2015 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Jeigu K. Pūko "Kitokiai Lietuvai" trūksta drąsos, tai gal padės prezidentė ???



 .
 .
Kauno mieste, Baltų pr. 3 daugiabučiame name miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso trys butai, kurie yra išnuomoti socialiai remtiniems asmenims.
.
Šiame daugiabučiame name yra įsteigta bendrija, kuriai vadovauja socialinio būsto nuomininkas, tęstinai nemokantis buto nuomos mokesčio.
.
Daugiabučio namo gyventojai savivaldybei skundžiasi bendrijos pirmininko aplaidumu, savivaliavimu, informacijos nepateikimu, prašo atlikti bendrijos veiklos patikrinimą.
.
Tačiau savivaldybė  – šio daugiabučio namo bendrijos narys -   nesiima jokių priemonių bendrijos pirmininko veiklai sutvarkyti.
.
Tuo tarpu  Kauno apylinkės teismui bendrijos pirmininkas –socialinio būsto nuomininkas yra pareiškęs, kad pirko nuomojamą butą už 44.000 litų ......
.
Vadovaujantis sveiko proto logika, savivaldybės darbuotojų neveikimą galima  sieti su tais 44.000 litų.
.
O tai jau korupcija.
.
Deja tirti kaip ir kam buvo sumokėti tie 44.000 litų Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė .....
.
Matote suėjo senaties terminas ....
.
Terminas, tarkime suėjo, bet korupcinė sistema tai neabejotinai liko.
.
Ir tai Specialiųjų tyrimų tarnyba neabejotinai žino, nes kasmet atlikdama socialinių būstų nuomos patikrinimą,  ji nereikalauja   paviešinti savivaldybės turimų butų sąrašą.
.
Betgi argi tai ne  nuolaidžiavimas korupcijai .....
.
Deja, kaip sakoma, nuleido rankas  savivaldybės Antikorupcinės komisijos pirmininkas „Kitokia Lietuva“ vadovas K. Pūkas ...
.
Jam nepakanka drąsos tiek kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tiek imtis priemonių paviešinti savivaldybės turimų butų sąrašą.
 .
Ir tai suprantama, kadangi ne tik Specialiųjų tyrimų tarnyba, taip sakant,  „globoja“ šią sistemą, bet dargi LRT vienoje savo laidoje  gynė būsto nuomos mokesčio nemokantį bendrijos pirmininką.
Tiktai viena Seimo kontrolierių įstaiga ( kontrolierius R. Šukys) bando pagelbėti šio daugiabučio namo butų savininkams.
.
Tačiau deja Seimo kontrolierių sprendimai nėra privalomi ................
.
( 3. Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių.)
.
Pagelbėti iš esmės turėtų šalies prezidentė, ir, ko gero, tikrai tą padarytų.
.
Tačiau ji yra visiškai priklausoma nuo informacijos, kuri jai pateikiama ....


.

2015 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Labai jau panašu, kad didieji šalies energetiniai projektai rengiami Kremliuje .... ir valdomi iš ten pat ....



  Pastačius Suskystintų gamtinių dujų  terminalą  šilumos kainos, kaip valdžia žadėjo,  nesumažėjo, nes SGD terminalo dujos ganėtinai brangesnės nei Gazpromo.

Nepaisant valdžios viršūnės toliau mulkina liaudį apeliuodamos į „energetinę nepriklausomybę“ ,  girdamos savo „prožektus“ apie jo išlaikymo sąnaudų mažinimą.

Tuo tarpu  Rusija patenkinta – atsarginis būdas  aprūpinti gamtinėmis dujomis Karaliaučiaus sritį realizuotas.

O kaip gi yra su elektros energijos jungtimis ???


Kaip ten bus su elektros kainomis pamatysime,  tačiau viena aišku-  tos jungtys yra komerciniai prekyba elektros energija projektai.

Tokiu būdu, esant elektros energijos krizei šalyje, šios jungtys gelbės tiek, koks elektros energijos perteklius bus  jų galuose.

 Ir jau ne tik užsienio žiniasklaida bet ir Ekonomika.lt skelbia, kad   Lietuva taps pigesnės elektros energijos tranzito valstybe.

Kai Ekonomika.lt  drįsta  rašyti tiktai, kad jungtis su Švedija  daugiau finansinės naudos gali atnešti būtent šios šalies, o ne Lietuvos vartotojams,  užsienio gi žiniasklaida rašo apie pigios rusiškos elektros energijos tranzitą per Lietuvą.

Bet kokiu atveju Karaliaučiaus srities energetinis saugumas tiktai padidės.

O kad Klaipėdos miesto ir uosto saugumas įrengus SGD terminalą žymiai sumažėjo, rodo terminalo vieta.



 Avarijos atveju uostas blokuojamas..................


Tai, kad  prancūzų firmos valdomo Vilniaus šilumos tiekėjo  AB „Vilnius energija“ aukščiausios valdžios ir jos valdomos teisėsaugos   vykdomas persekiojimas (labai jau primenantis Jukos persekiojimą Rusijoje)  itin neigiamai atsiliepia  užsienio investicijoms, ir  yra naudingas tiktai  Kremliui, vadovaujantis sveiko proto logika, abejoti netenka.



Sumoje peršasi nuomonė, kad šalies didieji energetiniai projektai rengiami .... Kremliuje .... ir valdomi iš ten pat ....



.

Kuo gi skiriasi mūsų šalies teisėssauga nuo putinistinės Rusijos ????

 


Tai tik viena iš daugelio bylų, kurios kelia klausimą - Kuo gi skiriasi mūsų šalies teisėssauga nuo putinistinės Rusijos ????


**********************************

UAB "Vilniaus energija" informacija spaudai "Įmonei „Dalkia Lietuva“ metami kaltinimai tinka visiems dujų pardavėjams"

2015-08-27
Tiek ikiteisminis įmonių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ vadovų veiklos tyrimas, tiek šiuo metu vykstantis teisminis procesas jau spėjo pagarsėti visa eile skubotų ir nelogiškų sprendimų.
Šiam procesui būdingos grubios faktinės klaidos ir neteisingi skaičiai kaltinamajame akte. Tarp jų - ir įmonei „Dalkia Lietuva" mestas nelogiškas kaltinimas, kurį galima pritaikyti iš esmės visiems Lietuvoje veikiantiems dujų tiekėjams, parduodantiems gamtines dujas laisviesiems vartotojams.

Prokuroras bando kriminalizuoti įprastą dujų tiekimo verslo praktiką - operacijas, kurias kasdien atlieka tiek „Lietuvos dujų tiekimas", tiek „Dujotekana". 

Teigiama, esą „Vilniaus energija" iš įmonės „Dujotekana" galėjo įsigyti dujų pigiau nei realiai įsigijo iš tos pačios „Dujotekanos" pagal po viešai skelbto konkurso sudarytą sutartį, esą dėl to nukentėjo Vilniaus miesto komerciniai šilumos vartotojai (ne gyventojai).

Kaltinamajame akte cituojamoje FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-1/54 nurodoma, esą „Dalkia Lietuva" neturėjo gamybinės bazės ir licencijos elektros energijos gamybai, nepatyrė išlaidų dėl gamtinių dujų transportavimo. Ten pat teigiama, kad nuo 2004 m. sausio 1 iki 2004-ųjų gegužės 31 d. UAB „Vilniaus energija" gamtines dujas tariamai pateikė ne UAB „Dalkia Lietuva", o UAB „Dujotekana" pristatydama jas į Kotlovkos gamtinių dujų apskaitos stotį, esančią Baltarusijos Respublikoje".
Teigiama, kad dėl to „realiai ūkinės operacijos tarp UAB „Dalkia Lietuva" ir UAB „Vilniaus energija" neįvyko, o PVM sąskaitose faktūrose išrašytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės". Taip pat nurodoma, kad dėl šių aplinkybių „Dalkia Lietuva" pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, „kadangi į apskaitą įtraukė realiai neįvykusias operacijas ir tuo iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus".
Šių išvadų melagingumą patvirtina akivaizdūs ir lengvai patikrinami faktai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2003 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. O3-45 buvo išdavusi bendrovei „Dalkia Lietuva" (analogiškai, kaip ir „Dujotekana") licenciją dujų tiekimui, todėl „Dalkia Lietuva" be jokių apribojimų galėjo pirkti dujas iš kitų tiekėjų ir parduoti jas laisviesiems vartotojams, tame tarpe - ir „Vilniaus energijai".
Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, kaip ir dabar, dujų tiekimo licencijas turinčios įmonės gamtines dujas pirkėjams tik parduoda „ant valstybinės sienos" ir nepristato iki energijos gamybos įrenginių Lietuvos teritorijoje.
Pavyzdžiui, ir šiuo metu, gamtinių dujų tiekimu (pardavimu) užsiima valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas", o jau nupirktų ant Lietuvos sienos dujų pristatymu užsiima kita įmonė „Lietuvos dujos", turinti visai kitą (ne dujų tiekimo, tačiau perdavimo ir skirstymo) licenciją. Kodėl prokurorai nekaltina nei „Dujotekanos", nei „Lietuvos dujų tiekimo", kad tariamai jų atliekamos gamtinių dujų pardavimo operacijos faktiškai nevyksta dėl to, kad nei viena iš šių įmonių nepristato dujų iki pirkėjų energijos gamybos įrenginių Lietuvoje?
Analogiškos licencijos, kurią turėjo „Dalkia Lietuva", pagrindu dujas tiekė ir tebetiekia „Dujotekana", taip pat neturinti jokių dujų ar elektros energijos gamybos ar transportavimo pajėgumų - gamtinių dujų tiekimo licencija ar licencijavimo taisyklės to nereikalauja. Dujų gamybos bazės ar elektros energijos gamybos licencijos neturi, jokių išlaidų dujų transportavimui savo klientams Lietuvos Respublikoje nepatiria ir dabartinė valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas".
Visi dujų kiekiai į Lietuvą aptariamu 2003-2005 metų laikotarpiu patekdavo iš Rusijos įmonės „Gazprom". Todėl tiek „Dujotekana", tiek „Dalkia Lietuva", tiek šiuo metu valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas" gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) veikloje veikė ir veikia kaip tarpininkai ir gamtines dujas gaudavo (perparduodavo laisviesiems vartotojams) būtent per Kotlovkos dujų apskaitos stotį. Šios įmonės nepristatė tiekiamų dujų toliau Lietuvos teritorijoje, kadangi tokią paslaugą teikė / teikia vienintelė gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo licencijas turinti bendrovė „Lietuvos dujos" (šiuo metu ir „Amber grid").
„Dalkia Lietuva", lygiai kaip ir „Dujotekana" ar „Lietuvos dujų tiekimas", neturėjo ir neturi turėti kažkokios „gamybinės bazės", kadangi dujų sektoriuje pirkimo-pardavimo veikla vyksta be jokių gamybinių procesų. Todėl nei darbuotojų skaičius, nei menamos gamybinės bazės neturi jokios įtakos ūkinės veikos vykdymui - dujų pardavimo įmonės veikė kaip tarpininkai.
Vadovaujantis Kaltinamojo akto argumentais galima teigti, kad analogišką gamtinių dujų tiekimo licenciją kaip „Dalkia Lietuva" tebeturinti „Dujotekana" (taip pat - šiuo metu ir valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas"), tebedirbanti tokiais pat principais, per pastaruosius 15 metų Lietuvos laisviesiems vartotojams pardavusi dujų už ne vieną milijardą eurų, taip pat „neatliko realių ūkinių operacijų". Anot Kaltinamojo akto, taip pat galima teigti, kad „Dujotekanos" (kaip ir šiuo metu valstybinio „Lietuvos dujų tiekimo") visiems Lietuvos laisviesiems vartotojams išrašytose „PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas ūkių operacijų turinys neatitinka tikrovės".
Apie visa tai Kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras dar 2014 m. spalio 1 dieną buvo informuotas kaltinamojo Prancūzijos piliečio J. P. H. Sacreste raštu, kuriuo jis prašė prokuroro leisti duoti parodymus ir jį išklausyti. Tačiau, nežiūrint į įtariamųjų prašymus dėl privalomos jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nežiūrint į raštu teikiamus paaiškinimus apie grubias faktines klaidas ir neteisingus skaičius kaltinamajame akte, prokuroras bylą nusiuntė į teismą nei apklausęs įtariamųjų, nei ištaisęs jam gerai žinomas klaidas.
Daugiau informacijos: 
Nerijus Mikalajūnas,
„Vilniaus energijos" atstovas spaudai,
+ 370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt

Kauno šilumos tiekėjui siūloma pasitikrinti ar jis iš tikro yra karšto vandens tiekėjas .....





Buitinių vartotojų sąjungos interneto svetainėje  2015 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienį  buvo patalpinta informacija:

Nors ir Šilumos ūkio įstatymas uždraudė Kauno šilumos tiekėjui su savo šilumos punktais daugiabučiuose namuose ruošti karštą vandenį, pastarasis   apsišaukė karšto vandens tiekėju ir pradėjo kai kuriuose daugiabučiuose namuose vykdyti savo  "verslą" - imti neteikiamos paslaugos - karšto vandens tiekimo -  mokestį.

   Todėl įdomu būtų sužinoti, kaip Kauno meras - verslininkas vertina tokį, atsiprašant, Kauno šilumos tiekėjo "verslą" ....

Kauno meras matyt vis dar bando suvokti, kokiu gi „verslu“ užsiima Kauno šilumos tiekėjas,  o šilumos tiekėjas į šią informaciją   sureagavo operatyviai:



Tokiu būdu laiško pradžioje  Kauno šilumos tiekėjas  tvirtina esąs karšto vandens tiekėjas ir tiek.

Betgi, vadovaujantis sveiko proto logika,  norint būti karšto vandens tiekėju visų pirma reikia karštą vandenį paruošti.

Tuo tarpu Valstybinė energetikos inspekcija patikrino ir nustatė, kad Kaune,  A. Ramanausko – Vanago g. Nr. 2 daugiabučiame name  šilumos tiekėjas karšto vandens neruošia

Jį ruošia šio  daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kuriam už karšto vandens ruošimą yra atlyginama per šilumos punkto priežiūros (eksploatavimo) mokestį.

 Tuo tarpu  karšto vandens tiekėju prisistatantis Kauno šilumos tiekėjas, informuodamas, kad „iš visų Kauno mieste ir Kauno rajone esančių daugiabučių namų, kuriuose Bendrovė tiekė ir tiekia šilumą karštam vandeniui ruošti, šiuo metu tik apie keturiuose šimtuose namų ji vykdo karšto vandens tiekėjo funkcijas“,   tuo pačiu iš esmės informuoja, kad tuose  apie keturiuose šimtuose daugiabučių namų karšto vandens jis neruošia, bet mokesčius už tai ima.

Vienkart Kauno šilumos tiekėjas informuoja, kad karšto vandens tiekėju jis tapo daugiabučių namų valdytojų prašymu.

Todėl ir geras klausimas – Ar pildytų Kauno šilumos tiekėjas  daugiabučių namų valdytojų prašymą,  pvz. pradėti tiekti garą ...

 Dar geresnis klausimas - O kodėl  gi netenkinti prašymo tapti  paslaugos, kuri neteikiama, bet mokesčiai už ją plaukia ....,  teikėju ????

 Beje  laiško pabaigoje Kauno šilumos tiekėjas  vis tiktai  kapituliuoja.

Jis rašo, kad „JOKIŲ KITŲ NETEISĖTŲ MOKESČIŲ ( išskyrus mokesčius už karštą vandenį ir karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo) Bendrovė netaiko“.

 Tuo tarpu  Šilumos ūkio įstatymas nustato:

    Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas:

 su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį,

su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį.

  Mūsų gi nuomone jos nesudarytos.
  
 Taigi jeigu Kauno šilumos tiekėjas vis dar yra įsitikinęs, kad jis yra tikras, o ne „apsišaukęs karšto vandens tiekėjas“, jis turėtų pasirūpinti, kad   būtų sudarytos:

·        karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartys,
·        karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartys su daugiabučių namų butų savininkais.

---------------------------------------------------
P.s.
Kas turi kontroliuoti, kad   aukščiau paminėtos   sutartys būtų sudarytos, pabandysime išsiaiškinti paklausę Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri turėtų koordinuoti visų vartotojų teises ginančių valdžios institucijų ir įstaigų veiklą.

TURĖTŲ  ..........................................................

.

2015 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Kas iš esmės šiuo metu yra NATO ????!!!!


НАТО — это «бумажный тигр»? ("Nasz Dziennik", Польша)

27.08.2015ИноСМИ2500




Интервью с генералом Романом Полько (Roman Polko), заместителем главы Бюро национальной безопасности Польши в 2006-2008 годах.
Nasz Dziennik: Реальны ли представленные президентом Дудой (Andrzej Duda) в Таллине концепции по усилению присутствия войск НАТО в Европе и созданию определенной группы лоббирования этого проекта?
Роман Полько: Концепции, которые представил президент Дуда, совершенно реальны. Выбор Эстонии был очень мудрым шагом и хорошим началом президентства Анджея Дуды. Концентрируя внимание на Украине и существующей в связи с ней угрозе для восточного фланга НАТО, мы часто забываем о Литве, Латвии и Эстонии. Визит президента в Таллин — это также отчетливая демонстрация того, что он будет продолжать политику покойного президента Леха Качиньского (Lech Kaczyński), который после нападения России на Грузию смог мобилизовать всех лидеров государств этого региона Европы для противодействия намерениям Москвы. Лех Качиньский указывал, что если мы, наши государства, будем действовать сообща, мы сможем укрепить свою позицию в НАТО. Такой подход был полной противоположностью популистской политики главы МИД Радослава Сикорского (Radosław Sikorski) и президента Коморовского (Bronisław Komorowski), на первом плане которой были лозунги, слова и героическая риторика, но не было конкретных действий. Президент Дуда осознает существующую для Восточной и Центральной Европы угрозу и хочет при помощи мудрой дипломатии эффективно укреплять безопасность нашего региона.
— Прав ли Анджей Дуда, говоря, что государства, вступившие в НАТО после 1999 года, обладают в Альянсе более низким статусом, в частности, из-за того, что там нет его баз и оборонных объектов?
— Соседи России начали испытывать обоснованные опасения, после того, как Кремль нарушил международные соглашения, аннексировав Крым и развязав войну в Донбассе. Сейчас сложилась такая ситуация, что Москва все активнее играет мускулами и в принципе, делает, все, что хочет, а НАТО, как мне видится, стало гораздо слабее, чем в тот момент, когда мы в него вступали. Приведу в качестве доказательства, например, такой факт: в июне 1999 года я принимал участие в учениях сил быстрого реагирования Adventure Exchange, в которых было задействовано несколько тысяч военных, готовых к участию в операциях. Это была реальная сила, а сейчас, хотя в Ньюпорте было принято решение о создании «острия копья» Альянса, ничего не происходит. Кажется, что все эти громкие заявления остались на бумаге, а шумные маневры с масштабной поддержкой в СМИ были лишь пропагандой успеха. Ведь в этих маневрах сил быстрого реагирования были задействованы в основном польские военные, то есть это была не демонстрация возможностей войск Альянса, а акция на публику, которая наверняка не напугала Москву.
— Может ли создание постоянных подразделений НАТО, в частности, на польской территории, по вашему мнению, послужить эффективному устрашению России?
— Определенно, да. Чтобы наше членство в НАТО имело какой-то смысл, мы должны располагать силами на своей территории для устрашения потенциального противника. В противном случае мы останемся «бумажным тигром». Нам и всему Альянсу нужна способность реально действовать одновременно на всех флангах. На восточном — нужна соответствующая инфраструктура, нужны базы, совместные учения и постоянное присутствие войск Альянса. Это необходимое условие для существования любого союза вне зависимости от того, что происходит на Украине. Если эти условия не будут выполнены, будет сложно говорить о сильном НАТО и коллективной обороне.
— Не будет ли выбор Эстонии в качестве первой страны, которую посетил президент Дуда (в годовщину подписания пакта Молотова — Риббентропа), и представленная президентом концепция усиления присутствия НАТО в Восточно-Центральной Европе воспринята как враждебный в отношении России жест?
— Россия будет выступать с протестами и критикой по поводу любых наших действий, направленных на усиление оборонительных возможностей Польши и государств восточного блока. Москва наконец заметила, что по противоположной стороне стоит, я бы так сказал, партнер, с которым нужно считаться, которым сложно манипулировать, которого нельзя унижать, партнер, у которого есть идеи, концепции и который, что самое важное, не одинок. В последние месяцы и годы мы наблюдали действия Москвы, направленные на то, чтобы поссорить партнеров, использовать каждого в своей игре, чтобы сломить их сплоченность и не позволить западным государствам занять общую решительную позицию. Политика Анджея Дуды нацелена на восстановление единства государств, которые будут серьезно обсуждать проблемы и выступать в важных вопросах как единый организм, совместно укрепляя свои оборонные способности.
— Единство стран Европы ставят под вопрос Германия, Франция и Италия, которые много лет подряд пытались договариваться с Путиным через голову стран Центральной Европы. Могут ли эти государства принять предложение Анджея Дуды по сплочению Европы?
— Германия, Франция или Италия, на самом деле, запутались в собственных концепциях. Они знали, что в Путине нет ничего хорошего, но искали согласия, надеялись, что он изменится. Если, в частности, из Польши звучала критика этого наивного подхода, то страны, которые называют локомотивом Европейского союза, не воспринимали ее всерьез. Это демонстрирует конформизм этих стран, из-за которого возникла современная ситуация. У них нет никакой концепции или идеи, как остановить Путина и выбраться из этой западни. Поэтому если на востоке НАТО удастся создать совместную стратегию или концепцию безопасности вокруг таких стран как Литва, Латвия и Эстония с привлечением государств, не являющихся членами Альянса (как Скандинавские страны), и акцентировать проблемы, то в том числе у Германии не будет выхода: ей придется реально взглянуть на ситуацию и присоединиться к совместным инициативам. Хотя со стороны политиков или журналистов, которые мечтают, чтобы Россия оставалась «Большим братом», звучит критика: они продолжают пытаться договариваться с Путиным, но возвращение к прежней риторике заведомо обречено на провал. Любой реально и перспективно мыслящий политик или журналист наверняка не станет выступать против концепции, представленной Анджеем Дудой, и присоединится к хору выступающих за мир в Европе и на свете, ведь игра на самом деле идет за это. Мы не создаем планов нападения на Россию, такие планы пишутся, скорее, с противоположной стороны.
— На кого может рассчитывать Польша? Ведь мы видим, что Германия, Франция и Италия проводят свою политику.
— Реальный партнер находится за океаном — это США. Если говорить о ближайших партнерах — это страны, которым напрямую угрожает российская агрессия. И здесь у нас есть союзники хотя бы потому, что нас связывают общие интересы. Что касается итальянцев, у них есть свои проблемы, в частности, экономические и миграционные, которыми им приходится заниматься. В свою очередь, Франция, которая сделала для России «Мистрали», под влиянием международной общественности отказалась от их продажи, но свои проблемы есть и у этой страны. Я считаю, что убеждать в привлекательности концепции Анджея Дуды, предпринимая дипломатические шаги, следует в первую очередь нашего ближайшего соседа и партнера — Германию. Я думаю, в этих переговорах не помешает напомнить немцам о пакте Молотова — Риббентропа и его последствиях. Мы должны ясно донести до Германии идею, что политика с Россией, ведущаяся через нашу голову, не имеет смысла; что мы хотим честных и прозрачных действий: ведь пока Польшу и страны Балтии обольщают гарантиями безопасности, продолжаются переговоры с Москвой и Путиным, которые еще больше склоняют его к продолжению агрессии.
— Какое место среди наших партнеров занимает Великобритания?
— В современной геостратегической ситуации Великобритания — наш естественный союзник. Честно говоря, США действуют в Европе в значительной степени при посредничестве Великобритании. И в обоих случаях мы можем рассчитывать на понимание и совместные усилия в сфере укрепления нашей безопасности. Повторю еще раз: сейчас нам следует попытаться убедить в верности нашей концепции наших западных соседей.
— Благодарю за беседу.
26.08.2015
Права на данный материал принадлежат ИноСМИ.
Материал был размещен правообладателем в открытом доступе
.
  • В НОВОСТИ УПОМИНАЮТСЯ

2015 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Dar kartą apie tą vargšą vonios radiatorių - „gyvatuką“ .......




  Kadangi valdžia, masinama   gausios ES paramos šilumos ūkio vystymui („otkatai“),  yra nusprendusi užgrobti   didžiųjų miestų šilumos gamybos dalį, atrodytų, kad jau nurimo jos  inicijuotas tyčinis šilumos tiekėjų veiklos žeminimas.

 Tačiau vis dar kartas nuo karto žiniasklaidoje pasirodo tokio turinio straipsniai, kaip  kad 2015-08-25 Kauno dienoje patalpintas  Domantės Jukonytės straipsnis „Gyvatukas - lupikavimo šaltinis?“.

 Šis straipsnis iš esmės yra nuomonių, pagal Visuomenės informavimo įstatymą:

Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. 
Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

kratinys .......




  Taigi pagal šį Įstatymą  nuomonė tiktai  GALI REMTIS Šilumos ūkio įstatymu, Kainų komisijos išaiškinimu, kad šilumos tiekėjų pelnas nepriklauso nuo parduoto šilumos kiekio, o priklauso tik nuo valdomo turto vertės.

  O gali ir nesiremti šia esmine nuostata, užkertančia kelią šilumos tiekėjų veiklos niekinimui.

  Ir, kaip sakoma, nieko šiam straipsniui iš žurnalistinės pusės neprikiši – nes Visuomenės informavimo įstatymas tiktai reikalauja:

  Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.

Nes  pagal šį Įstatymą svarbu ne tiesa, o nuomonių įvairovė ....

Todėl prie šio straipsnio nuomonių įvairovės pridedame ir nuomonę, kad šis straipsnis akivaizdžiai demonstruoja   ar tai nekompetenciją, ar tai teisinę prostraciją  su Šilumos ūkio įstatymu jis akivaizdžiai nedraugauja.
 
Be to  ir  nuomonių įvairovė šiame straipsnyje yra neužtikrinta – nepateikta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuomonė.
-----------------------------------------------------------------
P.s.
Vienkart mes laikomės nuomonės, kad straipsnio „Gyvatukas - lupikavimo šaltinis?“ tikslas nėra tikslingas šilumos vartotojų mulkinimas.



.