2021 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

LŠTA: Gyventi šiltai ar šalti? Ką tai reiškia?

 LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

2021-09-23

Pastarosiomis dienomis viešojoje ir socialinėje erdvėje gausu diskusijų: „šildyti ar taupyti?“. Žmones baugina brangstanti energija, tačiau pamirštama, kad tai žiemos mėnesių prognozė. O kaip šiuo metu išgyventi? Juk dažname būste jaučiama nemaloni temperatūra ir drėgmė. Dalis visuomenės piktinasi, kad priversti šalti, todėl perka elektrinius šildytuvus ir kolektyvinio šildymo problemas sprendžia savarankiškai.

Savivaldybės ankstyvą šildymą jungia tik savo valdomiems objektams, kaip darželiai, mokyklos. Verslo subjektai paprastai turi galimybę šildymą įsijungti ir atsiskaityti už suvartotą energiją individualiai, todėl priima sprendimus savo nuožiūra. O kaip su daugiabučių namų šildymo pradžia? Dalis žmonių ragina neskubėti, nes taip „sutaupytų“ pinigų dėl mažesnių šildymo sąskaitų. Ar tikrai? Ar pasiremiama skaičiais ar tai tik „jausmai“? Ar įvertinama pati gyvenimo kokybė? Pasvarstykime, pasiremdami faktiniais skaičiavimais ir vartotojų teisėmis.

Kiek suvartojama ir nuo ko priklauso šilumos suvartojimas konkrečiame daugiabutyje? Kadangi į kiekvieną pastatą patenkantį bendrą šilumos kiekį tiksliai išmatuoja šilumos skaitiklis, tai iš bendrojo kiekio išskaičiavus šiluminę energiją, sunaudotą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui („gyvatuko“ mokestis) likusi šiluma priskiriama šildymo poreikiams – kai šildymo sistema įjungta ir joje cirkuliuoja tinklo vanduo. Šis šilumos kiekis kiekvienam pastate skirtingas, tačiau jo dydį labiausiai lemia išorės oro temperatūra. Vidutinis Lietuvoje šildymui per mėnesį suvartojamas šilumos kiekis daugiabutyje, priklausomai nuo temperatūros skirtumo pastato viduje ir išorėje pateikiamas šioje diagramoje.

Šilumos suvartojimas pastatuose tiesiogiai priklauso nuo lauko oro temperatūros

Taigi, už lango esant „rudeniško“ oro temperatūrai apie +7oC, kad palaikyti įprastą šildymo metu patalpų vidaus temperatūrą +20oC sovietinės statybos nešiltintuose daugiabučiuose (dažnu atveju temperatūra butuose atvėsta iki 16-17 °C), reikia sunaudoti apytiksliai 10 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį, o padalinus į 30 parų gautume, kad per parą tesunaudojama apie 0,3 kWh/m2. Padauginus šį dydį iš vidutinio buto ploto (60 m2) ir įvertinant šilumos kilovatvalandės kainą (EUR/kWh), kuri šių metų rugsėjo mėnesį siekia apie 0,05 EUR/kWh, gautume, kad paros išlaidos šildymui nekainuoja ir 1 EUR vidutinio dydžio butui. Esant žemesnei temperatūrai, pavyzdžiui + 4oC, šilumos suvartojimas padidėtų iki 15 kWh/m2, atitinkamai vidutinio buto šildymas kainuotų apie 2 EUR per parą.

Absoliuti dauguma Lietuvos daugiabučių turi įrengtus automatizuotus šilumos punktus, kurie šildymą reguliuoja pagal lauko oro temperatūrą. Pavyzdžiui, esant lauke 18-20oC šilumos, šildymo sistema visiškai atvėsta ir energija šildymui nebenaudojama. Kiekvieno daugiabučio namo šildymo sistemos prižiūrėtojas (administratorius ar bendrijos primininkas) gali keisti šilumos punkto jautrumą išorės temperatūrai ir nustatyti individualų šildymo režimą pagal namo gyventojų poreikį.

Kiekvienas namas gali praktiškai pasitikrinti, kiek šilumos sunaudojo šildymui. Pavyzdžiui, koks buvo sąskaitos dydis praėjusių metų spalio mėnesį, padalinus šį dydį iš spalio mėnesio šildymo dienų skaičiaus galima tiksliau sužinoti vienos dienos šildymo išlaidas. Dar tiksliau tai atspindėtų pilno mėnesio (pavyzdžiui, lapkričio) šildymo sąskaitos dydis. Padalinus išlaidas šildymui iš dienų skaičiaus ir įvertinus šilumos kainos pasikeitimą (jis kol kas nereikšmingas) galima numatyti gauti vienos paros šildymo išlaidas. Žinoma, šį dydį pakoreguos faktinė lauko temperatūra dabartiniu laikotarpiu. Teisiniu požiūriu sudarytos visos sąlygos pastato bendraturčiams priimti savarankišką sprendimą dėl šildymo sezono pradžios. Deja, šio sprendimo priėmimą turi organizuoti pastato valdytojas, o tai papildomas rūpestis, kurio dažnas administratorius ar bendrijos pirmininkas vengia. Tokioje situacijoje klausimą „šalti ar šildytis?“ turi kelti patys gyventojai. Jeigu pastato valdytojas nereaguoja į gyventojų prašymus – jį galima pakeisti. Nors tai nėra paprasta…  

Apibendrintai vertinant, pereinamuoju laikotarpiu, kai lauke vidutinė oro temperatūra yra apie 6-8 oC, centralizuotas šildymas yra santykinai pigus – dabartinėmis kainomis 1-2 EUR parai. Jeigu palyginus, kad kambario pasišildymas 1 kW galios elektriniu šildytuvu 5 valandas kainuoja apie 0,75 EUR (parai 3,6 EUR), tai verta susimąstyti gal geriau gyventi komfortiškai, tolygiai šildomame bute (o ne atskirame kambaryje), nes šildymo išlaidos pereinamuoju rudens laikotarpiu nėra didelės.

Kitas klausimas – higienos sąlygos, kurias turėtų užtikrinti šildymo sistema ir palaikyti 20-22oC patalpose. Peršalimai, išlaidos vaistams, prarastas darbingumas – ar tai nekainuoja daugiau? O kiek kainuoja gyvenimo kokybė?

Svarstant kada pradėti, deja, kol kas kolektyvinio šildymo sezoną, atsakingos įstaigos turėtų „nekankinti“ žmonių ir užtikrinti privalomas higienos sąlygas pagal teisės aktų reikalavimus. Kokia čia gerovės valstybė šąlant nešildomame būste? Lietuvos piliečiai turi gyventi oriai ir sveikai. Sanitarinės normos tam ir sukurtos, kad jų laikytųsi. 

Centralizuotai tiekiama šiluma visus metus cirkuliuoja iki kiekvieno pastato. Šildymo įjungimas techniškai galimas bet kuriuo metu, jeigu tik pastato valdytojas pasiruošęs įjungti šildymą, o gyventojai to nori. Jeigu gyventojai nepriima tokio sprendimo, už juos tai padarys savivaldybė, tačiau, greičiausiai, su dideliu pavėlavimu.

2021 m. rugsėjo 23 d. LŠTA pranešimas spaudai

Kitos naujienos

2021 Rugsėjo 23


2021 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

Kam - Vilniaus savivaldybei ar jos įmonei nepakanka "Valstybinio reketo" mokesčių ....

 

Vilniaus apygardos prokuratūros                           

Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei

Sonatai  Galentienei

  2021-09-20 Nr. 4

 DĖL  AB VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI VEIKSMŲ

 

AB Vilniaus šilumos tinklai savo interneto svetainėje informuoja:

 https://chc.lt/lt/musu-veikla/naujienos/pranesimai-ziniasklaidai/13/maziname-popieriaus-naudojima-klientams-nebesiusime-informaciniu-priedu:587

 Siekdami ir toliau savo veikloje ieškoti tvaresnių sprendimų, AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau - VŠT) klientams nuo rugpjūčio nebesiunčia popierinių informacinių priedų, kurie iki šiol buvo siunčiami su sąskaitomis už karštą vandenį ir šildymą.

 Iki šiol popierines sąskaitas paštu gaunantys klientai voke rasdavo ir informacinį priedą. Jame pateikiama aktuali informacija apie šilumos bei karšto vandens kainas, kita naudinga informacija, susijusi su teikiamomis paslaugomis.

 Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja klientams pateikti popierines sąskaitas išskyrus atvejus, kai vartotojas pageidauja gauti elektronines sąskaitas el. paštu arba savitarnoje. Tačiau ši nuostata negalioja informaciniams priedams. Šiuo metu popierines sąskaitas vis dar gauna apie 40 %, t.y. ~90 tūkst. klientų.

Informacinių priedų spausdinimas Bendrovei kainuodavo apie 70 000 eurų per metus.

 

***************

 

Betgi Šilumos ūkio įstatymas nustato:

 12 straipsnis. Atsiskaitymas su šilumos tiekėju

3. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo pranešimas).

Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.

4. Šilumos vartotojams pateikiamos popierinės sąskaitos (mokėjimo pranešimai), išskyrus atvejus, kai vartotojas pageidauja gauti sąskaitas (mokėjimo pranešimus) elektroniniu būdu. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai teikia vartotojams sąskaitas (mokėjimo pranešimus) netaikydami papildomų mokesčių.

**********************************************

 

Tokiu būdu AB Vilniaus šilumos tinklai nustojus pateikti informacinius priedus prie popierinių sąskaitų, šilumos vartotojai nebegali pasitikrinti ar jiems teisingai apskaičiuoti mokesčiai.

Tai yra akivaizdus vartotojų (vien tik Vilniuje kelių šimtų tūkstančių šilumos vartotojų) viešojo intereso pažeidimas, kurį ir prašome pagal savo kompetenciją apginti.

  O kas liečia tai, kad  Informacinių priedų spausdinimas Bendrovei kainuodavo apie 70 000 eurų per metus, tai iš Valstybinio reketo – iš mokesčių už neteikiamą karšto vandens tiekimo paslaugą, šilumos tiekėjas gauna kelis milijonus € neteisėtų pajamų per metus.

 Turėdami įrodymus, kad tokių viešojo interesų pažeidimų ir akivaizdžiai nusikalstamų veikų tyrimui prokuratūra nėra įgali, tiktai prašome gauti iš AB Vilniaus šilumos tinklai  informaciją, kuri yra  bendrovės atkakliai slepiama:

 Kiek pelno iš karšto vandens tiekimo veiklos AB Vilniaus šilumos tinklai gavo per 2020 metus.

 

Ir mums ją persiųsti.

 

Prezidentas   Antanas Miškinis

 

......

2021 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Grikių laukas, veislinis fazanas, kalakutų tuntas ......

  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba  praėjusią savaitę paskelbė, kad šildymas šalyje gali brangti vidutiniškai 27-30 proc., o Vilniuje  net iki 60 proc.

 Augant kainoms, būtina apsaugoti ekonomiškai silpniausias grupes, kurių pajamos yra fiksuotos politiniais sprendimais.

 Tai – įvairios socialinės pagalbos sistemos remiami asmenys, neįgalieji, prižiūrintys sergančius žmones, pensininkai, taip pat žmonės, dirbantys nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą. Jų pajamos, kitaip nei kitų, didėjant kainoms, neauga.

 Kol kas pasiūlymų paketo, kaip spręsti šias problemas, Vyriausybė Seimui nėra pateikusi“, – sako  Seimo narys socialdemokratas    Gintaras Paluckas.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/09/20/news/g-paluckas-panasu-kad-i-simonytes-vyriausybe-atstovauja-tik-labai-turtingiems-zmonems-20810301

 

Kas taip, tai taip. Tačiau kyla ir elektros energijos kainos.

Taigi energijos kainų kilimas liečia ir verslą, ir buitinius vartotojus.

O buitiniai vartotojai iš esmės yra beveik visi šalies gyventojai (išskyrus mažamečius vaikus).

Deja yra, kaip yra, jų sisteminių  problemų sprendimui dėmesio tiek iš partijų, tiek iš Seimo, prezidentūros, ne tik kad nėra, bet dargi vyksta jų mobingas.

Jeigu buitinis vartotojas, gindamas savo teises, kreipiasi į valdžios institucijas, su juo elgiamasi taip, kaip su migrantais ant Baltarusijos sienos ,,,,,

Pažvelkite į partijų programas, į Vyriausybės programą .......

Nėra Seime nei komiteto, nei komisijos vartotojų problemoms spręsti, Prezidentas  iš viso  ignoravo pasiūlymą paskirti keletą savo patarėjų šiam tikslui.

Nors yra akivaizdu kam tarnauja Valstybinė energetikos (jos kainų) reguliavimo taryba

  Tai iš vienos pusės, o iš kitos tikras grikių laukas, po kurį stypinėja savimi patenkintas, išdidžiai galvą pakėlęs veislinis fazanas, o aplink jį laksto visas tuntas burbuliuojančių angliškų kalakutų ....

Taigi nors ir  LR Konstitucija nustato:

Ø  Valstybė gina vartotojo interesus.

Ø  Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Yra taip, kaip ir  yra ......

********************************************

P.S.

Pritariant Seimo nariui G. Paluckui, pastebėtina, kad Socialdemokratų partija pagal savo prigimtį yra skirta darbo žmonių teisėms ginti.

Tačiau, jos vadovavimą vėl užgrobus gerokai pagyvenusiems „bebrams“ ir „sysiams“. sunku to tikėtis.

 

 

b


2021 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Ar prokuratūra ryšis apginti tūkstančių šilumos vartotojų viešąjį interesą ......

 

Vilniaus apygardos prokuratūros                            

Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei

Sonatai  Galentienei

 2021-09-20 Nr. 4

 

DĖL  AB VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI VEIKSMŲ

 

 

AB Vilniaus šilumos tinklai savo interneto svetainėje informuoja:

 https://chc.lt/lt/musu-veikla/naujienos/pranesimai-ziniasklaidai/13/maziname-popieriaus-naudojima-klientams-nebesiusime-informaciniu-priedu:587

 Siekdami ir toliau savo veikloje ieškoti tvaresnių sprendimų, AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau - VŠT) klientams nuo rugpjūčio nebesiunčia popierinių informacinių priedų, kurie iki šiol buvo siunčiami su sąskaitomis už karštą vandenį ir šildymą.

Iki šiol popierines sąskaitas paštu gaunantys klientai voke rasdavo ir informacinį priedą. Jame pateikiama aktuali informacija apie šilumos bei karšto vandens kainas, kita naudinga informacija, susijusi su teikiamomis paslaugomis.

 Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja klientams pateikti popierines sąskaitas išskyrus atvejus, kai vartotojas pageidauja gauti elektronines sąskaitas el. paštu arba savitarnoje. Tačiau ši nuostata negalioja informaciniams priedams. Šiuo metu popierines sąskaitas vis dar gauna apie 40 %, t.y. ~90 tūkst. klientų.

 Informacinių priedų spausdinimas Bendrovei kainuodavo apie 70 000 eurų per metus.

 ***************

 

Betgi Šilumos ūkio įstatymas nustato:

12 straipsnis. Atsiskaitymas su šilumos tiekėju

3. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo pranešimas).

Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.

4. Šilumos vartotojams pateikiamos popierinės sąskaitos (mokėjimo pranešimai), išskyrus atvejus, kai vartotojas pageidauja gauti sąskaitas (mokėjimo pranešimus) elektroniniu būdu. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai teikia vartotojams sąskaitas (mokėjimo pranešimus) netaikydami papildomų mokesčių.

**********************************************

Tokiu būdu AB Vilniaus šilumos tinklai nustojus pateikti informacinius priedus prie popierinių sąskaitų, šilumos vartotojai nebegali pasitikrinti ar jiems teisingai apskaičiuoti mokesčiai.

Tai yra akivaizdus vartotojų (vien tik Vilniuje kelių šimtų tūkstančių šilumos vartotojų) viešojo intereso pažeidimas, kurį ir prašome pagal savo kompetenciją apginti.

  O kas liečia tai, kad  Informacinių priedų spausdinimas Bendrovei kainuodavo apie 70 000 eurų per metus, tai iš Valstybinio reketo – iš mokesčių už neteikiamą karšto vandens tiekimo paslaugą, šilumos tiekėjas gauna kelis milijonus € neteisėtų pajamų per metus.

 

  Mes suprantame, kad nagrinėti ir tinkamai įvertinti šią akivaizdžiai nusikalstamą veiką prokuratūra nėra įgali .....

 Todėl tiktai prašome gauti iš AB Vilniaus šilumos tinklai  informaciją, kuri yra  atkakliai slepiama:

 Kiek pelno iš karšto vandens tiekimo veiklos AB Vilniaus šilumos tinklai gavo per 2020 metus.

 Ir mums ją persiųsti.

 

Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas   Antanas Miškinis

 

..