Kaip pasielgs Vilniaus apygardos prokuratūra

 

Prokuratūros įstatymas nustato:

19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas

1. Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

  Todėl  viešas klausimas Vilniaus apygardos prokuratūrai:

   Kaip pasielgs  Vilniaus apygardos prokuratūra gavusi  šią, atsakingą informaciją, kad Vilniuje  152,5  tūkstančių vartotojų yra priversti mokėti neteikiamos paslaugos kainą.

Buitinių vartotojų sąjunga ir 152,5 tūkstančio vartotojų tikisi, ir laukia atsakymo.....

.

Jeigu Prezidentei rūpi valstybės interesai, ji turi prisiminti tuometinio ūkio ministro D. Kreivio pasiūlymą ....

AB  „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL)  bankrotas atšaukiamas, įmonę gelbės „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė „Verslo žinios“, o Prezidentės nuomone nuo to JLJ nepradės veikti efektyviau. Prezidentė  siūlo pagalvoti, kad tokį verslą galėtų daryti ne valstybė, kad gal jį reikia  atiduoti tam, kas moka tai daryti ....... Visiškai teisi Prezidentė – ne koks jau šeimininkas yra valstybė (iš esmės valdžia), tai jau senai aišku kaip 2x2. Betgi yra kaip yra, verslo talentai palieka Lietuvą ir investuoja pvz. JAV .... , Kai kas bando dėl LJL padėties kaltinti ministrą. Betgi akivaizdu, kad LJL kuravo ( „melžė“)  vienas iš viceministrų, ir galimas daiktas dargi ne socialdemokratų deleguotas. Ir taip prie kiekvienos ministerijos telkiasi grupė („banda“) valstybės įmonių („karvių“) ......

Vertinant problemą sistemiškai ir kompleksiškai, reikia keisti valstybės įmonių („karvių“) valdymo („ganymo“ ir „melžimo“) sistemą.

Tai padaryti praeito  Seimo laikais pabandė ūkio ministras D. Kreivys –pasiūlė kad visos valstybės įmonės būtų valdomos centralizuotai, kad jos turi pildyti valstybės biudžetą.

Savaime suprantama, kad  toks partijoms itin pavojingas pasiūlymas sulaukė ir  atitinkamos reakcijos – prasidėjo D. Kreivio „medžioklė“, kurioje paskutinį šūvį paleido Prezidentūra .....

Nuo to laiko savižudžių ministrų nepasitaikė ....

Tokiu būdu, jeigu Prezidentei iš tikro rūpi valstybės interesai, ji turi prisiminti D. Kreivio pasiūlymą ir jį realizuoti.

Nes yra akivaizdu ir nepaneigiama, kad valstybės valdomos įmonės turi dirbti efektyviai, kad jos neturi atlikti partijų „melžiamų karvių“ rolės.

Be komentarų .......

 

*****************************************************************************************************

PROJEKTAS

Valstybinei  kainų ir energetikos kontrolės komisijai                   2015.07.22  

           

   Žiniai: Vilniaus  savivaldybės merui R. Šimašiui

                  Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui A. Daruliui

                   Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai

                    Seimo Ekonomikos komitetui

                     Energetikos   ministerijai

                      Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai

                       Generalinei prokuratūrai

DĖL  AB VILNIAUS ENERGIJA KARŠTO VANDENS TIEKIMO

       

    Dėkojame už tai kad padedate gauti iš AB „Vilniaus energija“ mūsų prašomą informaciją.

  Tačiau mums visiškai nesuprantamas Kainų komisijos atsisakymas įpareigoti AB ,,Vilniaus energija“    nedelsiant pradėti   daugiabučiam namui Žirmūnų 104, Vilnius, kurio šilumos vartotojams nuo 2015 metų sausio mėnesio    pateikiamos sąskaitos už neteikiamą karšto vandens tiekimo paslaugą,  tiekti karštą vandenį:

    

Pakartotinai primename, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, centralizuotai paruoštas karštas vanduo nėra suprantamas kaip karštas vanduo, kuris paruošiamas už konkretaus pastato ribų ir lauko tinklais pristatomas į pastatą bei ten parduodamas karšto vandens vartotojams, todėl Komisija neturi teisinio pagrindo įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ pradėti Pastatui tiekti tokiu būdu paruoštą karštą vandenį.

Todėl labai atsiprašome, kad „valstybiniam kainų reguliatoriui“ esame priversti priminti Šilumos ūkio įstatymo ir kai kurių Kainų komisijos teisės aktų (dokumentų)  kai kurias nuostatas.

Štai Šilumos ūkio įstatymas 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

nustato:

10. Karšto vandens tiekėjas – asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis.

11. Karšto vandens tiekimas – CENTRALIZUOTAI PARUOŠTO KARŠTO VANDENS PRISTATYMAS IR PARDAVIMAS KARŠTO VANDENS VARTOTOJAMS.

12. Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji – kintanti karšto vandens kainos dalis, išreiškiama formule, kuri taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į tiekiamos šilumos ir geriamojo vandens kainų pokytį.

13. Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį.

Būtent tokią karšto vandens kainą  - skirtą VISIEMS Vilniaus šilumos vartotojams  (t.y. centralizuotai paruošto, lauko tinklais arba atvira šildymo sistema pristatyto į daugiabučius namus ir ten parduodamo)   ir nustato Kainų komisija, pagal savo parengtą ir patvirtintą KARŠTO VANDENS KAINŲ NUSTATYMO METODIKĄ, kurioje  skyriuje

II. SĄVOKOS

nustatyta:

14.  Karšto vandens tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo - pardavimo sutartis.

15.  Karšto vandens tiekimas – CENTRALIZUOTAI PARUOŠTO KARŠTO VANDENS PRISTATYMAS IR PARDAVIMAS KARŠTO VANDENS VARTOTOJAMS.

O  PAŽYMOJE  DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „VILNIAUS ENERGIJA“ KARŠTO VANDENS KAINOS DEDAMŲJŲ NUSTATYMO, 2015 m. birželio 11 d. Nr. O5-182 Vilnius ,

kaip sakoma, juodu ant balto rašoma:

2014 metų pabaigoje UAB „Vilniaus energija“ karštą vandenį tiekė 152 530 vartotojų.

......

Kaip nurodyta 2015 m. kovo 20 d. Bendrovės rašte Nr. 010-02-4940, Bendrovė,
atsižvelgdama į minėtą LAT nutartį, 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. 010-02-4941R pateikė Vilniaus
miesto savivaldybei atnaujintą Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos planą, papildytą Vilniaus miesto daugiabučių namų skaičiumi, kuriuose nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas².

.....................

²Centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Jeigu tikėti šia informacija – Kainų komisija AB ,,Vilniaus energija“  nustato centralizuotai paruošto karšto vandens kainas, o AB ,,Vilniaus energija“  vykdo centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimą.

      Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais, prašome informacijos ar aukščiau mūsų  pateiktos Šilumos ūkio įstatymo ir KARŠTO VANDENS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS nuostatos ir AB ,,Vilniaus energija“  informacija apie vykdomą centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo veiklą atitinka tikrovę.

 Mūsų nuomone, vadovaujantis sveiko proto logika, yra akivaizdžiai neteisėta reikalauti apmokėti už nesuteiktą paslaugą, juo labiau  piktnaudžiaujant savo padėtimi.

 Todėl, Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais,  prašome įpareigoti AB ,,Vilniaus energija“  tiekti daugiabučiam namui Žirmūnų 104, Vilnius karštą vandenį  paruoštą tokiu būdu:

• arba  kaip tai supranta Kainų komisija,

•  arba (ar) tokiu būdu kaip jį „2014 metų pabaigoje UAB „Vilniaus energija“   tiekė 152 530 vartotojų“.

   Vienkart primename kad yra toks Šilumos ūkio įstatymo  15 straipsnis. Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose ORGANIZAVIMAS,

kuriame  nustatyta:  Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje.

Kaip ir yra toks Šilumos ūkio įstatymo   20 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra

kuris nustato:

1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą

Vienkart primename, kad nuo 2008 metų iki 2011 11 01 Šilumos ūkio įstatymas nustatydavo:

31. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas šilumos perdavimo tinklo įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.

  O Kainų komisija šilumos tiekėjų daugiabučių namų šilumos punktų sąnaudas (t.t. karšto vandens ruošimo) įtraukdavo į šilumos kainas !!!!!!

   O jeigu tikėti   VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS APLINKOS IR ENERGETIKOS DEPARTAMENTO direktoriaus pavaduotoju   Kęstučiu Karosu, tai AB ,,Vilniaus energija“  nuo 2012 metų pradžios nebeturi savo nuosavybėje daugiabučių namų šilumos punktų:

   

„Pasikeitus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatoms, UAB “Vilniaus energija” pagal sutarties sąlygas grąžino šilumos gamyboje ir perdavime nenaudojamą išsinuomotą turtą savininkui  AB “Vilniaus šilumos tinklai”, todėl šilumos punktai nėra šilumos tiekėjo turtas ir šilumos tiekėjas nepatiria jokių sąnaudų ir nuostolių.“

      Buitinių vartotojų sąjungos  prezidentas                   Antanas Miškinis

Kam iš esmės reikalingas LitPol Link projektas .....

 

 

Евросоюз вырывает Литву из российских электросетей

17.07.2015 Теги: литва, прибалтика, экономика, энергетика

^{Иллюстрация с сайта LitPol Link}

Во вторник, 14 июля, литовская компания Litgrid получила от Еврокомиссии 27,4 миллиона евро на строительство литовско-польской электросети LitPol Link: ее запуск планируется уже в конце этого года. 150 миллионов евро, которые Евросоюз 14 июля разделил между странами Восточной Европы и Прибалтики, пойдут на развитие 20 разных энергетических проектов. Литва таким образом планирует достичь своей цели номер один в области энергетики — независимости от России.

Финансирование LitPol Link пойдет через так называемый Механизм по Объединению Европы (Connecting Europe Facility — CEF) — инструмент, созданный в рамках Еврокомиссии для развития европейской экономики и связей внутри ЕС. Одно из главных направлений финансирования СEF — энергетика: здесь глобальная задача Евросоюза — энергетическая безопасность всего региона и исключение угрозы изоляции какой-либо из стран.

Так, для выработки общей политики в газовой сфере уже создан Энергетический союз, задачу которого один из его идеологов, нынешний председатель Европейского совета Дональд Туск, сформулировал как «противопоставить монополии России единый европейский орган, отвечающий за покупку у нее газа».

Литва — в числе стран, чья энергетическая зависимость от России особенно высока. Так, она до сих пор остается частью так называемой БРЭЛЛ — единой энергетической системы, объединяющей Белоруссию, Россию, Эстонию, Латвию и Литву, которая воспринимается прибалтийскими странами как пережиток советских времен. Прошлым летом Эстония уже заявила о том, что планирует выйти из БРЭЛЛ и перестроиться на энергетическую систему Центральной Европы. К тому же стремится и Литва.

Проект LitPol Link, который соединит ее с Центральной Европой через Польшу, как и система NordBalt (Литва-Швеция), строительство которой тоже должно завершиться к концу этого года, призван переключить Литву на европейскую энергосистему. Соглашение о создании элекросоединения между Литвой и Польшей было подписано президентами обеих стран в 2006 году, однако непосредственное строительство началось лишь год назад — в 2014.

Стоимость проекта для Литвы — 108 миллионов евро: то есть, Евросоюз покрывает четверть расходов, что очень существенно для экономики страны.
«Первый шаг был сделан еще в 2013 году, когда проект попал в список Евросоюза, – считает министр энергетики Литвы Рокас Масюлис. – Выгоду от решения проинвестировать LitPol Link почувствуют на себе все потребители электроэнергии».

^{Вильнюс, Литва. Фото: Diliff / Creative Commons}

Некоторые эксперты считают, что таким образом цены на электроэнергию действительно могут упасть: через Польшу Литва получит доступ, в том числе, к сравнительному дешевому «зеленому» электричеству, вырабатываемому в Германии на возобновляемых источниках (ветер и солнце).

 То же самое — с сетью NordBalt, которая подключит Литву к странам Северной Европы, где цены на электроэнергию значительно ниже из-за переизбытка мощностей. По прогнозам министра энергетики, цены упадут еще и за счет отмены квот на производство энергии в термофикационных станциях, которая произойдет, как только заработают системы LitPol Link и NordBalt — таким образом в министерстве надеются сэкономить до 50 миллионов евро бюджетных средств.

Планы Литвы амбициозны — в будущем она намерена стать не только импортером европейской электроэнергии, но и страной транзита для Белоруссии и России.

Пока же задача — по крайней мере, отказаться от российской электроэнергии.

По мнению президента Литвы Дали Грибаускайте, Литва в этом плане — прекрасный пример для подражания, поскольку делает все, чтобы дистанцироваться от российских поставщиков. Так, потребности в природном газе, которые Литва традиционно покрывала исключительно за счет «Газпрома», с 2014 года частично покрываются норвежской компанией Statoil: специально для этих целей к 2014 году был построен терминал сжиженного газа в Клайпеде.

Как заявила Грибаускайте в июне, тем самым они вынудили Россию снизить цены на газ примерно на 33 процента.

Кстати, параллельно Литва пытается защитить свои интересы через суд: на днях в Стокгольмском арбитраже закончились предварительные слушания по иску Литвы против «Газпрома», который страна обвиняет в несправедливой ценовой политике и переоценке газа. Ожидается, что Стокгольмский суд вынесет решение в следующем году. Если оно окажется в пользу Литвы, это будет серьезным вливанием в бюджет: стоимость претензий – около 1,45 миллиардов евро.
В борьбе с российскими поставщиками Литва пытается привлечь на свою сторону остальных членов ЕС: 8 июля литовский депутат Европарламента Пятрас Ауштрявичюс направил обращение в Еврокомиссию в протестом против строительства новой трассы газопровода Nord Stream из России в Германию по дну Балтийского моря. По мнению парламентария, это противоречит политике ЕС – не допускать появления монополий в сфере энергетики.