2017 m. kovo 7 d., antradienis

Na ir Seimas, tai bent Seimas , kartu su Prezidentūra .ir Vyriausybe ....................


Kadangi LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMAS nustato:

Vyriausybės įsteigtas strateginių tyrimų ir analizės centras analizuoja bei prognozuoja išorės ir vidaus saugumo aplinkos pokyčius, seka rizikos veiksnių, pavojų, grėsmių atsiradimą bei vystymąsi ir teikia pasiūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Valstybės gynimo tarybai ir kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms dėl nacionaliniam saugumui stiprinti reikalingų priemonių. 


buvo kreiptasi į Vyriausybės kanceliariją su prašymu patekti sekančią informaciją:


Ø  Kada paskutinį kartą šis Centras teikė pasiūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Valstybės gynimo tarybai ir kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms dėl nacionaliniam saugumui stiprinti reikalingų priemonių. 


 Į tai buvo gautas sekantis atsakymas:

Atsakydami į Jūsų 2017 m. sausio 11 d. raštą Nr. 1, informuojame, kad 2001 m. gruodžio 19 d. sutartimi tarp Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įsteigtas Strateginių tyrimų centras, kurio tikslas – nuolatinis Lietuvos strateginės aplinkos stebėjimas skiriant ypatingą dėmesį karinio pobūdžio informacijai ir kvalifikuotos nepriklausomos ekspertizės Lietuvos saugumo ir gynybos politikos klausimais teikimas. 

Dėl atliktų  tyrimų rezultatų siūlome kreiptis į nurodytą centrą.


------------------------------------------------------

Betgi šis centras  yra integrali Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto dalis, savo mokslinę veiklą plėtojanti su LKA Politikos mokslų katedra, VU TSPMI, KAM ir Lietuvos kariuomenės vadovybe ................. 


Šio centro veiklas yra vieša ....


Vadovaujantis sveiko proto logika Strateginių tyrimų ir analizės centro pasiūlymai Seimui, Respublikos Prezidentui, Valstybės gynimo tarybai ir kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms dėl nacionaliniam saugumui stiprinti reikalingų priemonių turėtų būti slapti.


Taigi ši mokslo institucija niekaip negali atstoti to, ką nustatė įstatymas.


Tokiu būdu Seimui, Respublikos Prezidentui, Valstybės gynimo tarybai ir kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms  atsakingi pasiūlymai dėl nacionaliniam saugumui stiprinti reikalingų priemonių neteikiami.


Tai tik viena, kaip sakoma, medalio pusė.


Kita pusė yra tai, kad įstatymų vykdymo  kontrolės iš esmės nėra ...... 


  Seimas, kaip Įstatymų leidėjas,  ir turi atlikti jų vykdymo kontrolę bent tada, kada yra nustatytos konkrečios įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datos.


Geras pavyzdys yra Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio  įgyvendinamieji teisės aktai turėjo būti parengti iki 2014 metu lapkričio 1 dienos ....

Turėjo ....... bet jų nėra iki šiol ................

O toliau dar gražiau.

Štai Energetikos ministerija nevykdo jokio įstatymo stebėsenos.

O kaip yra "tampomas, draskomas" Šilumos ūkio įstatymas, ką reiškia "Valstybinis reketas" - neteikiamos centralizuotai paruošto karšto vandens mokestis ......

Rezultatas - nenutyla ketinimai naikinti Energetikos ministeriją, o jos buvęs ministras už nuopelnus "pagarbinamas" paskiriant jį Susisiekimo ministru ....
 
*********************************************************************
Strateginių tyrimų centras (STC) įsteigtas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) sutartimi, pasirašyta 2001 metų gruodžio 19 dieną
Sutarties signatarai siekė, kad ilgainiui STC taptų nuolat veikiančia mokslinių tyrimų institucija, kurios pagrindinis tikslas būtų nuolatinis Lietuvos strateginės aplinkos stebėjimas skiriant ypatingą dėmesį karinio pobūdžio informacijai ir kvalifikuotos nepriklausomos ekspertizės Lietuvos saugumo ir gynybos politikos klausimais teikimas.

Šiuo metu STC yra integrali Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto dalis, savo mokslinę veiklą plėtojanti su LKA Politikos mokslų katedra, VU TSPMI, KAM ir Lietuvos kariuomenės vadovybe. 
STC veiklą koordinuoja ir prižiūri STC taryba, kurią savanoriškumo pagrindu sudaro STC steigėjų rekomenduoti asmenys.

Mokslinių tyrimų kryptys
Pastaruoju metu STC veikloje išsikristalizavo trys pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:
  • Kompleksiška esminių ir svarbiausių Lietuvos nacionaliniam saugumui pokyčių analizė ir apibendrinimas. Pagrindinis šia kryptimi atliekamų tyrimų rezultatas – tęstinio akademinio leidinio „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ rengimas ir publikavimas lietuvių ir anglų kalbomis. Šiame leidinyje apžvelgiami ir analizuojami pokyčiai, vykstantys tiek tarptautiniu, tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, taip siekiant kuo geriau atskleisti Lietuvos nacionalinio saugumo problematiką ir išsamiai pristatyti ją platesnei auditorijai šalyje ir užsienyje.
  • Lietuvos Rytų kaimynų karinės, politinės ir ekonominės raidos tendencijos – antroji STC atliekamų tyrimų kryptis. Ypatingą STC dėmesį minėtiems procesams į Rytus nuo Lietuvos lemia šalies geopolitinė veikla. Šie tyrimai įgyja ypatingą aktualumą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, tapusi visaverte NATO ir ES nare, dabar siekia vykdyti aktyvią užsienio ir saugumo politiką būtent šia kryptimi. Atliekamų tyrimų rezultatai skelbiami arba kaip atskiros publikacijos, arba kaip monografijos, arba pateikiami leidinyje „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“.
  • Trečioji mokslinių tyrimų kryptis – Lietuvos kariuomenės tyrimai. STC tyria Lietuvos kariuomenės profesionalizacijos perspektyvas ir problemas bei atlieka daug empirinių sociologinių Lietuvos kariuomenės tyrimų. Šia kryptimi atliekamų tyrimų rezultatai aptariami mokslinėse konferencijose, skelbiami monografijose, spausdinami „Lietuvos metinėje strateginėje apžvalgoje“ arba pristatomi specializuotuose kariuomenės vadų seminaruose.

Mokslinės konferencijos
STC su LKA Politikos mokslų katedra surengė šias tarptautines mokslines konferencijas:
  • 2001 m. gruodžio 19 d. konferencija-apskritasis stalas „Nacionalinio saugumo studijų perspektyvos Lietuvoje“.
  • 2002 m. gegužės 10 d. tarptautinė konferencija „Lietuvos Rytų kaimynai: politika ir saugumas“.
  • 2003 m. sausio 16–17 d. tarptautinė konferencija „Baltarusija naujojoje Europoje“.
  • 2004 m. vasario 27 d. tarptautinė konferencija „Naujoji globali JAV strategija: iššūkis ar galimybė?“.
  • 2004 m. lapkričio 25 d. tarptautinis kolokviumas „Demokratija Baltarusijoje: 2004 metų rinkimai ir referendumas“.
  • 2005 m. rugsėjo 23 d. tarptautinė konferencija „Šiuolaikinė Europos saugumo ir gynybos politika Baltijos jūros regione“.
  • 2008 m. gruodžio 11–12 d. tarptautinė konferencija „Ginklai ir rinkimai: kaip demokratinės valstybės ugdo savo kariuomenes XXI amžiaus Europoje“ (ši konferencija – tarptautinio projekto „The Image of the Democratic Soldier: Tensions Between the Organisation of Armed Forces and the Principles of Democracy in European Comparison“ sudedamoji dalis).
  • 2010 m. gruodžio 9 d. mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos karinė diplomatija: retrospektyva ir perspektyva“.
  • 2011 m. rugsėjo 6 d. teorinis praktinis seminaras „Karininkų poreikio ir parengimo Lietuvos kariuomenei analizė“.
  • 2013 m. spalio 24 d. teorinis-praktinis seminaras „Lygių karjeros galimybių, tolerancijos ir diskriminacijos nuostatų Lietuvos kariuomenėje tyrimų rezultatai“.
  • Dviejų mokslinių tyrimų: „Karių šeimų socialinės problemos: tarnybos Lietuvoje ir tarptautinėse operacijose lyginamoji analizė“ ir „Motyvacijos tarnauti Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgose tyrimas“ rezultatų pristatymas 2014 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje.
  • Leidinio „Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2012–2013“ 11 t. pristatymas 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.
  • Mokslinio periodinio leidinio „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ 2013–2014 12 t. pristatymas 2014 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje.
  • Teorinis-praktinis seminaras „Karių šeimų socialinių problemų tyrimo rezultatų pristatymas“. 2014 m. gruodžio 9 d. Lietuvos karo akademijoje.
  • Teorinis-praktinis seminaras „Motyvacijos tarnauti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose tyrimo rezultatų pristatymas“ LK Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabe 2015 m. sausio 14 d.
  • Tyrimo „Karių šeimų socialinės problemos: tarnybos Lietuvoje ir tarptautinėse operacijose lyginamoji analizė“ rezultatų pristatymas LK SP Karaliaus Mindaugo husarų batalione 2015 m. sausio 15 d.
  • 2015 m. balandžio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje organizuota diskusija „Naujasis karinis Rusijos veidas“.
  • 2015 metų gruodžio 9 d. Lietuvos karo akademijos studijų vertinimo tyrimo rezultatų pristatymas LKA bendruomenei.


Mokslinės publikacijos:
  • Nacionalinio saugumo studijų perspektyvos Lietuvoje. 2001 m. gruodžio 19 d. konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2002.
  • Lietuvos Rytų kaimynai: politika ir saugumas. 2002 m. gegužės 10 d. tarptautinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2002.
  • Baltarusija, Quo vadis? 2003 m. sausio 16–17 d. tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2003.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2002. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2003.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2003. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2004.
  • Baltarusijos paradoksai. Įstrigusi transformacija ir regioninis saugumas. Monografija. Sudarytojai Gediminas Vitkus, Virgilijus Pugačiauskas. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2004.
  • Naujoji globali JAV strategija: iššūkis ar galimybė? Poveikis Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. 2004 m. vasario 27 d. tarptautinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2005.
  • Profesionalioji kariuomenė: Vakarų šalių patirtis ir perspektyvos Lietuvoje. Monografija. Sudarytoja Jūratė Novagrockienė. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2005.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2004. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2005.
  • Šiuolaikinė Europos saugumo ir gynybos politika Baltijos jūros regione. 2005 rugsėjo 23 d. tarptautinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2006.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2005. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2006.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2006. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2007.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2007. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2008.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2008. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2009.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2008. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2009.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2009–2010. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2010.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2010–2011. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2011.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2011–2012. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2012.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2012–2013. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2013.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2013–2014. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2014.
  • Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2014–2015. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2015.

Sociologiniai tyrimai:
  • Lietuvos karo akademijos kariūnų požiūris į naują studijų sistemą (2003).
  • Kariūnų profesinės atrankos tobulinimo galimybės (2003).
  • Aukštųjų mokyklų studentų karinio rengimo efektyvumas (2003).
  • Puskarininkių ir karių santykiai Lietuvos kariuomenėje (2003).
  • Savižudiško elgesio prielaidos Lietuvos kariuomenėje (2004).
  • Privalomosios karo tarnybos karių adaptacijos problemos (2004).
  • Karininkų adaptacija ir jų parengimo atitiktis kariuomenės poreikiams (2004).
  • Tarptautinėse misijose tarnavusių karių socialinės ir psichologinės problemos (2004).
  • Psichologinis smurtas ir seksualinis priekabiavimas krašto apsaugos sistemoje (2004–2005).
  • Požiūris į profesinę kariuomenę: Kariuomenės transformacija: karių šeimų socialinės problemos (2005–2006).
  • Požiūris į profesinę kariuomenę: karių reintegracijos į civilinį gyvenimą problemos (2005–2006).
  • Žmogaus teisių apsaugos srities Lietuvos kariuomenėje pokyčiai (2006).
  • Karių socialinės garantijos: problemos ir poreikiai (2006–2007).
  • Kariuomenės profesionalizacija ir konkurencingos darbo jėgos pritraukimo problemos (2007–2008).
  • Savanorių galimybių derinti tarnybos ir profesines užduotis problemų studija (2007–2008).
  • Profesinės karo tarnybos karių požiūris į karo tarnybą ir vertybinės orientacijos (2008–2009).
  • Karininkų rengimas: atitiktis Lietuvos kariuomenės poreikiams ir perspektyvos (2010–2011).
  • Karių moralinės nuostatos ir etikos kodeksas (2011–2012).
  • Nacionalinės nesantaikos apraiškų tarp karių ir jos padarinių Lietuvos kariuomenėje tyrimas (2011–2012).
  • Krašto apsaugos ministerijos vidinė komunikacija: situacijos analizė (2012).
  • Moterų ir vyrų socialinės, ekonominės ir psichologinės padėties skirtumų krašto apsaugos sistemoje analizė (2012).
  • KAS karių ir darbuotojų požiūris į moterų ir vyrų lygių karjeros galimybių įgyvendinimą KAS (2013).
  • Karių šeimų socialinės problemos: tarnybos Lietuvoje ir tarptautinėse operacijose palyginamoji analizė I etapas (2013).
  • Karių šeimų socialinės problemos: tarnybos Lietuvoje ir tarptautinėse operacijose palyginamoji analizė II etapas (2014).
  • Motyvacijos tarnauti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose tyrimo I ir II etapai (2014).
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studijų vertinimas ir kariūnų profesinės atrankos ypatumai (2015).
  • Kandidatų į Lietuvos kariuomenę pritraukimas: problemos ir jų sprendimo būdai (2015–2016).

Sociologinių tyrimų rezultatai pristatomi karinių vienetų vadams kiekvienais metais organizuojamuose   seminaruose.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą