2022 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Lietuvos politikų noras turėti vokiečių brigadą šalyje man primena vaiko įgeidį turėti brangų žaislą – www.pozicija.lt

 

 Ką tik perkaičiau www.pozicija.prg  straipsnį

Linas Karpavičius. Apie Vokietijos brigadą ir valdžios nepilnavertiškumą

Mano nuomone tai geras ir informatyvus straipsnis.

Ir tiems, kam nesvetimas Lietuvos valstybės saugumas, verta jį perskaityti.

Tačiau jame vertėjo paminėti ir Putino draugužę Merkel, jos nuoširdžias  pastangas padedant Rusijai aneksuoti  tas dvi Ukrainos separatistines respublikas.

O taip pat pažymėti, kad Vokietijos prezidentu tapo šios  Putino   draugužės   parankinis.

O straipsnyje rašoma:

Paskutinis buvusio Didžiosios Britanijos Ministro Pirmininko B. Jonsono atvirumas šokiruoja. „Vokiečių požiūris karo pradžioje buvo, kad jeigu tai nutiks, tai bus tragedija, bet geriau tegu tai įvyksta ir Ukraina palūžta greičiau. Man tai pasirodė pražūtingas požiūris į situaciją, bet galiu suprasti, kodėl jie mąstė būtent taip“, – CNN sakė buvęs britų premjeras.

Net šiurpas nueina per nugarą įsivaizdavus, kad taip gali būti pasakyta ir Lietuvos atžvilgiu. Vokietijai mes visada būsime NATO nariais su tam tikru specifiniu statusu.

 

O mano nuomone tai Lietuva (kaip ir visas  Pabaltijys) kolektyviniams Vakarams yra tikras galvos skausmas.

Tai geriausiai išreiškė JAV prezidentas Trampas: Jeigu tos (Pabaltijo) valstybės jaučiasi nesaugiai, reikia galvoti kur jas iškelti.

Taigi mes esame tarsi indėnai, kuriuos dėl mūsų saugumo reikia patalpinti į rezervatus ......

Betgi, blaiviai mąstant,  argi kitokia gali būti kolektyvinių Vakarų reakcija į mūsų valdžios nuolatinius, itin įkyrius pasigraudenimus ...

Dabar apie tą vokiečių brigadą, kuri, pasak straipsnio autoriaus :Brigada bus. Galiu lažintis“.

O aš, sužinojęs apie prezidento pareiškimą, kad jis dėl tos brigados savo  atseit jau padarė, o toliau jau užsienio ir krašto apsaugos ministrų reikalas,  pasidomėjau, ką gi nuveikė mūsų šalies vadovas.

Ir štai ką radau.

Ogi tai, kad mūsų  prezidentas ir Vokietijos Kancleris paskelbė komunikatą, kuriuo įsipareigojama didinti Vokietijos karines pajėgas Lietuvoje.

 

Pasidomėjau ir  kas gi yra tas komunikatas:

 

Komunikãtas (lot. communicatus – praneštas), oficialus pranešimas, pareiškimas, pvz., vyriausybės pranešimas apie tarptautines derybas, valstybių sudarytas sutartis ir kita.

 

 Taigi ne veltui mūsų prezidentas tujina du ministrus, nes konkrečios sutarties tai nėra, tai tik ketinimas.

Ir be abejo kariuomenės laikymą kitoje šalyje turi reglamentuoti atitinkamas Vokietijos teisės aktas.

O mūsų kariuomenės vadas štai tvirtina –brigada bus.

Gal ir bus, tačiau konkretaus Vokietijos įsipareigojimo tai  nėra.

O Vokietija tikrai nepamiršo paskutiniame pasauliniame kare sąjungininkų vykdyto civilių objektų itin žiauraus bombardavimo.

Todėl Rusijos vykdomi kariniai nusikaltimai Ukrainoje jai duoda suprasti, ką ji gali patirti, jeigu Lietuvoje įsitrauktų į karą su Rusija,

Taigi kas, pasitelkęs  sveiko proto logiką,  užtikrintų, kad ta vokiečių brigada pultų į Lietuvą įsiveržusią Rusijos kariuomenę.

Iš pradžių aš maniau, kad tos brigados dislokavimas Lietuvoje yra NATO planas.

Tačiau per TV savo nevisai rišlios kalbos vokiečių brigados tema kariuomenės vadas išsakė, ir kad mes ginsimės iki ateis pagalba ........

O kas jeigu Rusija, prieš įžengdama į Lietuvą pasiūs  mums ant galvų raketų ir dronų spiečių ....

Galima paprognozuoti, kiek jų reikėtų, ir kas,  kad kol ateis mūsų gynėjai,  būtų   padaryta.

Na dėl  Gedimino kalno ir dėl po juo esančių muziejų galime būti ramūs – juos visus, kaip patikino Krašto apsaugos ministerija, saugo JUNESCO ....

Na o kas gi  saugo šiuos strateginius objektus:

Kauno HES ir tuo pačiu Kauną nuo užliejimo.

Kruonio HAE užtvanką.

SGD terminalą.

Mažeikių naftos gamyklą.

Naftos terminalą.

Elektrėnų elektrinę.

Klaipėdos uostą.

Elektros jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.

Gamtinių dujų vamzdyną su Latvijos dujų saugykla.

Dvi chemijos gamyklas.

Naftos produktų saugyklas.

 

Tai pradžiai, o mūsų kariuomenę su 16 auksinių haubicų, paliekant pabaigai.

Dar galėtų Rusija prieš elektros objektus panaudoti kad ir grafitines bombas.

Na ir  kad ta vokiečių brigada tokiomis sąlygomis pasielgtų taip, kaip olandų kareiviai,  kurie Jugoslavijos karo metu saugojo JTO saugumo zoną Serebrinicoje, aš visiškai neabejoju.

O kas nutiko toje JTO saugumo zonoje, visi turėtų žinoti ir, kol gyvuos ta vargo organizacija, neužmiršti.

Galima  būtų viso to paklausti kad ir prezidento, tačiau mano laiškai jam blokuojami.

O Seimo NSG komitetas neprivalo atsakyti.

Galima būtų prašyti informacijos Krašto apsaugos ministeriją, tačiau man jos tiesiog gaila ....

Na o kariuomenės vadas savo elektroninio pašto adreso tai  neturi ....

Ko gi jis bijo ? Rusų ar mūsų ????

 O sumoje, tiesą, kokia ji bebūtų žiauri,  reikia  nuo visuomenės neslėpti.

Ir tik tada bus galima rasti išeitį iš esamos situacijos.

Deja yra taip, kad mūsų valdžia ne tik apgaudinėja visuomenę, bet ir sudaro Rusijai palankias sąlygas, jai padeda.

Geriausias ir nepaneigiamas to įrodymas  yra mūsų valdžios  elgesys sąjunginės su Rusija  valstybės, bandančios išvengti visiškos priklausomybės nuo jos, Baltarusijos atžvilgiu.

Gal tai ir dėl nepilnavertiškumo, kaip teigiama straipsnyje, o gal ir yra kitos priežastys ...

-----------------------------------------

 

2022 m. lapkričio 24 d., ketvirtadienis

 O aktyvaus piliečio maustyme, kaip ir Remarko Vakarų fronte, nieko naujo ...

 

 Straipsniu Pasiūlymas. Kaip už baigti kankinti šilumos tiekėjo šilumos punktu

 

yra gautas komentaras, kuriame rašoma:

 

Nustebinai ... tokiu mąstymu grįžai į 1990 metus .....

Parodyk nors vieną sutartį, kurioje nustatyta tokia šilumos tiekėjo atsakomybė  už daugiabučių namų butų šildymą ... ir tinkamą jų aprūpinimą karštu vandeniu.

 

Kas liečia sutartis - štai pavyzdžiui:

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedas 

KARŠTO VANDENS VARTOJIMO PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARČIŲ BENDROSIOS SĄLYGOS

 

V. KARŠTO VANDENS kokybės reikalavimai 

12. Buitiniam karšto vandens vartotojui karšto vandens ties tiekimo–vartojimo riba patiektas karštas vanduo turi atitikti higienos normose (Taisyklių 1 priedo 21 punktas) nustatytus kokybės reikalavimus.

X. karšto vandens tiekėjo TEISĖS IR PAREIGOS 

39. Karšto vandens tiekėjas privalo:

39.1. vykdyti veiklą taip, kad užtikrintų patikimą, saugų karšto vandens tiekimą iki tiekimo–vartojimo ribos

 

Tiekimo vartojimo riba yra prieš karšto vandens apskaitos prietaisus butuose.

 Taigi karšto vandens tiekėjas tai užtikrinti gali tik būdamas viso pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju.

 Taip pat nebūdamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju šilumos tiekėjas negali užtikrinti tinkamo butų apšildymo.

Toliau komentare rašom:

Valstybinis reketas tinkamai pagerbtas A. Miškinio daugiabutyje.

  Ir kas gi galėjo atsitikti aktyvaus piliečio A. Miškinio mąstyme? 

 

 

 

 

 Betgi kas liečia Valstybinį reketą, tai jis ir toliau liks.

Visų pirma ten, kur daugiabučių namų šilumos punktai yra namo savininkų nuosavybė,  ten  ir toliau bus taikomas neteistas karšto vandens mokestis.

O ir kur daugiabučių namų šilumos punktai yra šilumos tiekėjo nuosavybė, tai net ir atlikus siūlomus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus jis liktų  dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nusikalstamos (galimai)    veiklos ,nustatant karšto vandens kainą visam miestui, o ne kiekvienam daugiabučiam namui.

Nes, kai šilumos punktas yra daugiabučiame name, – vyksta decentralizuotas karšto vandens ruošimas ir jo pardavimas.

O karšto vandens kaina deja yra nustatoma nevykstančiam centralizuotam karšto vandens tiekimui, o ir jo nustatyme apstu tiesiog prifantazuotų sąnaudų.

 

Dabar apie grįžimą į 1990 metus.

Kaip pavyzdį pateikiu savo daugiabutį namą Vilnius. Žirmūnų 104.

Taigi jame šilumos tiekėjas savo šilumos punktą įrengė 2005 metais, rt tik pagrasinus, kad   mano namui ir dar keliems bus nutrauktas centralizuotas karšto vandens tiekimas.

(Toks mat  jau buvo namo gyventojų supratimas ....}

Taigi šilumos tiekėjas šilumos punktą įrengė, apmokė šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją kaip jį reguliuoti. Ir atidavė valdymo pultelį jam.

Ir taip šis prižiūrėtojas visą laiką nuo 2005 metų šilumos tiekėjo šilumos punktą  iki šiol ir reguliuoja.

 O kadangi 2010 metais  bendrijos pirmininkas pasirinko apsirūpinimą karštu vandeniu be jo tiekėjo, tai iki 2015 metų nereikėjo mokėti karšto vandens mokesčio.

Čia prašau atkreipti dėmesį, kad šilumos punktas tai liko šilumos tiekėjo nuosavybė.

  O kada 2015 metais namui  įvedė karšto vandens mokestį, bandžiau įrodyti, kad  mano namui taikyti centralizuotai paruošto karšto vandens kainą yra  neteisėta.

Ką pasiekiau ?

 Karšto vandens kainų nustatymo metodikos dingo žodis „centralizuotas“  .....

Toliau visos mano pastangos veltui ...Valstybinis reketas nugalėjo ...

Taigi šis pavyzdys yra vienkart nepaneigiamas įrodymas, koks baisus buvo tas Vilniaus  šilimos tiekėjas, išnuomotas prancūzų firmai .....

Toks baisus tarptautinio masto žulikas, kad net Konstitucinis teismas iš esmės jį taip įvertino .... ir pripažino, kad jis negali prižiūrėti savo šilumos punktų ...

 

Arba Vilniaus šilumos vartotojai  buvo  ( ar ir dabar yra)   visiški štangos, kad patikėjo  tokia bukų buka  prorusiška propaganda ......

 Teigi arba –arba ...

O aktyvaus piliečio maustyme, kaip ir Remarko Vakarų fronte,  nieko naujo ...

Ir baigiant iš esmės didelis AČIŪ už komentarą, tikintis jų daugiau,

 

...

,

 

 

2022 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Pasiūlymas. Kaip už baigti kankinti šilumos tiekėjo šilumos punktus

 

     --------------------------------------------------------------------------------------------

  Seimo  Peticijų komisijai

   2022 m. lapkričio  23 d..  Nr. 5

 

PETICIJA DĖL   ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO   PAKEITIMŲ      

       (šilumos tiekėjų šilumos punktų   priežiūra)

 

Šiuo metu senos statybos  daugiabučiuose namuose esančios jų   šildymo ir karšto vandens sistemos susideda iš šilumos punktų, radiatorių ir vamzdynų sistemos.

Savaime suprantama, kad  tokio daugiabučio namo     šildymo ir karšto vandens sistema    turi būti prižiūrima vieno asmens.

Betgi realiai situacija yra tokia, kad didelėje  dalyje tokių daugiabučių namų   šilumos punktai yra šilumos tiekėjo nuosavybė.

 Taigi jeigu šilumos tiekėjas prižiūrėtų savo šilumos punktus,  daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema galėtų turėti  du atskirus prižiūrėtojus, kas yra nepriimtina.

Tuo tarpu, galiojantis Šilumos ūkio įstatymas šią problemą sprendžia savo 20 straipsniu  Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra. nustatydamas:

.....    Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. .....

 

   Tačiau  tokiu atveju, kai   daugiabučių namų šilumos punktai , nuosavybės teise priklauso  šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, jis ir turi prižiūrėti (eksploatuoti) tų pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas nesudarydamas sutarčių su daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdytojais (bendrijomis, savivaldybių paskirtais administratoriais, jungtinės veiklos įgaliotais asmenimis).

Ir   mokestis už daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūrą ( eksploatavimą) turi būti  įtraukiamas į sąskaitas už šilumą, atskirai nurodant mokestį už šilumos punktų  priežiūrą (eksploatavimą).

Ir tai būtina  todėl, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas galėtų vykdyti  šilumos ir (ar) karšto vandens  pirkimo –pardavimo sutartis su daugiabučių namų savininkais, kuriose yra  nustatyta jo atsakomybė už daugiabučių namų butų šildymą ir  tinkamą jų aprūpinimą karštu vandeniu.

Nes kitaip   šios sutartys yra niekinės, nes tada  šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas negali  atsakyti  nei   už pastato šildymą,, nei už tinkamą karšto vandens tiekimą,  nes savo  šilumos punkto jis nevaldo.

O kada  daugiabučių  namų šildymo ir karšto vandens sistemos  įskaitant šilumos punktus.   yra bendroji daugiabučių namų savininkų nuosavybė,   tada   teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų gali turėti ir atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovai ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinkti  jų įgalioti atstovai.

 

Ryšium su tuo, kas aukščiau išdėstyta,   prašau šį mano laišką laikyti peticija pakeisti Šilumos ūkio įstatymą.

 

 

Antanas Miškinis