2021 m. sausio 16 d., šeštadienis

Ar nauja Energetikos ministerijos vadovybė liks Valstybinio reketo dalyve ???

 

Energetikos ministerijos interneto  svetainėje „ Šilumos ir karšto vandens tiekimas“ patalpinta sekanti informacija:

·  4.                  

Kam priklauso šilumos punktai?

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įstatymą, kurio 2 straipsnio 38 dalyje buvo įtvirtinta šilumos punkto sąvoka, pagal kurią šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams, todėl šilumos punkto nuosavybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

Atnaujinta: 2020 06 15

·  5.

Kas turi apmokėti už šilumos punkto remonto darbus?

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos punkto sąvoką, šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams.

Įvertinus tai, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį draudžiama į šilumos kainą įtraukti sąnaudas, susijusias su šilumos punktų amortizacija ir eksploatacija ir tai, kad dabar galiojanti šilumos kaina, nei priežiūros tarifas šilumos tiekėjui, t. y. esamam punkto savininkui, nepadengia jokių sąnaudų, susijusių su šilumos punktų amortizacija ar kapitaliniu remontu, darytina išvada, kad minėta tvarka suponuoja pareigą esamiems turto naudotojams naudotis turtu taip, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta jo būklė bei sumažinta vertė.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas  energetikos ministro įsakymu, nustato, kad už pastatų, daugiabučių namų šilumos punkto, nepriklausomai nuo jo nuosavybės teisės, šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius priežiūros (eksploatavimo) darbus apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, t.y. esant naudojamo turto gedimui, esami jo naudotojai privalo kompensuoti savininko patirtas turto atstatymo iki gedimo buvusios būklės išlaidas ir užtikrinti teisėto turto savininko teisę į jo nuosavybės apsaugą.

Atnaujinta: 2020 06 15

*******************************************************************

Tokiu būdu Energetikos ministerija visai teisingai daro išvadą, kad Šilumos ūkio įstatymo sąvoka "Šilumos punktas" automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams, nes nuosavybės teises gina LR Konstitucija

 Ir priduria:  „todėl šilumos punkto nuosavybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai“.

 Tai  kas gi,6uo  konkrečiu atveju, kada šilumos tiekėjo šilumos punktas randasi daugiabučiame name, turi mokėti už šilumos tiekėjo šilumos punkto priežiūrą ir remontą ???

Vadovaujantis elementariu teisinių žinų bagažu, daugiabučių  namų savininkai turėtų tai daryti, jeigu tarp jų ir šilumos tiekėjo būtų sudarytos sutartys (panaudos ar kt,) kuriose  daugiabučių namų savininkai apsiimtų  apmokėti už ne savo nuosavybės priežiūrą ir remontą.

Deja tų sutarčių nėra, kaip ir nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto jų sąlygų aprašo.

Taigi kol viso to nėra, blaiviai mąstant, savo nuosavybės  priežiūra turi rūpintis jos savininkas – šilumos tiekėjas.

Betgi Energetikos ministerija mąsto kažkaip tai iškreiptai, tarsi ji neturėtų atitinkamai kvalifikuotų teisininkų, o tikai kokius nors pvz.  socialinių mokslų teisinės krypties specialistus.

Arba taip elgiamasi todėl, kad ministerijos vadovybė (tarkime buvusi) buvo  Valstybinio reketo dalyvė.

Betgi ministerijos vadovybė pasikeitė, o ar ir ji  liks Valstybinio reketo dalyve – neilgai trukus sužinosime.  

Vertinant tai, kad vien Vilniaus mieste Valstybinio reketo apimtis siekia kokius tris milijonus eurų per metus... mažai tikėtina, kad ministerijos vadovybės pozicija pasikeistų.



,,,,

 

                                                                                                             

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą