2021 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Į parduotuvę su savo svarstyklėm .......

 

Energetikos ministerijai       2021-09-26  Nr. 6

 Finansų ministerijai

DĖL ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PROJEKTO

 

   Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato:

 3. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

Ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) ne ilgesnio kaip du mėnesiai laikotarpio nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentai

 

  Taipogi mes neradome įstatymo, kuris  buitiniams vartotojams  nustatytų pareigą deklaruoti energijos, vandens ir kt. apskaitos prietaisų parodymus.

  Todėl apskaitos prietaisų parodymų deklaravimas, tarkime, galimas tik abipusiu sutarimu, žinoma jei tam neprieštarauja Finansų ministerija (dėl  apskaitos iškraipymo).

 Tikimės teisiškai argumentuoto atsakymo į mūsų pastabą teisės akto projektui Priedas.

 

   Buitinių vartotojų sąjungos  prezidentas         Antanas Miškinis

                                                        

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas

 

Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

2010 M. VASARIO 11 D. ĮSAKYMO NR. 1-38 „DĖL ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m.                          Nr.

Vilnius

 1. P a k e i č i u Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 105.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„105.1. vartotojas sutartyje nustatytu laiku tiksliai nurašo ir deklaruoja elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Tiekėjas sutartyje su vartotoju gali susitarti, kad tais atvejais, kai vartotojas elektros apskaitos prietaisų rodmenų nedeklaruoja nustatytu laiku, tiekėjas operatoriui perduoda paskutinius vartotojo deklaruotus rodmenis. Tokiais atvejais Taisyklių 105.6 papunktis netaikomas;“.

1.2. Pakeičiu 105.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„105.1. vartotojas sutartyje nustatytu laiku tiksliai nurašo ir deklaruoja elektros apskaitos prietaisų rodmenis;“.

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.2 papunktis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

 

 Energetikos ministras                                                                                        

2021 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

"Edukacija" :Kas yra viešasis interesas?

 

Generalinei prokuratūrai  2021-09-24 Nr. 5

  DĖL   VIEŠOJO INTERESO GYNIMO

. Buitinių vartotojų sąjungos įstatai jai suteikia  teisę ginti viešąjį interesą.

    O Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai).

(Nes LR Konstitucija nustato, kad valstybė gina vartotojo interesus.)

   Tuo tarpu LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 2021 m. kovo 31d.
Administracinėje byloje Nr. I-5-261/2021
priėmė sprendimą, kurio esmė, kad daugiabučių namų
savininkai neturi apmokėti jų pastatuose besirandančių, šilumos tiekėjo nuosavybėje esančių,  šilumos punktų priežiūros, eksploatavimo, remonto sąnaudų.

 O tokių daugiabučių namų vien Vilniuje virš trijų tūkstančių, o jų butų savininkų šimtai tūkstančių ...

  Ir taip tie šimtai tūkstančių butų savininkų, kas nuo 2010 metų, kas vėliau, mokėjo už svetimos nuosavybės priežiūrą.

 Ir deja, ir toliau už jos priežiūrą moka, nes nė viena valdžios institucija, įskaitant Seimo Ekonomikos komitetą, nesiima šios gėdingos problemos sprendimo, o tiktai atsirašinėja.                        

Ryšium su tuo prašome pagal savo kompetenciją informacijos:

-Ar apginti butų savininkus nuo svetimos nuosavybės priežiūros mokesčio, siekti jo grąžinimo, yra viešasis interesas,

 

Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas   Antanas Miškinis

 

 

.....

2021 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

LŠTA: Gyventi šiltai ar šalti? Ką tai reiškia?

 LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

2021-09-23

Pastarosiomis dienomis viešojoje ir socialinėje erdvėje gausu diskusijų: „šildyti ar taupyti?“. Žmones baugina brangstanti energija, tačiau pamirštama, kad tai žiemos mėnesių prognozė. O kaip šiuo metu išgyventi? Juk dažname būste jaučiama nemaloni temperatūra ir drėgmė. Dalis visuomenės piktinasi, kad priversti šalti, todėl perka elektrinius šildytuvus ir kolektyvinio šildymo problemas sprendžia savarankiškai.

Savivaldybės ankstyvą šildymą jungia tik savo valdomiems objektams, kaip darželiai, mokyklos. Verslo subjektai paprastai turi galimybę šildymą įsijungti ir atsiskaityti už suvartotą energiją individualiai, todėl priima sprendimus savo nuožiūra. O kaip su daugiabučių namų šildymo pradžia? Dalis žmonių ragina neskubėti, nes taip „sutaupytų“ pinigų dėl mažesnių šildymo sąskaitų. Ar tikrai? Ar pasiremiama skaičiais ar tai tik „jausmai“? Ar įvertinama pati gyvenimo kokybė? Pasvarstykime, pasiremdami faktiniais skaičiavimais ir vartotojų teisėmis.

Kiek suvartojama ir nuo ko priklauso šilumos suvartojimas konkrečiame daugiabutyje? Kadangi į kiekvieną pastatą patenkantį bendrą šilumos kiekį tiksliai išmatuoja šilumos skaitiklis, tai iš bendrojo kiekio išskaičiavus šiluminę energiją, sunaudotą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui („gyvatuko“ mokestis) likusi šiluma priskiriama šildymo poreikiams – kai šildymo sistema įjungta ir joje cirkuliuoja tinklo vanduo. Šis šilumos kiekis kiekvienam pastate skirtingas, tačiau jo dydį labiausiai lemia išorės oro temperatūra. Vidutinis Lietuvoje šildymui per mėnesį suvartojamas šilumos kiekis daugiabutyje, priklausomai nuo temperatūros skirtumo pastato viduje ir išorėje pateikiamas šioje diagramoje.

Šilumos suvartojimas pastatuose tiesiogiai priklauso nuo lauko oro temperatūros

Taigi, už lango esant „rudeniško“ oro temperatūrai apie +7oC, kad palaikyti įprastą šildymo metu patalpų vidaus temperatūrą +20oC sovietinės statybos nešiltintuose daugiabučiuose (dažnu atveju temperatūra butuose atvėsta iki 16-17 °C), reikia sunaudoti apytiksliai 10 kWh/m2 šiluminės energijos per mėnesį, o padalinus į 30 parų gautume, kad per parą tesunaudojama apie 0,3 kWh/m2. Padauginus šį dydį iš vidutinio buto ploto (60 m2) ir įvertinant šilumos kilovatvalandės kainą (EUR/kWh), kuri šių metų rugsėjo mėnesį siekia apie 0,05 EUR/kWh, gautume, kad paros išlaidos šildymui nekainuoja ir 1 EUR vidutinio dydžio butui. Esant žemesnei temperatūrai, pavyzdžiui + 4oC, šilumos suvartojimas padidėtų iki 15 kWh/m2, atitinkamai vidutinio buto šildymas kainuotų apie 2 EUR per parą.

Absoliuti dauguma Lietuvos daugiabučių turi įrengtus automatizuotus šilumos punktus, kurie šildymą reguliuoja pagal lauko oro temperatūrą. Pavyzdžiui, esant lauke 18-20oC šilumos, šildymo sistema visiškai atvėsta ir energija šildymui nebenaudojama. Kiekvieno daugiabučio namo šildymo sistemos prižiūrėtojas (administratorius ar bendrijos primininkas) gali keisti šilumos punkto jautrumą išorės temperatūrai ir nustatyti individualų šildymo režimą pagal namo gyventojų poreikį.

Kiekvienas namas gali praktiškai pasitikrinti, kiek šilumos sunaudojo šildymui. Pavyzdžiui, koks buvo sąskaitos dydis praėjusių metų spalio mėnesį, padalinus šį dydį iš spalio mėnesio šildymo dienų skaičiaus galima tiksliau sužinoti vienos dienos šildymo išlaidas. Dar tiksliau tai atspindėtų pilno mėnesio (pavyzdžiui, lapkričio) šildymo sąskaitos dydis. Padalinus išlaidas šildymui iš dienų skaičiaus ir įvertinus šilumos kainos pasikeitimą (jis kol kas nereikšmingas) galima numatyti gauti vienos paros šildymo išlaidas. Žinoma, šį dydį pakoreguos faktinė lauko temperatūra dabartiniu laikotarpiu. Teisiniu požiūriu sudarytos visos sąlygos pastato bendraturčiams priimti savarankišką sprendimą dėl šildymo sezono pradžios. Deja, šio sprendimo priėmimą turi organizuoti pastato valdytojas, o tai papildomas rūpestis, kurio dažnas administratorius ar bendrijos pirmininkas vengia. Tokioje situacijoje klausimą „šalti ar šildytis?“ turi kelti patys gyventojai. Jeigu pastato valdytojas nereaguoja į gyventojų prašymus – jį galima pakeisti. Nors tai nėra paprasta…  

Apibendrintai vertinant, pereinamuoju laikotarpiu, kai lauke vidutinė oro temperatūra yra apie 6-8 oC, centralizuotas šildymas yra santykinai pigus – dabartinėmis kainomis 1-2 EUR parai. Jeigu palyginus, kad kambario pasišildymas 1 kW galios elektriniu šildytuvu 5 valandas kainuoja apie 0,75 EUR (parai 3,6 EUR), tai verta susimąstyti gal geriau gyventi komfortiškai, tolygiai šildomame bute (o ne atskirame kambaryje), nes šildymo išlaidos pereinamuoju rudens laikotarpiu nėra didelės.

Kitas klausimas – higienos sąlygos, kurias turėtų užtikrinti šildymo sistema ir palaikyti 20-22oC patalpose. Peršalimai, išlaidos vaistams, prarastas darbingumas – ar tai nekainuoja daugiau? O kiek kainuoja gyvenimo kokybė?

Svarstant kada pradėti, deja, kol kas kolektyvinio šildymo sezoną, atsakingos įstaigos turėtų „nekankinti“ žmonių ir užtikrinti privalomas higienos sąlygas pagal teisės aktų reikalavimus. Kokia čia gerovės valstybė šąlant nešildomame būste? Lietuvos piliečiai turi gyventi oriai ir sveikai. Sanitarinės normos tam ir sukurtos, kad jų laikytųsi. 

Centralizuotai tiekiama šiluma visus metus cirkuliuoja iki kiekvieno pastato. Šildymo įjungimas techniškai galimas bet kuriuo metu, jeigu tik pastato valdytojas pasiruošęs įjungti šildymą, o gyventojai to nori. Jeigu gyventojai nepriima tokio sprendimo, už juos tai padarys savivaldybė, tačiau, greičiausiai, su dideliu pavėlavimu.

2021 m. rugsėjo 23 d. LŠTA pranešimas spaudai

Kitos naujienos

2021 Rugsėjo 23