Mirtys nuo legioneliozės užprogramuotos Šilumos ūkio įstatyme nuo 2011-11-01

Šalyje siaučia masinė psichozė, šį sykį  „Užmušk legioneliozę“ ...............

Argi nėra tų, kuriems įdomu  būtų sužinoti,  kokios gi jos atsiradimo priežastys?

Kad atsakyti į šį klausimą, būtina sugrįžti į praeitį, ir,  pasitelkus  sveiko proto logiką, atlikti sisteminį ir kompleksinį įvykių,  nutikusių šalies šilumos ūkyje, vertinimą.

Akivaizdu ir nepaneigiama, kad jau senokai visoje šalyje karštas vanduo daugiabučiuose namuose ruošiamas tenai besirandančiuose šilumos punktuose (išimtis tik pusė Visagino mesto ir kelios mažos katilinės, kur karštas vanduo tiekiamas atvira šildymo sistema).

Tiktai nežymi  dalis daugiabučių namų savininkų  patys savo lėšomis įsirengė šilumos punktus.

Visus kitus šilumos punktus įrengė šilumos tiekėjai ir, savaime suprantama, jie juos ir prižiūrėjo, užtikrino tinkamą karšto vandens temperatūrą, reguliavo pastatų šildymą.

Iš pradžių  šių šilumos punktų įrengimo, priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos buvo neįtraukiamos į šilumos kainą.

Vėliau pasirodė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad šilumos punktas yra šilumos perdavimo tinklo dalis, todėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai teko šilumos punktų priežiūros sąnaudas įtraukti į šilumos kainą.

Tuo labai pasipiktino daugiabučių namų bendrijų, valdančių iki šimto pastatų, pirmininkai, daugelis išsilikę dar nuo sovietinių laikų,  kurie daugiabučių namų šilumos punktus laikė ir laiko savo nuosavybe ...

(Jie, turėjo  ir tebetūri užnugarį Aplinkos ministerijoje, turėjo ir turi neribotas galimybes veikti, kaip sakoma, „per gastronomą“).

Vienkart tenka pažymėti, kad jau prieš kokius 15 metų aukščiausios valdžios lygiu buvo  pradėta  šlykšti šmeižto kompanija prieš Vilniaus šilumos ūkį nuomojančią prancūzų bendrovę, pateikiant ją kaip suinteresuotą tuo, kad daugiabučiai namai kuo daugiau sunaudotų šilumos.

Tuo tarpu šilumos kainos yra taip reguliuojamos, kad šilumos tiekėjų pelnas priklauso tiktai nuo valdomo turto vertės ir nepriklauso nuo parduoto šilumos kiekio.

Nors tai, mūsų prašymu, viešai patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tačiau valdžia kartu su žiniasklaida,  į tai visiškai nereagavo ir toliau vykdė savo juodą darbą.

Sumoje ne be Prezidentūros ir tų bendrijų pirmininkų ( „buožių“) pastangų  2011-11-01 atsirado Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis   šilumos tiekėjų šilumos punktus be sutarčių perduoti prižiūrėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams.

Vienkart nustatant:

Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik:

 pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas)

 arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas

ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas

 Tokiu būdu ir buvo užprogramuotas realus  legioneliozės pavojus.

Nes niekas kitas geriau neprižiūrės šilumos punktų, kaip jų savininkas šilumos tiekėjas, niekas kitas geriau nesirūpins palaikyti tinkamą karšto vandens temperatūrą pastatuose.

Geras pavyzdys yra Elektrėnai, kur savivaldybės įmonė Elektrėnų komunalinis ūkis ( vadovas R. Leckas)  viename asmenyje šilumos ir geriamo vandens tiekėjas, bei savivaldybės paskirtas daugiabučių namų administratorius.

Tenai daugiabučiuose namuose įrengta šilumos punktų nuotolinio valdymo sistema, todėl  pastoviai kontroliuojama karšto vandens temperatūra, bei   operatyviai valdomas  pastatų šildymas.

Ne mažiau gyventojams yra svarbu, kad visos jų komunalinės problemos sprendžiamos vienoje vietoje.

Už tai būtinai reikia padėkoti Elektrėnų savivaldybei, kuri neleido išdraskyti komunalinio ūkio valdymo.

Savaime suprantama, tai yra neįmanoma Vilniuje, kurio meras yra liberastas „medkirtys“, ir už kurio nugaros stovi  konservatoriai.

Todėl ir nenuostabu, kad kaip tik Vilniuje ir nutiko mirtys nuo legioneliozės,  prasidėjo ta masinė psichozė.

Tokiu būdu sumoje dėl šios psichozės ir žmonių mirčių nuo legioneliozės, netiesiogiai yra kalti tuometinis Seimas ir Prezidentė, kurie pasirašė tokį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą.

Padėtį ištaisyti turėjo progą LR Konstitucinis teismas, kuris deja  .... deja .....pateisino šilumos tiekėjų šilumos punktų atėmimą, nors mūsų buvo prašomas veikti pagal LT Konstituciją .....

Tokiu būdu, gal kas pabandys paneigti, kad solidariai:

LR Konstitucinis teismas,

Seimas,

Prezidentė

yra netiesiogiai atsakingi ir už mirtis Vilniaus mieste nuo legioneliozės,  ir  už pastovų jų pavojų  – nes,  kaip sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi ...

Betgi yra gera proga ir pasitaisyti, nes tikslas jau pasiektas: prancūzų investitorius išvarytas, Vilniaus šilumos ūkis paimtas į konservatorių rankas.

Taigi galima  būtų  šilumos punktus grąžinti jų savininkams prižiūrėti, beje visiškai neįtakojant šilumos kainų.

Tiktai tai, labai tikėtina, nebus padaryta, nes neduok Dieve, liaudis dar gali  susivokti, kaip ji buvo apkvailinta ,,,, ....

Betgi tokia baimė yra be pagrindo, nes liaudis tai ne piliečiai de fakto, o tai tiesiog liaudis .... kaip rusai sako „народ“ .....

   Sumoje - mirtys nuo legioneliozės lieka užprogramuotos ....

Juo labiau, kad jos maskuojasi po kitomis plaučių ligomis.