Šalyje siaučia masinė psichozė, šį sykį „Užmušk legioneliozę“ ...............
Argi nėra tų, kuriems įdomu būtų sužinoti, kokios gi jos atsiradimo priežastys?
Kad atsakyti į šį klausimą, būtina sugrįžti į praeitį, ir, pasitelkus sveiko proto logiką, atlikti sisteminį ir
kompleksinį įvykių, nutikusių šalies
šilumos ūkyje, vertinimą.
Akivaizdu ir nepaneigiama, kad jau senokai visoje šalyje karštas
vanduo daugiabučiuose namuose ruošiamas tenai besirandančiuose šilumos punktuose
(išimtis tik pusė Visagino mesto ir
kelios mažos katilinės, kur karštas vanduo tiekiamas atvira šildymo sistema).
Tiktai nežymi dalis daugiabučių
namų savininkų patys savo lėšomis
įsirengė šilumos punktus.
Visus kitus šilumos punktus įrengė šilumos tiekėjai ir, savaime suprantama, jie juos ir
prižiūrėjo, užtikrino tinkamą karšto vandens temperatūrą, reguliavo pastatų
šildymą.
Iš pradžių šių šilumos
punktų įrengimo, priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos buvo neįtraukiamos į
šilumos kainą.
Vėliau pasirodė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis,
kad šilumos punktas yra šilumos perdavimo tinklo dalis, todėl Valstybinė kainų
ir energetikos kontrolės komisijai teko šilumos punktų priežiūros sąnaudas
įtraukti į šilumos kainą.
Tuo labai pasipiktino daugiabučių namų bendrijų, valdančių
iki šimto pastatų, pirmininkai, daugelis išsilikę dar nuo sovietinių laikų, kurie daugiabučių namų šilumos punktus laikė
ir laiko savo nuosavybe ...
(Jie, turėjo ir
tebetūri užnugarį Aplinkos ministerijoje, turėjo ir turi neribotas galimybes
veikti, kaip sakoma, „per gastronomą“).
Vienkart tenka pažymėti, kad jau prieš kokius 15 metų
aukščiausios valdžios lygiu buvo pradėta šlykšti šmeižto kompanija prieš Vilniaus
šilumos ūkį nuomojančią prancūzų bendrovę, pateikiant ją kaip suinteresuotą
tuo, kad daugiabučiai namai kuo daugiau sunaudotų šilumos.
Tuo tarpu šilumos kainos yra taip reguliuojamos, kad šilumos
tiekėjų pelnas priklauso tiktai nuo valdomo turto vertės ir nepriklauso nuo
parduoto šilumos kiekio.
Nors tai, mūsų prašymu, viešai patvirtino Valstybinė kainų
ir energetikos kontrolės komisija, tačiau valdžia kartu su žiniasklaida, į tai visiškai nereagavo ir toliau vykdė savo
juodą darbą.
Sumoje ne be Prezidentūros ir tų bendrijų pirmininkų ( „buožių“)
pastangų 2011-11-01 atsirado Šilumos ūkio
įstatymo pakeitimas, nustatantis šilumos
tiekėjų šilumos punktus be sutarčių perduoti prižiūrėti daugiabučių namų šildymo
ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams.
Vienkart nustatant:
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos
punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik:
pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas)
arba atitinkamą kvalifikaciją
turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas
ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų
įgaliotas atstovas
Tokiu būdu ir buvo užprogramuotas realus legioneliozės pavojus.
Nes niekas kitas geriau neprižiūrės šilumos punktų, kaip jų
savininkas šilumos tiekėjas, niekas kitas geriau nesirūpins palaikyti tinkamą karšto
vandens temperatūrą pastatuose.
Geras pavyzdys yra Elektrėnai,
kur savivaldybės įmonė Elektrėnų komunalinis ūkis ( vadovas R. Leckas) viename asmenyje šilumos ir geriamo vandens
tiekėjas, bei savivaldybės paskirtas daugiabučių namų administratorius.
Tenai daugiabučiuose namuose įrengta šilumos punktų nuotolinio
valdymo sistema, todėl pastoviai kontroliuojama karšto vandens temperatūra, bei operatyviai valdomas pastatų šildymas.
Ne mažiau gyventojams yra svarbu, kad visos jų komunalinės problemos sprendžiamos vienoje
vietoje.
Už tai būtinai reikia
padėkoti Elektrėnų savivaldybei, kuri
neleido išdraskyti komunalinio ūkio valdymo.
Savaime suprantama,
tai yra neįmanoma Vilniuje, kurio meras yra liberastas „medkirtys“, ir už kurio
nugaros stovi konservatoriai.
Todėl ir nenuostabu, kad kaip tik Vilniuje ir nutiko mirtys
nuo legioneliozės, prasidėjo ta masinė
psichozė.
Tokiu būdu sumoje dėl šios psichozės ir žmonių mirčių nuo
legioneliozės, netiesiogiai yra kalti tuometinis Seimas ir Prezidentė, kurie
pasirašė tokį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą.
Padėtį ištaisyti turėjo progą LR Konstitucinis teismas,
kuris deja .... deja .....pateisino
šilumos tiekėjų šilumos punktų atėmimą, nors
mūsų buvo prašomas veikti pagal LT Konstituciją .....
Tokiu būdu, gal kas pabandys paneigti, kad solidariai:
LR Konstitucinis
teismas,
Seimas,
Prezidentė
yra netiesiogiai atsakingi ir už mirtis Vilniaus mieste nuo
legioneliozės, ir už pastovų jų pavojų – nes, kaip sakoma, ką
pasėsi, tą ir pjausi ...
Betgi yra gera proga ir pasitaisyti, nes tikslas jau pasiektas: prancūzų investitorius išvarytas, Vilniaus
šilumos ūkis paimtas į konservatorių rankas.
Taigi galima būtų šilumos punktus grąžinti jų savininkams
prižiūrėti, beje visiškai neįtakojant
šilumos kainų.
Tiktai tai, labai
tikėtina, nebus padaryta, nes neduok Dieve, liaudis dar gali susivokti, kaip ji buvo apkvailinta ,,,, ....
Betgi tokia baimė yra be pagrindo, nes liaudis tai ne piliečiai
de fakto, o tai tiesiog liaudis .... kaip rusai sako „народ“ .....
Sumoje - mirtys nuo legioneliozės lieka užprogramuotos ....
Juo labiau, kad jos maskuojasi po kitomis plaučių ligomis.