2018 m. rugpjūčio 24 d., penktadienis

Kainų komisija bijo ......



  Valstybinė kainų ir energetikos komisija atsisakė pateikti bet kokios  sąskaitos už šilumą kopiją.

Mums tai yra visiškai keista ir  nesuprantama - kodėl  ir ko valdžios  institucija bijo   ??
 
Nebent šis dokumentas rodytų akivaizdų ir nepaneigiamą teisės aktų pažeidimą.

Todėl, kol tai nebus paneigta, taip ir laikysime:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bijo pateikti jai patalpų nuomotojo pateiktos sąskaitos už šilumą kopiją,  nes supranta, kad šis dokumentas  būtų teisės aktų pažeidimo įrodymas.

Tai bent valstybinis kainų reguliatorius .........

Tai tokia jau ta mūsų teisinė valstybė ..............

Štai taip valdžios institucija vykdo savo  konstitucinę priedermę - tarnauti žmonėms....



*************************************************************


2018 m. rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis

Apie valgomus ledus ...........



Ledų klasifikacija, rūšys

Ledų sąvoka
 
Taip taip, visi žinome, jog ledai – nuostabus gaivinantis desertas, keliantis puikias emocijas visiems – nuo pačių mažiausiųjų iki garbaus amžiaus žmonių. Net ir kai kurie mūsų augintiniai mėgsta ledus! Tačiau kas vis dėl to yra ledai?
 
Valgomieji ledai – dažniausiai saldus sušaldytas arba iš dalies sušaldytas produktas, pagamintas dažniausiai iš pieno produktų ar pieno sudedamųjų dalių bei kitų medžiagų mišinio. Šaldymo procesas valgomiesiems ledams yra svarbus ir lydi šį produktą nuo gamybos proceso, per pagaminto produkto laikymo periodą iki produkto vartojimo nenutrūkstamai. Tik valgydami ledus galime reguliuoti jų aptirpimo laipsnį pagal savo skonį – juk vieniems patinka šiek tiek aptirpę ar net gerokai varvantys ledai, kiti mėgsta juos skanauti po truputį. Atšildytų ledų vėl užšaldyti nevalia, nes dar kartą užšaldyti jie tiesiog praranda savo fizikines bei skonio savybes.
 
Įdomu! Tam tikros rūšies ledai skirtingomis kalbomis gali vadintis skirtingai, pavyzdžiui ledai iš sulčių daugelyje šalių turi skirtingą pavadinimą (pvz. angliškai „ice lollies“). Tačiau lietuvių kalboje turime vieną bendrinį žodį „ledai“, kuriuo vadinami įvairių rūšių šie šaldyti desertai.
 
Iš ko gaminami ledai?
Ledų gamyboje naudojami įvairių produktų bei jų medžiagų mišiniai, priklausomai nuo ledų rūšies bei skonio. Tai gali būti pienas ar pieno produktai, kurie gali būti įvairaus pavidalo: švieži arba rauginti, sausi arba koncentruoti bei kitaip apdoroti. Ledų gamyboje gali būti naudojami ir kitokios (ne pieno) kilmės riebalai, aliejai ir baltymai. Skaitydami ledų sudėtį paprastai rasite ir cukraus, geriamojo vandens, o taip pat priklausomai nuo skonio kiaušinių ar jų produktų, vaisių bei jų produktų. Ledų gamyboje naudojami ir kiti įvairūs priedai, reikalingi palaikyti tam tikrą ledų struktūrą, skonio bei aromato savybes. Dažnai ledai gaminami su įvairiais priedais – vafliais, glaistu, uogienėmis, šokoladu ir kt. Šiuose prieduose gali būti augalinės kilmės riebalų, tačiau tai neturi įtakos pačių ledų sudėčiai. Todėl svarbu skaityti ant pakuotės pateiktą informaciją ir atkreipti dėmesį į pačių ledų sudėtį. Jei ledai pagaminti iš grietinėlės, galite būti tikri, kad tai tikrai kokybiškas ir skanus produktas. Visų šių ingredientų bei gamybos proceso dėka, galime mėgautis įvairių rūšių bei pavidalų ledais.
 
Ledų klasifikacija. Kokios yra ledų rūšys?
 
Ledai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius: formą (ledai vafliniuose puodeliuose, ledai ant pagaliuko arba „eskimo“, vaisiniai arba gaivūs ledai ir pan., funkcines savybes (riebumą, vyraujančias sudėtines dalis ir pan.), netgi dydį: ledai porcijomis, „šeimyniniai“ ledai - didelėse pakuotėse, ledų rinkiniai arba taip vadinami „multipacks“ – kuomet vienoje dėžutėje ar maišelyje supakuotos kelios porcijos ledų (paprastai tokios pakuotės siūlo pridėtinę vertę vartotojui, pavyzdžiui „5 porcijos + 1“).
 
Kadangi kai kurios viršuje paminėtos ledų klasifikacijos formos yra akivaizdžios ir lengvai atpažįstamos, plačiau norime supažindinti su ledų skirstymą pagal jų funkcines savybes.
 
Plombyras yra laikomas pačiais riebiausiais ledais. Šie ledai dažnai laikomi ir pačiais skaniausiais. Pieno riebalų plombyre turi būti ne mažiau nei 12% (paprastai siekia 13-15%). Ir jie gaminami tik iš pieno riebalų, negali būti gaminami iš augalinių riebalų. 12 proc. pieno riebalų. Plombyro leduose sausųjų medžiagų turi būti ne mažiau kaip 36%, o pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2%. 100 g ledų energinė vertė, priklausomai nuo komponentų, yra apie 220–240 kcal.
 
Grietininiai ledai – tai ledai, šiek tiek liesesni nei plombyras. Pieno riebalų juose būna 8-11%. Tai reiškia, kad 100 g produkto yra apie 180 kcal. Sausųjų medžiagų kiekis šios rūšies leduose – ne mažiau kaip 32%, pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2%. Ledų kaloringumas priklauso ir nuo juose esančių priedų – riešutų, šokolado, razinų. Grietininių ledų gamyboje naudojami pieno riebalai – grietinėlė, sviestas ir/arba pienas, todėl juose yra daug kalcio, vertingų baltymų ir įvairių vitaminų. Taigi, jei grietininius ledus valgome saikingai, mūsų organizmas gauna daug naudingų medžiagų.
 
Pieniški ledai– ženkliai mažesnio riebumo ledai, pieno riebalų kiekis juose ne didesnis nei 7%. Sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 28%, o pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2%.
 
Vaisiniai ledaitai ledai be jokių riebalų (žinoma, jei tai nėra vaisiniai - grietininiai ledai). Tokiuose leduose vaisių turi būti ne mažiau 20% arba, jei ledai gaminami iš koncentruotų vaisių sulčių, jų turi būti nemažiau kaip 2,5%.
 
Sorbetas ir šerbetas. Ne tas pats! Sorbetas – tai suplaktos šaldytos sultys, kuriose nėra riebalų. Vaisių jame turi būti ne mažiau kaip 25%. Gaminant sorbetą nenaudojamas nei pienas, nei jo sudedamosios dalys. Sorbetas kuo puikiausiai tinka žmonėms, kurių organizmas netoleruoja laktozės! Šerbetas tuo tarpu gaminamas iš vaisių sulčių, pieno riebalų ir sausųjų pieno medžiagų be riebalų. Šių ledų riebumas paprastai būna 2–4%. Vaisių leduose turi būti ne mažiau kaip 10%, sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 20%, riebalų – ne mažiau kaip 1%.
 
Gaminant jogurtinius ledus į ledų mišinį dedama raugo, turinčio jogurto bakterijų. Kai pasiekiamas reikiamas rūgštumo lygis, gautas jogurtas suplakamas ir sušaldomas – taip pagaminami ledai. Jogurtinius ledus galima pagaminti ir naudojant jau pagamintą jogurtą.
 
Visi kiti ledai, kurie nepriskiriami nei vienai iš paminėtų grupių, vadinami tiesiog valgomaisiais ledais.
 
Dietiniuose leduose būna sumažintas kaloringų komponentų kiekis, jie iš dalies arba visiškai pakeičiami riebalų pakaitalais ir dirbtiniais saldikliais.

Apie teisingai nustatytas šilumos kainas reiktų patylėti ..


   Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, po ilgo atsirašinėjimo, paskutiniu atsirašymu iš esmės patvirtino,    kad Vilniaus šilumos tiekėjas neatliko   licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąnaudų, patirtų 2017 metais, nepriklausomo audito.

 Štai ką rašo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) gavo Buitinių
vartotojų sąjungos (toliau – Sąjunga) 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 28, kuriame
Sąjunga prašo
pateikti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąnaudų, patirtų
2017 metais, nepriklausomo audito rezultatų elektroninę kopiją.

Atsižvelgdama į prašymą,
Komisija teikia AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m.
reguliuojamos veiklos ataskaitų nepriklausomo audito išvadą
(pridedama 11 lapų).
 
Administracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė
                                   ------------
 Taigi pagaliau Kainų komisija iš esmės patvirtino, kad AB Vilniaus šilumos tinklai nevykdo Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklėse nustatytos pareigos:

 -  atlikti per 4 mėnesius nuo metų pabaigos nepriklausomą licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir jo rezultatus pranešti licenciją išdavusiai institucijai.
( Šiose taisyklėse licencijuojamos veiklos sąnaudų auditu laikoma licenciją turinčio asmens sąnaudų, susijusių su konkrečia licencijuojama veikla, patikrinimas ir nustatymas.)

    Nes pateikta   2017 m. reguliuojamos veiklos ataskaitų nepriklausomo audito išvada apima:

Ø  2017 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinės būklės ataskaitą.
Ø  Tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų atskaitą.
Ø  Tą dieną pasibaigusių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą.
Ø  Tą dieną pasibaigusių metų pinigų srautų ataskaitą.

T.y. pateikta šilumos tiekėjo parengtų ataskaitų audito išvada, o ne šilumos tiekimo veiklos sąnaudų patikrinimas ir nustatymas.

   Betgi prieš kurį laiką Kainų komisija atliko buvusio Vilniaus šilumos tiekėjo  šilumos tiekimo veiklos sąnaudų auditą ir nustatė, kad ~ 23 milijonai litų sąnaudų yra neteisėtai įtraukta į šilumos kainą.

Tokiu būdu, vertinant Kainų komisijos „veiklą“ pasitelkus sveiko proto logiką, galima teigti, kad ir visi kiti šilumos tiekėjai neatlieka šilumos tiekimo veiklos sąnaudų audito, nes Kainų komisija to nereikalauja.

   Todėl sumoje reiktų patylėti  apie teisingai nustatytas šilumos kainas  ....................


P.s. Labai būtų įdomu sužinoti, ką apie visa tai mano Seimo Ekonomikos komitetas, patvirtinęs Kainų komisijos 2017 metų ataskaitą ....



Taigi mūsų valdžia gali pasigirti ES .............


   Artėjant 2018-2019 m. šildymo sezonui ir siekiant išvengti nesklandumų paleidžiant pastatų, prijungtų prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, šildymo sistemas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pateikė  teisės aktų sąrašą,  kurie reglamentuoja šilumos tiekėjų, pastatų savininkų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas, ir primena, kad teisės aktais nustatyta:
  • Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10° C.
  • Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
  • Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
  • Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.
   
Gerai  ir dar kartą labai gerai, kad šilumos tiekėjai rūpinasi tuo, nes kam tai priklauso (Valstybinė energetikos inspekcija) to nedaro.

   Betgi,  vadovaujantis sveiko proto logika, įprastai pirma turėtų būti paaiškinta, kas gi yra tas "šildymo sezonas", nes, kaip taisyklė,  didžioji dauguma šilumos naudotojų apie tai neturi supratimo, kaip ir apgailėjimo šioje vietoje verta žiniasklaida ........


  Taigi Šildymo sezonas – laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą.

ir kas nemažiau svarbu, tai, kad tik savivaldybės nustatytu šildymo sezono metu mokamos kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį.
 
 Visi kiti šilumos vartotojai gali pradėti ir baigti pastatų šildymą savo valia.



    Dar kartą  gerai  ir dar kartą labai gerai, kad Šilumos tiekėjų asociacija informuja, kad siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m. statybos nerenovuoto daugiabučio namo bute, būtina atlikti:

  • Vidaus šildymo sistemos subalansavimas;
  • Karšto vandens sistemos subalansavimas;
  • Termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų įrengimas
  • Individualios šilumos apskaitos kiekvienam butui įrengimas (šilumos kiekio dalikliai);
  • Išmanioji (Smart metering) vienalaikio rodmenų nuskaitymo iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose apskaita (pagal 2012/27/ES Efektyvumo direktyvos reikalavimus).
     Jei daugiabutyje vis dar naudojamas sovietinės gamybos elevatorinis šilumos punktas, būtina jį pakeisti į modernų automatinį šilumos punktą, kuris turėtų galimybę reguliuoti į vidaus šildymo sistemas tiekiamo šilumnešio parametrus pagal lauko oro temperatūrą.

     Visa tai leistų gyventojams patiems reguliuotis šildymą savo butuose, tipiniam 3 k. butui mokėjimai už šildymą sumažėtų ~ 20 Eur/mėn., gyventojai nemokėtų už kaimynų nedeklaruotą vandenį, sumažėtų socialinės problemos bei būtų pasiekti 2012/27/ES Efektyvumo direktyvos tikslai.

     Neabejotina, kad verta  buvo pabrėžti, kad:
  • Vidaus šildymo sistemos subalansavimas;
  • Karšto vandens sistemos subalansavimas;
  • Termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų įrengimas
 yra privalomasis reikalavimas, kuris nevykdomas, nes Valstybinė energetikos inspekcija  ne tik, kad šio privalomo reikalavimo vykdymo  nekontroliuoja, bet jo nevykdymą dar ir pateisina ......



Kaip ir pažymėti tai, kad  be šių privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo  buitinis  šilumos vartotojas negali naudoti tiek šilumos, kiek jam reikia, kaip tai nustato Civilinis kodeksas   6.385 straipsnis. Energijos kiekis ir kainos (tarifai) ...................

    Ir taip tęsiasi nuo 2010 metų ....    

    Taigi  mūsų valdžia gali pasigirti ES ne tik tuo, kad šalyje panaikinta vietinė savivalda, kad vyksta Valstybinis reketas, bet ir tuo,

 kad daugiabučių namų šildymo reguliavimas  yra  pirmykštės bendruomenės būsto  lygio .....


------------------------------------------------
    . Informacija apie 18/19 m. šildymo sezono pradžią

2018 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

Ar išmokome pamokas? Pagyvensime – pamatysime.


VALDAS LUKOŠEVIČIUS. UŽUOJAUTA LIETUVOS ENERGETIKOS JUODADARBIAMS
Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas,
www.DELFI.lt, 2018 m. liepos 30 d.
 Valdas Lukoševičius


Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos energetikoje beveik visi dideli projektai ir vykę procesai buvo lydimi didesnių ar mažesnių skandalų. 

Nacionalinės valdžios įstaigos koncentruoja įtaką energetikoje, operuoja milijoninėmis lėšomis, daro sprendimus, kurių vertė milijardai eurų, tarpais didžiuojasi pasiekimais, dalijasi medalius ir premijas. 

Bet jeigu paaiškėja, kad ne viskas taip gerai – tai kalti „iešmininkai“ – pačios energetikos įmonės, jų vadovai ir specialistai.

 Tuomet prasideda kaltų ieškojimai, „galvų kapojimai“, kaltinimai monopolizmu ir dalijami kitokie „epitetai“.

 Kai daromi esminiai sprendimai, patarimų dažniausiai nereikia, o kai „srėbti pasekmes“, tada ieškoma, su kuo jas pasidalinti. Labai paprasta, tačiau nevisai garbinga.

Jeigu atidžiau panagrinėsime energetikoje vykusius procesus, tai galima pastebėti, kad triukšmingai politikų ar stambių verslininkų pradėti projektai ar procesai vėliau buvo tyliai numarinti arba iš jų kapstomasi iki šiol. 

Užtenka paminėti niekam nereikalingas Gariūnų talpyklas, Elektrėnų modernizavimo ir demontavimo projektus, LEO sukūrimą ir išardymą, Visagino AE steigimą ir numarinimą, privataus kapitalo atėjimą į šilumos ūkį ir sudėtingą išėjimą, nuostabių elektros supirkimo tarifų dalinimą ir atėmimą ir t. t. 
Žinoma, energijos vartotojai už viską sumokės, tačiau ar ne dėl to mes vis dar „biedni“, kad...

Tuo tarpu kasdieninis nepastebimas energetikų sunkus darbas lemia, kad elektra, dujos ar šiluma dieną ir naktį pasiekia vartotojus, nacionaliniai vamzdynai ar dauguma elektros linijų patikimai atlieka savo funkcijas, nepaisant nuolatinių energetikams metamų kaltinimų būtomis ar nebūtomis nuodėmėmis. 

Šilumos ūkyje nuosekliai atnaujinami vamzdynai, absoliuti dauguma pastatų aprūpinti šiuolaikiniais šilumos punktais, importuojamos dujos iš esmės pakeistos vietiniu biokuru, šilumos kainos paskutiniais metais sumažėjo beveik perpus, atsinaujinančių išteklių kvotos perteklių jau parduodame kitoms šalims, Lietuvoje susiformavo nauja katilinių pramonė, kuri uždirba pajamas ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoja savo gaminius ir paslaugas. 

Profesionaliais sprendimais grįsti procesai energetikoje akivaizdžiai duoda žymiai daugiau naudos negu skambios politikų ar didžiojo verslo inicijuotos kampanijos.

Paskutiniai valdžios sprendimų pavyzdžiai Lietuvos šilumos ūkyje: uždrausti šilumininkams eksploatuoti šilumos punktus – jų modernizacija ir net remontas visiškai sustojo, būtinai įdiegti konkurenciją šilumos gamybos srityje – kai kuriuose miestuose atsirado naujų „energetikos paminklų“, kuriuos dabar nežino, kaip išlaikyti, sukurti sudėtingą kainodaros sistemą – dabar šilumos kainų niekas negali nei suskaičiuoti, nei patvirtinti, nei suprasti...

Visoje šioje „energetikos makalynėje“ graudžiai atrodo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri vos spėja ekonomiškai aprūpinti visus tuos projektus lėšomis, nes dar paskendusi teismuose ir arbitražuose. 

Žemiškiems eilinių įmonių ir jų klientų reikalams nelabai lieka ir laiko. 

Kadangi posovietinės energetikos reguliavimas bei kainodara dar nėra nei mokslas, nei tradicija, tad ir kaip elgtis dažnai nėra aišku. 

Tokioje situacijoje dažnai priimami nelabai apgalvoti, dažnai trumpalaikio poveikio sprendimai, kurie vartotojams vėliau gali kainuoti milijonus.

Paskutiniu metu Lietuvos politinėje arenoje vyksta vilčių teikiantys procesai, kurie galbūt pakeis situaciją. 

Bandoma apjungti įstaigas ir sukurti Energetikos agentūrą, kuri pagaliau bus valstybės energetikos vystymo „smegenų“ centras ir sistemiškai rengs rekomendacijas įstatymų leidėjams ir vykdytojams.

 Galbūt tai padės išvengti populistinių ar interesų grupių padiktuotų sprendimų energetikoje.

Rengiamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Valstybinės energetikos inspekcijos sujungimas galbūt padės suderinti techninę energetikos kokybę su ekonomika. 

Energetikai vadovaujančių įstaigų vis dažnesnis atsigręžimas į savivaldybių valdomas įmones galbūt padės geriau atskirti ilgalaikius visuomenės poreikius nuo trumpalaikių pelno siekiančių verslininkų įtakos. Juk valstybės ar savivaldybės įmonė visada po padidinamuoju stiklu, jos pelnas skirtas vartotojams ar miestui, o privatininko pelnas tik jo paties reikalas.

Per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos energetikoje prisižiūrėjome visokių procesų. Nuoseklus, racionaliais sprendimais pagrįstas darbas padeda atnaujinti ir plėtoti energetikos ūkį. Suprantama, kad reikia kelti ilgalaikius tikslus, tačiau kaip juos pasiekti, turbūt, geriau žino specialistai, o ne politikas ar valdininkas – visiškas naujokas šioje srityje.

 Deja, dažnai dar gajus mūsų visuomenėje principas „jeigu jau viršininkas – tai ir protingiausias“.

 Nedaug yra Lietuvoje energetikos profesionalų, nes jie nei auginami, nei branginami. 

Todėl darydami milijonų vertės sprendimus energetikoje, kurie lems piliečių gyvenimo kokybę, turėtume įsiklausyti ir į ją kuriančių žmonių nuomonę.

 Dirbtini iš šalies primesti spendimai, projektai ar reguliavimo instrumentai, kaip rodo patirtis, dažnai duoda priešingą rezultatą, negu kad buvo tikėtasi.

Netrukus prasidės naujasis šildymo periodas. 

Atrodo, kad dėl brangstančio kuro ir degalų, dėl didėjančių atlyginimų šilumos kainos bus kiek didesnės negu pernai. 

Greičiausiai vėl bus piktinamasi, ieškoma kaltų, siūlomi „išganingi“ receptai ir nelabai kas gilinsis į tikrąsias priežastis ar siūlys konstruktyvias priemones, kurios užtikrintų ilgalaikį tvarumą. 

„Gaisrų gesinimas“ – įprasta praktika Lietuvos energetikoje.

Ar išmokome pamokas? Pagyvensime – pamatysime.

--------------------------------------------------