2021 m. sausio 23 d., šeštadienis

Energetikos ministro politinėje komandoje – Inga Žilienė

 2021 01 22

Žilienė.jpg

 

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio politinę komandą papildys Inga Žilienė, nuo pirmadienio pradėsianti eiti viceministrės pareigas.  

Ji ministerijoje kuruos energetikos rinkos konkurencingumo skatinimo, energijos ir energijos išteklių prekybos ir rinkos funkcionavimo, elektros gamybos bei kitus energetikos sričių politikos klausimus.

„Mano prioritetai – vietinės generacijos pajėgumų didinimas bei ES Žaliojo kurso nuostatų perkėlimas, nes tai būtinos sąlygos sėkmingai Lietuvos integracijai į Europos Sąjungos energetikos rinką, – sako ji. –  Turime siekti darnios ir konkurencingos energetikos rinkos“.

Iki šiol I. Žilienė ėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkės pareigas. Prieš tai ji dirbo elektroninių ryšių srityje LR Ryšių reguliavimo tarnyboje, taip pat Susisiekimo ministerijoje.

I. Žilienė yra taikomosios matematikos ir verslo vadybos ir administravimo magistrė, praeityje stažavosi Jungtinių Amerikos Valstijų Telekomunikacijų institute, Nyderlandų Transporto ir telekomunikacijų ministerijoje.

......

2021 m. sausio 17 d., sekmadienis

Vatnikų ir runkelių karta ….

 

Pastatomas naujas daugiabutis namas su įrengta šildymo ir karšto vandens sistema su    šilumos punktu.

Su įrengtais geriamo vandens apskaitos prietaisais butuose.

 Su butuose įrengtais   karšto vandens apskaitos prietaisais su nuotolinio parodymų nuėmimo funkcija..

Su įrengta  butų karšto vandens apskaitos prietaisų parodymų nuotolinio duomenų perdavimo sistema.

Štai  nusiperka gyventojai  butus  tokiame  daugiabučiame name ir džiaugiasi visais  patogumais: karštas , šaltas vanduo, žiemą šildymą bute galima reguliuoti.

Vienu žodžiu EUROPA .....

Ir nė motais jiems  pasižiūrėti už ką gi jie moka.

Ir nė motais jiems susipažinti kad ir  su Šilumos pirkimo - pardavimo buitiniams vartotojams sutartimi.

O toje sutartyje parašyta, kad jie perka šilumą šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Jeigu jau taip, tai ir klausimas-  kodėl gi jie moka  centralizuotai paruošto karšto vandens kainą, nors ir patys su savo šilumos punktu jį ruošia pastate.

  Na galima suprasti tuos sovietinio palikimo,   sovietinio marksistinės etikos profesoriaus taip vadinamus „runkelius „,  pasityčiojant viešai vadinamus  „senjorais“.

Dar kai kas iš žurnaliūgų juos vadina „vatnikais‘......

Taigi atmetus, „runkelius“, „vatnikus“ ir „senjorus“ , kas gi lieka – ogi lieka , taip vadinama, nepriklausomybės laikotarpiu užaugusi ar gimusi karta ....................

Jeigu tai būtų pavieniai reiškiniai, tai būtų normalu.

Betgi tai totalinis reiškinys.

Na ir kaip gi jį suprasti, kaip gi ir kuo jį paaiškinti ??

Gal būt ši karta iš tikro taip turtinga, kad iki tokių smulkmenų jie nenusileidžia.

Betgi  kurgi elementari savigarba, kurgi teisinės valstybės, pilietiškumo jausmas ??

Akivaizdu, kad viso šio nėra, nes neveltui vienas žymus psichiatras diagnozavo – nebrandi mūsų visuomenė.

Tokiu būdu, kas paneigs, kad iš esmės   nepriklausomybės metu gimusi, užaugusi  karta turi daug vatnikų ir runkelių savybių ir bruožų.

Kodėl ???

Deja yra, kaip yra .....

Nors ir atsakymas, kaip sakoma, plaukioja pavir

2021 m. sausio 16 d., šeštadienis

Ar nauja Energetikos ministerijos vadovybė liks Valstybinio reketo dalyve ???

 

Energetikos ministerijos interneto  svetainėje „ Šilumos ir karšto vandens tiekimas“ patalpinta sekanti informacija:

·  4.                  

Kam priklauso šilumos punktai?

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įstatymą, kurio 2 straipsnio 38 dalyje buvo įtvirtinta šilumos punkto sąvoka, pagal kurią šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams, todėl šilumos punkto nuosavybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

Atnaujinta: 2020 06 15

·  5.

Kas turi apmokėti už šilumos punkto remonto darbus?

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos punkto sąvoką, šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams.

Įvertinus tai, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį draudžiama į šilumos kainą įtraukti sąnaudas, susijusias su šilumos punktų amortizacija ir eksploatacija ir tai, kad dabar galiojanti šilumos kaina, nei priežiūros tarifas šilumos tiekėjui, t. y. esamam punkto savininkui, nepadengia jokių sąnaudų, susijusių su šilumos punktų amortizacija ar kapitaliniu remontu, darytina išvada, kad minėta tvarka suponuoja pareigą esamiems turto naudotojams naudotis turtu taip, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta jo būklė bei sumažinta vertė.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas  energetikos ministro įsakymu, nustato, kad už pastatų, daugiabučių namų šilumos punkto, nepriklausomai nuo jo nuosavybės teisės, šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius priežiūros (eksploatavimo) darbus apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, t.y. esant naudojamo turto gedimui, esami jo naudotojai privalo kompensuoti savininko patirtas turto atstatymo iki gedimo buvusios būklės išlaidas ir užtikrinti teisėto turto savininko teisę į jo nuosavybės apsaugą.

Atnaujinta: 2020 06 15

*******************************************************************

Tokiu būdu Energetikos ministerija visai teisingai daro išvadą, kad Šilumos ūkio įstatymo sąvoka "Šilumos punktas" automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams, nes nuosavybės teises gina LR Konstitucija

 Ir priduria:  „todėl šilumos punkto nuosavybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai“.

 Tai  kas gi,6uo  konkrečiu atveju, kada šilumos tiekėjo šilumos punktas randasi daugiabučiame name, turi mokėti už šilumos tiekėjo šilumos punkto priežiūrą ir remontą ???

Vadovaujantis elementariu teisinių žinų bagažu, daugiabučių  namų savininkai turėtų tai daryti, jeigu tarp jų ir šilumos tiekėjo būtų sudarytos sutartys (panaudos ar kt,) kuriose  daugiabučių namų savininkai apsiimtų  apmokėti už ne savo nuosavybės priežiūrą ir remontą.

Deja tų sutarčių nėra, kaip ir nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto jų sąlygų aprašo.

Taigi kol viso to nėra, blaiviai mąstant, savo nuosavybės  priežiūra turi rūpintis jos savininkas – šilumos tiekėjas.

Betgi Energetikos ministerija mąsto kažkaip tai iškreiptai, tarsi ji neturėtų atitinkamai kvalifikuotų teisininkų, o tikai kokius nors pvz.  socialinių mokslų teisinės krypties specialistus.

Arba taip elgiamasi todėl, kad ministerijos vadovybė (tarkime buvusi) buvo  Valstybinio reketo dalyvė.

Betgi ministerijos vadovybė pasikeitė, o ar ir ji  liks Valstybinio reketo dalyve – neilgai trukus sužinosime.  

Vertinant tai, kad vien Vilniaus mieste Valstybinio reketo apimtis siekia kokius tris milijonus eurų per metus... mažai tikėtina, kad ministerijos vadovybės pozicija pasikeistų.



,,,,

 

                                                                                                             

2021 m. sausio 12 d., antradienis

Lietuviškas pagrindas

  Rusijos vandentaka

Lietuviškas pagrindas

Žurnalo „Teorinė ir praktinė lingvistika“ ketvirtajame šių metų numeryje pasirodė mūsų gerbiamo Olego Fedčenkos apybraiža apie Vidurio Rusijos upėvardžių kilmę. Tai stambiausias ir paskutinis veikalas, užbaigiantis visos Rusijos vandenvardžių apžvalgą. 

Prieš tai įvairiuose moksliniuose žurnaluose jau buvo paskelbtos Šiaurės Vakarų Rusijos, Šiaurės Rytų Europos, Suzdalės, Viatkos ir Kamos vandentakos, pietvakariuose Dniepro, pietryčiuose Dono intakų, dar ir Uralo, Altajaus, Sibiro, net Amūro ir Tolimųjų Rytų vandenvardžių kilmės tyrimo apžvalgos. Bendra jų išvada vienareikšmė — seniausi visos Rusijos federacijos vietovardžiai yra lietuviškos kilmės.

Nuveiktas didžiulis sisteminis darbas, kruopščiai išnagrinėta šimtai didesnių kaip 100 km ilgio upių vardų ir susijusių žodžių su ligšiolinės jų etimologijos kritika. Patikslinta ir žymiai išplėtota Otkūpščikovo ir Toporovo istorinė kalbotyra, išbaigta hidronimų etimologijos teorija, jos veiksmingumą pagrindžiant praktikoje. Daugiausia naudos tam davę Toporovo darbai, Otkūpščikovo metodika, Vanago vandenvardžių žinynas, Derkseno etimologinis žodynas, galop pats Lietuvių kalbos žodynas.

Perpratęs ne vieną dar neskelbtą kalbų raidos dėsnį, galiu kai kur patikslinti, retkarčiais netgi pataisyti vieną kitą Fedčenkos išvadą, bet daugiau pats mokausi, džiaugiuosi moksliniu griežtumu ir net stebiuosi įžvalgumu ruso autoriaus, kuriam lietuvių kalba nėra gimtoji. 

Kas nesutiks ir norės supeikti išvadas, tam teks pirma pajėgti sukritikuoti autoriaus metodiką, nes jis remiasi ne vien tarties, žodžio sandaros ir prasmės panašumais, bet visa darybos sistema. Reikalaujanti rasti pradinį esamojo laiko vienaskaitos trečiojo asmens veiksmažodį, reiškiantį tekėjimo arba vagojimo pobūdį, dar ir atitinkantį aplinkinių vietovardžių darybos sistemą.

Tokia gausia ir tiksliai pagrįsta vardažodžių kilmės tyrimų serija Fedčenka patvirtino dar 1955 metais, neradus ugrofiniškų vietovardžių Okos ir Volgos tarpupyje, Serebrianikovo iškeltą, bet likusį nepagrįstą teiginį, kad išeities reikia ieškoti lietuvių kalboje. Prieš pusantro amžiaus tokios išvados jau buvo priėjęs Jaunius, tik nedėkingo jo mokinio karjeristo dėka tie duomenys sunaikinti, o Jauniaus ir Basanavičiaus tyrinėjimai galop buvo išjuokti.

Олег Дмитриевич Федченко: «Балтская гидронимия центральной России» — изд. Амурского государственного университета «Теоретическая и прикладная лингвистика» (ISSN 2410-7190) стр. 104-127, вып. 6, № 4, 2020 г.

Lietuviškos kilmės vietovardžių gairės (tik maža jų dalis) Rusijos žemėlapyje
 

2021 m. sausio 10 d., sekmadienis

Pagarbos verta Premjerė Ingrida Šimonytė


Nors ir  Prezidentas jau kitas,  tačiau Seimo pirmininko, Seimo ir Vyriausybės narių nužeminimo ritualas Prezidentūroje liko tas pats, kaip ir prie buvusios Prezidentės.

Jį  perėjo ir patikrino išrinktas, bet dar neprisiekęs esamas Prezidentas, Prezidentūros klerko pastatytas į kampą prie "šlubos anties" ( pagal amerikonus) kabineto durų.

 Pastatytas į tą pačią vietą, kur stovėdavo  tie, kurie ateidavo pas Prezidentę pylos gauti. kaip tai darželinukų ekskursijai aiškino buvusi Prezidentė.

Akivaizdu, kad Prezidentui labai patiko  šis pažeminimo ritualas, kad jis netgi sugalvojo dar jį patobulinti.

 Dabar, prieš pokalbį su nužemintuoju - smerdu, Prezidentas elgiasi tarsi koks viduramžių sultonas.

 Prieš išklausydamas savo  smerdą, jis demonstratyviai stukteli  į stalą apverstu smėlio laikrodžiu, tuo duodamas suprasti, kiek tam suteikta garbės su juo bendrauti.

Tačiau yra ir viena išimtis  - Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

– Ji nesileido   būti nužeminta  iki smerdo lygio.  nestojo į kampą prie Prezidento durų ir elgėsi taip, kaip ir turi elgtis Vyriausybės vadovė.

Be abejo šalies piliečių akyse ji tapo 2020 metų žmogumi.

Na o tiems, kurių galvose, pagal V. Rubavičių, „kralikai k....si“, 

2020 metų žmogus buvo Prezidentas Nausėda......


..

2021 m. sausio 9 d., šeštadienis

Neniekinkite sausio 13 aukų atminimo.


 

www.DELFI.lt 2016 m. sausio 7 d. 19:20 rašė:
 Praėjusiais metais akcijoje dalyvavo ir įvairios nevyriausybinės organizacijos: 

  • Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 
  • Jaunųjų konservatorių lyga,
  • Sausio 13-osios brolija, 
  • Tautinė Lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania“, 
  • Jaunieji krikščionys demokratai, 
  • Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, 
  • Atlanto sutarties Lietuvos bendrija,
  •  VU TSPMI studentų korporacija „RePublica“, 
  • pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacija „Juodai balta“, 
  • Jaunųjų profesionalų programa “Kurk Lietuvai” 
  • taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija.

Buvo išdalinta daugiau nei 20 tūkst. „Neužmirštuolių“ ženkliukų visoje Lietuvoje.

 Kalba eina apie akciją atrakciją sausio 13 dieną į atlapus įsisegti taip vadinamą „neužmirštuolę“.

Ne Lietuvos nacionalinį simbolį, ne specialiai šiai progai išleistą ženkliuką, o negerbtiną  surogatą.

Vadovaujantis sveiko proto logika, tai beveik tas pats, kaip įsisegti „koloradkę“.


 
Vadovaujantis ta pačia logika neverta aiškinti kodėl taip, o ne kitaip.

Nes Lietuvos piliečiams tai ir taip aišku, o kolaborantams ir tiems, kurių galvose  pagal gerbiama V. Rubavičių  "kralikai k....si", iš viso nėra prasmės ....

Taigi belieka geranoriškai  kreiptis į Seimo narius ir  Vyriausybę :

Neniekinkite per sausio 13 žuvusių atminimo.

 Išdrįskite pagaliau bent   parodyti,  kad esate   nacionalinis politinis elitas.

 

 

 

 ************************************************************* 

P.S.

Ir kas paneigs, kad ši akcija-atrakcija yra eilinis įrodymas, kaip veikia Kremliaus įtakos agentai.

Pažymėtina, kad šią akciją-atrakciją palankiai sutiko rusiška proputiniška  žiniasklaida ir dargi ją gynė nuo kritikos..

Argi dažnai taip nutinka ????

 

..

.

 

2021 m. sausio 8 d., penktadienis

Valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių

 

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle įrengta 70 momentinių greičio matuoklių (MGM), kurie fiksuoja abiem kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį, tikrina techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą.

Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, diegiamo greičio matuoklių tinklo tikslas nėra bausti. Svarbiausias siekis – užtikrinti eismo saugą mažinant skaudžių eismo įvykių skaičių, skatinti vairuotojus kelyje elgtis atsakingai, važiuoti leistinu greičiu.

 MGM dažniausiai įrengiami vietose, kuriose yra padidėjusi rizika nukentėti pažeidžiamiems eismo dalyviams, pvz., gyvenvietėse prie mokyklų, perėjų ar sankryžų, ties ugdymo įstaigomis, religinio susibūrimo vietomis, pavojingomis sankryžomis, pėsčiųjų perėjomis ir kitais aktualiais objektais, ties kuriais yra tikėtini reguliarūs pėsčiųjų ir (arba) dviratininkų srautai. MGM įrengiami atsižvelgus į tokius kriterijus, kaip gyvenvietės tipas, teritorijos užstatymas, formaliojo švietimo įstaigos, eismo intensyvumas, esamos greičio valdymo priemonės ir įvykių statistiniai duomenys. Šie įrenginiai priverčia vairuotojus pristabdyti tam tikroje vietoje ir sumažina riziką eismo įvykiui įvykti. 

Be aukščiau įvardintų 70 MGM, šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 50 (25 ruožai) ir dar diegiamos vidutinio greičio matavimo sistemos (VGMS). Pagal šiuo metu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgyvendinamas sutartis, palaipsniui turėtų būti įdiegti dar 106 VGMS ruožai (t. y. 212 įrenginių).

Visų matuoklių įrengimo vietos ir terminai paskelbti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija tinklapyje.

 

.