Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl verslininko
pareigos suteikti vartotojui prekės naudojimo instrukciją lietuvių kalba
2021-10-19
Nagrinėtoje byloje ieškovas
nusipirko elektrinį paspirtuką iš pardavėjos uždarosios akcinės
bendrovės (atsakovės) ir juo važiuodamas patyrė sunkią traumą. Ieškovas,
kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš atsakovės turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad už nelaimingą atsitikimą
ir jo metu patirtą traumą yra atsakinga atsakovė, nes ji ieškovo
tinkamai nesupažindino su paspirtuko naudojimosi taisyklėmis, t. y.
prekės įsigijimo metu nepateikė paspirtuko naudojimosi instrukcijos
lietuvių kalba.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos
teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad dėl patirtos traumos kaltas
pats ieškovas, kuris jau prekės surinkimo metu suprato, kad instrukcijos
lietuvių kalba nėra, tačiau informacijos lietuvių kalba neieškojo ir
sąmoningai priėmė sprendimą naudotis paspirtuku neperskaitęs jo
naudojimosi instrukcijos. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą
paliko nepakeistą.
Ieškovas, teikdamas skundą Lietuvos
Aukščiausiajam Teismui, motyvavo tuo, kad teismai netinkamai taikė
teisės normas, reglamentuojančias vartojimo teisinius santykius, nes
susiaurino imperatyviomis įstatymų normomis verslininkams nustatytas
pareigas informuoti vartotoją, taip pat pardavėjo atsakomybei paneigti
taikė perteklinius kriterijus dėl vartotojo pripažinimo nepakankamai
protingu ir apdairiu.
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad vartotojo teisė į
informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio
užtikrinimo garantų. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas
teisiniu reguliavimu nustatant pareigą verslininkui suteikti informaciją
vartotojui. Verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos
atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, pirma,
yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra,
tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Reikalavimas
pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ reiškia
informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su
informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto
(nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių
terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į
(išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar
paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes. Informacija turi būti pateikiama
tokiu būdu ir taip, kad neklaidintų, būtų lengvai suprantama vartotojui
ir jis galėtų lengvai suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas.
Reikalavimas pateikti tokią informaciją valstybine kalba priskirtinas
reikalavimo pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai turiniui.
Kasacinis teismas nurodė, kad,
vertinant, ar verslininkas pateikė informaciją aiškiai ir suprantamai,
turi būti sprendžiama pagal objektyvųjį kriterijų – vidutinio vartotojo
standartą. Reikalavimo suteikti vartotojui informaciją valstybine kalba
įtvirtinimas teisės aktuose suponuoja, kad Lietuvoje vidutinio vartotojo
standartas apima asmenį, kuris lengvai gali suprasti jam teikiamą
informaciją tik tuomet, jei ji teikiama valstybine – lietuvių – kalba.
Nei teisinis reguliavimas, nei Lietuvos visuomenėje vyraujantys
socialiniai, kultūriniai ir kalbiniai veiksniai neleidžia daryti
išvados, kad Lietuvos vidutinis vartotojas gali lengvai suprasti
informaciją, pateikiamą kita nei valstybine kalba, o informacija
pateikta kita nei valstybine kalba neatitinka aiškiai ir suprantamai
pateiktinos informacijos kriterijaus. Vertinant, ar verslininkas
tinkamai įvykdė informacijos atskleidimo pareigą, aplinkybė, ar
konkretus vartotojas moka užsienio kalbą, kuria buvo pateikta vartojimo
instrukcija, neturi reikšmės. Jei tokia aplinkybė turėtų teisinės
reikšmės, tai lemtų ir kitokį verslininko pareigos suteikti vartotojui
informaciją turinį: teikdamas vartotojui informaciją verslininkas
privalėtų atsižvelgti į kiekvieno vartotojo individualius poreikius ir
gebėjimus, o toks pareigos turinys galėtų reikšti neproporcingą naštą
verslininkui, todėl taikomas vidutinio, o ne konkretaus vartotojo
standartas.
Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad
informacija, susijusi su prekės naudojimo ir saugos instrukcijomis,
paprastai ir yra tokio pobūdžio informacija, kurios nesuteikimas
vartotojui gali lemti prekės saugos trūkumą. Vartotojas, neturėdamas
tokios informacijos, negali saugiai naudotis preke, t. y. įvertinti
konkrečiam gaminiui būdingos rizikos ir imtis atsargumo priemonių šiai
rizikai išvengti, todėl prekės pardavimas nesuteikiant vartotojui šios
informacijos taip pat reiškia ir nesaugios prekės pardavimą.
Kadangi bylą nagrinėję teismai
netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias
verslininko informacijos atskleidimo pareigą, taip pat nepagrįstai
nenustatė vienos iš verslininko civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų
veiksmų ir todėl nevertino kitų civilinės atsakomybės sąlygų, byloje
buvo neatskleista ginčo esmė. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius
sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos
teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis –
užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į
Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir
reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą
reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo
aspektu.
Bylos Nr. 3K-3-246-1075/2021.
Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.
Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė KraulišėLietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. r.kraulise@lat.lt