Tikrai visų pirma būtina „susitvarkyti savo kieme“. Betgi kodėl tai nedaroma ??

Koks kelias palankiausias Lietuvai?

Klausia Seimo nario priesaiką sulaužiusi Aušra Maldeikienė straipsnyje   Prieštaringa ES ateities vizija

Nors sunku pripažinti, dabartinė krizė graso ir Europos Sąjungai, ir Lietuvai joje: net vien status quo išlaikymas yra praktiškai neįmanomas dalykas, ką beaiškintų optimizmo bacilomis apsikrėtę politikai.

 Akivaizdu ir tai, kad nė vienas iš siūlomų ateities scenarijų taip pat nėra visiškai tinkamas Lietuvai: vienu atveju neatspindimi nacionaliniai interesai, kitu — scenarijus vargiai ar įmanomas dėl susiformavusio politinio elito nekompetencijos, nejautrumo, interesų grupių poveikio sprendimų priėmimui, korupcijos.

Mano asmeninis pasirinkimas kol kas labiausiai susijęs su ketvirtuoju subsidiarumu paremtu Europos ateities keliu, kuris Lietuvai leistų ir likti aktyviu Europos projekto nariu, ir išlaikyti savo nacionalinius prioritetus.

Vis dėlto vėl ir vėl būtina pri(si)minti, kad norint rasti Lietuvai palankiausią tolesnės Europos Sąjungos raidos scenarijų, visų pirma būtina „susitvarkyti savo kieme“.

Tai ir tik tai atvertų kelius į kokybiškai naują Lietuvos interesų įtraukimą į europinę darbotvarkę bei užtikrintų aktyvesnį Lietuvos veikimą europinėje arenoje.

Negalima paneigti, kad atskirose srityse Lietuva jau dabar veikia labai aktyviai.

 Tai ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios Astravo atominės elektrinės statybos užkardymas, ir Rytų partnerystės įtraukimas į politinę darbotvarkę, ir įsitraukimas į įvairias koalicijas sprendžiant įvairius bendraeuropinius klausimus.

Vis dėlto norėdama pasiekti, kad būtų pasirinktas Lietuvai patraukliausias europinis scenarijus, Lietuva turėtų būti matoma ir kaip aktyvi europinės politinės darbotvarkės formuotoja (policy shaper), o ne vien jos įgyvendintoja (policy taker). Deja, iki šiol europinėje arenoje Lietuva matoma ir laikoma (užtenka peržvelgti viešosios informacijos šaltinius) iš esmės vieno — Rusijos grėsmės, na gal dar europinės paramos klausimo, dalyve.

Tokiame kontekste itin prieštaringai ir nelogiškai skamba ir interviu LRT radijui išdėstytos Prezidentės mintys, jog apie scenarijus kol kas diskutuoti „beprasmiška“, mat pateiktuose modeliuose trūksta detalių.

Tiesa, jau kitu sakiniu D. Grybauskaitė pati save paneigia, aiškindama, kad pasiūlymus vertintų kaip įžangą, „provokaciją (gerąja prasme) pradėti rimtesnes diskusijas apie Europos ateitį“.

Kai šalies vadovės ir jos užsienio politikos vedlės mintys laksto nuo „nieko iš esmės keisti nereikia“ iki „pokyčiai būtini“, nuo „diskutuoti beprasmiška“ iki „įžanga pradėti rimtesnes diskusijas“ apima pamatuotas nerimas, ar žinome, kur einame. Juolab, kad dabar tikrai tas momentas, kai galime atsigręžti ne tik į save, bet ir į visą Europą.

--------------------------------------

Siūlome susipažinti su savo priesaiką sulaužusios Seimo narės nuomonėmis dėl Europos ateities.

Mes gi apsistosime ties jos teiginiu, kad „visų pirma būtina „susitvarkyti savo kieme“.

Visiškai sutikdami su  ponios Aušros teiginiu,  kuris visiškai atitinka sveiko proto logiką, mes turime pastebėti, kad Lietuva vienintelė iš ES šalių, kurioje iš esmės nėra vietinės savivaldos, kuri yra  dargi Rusijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Gagauzijoje ....

O kad tai visiškai eurobiurokratams nerūpi, yra akivaizdu, ir ponią Aušrą turėtų sudominti.

Betgi  ponia Aušra kartu su 111 Seimo narių  ypatingos skubos tvarka sulaužė savo duotą priesaiką  gerbti ir vykdyti jos Konstituciją,  ir ko gero visiškai nesuvokdama ką ji daro, tai vargu ar ji suvoks, kad vietinės savivaldos iš esmės nėra su visomis mūsų šaliai sekančiomis pasekmėmis.

 Na o kas liečia ES, tai iš esmės yra eurobiurokratų (kur dominuoja homoseksualų ir lesbiečių interesai)  valdoma valstybių sąjunga.

ES kaip federalinė valstybė būtų tikras SSSR modelis, tiktai žymiai  aukštesniame lygyje.

Todėl nenuostabu, kad eurobiurokratus uoliai palaiko  ne kurie buvę komunistai (tame tarpe ir D.Grybauskaitė), tuo noromis ar ne noromis demonstruodami savo nostalgiją praeičiai, „vyresniojo brolio“  ilgesį ....

Tuo tarpu visų pirma tikrai reiktų   apsitvarkyti savo namuose, bet kodėl gi  tai nedaroma ??

Ko bijoma ??

Savo šalies žmonių, ar dar ko nors ???

.