų faktų  pridedame dviejų Kauno daugiabučių analizę, parodančią kaip remiantis vartotojų  informacija apie  GV, sunaudoto  su  KV, kiekį (deklaruotą pagal KV skaitiklius), Šilumos tiekėjas paskirsto šilumą  GV pašildymui ir temperatūros palaikymui. Manome, kad tai labai aktualu Energetikos ministerijai ir Kainų Komisijai.

Tikimės Energetikos komisijos Pirmininko dėmesio esamai situacijai, kai  į biurokratinio blūdo tęsinį įtraukiama  naujoji profesionalų Vyriausybė

Tikimės Kainų Komisijos Šilumos ir vandens departamento dėmesio poreikiui sukurti Šilumos paskirstymo  metodus, kai karštas vanduo netiekiamas – ruošiamas daugiabučio šilumos punkte

Pabrėžtinai prašome LR Ministro PIRMININKO ir LR PREZIDENTĖS konkrečių veiksmų, kad kauniečių pateiktas Atsiskaitymo Modelis būtų dalykiškai išanalizuotas ir Ministerijos Projekte būtų numatytas atsiskaitymas už Geriamąjį vandenį pagal butuose įrengtus (šalto ir karšto) vandens skaitiklius.

Priedas. 1 dokumentas (10 lapų) ir sąskaitų pavyzdžiai.

Pagarbiai,

Šio Rašto rengėja techn. m. dr.  DAIVA VALENTAITĖ...........parašas

gyv. V.Krėvės pr. 69-45, Kaune tel. 8 37 779319 arba    8 60517752

 e.paštas: daizita2000@yahoo.com 

DNS Bendrija

Bendrijos Adresas

Pirmininko Vardas ir Pavardė telefonas

Parašas

24 DNS bendrijų pirmininkų parašai

Premjeras visiškai teisus - valstybės tarnyba (tame tarpe prezidentės "dvaro") yra žlugusi ......

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teko ypatingai sunkus išbandymas.

Buitinių vartotojų sąjunga ją paprašė informacijos: kokia yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“   šilumos kainoje už rugsėjo mėnesį pridėtinė vertė ct/kWh ir procentais.

Kelias valandas  posėdžiavusi Kainų komisija pagaliau pateikė atsakymą:

   BVS prašo Komisijos pateikti informaciją, kokią dalį išreiškiant ct/kWh ir procentais Vilniaus šilumos tinklų šilumos kainoje  rugsėjo mėnesį sudaro pridėtinės vertės mokestis.

 

Atsakydama į BVS prašymą, Komisija informuoja, kad Bendrovės centralizuotai teikiamos šilumos kainos pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) yra 0,93 ct/kWh.

 Savaime suprantama, kad tokį atsakymą BVS apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

 Vyriausiosios  administracinių ginčų komisijos paprašyta Kainų komisija parašė sekantį atsiliepimą į skundą:

Komisija gavo pareiškėjo prašymą nurodyti, kokią dalį, išreiškiant ct/kWh ir procentais AB „Vilniaus šilumos tinklai“ rugsėjo mėn. centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sudaro pridėtinės vertės mokestis.

Atsakyme Komisija nurodė, kad šilumos kainos pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) yra o.93 ct/kWh.

Atsižvelgiant  tai, Komisijos vertinimu, Pareiškėjui pateiktas tikslus, nedviprasmiškas aiškus ir atsižvelgiant į Komisijai pateikto prašymo turinį.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios informacijos Komisija nepateikė pagal Pareiškėjo pateiktą prašymą, todėl akivaizdu, kad skundas turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad atsiliepimą Vyriausiajai  administracinių ginčų komisijai pasirašė Komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Atsakymą parengė  vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė.

Dokumentą derino: vedėja Vilma Adamavičiutė.

Dokumentą vizavo: vedėja Vilma Adamavičiutė, Komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Makauskas.

Tokiu būdu eilinį kartą  akivaizdžiai ir  nepaneigiamai įrodyta, kad "Valstybinio reketo"  autoriaus Kainų komisijos kompetencija ir potencija, kaip sakoma, tikrai  "yra žemiau plintuso" ............... 

Ryšium su tuo  UAB ,,Vilniaus energija“  siūloma visa tai  pateikti   Vašingtono arbitražui. kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos baisios nekompetencijos ir didžiulės  prostracijos įrodymą. 

  Pažymėtina, kad   premjeras S. Skvernelis,  atsakydamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką Vyriausybėje svarstomai valstybės tarnybos pertvarkai. yra pareiškęs, kad  valstybės tarnyba jau dabar yra žlugusi.....

  Kaip matome ir ne bet kokia valstybės tarnyba yra žlugusi, o tiesiogiai prezidentūros prižiūrima ......

   Na o ką jau kalbėti apie valstybės tarnybą prezidentės "dvare", jeigu prezidentei - vyriausiąjam kariuomenės vadui išvykstant iš šalies ir dėl to negalint atlikti savo pareigų, Seimo pirminkas nepaskiriamas ją pavaduoti, nes taip nusprendžia Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus "specialistai" .......

************************************ 
P.S.

- Tai kas yra ta pridėtinė vertė?

- Ketindamas kažką gaminti, nusiperki reikalingas medžiagas ir iš jų gamini produktą.
 Prie įsigytų medžiagų, produktui pagaminti sunaudotos elektros, šilumos energijos etc. pridedi naują vertę, t.y. tai, ką prideda darbas.
 Pridėtinė vertė – tai išlaidos darbo užmokesčiui ir Sodros mokesčiams bei gaunamas pelnas. 
Yra du pridėtinės vertės pavidalai – bendroji ir grynoji. 
Į bendrąją įeina dar ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas, t.y. turto vertės sumažėjimas per tam tikrą laikotarpį.
 Bendroji vertė, kurią darbas prideda prie apdorojamų medžiagų, apima tai, „kas paprastai yra dvi skirtingos pajamų rūšys, priklausančios dviem skirtingiems asmenims,- sankaupų pelnas ir darbo užmokestis“,

- teigia ekonomistas ir filosofas Adamas Smitas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jzvinklys-pridetine-verte-sukuria-ne-tik-savininkai-bet-ir-darbuotojai-o-kaip-padalijami-pelnai.d?id=15500594

Mažas esi, ir pakeisti nieko negali .......

 Buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos   pirmininkė Diana Korsakaitė pernai gruodį pateikė „Veolia“ itin naudingus parodymus prieš Lietuvą.

D. Korsakaitė siekiais nesąžiningai manipuliuoti šildymo tarifais ir spaudimu koncernui „Icor“ kaltina prezidentūrą.

Apie tai pranešė žiniasklaida.

Vadovaujantis sveiko proto logika yra akivaizdu, kad prancūzų investitoriaus totalinis persekiojimas ir išvarymas iš Vilniaus šilumos ūkio yra žalingas Lietuvai.

Vadovaujantis tuo pačiu  jis yra neabejotinai naudingas Rusijai.

Kad be   prezidentūros leidimo tai būtų buvę neįmanoma, taipogi yra akivaizdu.

Taigi labai tikėtina, ir kas paneigs, kad V. Putinas susitikime su D. Grybauskaite to ir buvo pareikalavęs.

  Kitaip kuo gi paaiškinti ES narės, NATO šalies investitoriaus totalinį visiškai nepagrįsta persekiojimą ir  diskreditavimą visuomenės akyse.

Savaime suprantama, kad tokiam tikslui ir turėjo būti parenkama atitinkamos kompetencijos ir potencijos Kainų komisijos vadovybė.

Beje labai galimas atvejis, kad kai kurie Komisijos nariai jais tapo ir ne visai savo noru .... ....

 Taigi Prezidentės  pasiūlyta, ir Seimo patvirtinta buvusi Kainų komisijos pirmininkė prabilo.

O prabilo ji, kas paneigs,  todėl, kad už porą teisingų Kainų komisijos sprendimų ji gavo „Vilko bilietą“.

Kalba eina apie vartotojų lėšomis išlaikomą pirčių kompleksą Elektrėnuose,  Lietuvos  elektrinėje, kur  „turškėsi“ premjerai, Seimo komitetai, kiti valdžios pareigūnai, kurį teko uždaryto po Kainų komisijos atlikto audito.

Kitas didelį „grieką“ D. Korsakaitė padarė sutrukdžiusi valdžiai pasisavinti Gazpromo buitiniams vartotojams suteiktą gamtinių dujų kainų nuolaidą.

Savaime suprantama po to, kad kitiems būtų gera pamoka, ji darbo Lietuvoje neberado, kurį laiką dirbo   Seimo nario K. Daukšio padėjėja, o dabar dirba Ukrainoje ...

„Jeigu aš būčiau rūpinusis savo karjera ir savo asmenine tolimesne darbine trajektorija, tai, žinoma, aš nebūčiau padariusi tiek sprendimų, kiek jų padariau, todėl, kad rinkoje dabar yra susiformavusi atitinkama nuomonė ir atitinkami motyvai, kodėl šitas žmogus neturėtų dirbti Lietuvoje, bet aš manau, kad savo pareigas reikia atlikti iki galo.

Aš tai deklaravau ir aš tai atlikau“ -  D. Korsakaitė „Žinių radijuj“.

 Štai taip ..........

Iš kitos pusės tai D. Korsakaitė yra atsakinga už neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens kainų įvedimą, atsakinga už taip vadinamą „Valstybinį reketą“.

    Tai jos vadovaujama Kainų komisija nubaudė šilumos tiekėjų vadovus už tai, kad jie vartotojus informavo apie neteisėtai nustatomų karšto vandens kainų žalą vartotojams ....

  Tokiu būdu sumoje  po tokios „pamokos“ Kainų komisijos pirmininkei, kas gi išdrįs paprieštarauti „Valstybiniam reketui“, kurio stogas, kas paneigs, randasi prezidentūroje ......

„Laisvas laikraštis“  2015 metų pradžioje yra paskaičiavęs, kad D.GrybauskaitėLietuvai yra padariusi 5 milijardų litų žalą

Pridėjus „Valstybinio reketo“ vartotojams padarytą ir toliau daromą žalą sumoje išeitų ~ 1,5 milijardo eurų .....

*************************************

 

Kainų komisijos pirmininkė - Diana Korsakaitė

Gimė 1974 m. sausio 13 d.

1992 m. baigė Panevėžio J.Balčikonio gimnaziją.
1992 – 1997 m. studijavo Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakultete ir įgijo Verslo vadybos ir administravimo bakalauro, o 1999 m. – magistro kvalifikaciją.
2007 m. Kauno technologijos universitete baigė trečiosios pakopos studijas – Verslo vadybą ir administravimą.
1999 – 2004 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete dėstė Strateginio planavimo ir verslo vadybos kursą.

2002 m. pradėjo dirbti Ryšių reguliavimo tarnyboje, nuo 2007 m. iki 2010 m. ėjo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Pagrindinė veikla – Strategijos ir teisės departamentų kuravimas, tarpinstitucinių ir tarptautinių ryšių koordinavimas, strateginė ir organizacinė tarnybos plėtra, individualių strateginių projektų koordinavimas.

2010 m. sausio 21 d. Seimas paskyrė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke penkerių metų kadencijai.

Parengė nemažai tarptautinių publikacijų apie rinkų reguliavimą, dalyvavo ir skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Šeiminė padėtis – susituokusi.

Liberastų evangelija - Tvarka ir teisingumas pagal Paksą - Šikau .... ir tapšnojau ....

Teismui perduota rezonansinė prekybos poveikiu byla (su vaizdo įrašu)

2017-09-12 09:32Ikiteisminiai tyrimai ir viešojo intereso gynimas

Šiandien Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje (įrašas) pranešta apie baigtą ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perduotą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prekyba poveikiu kaltinami Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, vienos žiniasklaidos grupės vadovas G. V. ir verslininkas A. J. Z.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius informavo apie tai, kad R. Paksui kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį.

 Jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį. 

Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijų tarnautojus, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus, kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo procedūras.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyšį R. Paksui, veikdamas vieno prekybos tinklo bei vienos statybos kompanijos interesais, pasiūlė žiniasklaidos grupės vadovas G. V., kuriam kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį.

R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 m. rugsėjo pradžioje susitiko su tuometiniu aplinkos viceministru ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose Statybos užbaigimo aktą. 

Šį nurodymą tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu aplinkos viceministras perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, kuris tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei. 

Jau kitą dieną po R. Pakso ir aplinkos viceministro susitikimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pasirašė pastato – prekybos centro Prienuose Statybos užbaigimo aktą. 

Tą pačią dieną aplinkos viceministras apie įvykdytą nurodymą informavo R. Paksą.

Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. V. susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. J. Z., veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais. 

G. V., įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą. 

Dėl šio epizodo G. V. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį.

Verslininkui A. J. Z. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį. 

Jis, įtariama, pasiūlė ir susitarė duoti G. V. kyšį už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų priimtą aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Asmuo, įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki septynerių metų, o įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos bendras pranešimas