2015 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Naujų Metų proga ......

 

   Naujų Metu proga siūlome pažiūrėti Valerijaus Balajano filmą,  tikslu pabandyti suvokti, kas gi valdo Rusiją.




Na ir tuo pačiu, kas gi valdo Lietuvą.


Vienkart pabandyti atspėti, apie ką gi A. Kubilius 





 Kremliuje dvi valandas kalbėjosi su V. Putinu ir ką gi  jie abu  sutarė.





.

2015 m. gruodžio 29 d., antradienis

Kaip sakoma, ne šventieji, atsiprašome, europarlamentarai puodus lipdo .....


 

Europarlamentaras  Vytenis Andriukaitis šiandien, gruodžio 29 dieną, per Žinių radiją verkšlendamas graudeno Seimą, kam gi jis nuskriaudė nušalintą prezidentą  Rolandą  Paksą ir nesuteikė jam progos vėl bandyti tapti prezidentu.

Jo , R. Pakso, žodžiais tariant – nesuteikė jam  galimybės pakeisti Lietuvą ...!!!!!

O europarlamentaro nuomone svarbiausia, kad nevykdomas Europos teisingumo teismo sprendimas.

Vadovaujantis sveiko proto logika, jeigu Lietuva yra nepriklausoma valstybė, tai kelintas mums reikalas visokie ten teismai ir jų sprendimai, jeigu tiktai  nepažeista mūsų šalies Konstitucija.

Na bet yra, kaip yra – nepriklausomos Lietuvos nebėra, nežiūrint to, kaip beputotų mūsų prezidentė Rusijos pusėn, kaip  ji bečiulbėtų   apie mūsų šalies energetinę  ir kitokią nepriklausomybę.

Nepriklausomos Lietuvos nebėra – yra tik ES ir NATO paslaugi tarnaitė su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

Kita vertus tai koks gi čia R. Pakso teisių pažeidimas ??

Ar kas jam draudžia pvz. skirtis su žmona, eiti į kokį nors gėjų, ar striptizo barą, dirbti valstybės tarnyboje, tapti europarlamentaru, savivaldybės tarybos nariu, užsiimti verslu   ir t.t. ir pan.

Ne  - R.Paksas būtinai nori tapti prezidentu ir gelbėti Lietuvą.

Ir nori taip,  kaip  norima tenai, kur, kaip sakoma, „ir karaliai pėsti vaikšto...“

Matyt toks R. Pakso noras ir nulėmė to „Teisingumo teismo“ sprendimą ...

Na bet su tuo teismu yra, kaip yra, kaip rusai sako, „ум за разум заходит“ ir mes čia nieko nepakeisim.

Betgi V. Andriukaičio emocinguose pagraudenimuose, ir jo pacituotuose prezidento K. Griniaus   žodžiuose „ valstybėje tol yra ramybė, kol laikomasi Konstitucijos“  slypi vienas nedidukas, kaip sakoma, klausimėlis –  Ar europarlamentaras žino savo šalies Konstituciją ??

Kad tuo įsitikinti – pora su LR Konstitucija  susijusių klausimėlių:

  1.  Ar žino gerbiamas Europarlamentaras, kad prezidentė D. Grybauskaite totališkai,  n- kartų pažeidė ir toliau pažeidinės LR Konstituciją.
  2. Ar žino gerbiamas Europarlamentaras, kad sulaužytas LR Konstitucijos draudimas užsienio valstybėms steigti mūsų šalyje karines  bazes.


Na o jeigu gerbiamas europarlamentaras to nežino, tai mes mielai jam padėsime...


Nes, kaip sakoma, ne šventieji, atsiprašome, europarlamentarai puodus lipdo .....



.

2015 m. gruodžio 28 d., pirmadienis

"Mane guodžia vienas argumentas ".......


Antradienį, gruodžio 22 dieną , LR Seimas slaptu balsavimu pritarė LR prezidentės pasiūlytai Ukmergės apylinkės teisėjo Evaldo Pašilio kandidatūrai į LR  generalinius prokurorus.

 Tuo tarpu, argi kam nors yra neaišku,   kaip būtų vertinamas, ar dargi įmanomas,   pvz.  kuopos vado paskyrimas vadovauti sausumos pajėgoms ...

Arba pvz. kad ir apylinkės teisėjo paskyrimas Aukščiausiojo teismo teisėju ....

Beje pažymėtina, kad tą pačią dieną Seimas pritarė Vilniaus apygardos teismo teisėjo ( buvusio  generalinio prokuroro) kandidatūrai į Apeliacinio teismo teisėjus ......

Taigi Seimas pritarė iš Apylinkės teismo teisėjo tiesiai į LR generalinio prokuroro postą  patekusio ir priversto  iš jo atsistatydinti,  po to vėl tapusio  apylinkės teismo teisėju, po to Apygardos teismo teisėju, ir tik dabar tapusio Apeliacinio teismo teisėju,  kandidatūrai.

Vadovaujantis sveiko proto logika, tokie generalinio prokuroro  paskyrimai yra negalimi....

Tačiau mūsų šalyje jie vyksta, ir Seimui tai yra įprasti dalykai

Tuo tarpu,  norint patekti dirbti į prokuratūrą būtina pirma praeiti Pretendentų atrankos komisiją, o ją praėjus,  kandidato  į prokurorus kompetenciją tikrina Pretendentų egzaminų komisija.

Taigi, vadovaujantis sveiko proto logika, save gerbiantis Seimas visų pirma pasiųstų kandidatus į LR Generalinius prokurorus pasitikrinti savo kompetenciją į šią komisiją.

Arba turėtų egzistuoti Pretendentų į generalinius prokurorus egzaminų komisija.

Kai kas aimanuoja, kad prokuratūra neišaugino tinkamų kandidatų į generalinius prokurorus.

Tačiau galima neabejoti, kad tinkamų  kandidatų tiek pačioje prokuratūroje, tiek kitų teisininkų tarpe tikrai yra pakankamai.

Problema tame, kad save gerbiantys, aukštos kvalifikacijos teisininkai atsisako kandidatuoti į šias pareigas.

Tikėtina,  kad taip bus tol, kol šalies prezidentu netaps   iškili, išlaikyta, komunikabili, pilietiška  asmenybė, kurią bus   ne gėda, savęs nežeminat,   ir Jos Ekscelencija (Jos Kilnybe) tituluoti.

O tu tarpu prezidentė su naujai paskirtu generaliniu prokuroru vieną valandą  aptarinėjo  „neatidėliotinus darbus, kurių reikia imtis, norint užtikrinti efektyvią prokuratūros veiklą“.........

„Visuomenės lūkestis – stipri ir skaidri prokuratūra, o ne akla savo munduro gynyba.
Prokuratūrai būtina atkurti visuomenės pasitikėjimą, tapti modernia, visuomenei atvira institucija“, – sakė Prezidentė.

Betgi ne kas kitas, o visų pirma  neteisėtas, neteisinis  prezidentūros kišimasis į prokuratūros darbą ir  yra tikroji priežastis, kodėl visuomenė nepasitiki prokuratūra.

Iš kitos pusės,  argi kas kitas, jeigu ne prezidentė yra atsakinga už tai, kad  tuo metu, kada visas civilizuotas pasaulis taiko sankcijas agresorei Rusijai, prokuratūra ir toliau dalyvauja Rusijos saugumo tarnybų projekte – nesiliauja persekioti Lietuvos  pilietės  už  „teroro akto rengimą strateginiame Rusijos objekte“ .......

Jeigu jau  ir Lietuva ir prezidentė yra tikrai nepriklausomos  nuo Rusijos, tai apie tai ir turėjo būti visų pirma kalbama  su nauju generaliniu prokuroru – nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos spectarnybomis.

Beje dar nevėlu tai padaryti .......
------------------------------------------------------------------------------------------
P.S.

Tikrai verta pažymėti Seimo „nacionalinių vertybių“ pasisakymus  prieš balsuojant.

B. VĖSAITĖ (socialdemokratė).  ..... Žmogus, regis, ir kompetentingas, ir tinkamas užimti šias pareigas, juo labiau kad gavome jo patikinimą, kad jeigu Seimas vykdys parlamentinę kontrolę ir kreipsis dėl viešojo intereso gynimo, šitie kreipimaisi nebus pamiršti

 K. MASIULIS (profesorius, konservatorius).  ....... ,,,,,,,,, kandidatūras  tikrai Prezidentė rinko atsakingai ir nė viena kandidatūra nebuvo bloga. Nė viena nebuvo bloga.

 K. DAUKŠYS (darbietis) ......  Iš minusų galime pažymėti administracinio darbo stoką, gal kitus nereikšmingus dalykus, bet iš esmės tai yra žmogus, kuris sugebėjo mūsų frakcijai pateikti savo darbo viziją, kuriai mes pritarėme, kuris sugebėjo įkvėpti mums, frakcijos nariams, tikėjimą, kad prokuratūra dirbs gerai, kad bus nepriklausoma, kad bus solidžiai tiriamos bylos.

 P. GRAŽULIS (tvarkietis)  ..........  Man atrodo, kad šį kandidatą pasiūlė Seimo Pirmininkė, o teikė Prezidentė. Toks didelis skirtumas. Matote, todėl nėra jokių susipriešinimų ir visi, matyt, vieningai balsuosime už .....................

E. MASIULIS (liberastas).........Liberalų sąjūdžio frakcija pereitą savaitę susitiko su gerbiamuoju pretendentu ir apsisprendė palaikyti gerbiamojo E. Pašilio kandidatūrą. Mes tikrai manome, kad jo turima kompetencija, jo ligšiolinė patirtis, jo asmeninės savybės yra tinkamos užimti generalinio prokuroro poziciją.  

I. ŠIAULIENĖ (socialdemokratė) .................. Frakcija buvo susitikusi su pretendentu. Mums tikrai paliko gerą labai inteligentiško, ramaus, išlaikyto žmogaus įspūdį. Kai kas sakė: ar tik ne per ramus, ar ne per tylus, ar ne per mandagus tokiai sistemai. Mane guodžia vienas argumentas, kad gerbiamasis Evaldas turi didelę teismo pirmininko praktiką.  


.


.


.

2015 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Su šventėmis




Šv. Kūčios ir šv. Kalėdos jau čia pat, čia pat.
Senieji metai greitai, greitai baigsis.
Pats laikas kiekvienam atsigręžti atgal ir įvertinti,  kas gi nuveikta, kas gero padaryta.
Visų pirma kas nuveikta visų žmonių, Valstybės labui.
 Ta proga ir  linkime linksmų švenčių ir gerų Naujųjų Metų.
------------------------------------------------------------------------------------------------------



Betgi ir yra, kaip yra .................

Yra ir liaudis, kuri, kaip vienas Seimo narys socdemas, "džiaugiasi, kada kaimyno karvė nudvesia".

O jeigu, jau kaip sakoma, "kaimyno karvė nenudvėsė", tai vis tiek kokią nors padlastį reikia ant švenčių kam nors padaryti.

O čia jau ta padlastis priklauso nuo to, kokioje vietoje, kaip sakoma, tupi ta liaudis.

Todėl švenčių proga ir sveikiname Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, už  jai suteiktų ČK teisių (kurti teisės aktus, juos tvirtinti, juos taikyti, reikalauti jų vykdymo, už jų nesilaikymą savo supratimu  bausti) prieš šventinį panaudojimą ir vienkart ta proga  patirtą  neriboto  visagališkumo suvokimo orgazmą.



Kaip sakoma, ilsėkitės ramybėje, jeigu tik tiek tereikia iki pilnos laimės .....


.



2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Ko trūksta ? Potencijos ir kompetencijos ??? Ar to ir to ????



  

„ 2016 m. sausio 1 d. veiklą pradeda nauja bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), įkurta LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu.
 Sujungus įmones, dujų ir elektros energijos vartotojai bus aptarnaujami bendrame paslaugų centre „Gilė“.
Nuo naujų metų klientai galės konsultuotis internetu, dar patogiau atsiskaityti už elektrą bei dujas vienoje savitarnos svetainėje www.manogile.lt ir išmaniąja programėle „Gilė““- 
praneša AB „Lesto“.

Iš viso to nauja tik tai, kad atsiskaityti  už dujas ir elektrą bus galima vienoje savitarnos interneto svetainėje.

  Betgi štai   „Lietuvos žiniose“ tūlas  Arvydas Jockus straipsnyje „Valstybinė monopolija išstumia privatų verslą“  rašo, kad tokie  valstybinės įmonės veiksmai ir tolimesni  ketinimai   kelia nusistebėjimą ir nerimą  privačiam verslui, teikiančiam apmokėjimo už sąskaitas paslaugas.
A. Jockus teigia, kad Laisvosios rinkos instituto prezidento  Žilvino Šilėno nuomone valstybinės įmonės neturėtų  teikti tų paslaugų, kurias gali teikti    nevalstybiniai verslo subjektai.
Betgi kol kas kitų paslaugų, kaip tik  apmokėjimų  už savo teikiamas paslaugas  priėmimą,  ESO kol kas neteikia.
Vienkart keista, kad Laisvosios rinkos instituto prezidentas  gali teigti, kad šalyje nėra institucijų, kurios galėtų suvaldyti valstybines monopolijas.
Tarsi jis nežinotų, kad  valstybės ir savivaldybės energetikos  įmonių veikla yra licencijuojama, o jų paslaugų kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
 Tarsi jis nežinotų, kad  paslaugos teikėjas privalo vartotojams užtikrinti kelis atsiskaitymo už suteiktas paslaugas būdus.
Tai kame gi problema??
Jeigu jau ESO pradėtų teikti  atsiskaitymų už ne savo teikiamas paslaugas priėmimą, tai ko gi pergyvena Laisvosios rinkos prezidentas,  nes konkurencija yra gi jo, kaip sakoma, arkliukas.
Jeigu ESO  sugalvotų pvz.  pradėti  teikti atsiskaitymų už šilumą ir geriamą vandenį,  sunaudotą karšto vandens ruošimui, paslaugas, tai visų pirma reikia spręsti sąskaitų  už šias  paslaugas  išrašymo problemą, kadangi šios paslaugos teikiamos iki daugiabučio namo įvado, o mokėjimai turi būti paskirstomi pastato savininkams.
Jeigu bijoma monopolijos, paslaugų teikimo didelės  koncentracijos – tai tam yra atitinkamas sargas - Konkurencijos taryba.
Vienkart tenka pastebėti, kad elektros ir gamtinių dujų tiekėjai yra suinteresuoti suteikti vartotojamskuo patogesnes, kuo prieinamesnes, kuo pigesnes atsiskaitymo už jų  suteiktas paslaugas sąlygas, nes  nuo to tiesiogiai priklauso  pinigų už jų suteiktas paslaugas surinkimas.
Tas pats liečia ir pvz. šilumos tiekėjus.
Betgi yra tikrai plati dirva tiek A. Jockui, tiek Ž. Šilėnui pasireikšti ten,  kur tikrai  reikia ginti ir teisybę, ir  vartotojų interesus,  ir kur tiek „Lietuvos žinios“, tiek Laisvosios rinkos institutas tyli ....
Ir  kodėl gi tyli abu labu, kai jau kokie penki metai, kaip vyksta  „valstybinis reketas“:
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,
 Savivaldybės ,
Šilumos tiekėjai
solidariai prievartauja šilumos vartotojus  versdamos mokėti nesuteiktos paslaugos, centralizuotai paruošto karšto vandens, mokestį.
Arba štai virš 50 tūkstančių šilumos vartotojų sąskaitų neišrašo šilumos tiekėjai, kaip tai nustato ir Buhalterinės apskaitos, ir Šilumos ūkio įstatymai.
Todėl ir neaišku, kokiu būdu ir kaip tuose daugiabučiuose namuose yra  paskirstoma šiluma ..............
O kodėl tylima ??
Ar tylą reikia suprasti kaip laukinės rinkos   -prisiplėšti kuo daugiau, jeigu tiktai yra proga  – deklaravimą. 

Gal todėl ir tyli ir  A. Jockus,  ir Ž. Šilėnas, kurie galimai patys moka nesuteiktos paslaugos mokestį .... !!!!!!1
Na ir kas pasakys, ko gi jiems   abiems trūksta  ?
Potencijos ar kompetencijos, ar to ir to .....??
Jeigu netrūksta nei to, nei to, tai kodėl jie tyli, kai Vyriausybė jau keturi metai neparengia Šilumos ūkio įstatymo, o Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo  jau  metai,  įgyvendinamųjų teisės aktų.
O juk nuo to kenčia ir verslas, ir vartotojai.
Ir  kurioje gi  čia vietoje atsiduria mūsų teisinė valstybė ??
Taigi ....taigi ..... 

.

Aukščiausioji valstybės valdžia raginama mesti nepotizmą ir politinę korupciją energetikos sektoriuje








J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei DALIAI GRYBAUSKAITEI

Ministrui Pirmininkui p. ALGIRDUI BUTKEVIČIUI

Energetikos Ministrui p. ROKUI MASIULIUI
2015-12-21
Nr. 20, Vilnius


DĖL LIETUVOS KOGENERACIJOS IŠSAUGOJIMO

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas kartu su energetikos profesionalais, politikais ir mokslininkais ragina Vyriausybę skubiai priimti sprendimus, kurie leistų išsaugoti termofikacines elektrines kaip rezervinius elektros energijos gamybos šaltinius.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas gruodžio 17 d. sukvietė daugelį ankstesnių Lietuvos Vyriausybių ministrų, kuravusių energetikos sektorių, ir ekspertų paminėti elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimą. Šio svarbaus projekto įgyvendinimas tęsėsi nuo 1992 metų ir sutapo su nepriklausomos Lietuvos energetikos kūrimu. Tačiau džiaugdamiesi pasiekimais, negalime abejingai stebėti, kaip nepamatuoti ir trumparegiški sprendimai žlugdo vietinius elektros energijos gamybos pajėgumus – veikti negalės Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinės elektrinės.

Praradus efektyvius dujinius elektros gamybos pajėgumus, jų nekompensuos planuojamos pastatyti naujos Vilniaus ir Kauno elektrinės. Kaip rodo Lietuvos energetikos konsultantų atlikta analizė, elektros kainos rinkoje iškart pakyla, kai nebelieka vietinių gamintojų, ypatingai – žiemos mėnesiais, kada Nord Pool Spot biržoje padidėja elektros rinkos kaina.

Nesiėmus skubių veiksmų, nuo 2016 m. sausio 1 d. būtų atleisti daugiau nei 100 Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę eksploatuojančių aukštos kvalifikacijos ir didžiulę patirtį turinčių darbuotojų. Būtų prarasti specialistai, kurie reikalingi ne tik trečiosios elektrinės eksploatacijai. Jų kompetencija būtina pasinaudoti statant ir eksploatuojant naująją kogeneracinę elektrinę bei šiukšlių deginimo jėgainę.

Energetinio saugumo klausimus sprendžianti ir daug investuojanti Vyriausybė užmiršta, kad sutrikdyti elektros tiekimą elektros perdavimo linijomis yra paprasta. Tai įrodo Krymo pavyzdys. Lietuvai likus tik su viena elektrine Elektrėnuose, gali būti sutrikdytas visos elektros energetinės sistemos darbas.

Kreipiamės į Vyriausybę ir raginame skubiai priimti sprendimus, leisiančius bent iki naujų Vilniaus ir Kauno elektrinių veiklos pradžios išsaugoti termofikacines elektrines kaip rezervinius elektros energijos gamybos šaltinius. Jų veiklos palaikymui reikalingos sąnaudos keleriopai atsiperka mažesnėmis importuojamos elektros kainomis ir padidėjusiu energijos tiekimo patikimumu bei saugumu.

Pagarbiai,


Rymantas Juozaitis


Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas
Kreipimuisi pritaria ir jį palaiko:

Prof. habil.dr. Leonas Vaidotas Ašmantas
Pirmosios – Penktosios Vyriausybių Energetikos ministras
Dr. Algimantas Vladas Stasiukynas
Šeštosios Vyriausybės Energetikos ministras
Saulius Aloyzas Bernardas Kutas
Septintosios Vyriausybės Energetikos ministras
Kęstutis Daukšys
Tryliktosios Vyriausybės Ūkio ministras
Prof. dr. Vytas Navickas
Keturioliktosios Vyriausybės Ūkio ministras
Arvydas Sekmokas
Penkioliktosios Vyriausybės Energetikos ministras
Artūras Černiauskas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas
Prof. abil.. Dr. Jurgis Vilemas
Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas
Prof. abil.. Dr. Eugenijus Ušpuras
Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas
Dr. Sigitas Rimkevičius
Lietuvos energetikos instituto direktorius
Prof. abil.. Dr. Juozas Augutis
Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius
Doc. Dr. Anicetas Ignotas
Energetikos ekspertas, buvęs ilgametis Ūkio ministerijos sekretorius
Remigijus Lapinskas
Žaliosios politikos instituto prezidentas
Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Doc. Dr. Anzelmas Bačauskas

Energetikos ekspertas, buvęs AB „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius
Prof. abil..dr. Jonas Gylys
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius
Doc. Dr. Artur Rogoža
Vilniaus Gedimino technikos Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas
Prof. abil.. Dr. Vidmantas Jankauskas
Vilniaus Gedimino technikos Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros profesorius
Prof. abil.. Dr. Vytautas Martinaitis
Vilniaus Gedimino technikos Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros profesorius
Algirdas Stumbras

Energetikos ekspertas, buvęs ilgametis „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas
Pranas Noreika
Buvęs ilgametis Lietuvos elektrinės generalinis direktorius
Algis Viktoras Mekas
Buvęs ilgametis Lietuvos elektrinės technikos direktorius
Kazys Žilys
Buvęs ilgametis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas
Vilius Šaduikis
Energetikos senjorų klubo prezidentas
Dr. Vytautas Miškinis
Energetikos ekspertas, buvęs ilgametis Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas
Stasys Bilys
Buvęs ilgametis Elektros tiekimo linijų statybos ir montavimo valdybos viršininkas, rašytojas
Habil. dr. Vaclovas Miškinis
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas
Dr. Arvydas Galinis
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriaus. m. d.
Dr. Romualdas Škėma
Lietuvos energetikos instituto  Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovas
Doc. Egidijus Puida
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas
Prof. habil. dr. Stasys Šinkūnas
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius
Doc. dr. Valdas Lukoševičius
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas
Doc. dr. Juozas Gudzinskas
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas
Doc. dr. Kęstutis Buinevičius
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas
Dr. Vaclovas Kveselis
Lietuvos energetikos instituto  Regionų energetikos plėtros laboratorijos vadovas
Dr. Vidas Lekavičius
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos j. m. d.
Martynas Nagevičius
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
Dr. Vykintas Šuksteris
UAB Terma Consult direktorius
Virginijus Ramanauskas
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas
Saulius Vytas Pikšrys
Lietuvos vėjo elektrinių asociacios direktorius
Vladas Paškevičius
Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas
Algimantas Zaremba
Lietuvos energijos gamintojų asociacijos prezidentas
Šarūnas Prieskienis
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas
Alfredas Sabaliauskas
Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentas
Petras Povilas Škiudas
Nacionalinės energetikos ekspertų asociacijos prezidentas
Gediminas Abartis
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius
Dr. Donaldas Zanevičius
Lietuvos inžinierių sąjungos prezidentas
Juozas Antanaitis
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas
Virginijus Štiormer
Lietuvos biodujų asociacijos valdybos narys
Juozas Neverauskas
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas
Antanas Gervylius
UAB „Vilniaus energija“ profesinės sąjungos pirmininkas
Vidas Bauševičius
Vilniaus energetikų profesinės sąjungos pirmininkas
Andrius Kasinavičius
Lietuvos šilumos ir elektros energetikos darbuotojų profsąjungos pirmininkas
Vytautas Stasiūnas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
Gintaras Adžgauskas
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius
Algimantas Žiaunys
VŠĮ Nepriklausomo energetinio saugumo tyrimo centro direktorius


Policijos departamentas yra paprašytas informacijos

Info@policija.lt pranešė:

PO TECHNINIO EISMO ĮVYKIO VAIRUOTOJAI NUSTATYTAS VIDUTINIS GIRTUMO LAIPSNIS

2015-12-21

Gruodžio 19 d. apie 12.30 val. Kaune, Savanorių pr., ties 447 pastatu, automobilis „Nissan Qashqai", vairuojamas 34-erių moters, persirikiuodamas, atsitrenkė į greta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Mitsubishi Outlander", kurį vairavo 38-erių metų vyras.

Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.
Po eismo įvykio „Mitsubishi" vairuotojui kilo įtarimas, kad automobilio „Nissan" vairuotoja gali būti neblaivi.
Atvykę pareigūnai, 1981 m. gimusiai D. G. alkotesteriu nustatė 1,69 prom. alkoholio girtumą (atėmus paklaidą vairuotojo naudai - 1,66 prom.).

Ryšium su tuo Policijos departamentas paprašytas informacijos:
  1. Kokia yra policijos naudojamų alkotesterių parodymų paklaida.
  2. Koks konkrečiai teisės aktas nustato, kad ši paklaida yra  arba gali būti taikoma vairuotojo naudai.
  3. Kokiu konkrečiai konkretaus teisės akto nustatytu būdu  naudojosi policija priimdama sprendimą patikrinti šios vairuotojos girtumą.


------------------------------------------------------------------

2015 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Kaip Susisiekimo ministerija formuoja valstybės transporto politiką .....





www.lrytas.lt straipsnyje „Vilniuje – dar nematytos spūstys, sukaustytas visas miestas“ aprašomos spūstys sostinės gatvėse, pažymima, kad jos  plečiasi kiekvieną dieną, o penktadienį vairuotojai jau nuo popietės per miesto centrą slinko vėžlio greičiu.

 Rašoma, kad prie to prisidėjo ir orai, ir avarijos, ir kelio remontai, ir nemandagūs aplinkiniai bei šventės ir t.t. ir pan.

 Nerašoma tiktai apie vieną tikrai esminį dalyką – sankryžų pervažiavimą užsidegus žaliam šviesoforo signalui.

Vadovaujantis sveiko proto logika, prieš sankryžą sustoję autotransporto vairuotojai turėtų stebėti šviesoforą, kuris kartais matomas už kelių šimtų metrų, ir užsidegus žaliam jo signalui visi vienu kartu pajudėti iš vietos.

Kad tai padidintų eismo pralaidumą,  matyt įrodinėti nereikia.

Vienoje „Žinių radijo“ laidoje   buvo diskutuota ir kalbėta, kad pvz. Malaizijoje yra taip, kaip ir turi būti, o situaciją pas mus vienas laidos dalyvis ironizuodamas pavadino „nosių krapštymu sustojus prieš sankryžas.....“


Vienkart tenka pažymėti, kad ganėtinai daug jaunų vairuotojų, kaip sakoma,  „krapštosi nosis“, o po to kaip raketos lekia pirmyn.... ir kuo tai dažnokai baigiasi, aiškinti neverta ....

 Neįtikėtina, kad to nemato Seimo nariai, kitų valdžių atstovai.

Mato neabejotinai, tačiau nė piršto nepajudina situacijai pakeisti.

Nieko nedaro ir Susisiekimo ministerija.

 Dargi atvirkščiai.

Štai ką ji atsako į pasiūlymą imtis priemonių eismo pralaidumui didinti:

  „Susisiekimo ministerijos nuomone, dalyvavimas didelio intensyvumo eisme (didmiestyje) neturėtų būti tapatinamas su važiavimu kolonoje.

 Transporto priemonių kolona yra organizuotas darinys, važiuojantis tuo pačiu maršrutu ir greičiu, o intensyviame miesto eisme kiekvienas transporto priemonės vairuotojas dalyvauja eisime atskirai, skirtingu greičiu, rėžimu, maršrutu ir pan.“

(Laišką pasirašė tuometinis viceministras V. Kondratovič, o jį parengė Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas  A. S. ir  Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas A. K.)

   Tokiu būdu Susisiekimo ministerija, štai taip pagal savo ne kompetenciją ( ar dar kai kas baisiau ...) formuoja valstybės transporto politiką .... „intensyviame miesto eisme kiekvienas transporto priemonės vairuotojas dalyvauja eisime atskirai, skirtingu greičiu, rėžimu, maršrutu ir pan.“ ..............





.

2015 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Ko sujudo "mažieji" narkomanai ???



Vidaus reikalų ministro pasiūlymas įteisinti nulio promilių alkoholio ribą  daugumos vairuotojų tikrai  nesujaudino.

Sujudimas kilo tik tų vairuotojų, kurie yra įpratę vartoti alkoholį ir be jo neapsieina, tarpe.

Vertinant tai, kad alkoholis yra silpnas narkotikas, galima teigti, kad sujudo  „mažieji“ narkomanai.

Tai yra visai natūralu ir suprantama,  kaip ir tai, kad jų ginti tuojau šoko ne kurie, kaip sakoma, žąsies plunksnos broliai ir seserys,  reikia manyti, kad  ir solidarumo jausmo vedini.

Štai viena Lietuvos ryto žurnalistė taip pasipiktino vidaus reikalų  ministro pasiūlymu, kad netgi iš pykčio  prie savo straipsnio pridėjo neetišką ministro nuotrauką.

   Jeigu žurnalistė, labai tikėtina, neturi supratimo apie alkotesterio veikimą, tai  Premjeras į ministro pasiūlymą reagavo pakankamai kvalifikuotai -  „Aš pritarčiau, bet reikia palikti ribą tam tikrai protingai paklaidai.“

 Jeigu iš esmės norime suvokti problemą, štai apie tai ir reikia kalbėti,

Visų pirma kas yra ta promilė ?


Promilė – tai tūkstantoji skaičiaus dalis.

Ji gali būti naudojama alkoholio kiekiui kraujyje apibrėžti.

Pasakymas, kad alkoholio koncentracija kraujyje yra 1,5 promilės, reiškia, kad 1 litre (1000 ml) kraujo yra 1,5 ml gryno spirito arba etanolio

Policija matuoja alkoholio kiekį kraujuje alkotesterių pagalba, medicinos darbuotojai - tirdami kraują.

Policijos alkotesterio suveikimo riba yra 0, 01 promilės, teigia metrologai.

Taigi, kaip sakoma, nulis nuliui nelygus-  alkotesteris gali rodyti nulį, o vairuotojo kraujuje gali rastis nedidelis alkoholio kiekis.


 O Administracinių teisės pažeidimų kodeksas transporto priemonių vairuotojams nustato šias neblaivumo gradacijas:

  Lengvas neblaivumo laipsnis - nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.
  Vidutinis neblaivumo laipsnis - nuo 1,51 iki 2,5 promilės.
  Sunkus neblaivumo laipsnis nuo 2,51 promilės ir daugiau.

Taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, arba vežančių pavojinguosius krovinius,   vairuotojams, pradedantiesiems vairuotojams-   lengvas neblaivumo laipsnis daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės.

 Tuo tarpu alkotesterio parodymų paklaida yra +,- 5 procentai.

Tokiu būdu ATPK nuostatos akivaizdžiai nesiderina su alkotesterio charakteristikomis.

Ir šią problemą reikia nedelsiant spręsti.

Na o žurnalistei patarimas -prieš samprotaujant apie tokių ministrų, kaip vidaus reikalų, blaivų protą mesti žvilgsnį į veidrodį .....



.


.