2016 m. balandžio 29 d., penktadienis

O toliau, jau, kaip sakoma, ką ponas Dievas davė .... ir ko nedavė .....


     Vilniaus miesto daugiabučio namo Žirmūnų g. Nr. 104 gyventojas Antanas Miškinis jau antri metai  bando aibei valdžios institucijų   įrodyti, kad centralizuotai paruošto kompleksinio produkto karšto vandens tiekimas Vilniuje fiziškai nebeįmanomas, o šios paslaugos mokestis akivaizdžiai imamas neteisėtai.

 Betgi, kada šį neteisėtą mokestį moka:
  1. premjeras, 
  2. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai,
  3.  profesoriai, 
  4. akademikai,
  5. Seimo nariai, 
  6. Seimo kanceliarijos darbuotojai, 
  7. savivaldybės tarybos nariai, tame tarpe J. Imbrasas, 
  8. prokurorai, 
  9. teisėjai, 
  10. advokatai, 
  11. prezidentės patarėjai,
  12. arogancijos nestokojantys Žinių radijo laidų vedėjai,
  13. aktoriai,
  14. žurnalistai,
  15. politikos ekspertai,
  16.  STT ir FNTT darbuotojai,
  17. policininkai, 
  18. karininkai,
  19. Teisingumo, Energetikos ministerijos darbuotojai, 
  20. Kainų komisijos darbuotojai, 
  21. Valstybinės vartotojų  teisių apsaugos tarnybos darbuotojai,
  22. Valstybinės energetikos inspekcijos darbuotojai,
  23. Valstybės saugumo departamento darbuotojai, 
  24. aibės vartotojų teises ginančių visuomeninių organizacijų vadovai,
  25. ir vis kiti likę eiliniai šilumos vartotojai, 

tai, vadovaujantis posakiu "visa kuopa einą koja į koją.. ir tiktai vienas viršila ne .....", išeitų, kad tas vienas šilumos vartotojas yra nenormalus.

Betgi yra, kaip yra  - šis šilumos vartotojas yra Lietuvos pilietis pagal gimimą, t. y. laisvėje gimęs.  o ne liaudis pagal Užkalnį, gimusi vergijoje, o  centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo nutraukimą šiam pastatui patvirtina pati Vilniaus savivaldybė:


   Tuo tarpu  Vilniaus šilumos tiekėjas sutartimi įsipareigoja tiekti  "kompleksinį produktą  -    karštą vandenį  (geriamą šaltą vandenį ir šilumą jam sušildyti ...)".


Jeigu jau taip yra, tai yra ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri nagrinėja vartotojų ir šilumos tiekėjų ginčus.

Tokiu būdu ši galinga valdžios institucija, tituluojama valstybiniu reguliatoriumi, planuoja gegužės pabaigoje šį ginčą spręsti .............

Teisybės ir žmoniškumo dėlei ją tikrai reiktų užjausti, nes tai ji pati yra nustačiusi centralizuotai paruošto kompleksinio produkto karšto vandens kainą, kainą  produkto, kurio šilumos tiekėjas netiekia, nes negali tiekti, tačiau sutartimi įsipareigoja jį tiekti   .....


Sumoje tiems, kas perskaitys šią informaciją, visų pirma, jeigu gyvena jie daugiabučiame name, siūloma pasidomėti ką ir už ką jie moka šilumos tiekėjui.

O toliau, jau,  kaip sakoma, ką ponas Dievas davė .... ir ko nedavė .....


.

.

2016 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

Iš serijos "Griūk negyvas" ......

   

Tuo metu, kad kitų miestų savivaldybių administracijos savo įsakymas dėl šildymo sezono pradžios, pabaigos ir pratęsimo terorizuoja daugiabučių namų gyventojus,  Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, viena iš nedaugelių, visiškai teisingai informavo gyventojus (Priedas 1), kad daugiabučiuose namuose šildymo sezono trukmę nustato patys jų gyventojai,  kad savivaldybės įsakymai dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos daugiabučių namų gyventojų neliečia.

Visa tai seka iš Šilumos įstatymo sąvokos:

27. Šildymo sezonas laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą.

 Vadovaujantis sveiko proto logika "nustatytos paskirties savivaldybių pastatai" turėtų būti šildomi automatiškai, priklausomai nuo patalpų temperatūros.

Vadovaujantis elementaria logika jų šilumos punktų darbą reguliuojantys termometrai turėtų  būti pastatyti ne lauke, o patalpose.

Ir tada šildymo sezono sąvoką bus  reikalinga tiktai socialiai remtinų asmenų kompensacijoms už šilumą apskaičiuoti.

Betgi paradoksas dar ir tame, kad Klaipėdos gyventojus klaidina Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovas V. Alekna,


 kuris Vakarų ekspresui pareiškė:

"Šilumos tiekimo prižiūrėtojai vadovaujasi dokumentu.

Išėjo oficialus įsakymas, jog šildymo sezonas nutrauktas.

Jeigu prižiūrėtojai nenutrauks šildymo, gyventojai turi teisę skųstis, kad nesilaikoma įsakymo.

Tai yra nesusikalbėjimas.

Pagal taisykles, prižiūrėtojas neturi pareigos užtikrinti šildymo ne šildymo sezono metu ....."


 Kad taip elgiasi atsakingas Valstybinės energetikos inspekcijos darbuotojas neturi stebinti.

Tai yra prezidentūros ir itin liūdno vaizdo buvusio energetikos ministro A. Sekmoko "nuopelnas", 

šiai, labai atsakingai institucijai,  paskyrus vadovauti jokio supratimo energetikoje neturintį buvusį sovietinių laikų statybininką, kurio vienintelis nuopelnas savo "veikloje" - išėjimas iš darbo savo noru ...

  Kokia šio  "specialisto" kompetencija. akivaizdžiai rodo jo įsakymas išmontuoti šilumos punktų nuotolinio valdymo sistemą, ir jo, tuometiniam Seimo Ekonomikos komitetui įrodinėjimas, kad šilumos punktams būtina atlikti metrologinę patikrą .....

 Pažymėtina, kad tuometinis Seimo Ekonomikos komitetas juo ir patikėjo ......,  




 Todėl priekaištauti naujam, nesenai dirbančiam, Valstybinės energetikos inspekcijos vadovui negalima, nes jam teko tikrai nepavydėtinas palikimas.
Todėl ir  tikime,  kad Klaipėdos skyriaus vadovas bus atitinkamai įvertintas.
Vadovaujantis sveiko proto logika Vilniaus savivaldybės administracijos įsakymus dėl šildymo sezono pradžios, pabaigos, pratęsimo pagal savo kompetenciją turėjo užprotestuoti Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, kadangi Vilniaus savivaldybės administracija savo įsakymais įpareigoja daugiabučių namų bendrijas, administratorius, šildymo sistemų prižiūrėtojus pradėti, baigti, pratęsti šildymo sezoną.
Deja jis to nepadarė.

Ar iš nekompetencijos, ar netyčia, ar už kažką tai "atsilygindamas" vilniečiams,  bus galima spręsti  tada,  kada bus gautas jo atsakymas.

Ir visa tai vyksta tuo metu,  kada  mūsų šalies mokslininkai gamina žemės palydovus.......

Todėl ir noromis, nenoromis kyla klausimas - negi ne kurių  valdžios institucijų teisinis intelektas vis dar yra primatų lygyje ???

Kita vertus klausimas - kodėl toks gyventojų terorizavimas nesusilaukia:

Seimo Nacionalinio saugumo komiteto,
Prokuratūros, 
Valstybės saugumo departamento, 
Energetikos ministerijos

dėmesio.

Kodėl gi pagaliau tyli Prezidentė su savo tuntu patarėjų ???



Todėl ir klausimas, argi visa tai sumoje ne iš serijos, kaip sakoma, "Griūk negyvas ...."
.

--------------------------------------------------------------------------------------------
Priedas 1
DAUGIABUČIUOSE ŠILDYMO SEZONO TRUKMĘ NUSTATO PATYS GYVENTOJAI

Balandžio 14 d., Klaipėdoje direktoriaus įsakymu baigtas oficialus šildymo sezonas.

Šis įsakymas galioja tik Savivaldybės įstaigoms

Šildymas ir toliau tęsiamas ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir socialinių paslaugų įstaigose, nes jose higienos normos reikalauja aukštesnės temperatūros.

Savivaldybės direktoriaus įsakymas yra aktualus tik tiems miestiečiams, kurie gauna kompensacijas už šildymą – jos mokamos tik oficialus šildymo sezono metu. 

Tai reiškia, kad gyventojai gali savo butus šildytis ir toliau, bet kompensacijų už tai nebegaus.

Kada pradėti ir kada baigti šildymo sezoną gyvenamuosiuose namuose Savivaldybė nesprendžia.

 Ji tik skelbia oficialią šildymo sezono mieste pradžią ar pabaigą, tačiau dėl šildymo pradžios ir pabaigos savo daugiabutyje apsispręsti teisę turi patys gyventojai.

Norėdami įjungti ar išjungti šildymą, daugiabučių gyventojai butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime arba organizavus balsavimą raštu balsų dauguma (51 proc.) priima sprendimą pastato šildymą pradėti/baigti kitu laiku (anksčiau arba vėliau negu paskelbta šildymo sezono pradžia ar pabaiga). 

Turėdami daugumos sprendimą (visuotinio susirinkimo protokolą arba balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą) ir prašymą raštu pateikia šilumos tiekėjui, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui, valdytojui ar prižiūrėtojui įjungti ar išjungti šildymą.

Tačiau yra susiklosčiusi tokia situacija, kad namo šilumos prižiūrėtojai paprastai šilumos tiekimo sklendes užsuka būtent tada, kai Savivaldybė paskelbia oficialaus sezono pabaigą ir dėl to nesitaria su daugiabučių gyventojais.

Todėl raginame klaipėdiečius būti aktyvesniais ir naudotis savo teisėmis priimti sprendimus.
-------------------------------------------------------------------------------

Priedas 2


VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS


ĮSAKYMAS
DĖL 2015–2016 METŲ ŠILDYMO SEZONO PRADŽIOS

  2015 m. spalio 7 d. Nr.   30-3281
Vilnius


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 61 ir 63 punktais:
1. N u s t a t a u, kad 2015–2016 metų šildymo sezonas pradedamas:
1.1. Vilniaus ikimokyklinio ugdymo ir  sveikatos priežiūros įstaigose – 2015 m. spalio 8 d.;
1.2. Vilniaus bendrojo ugdymo įstaigose  – 2015 m. spalio 9 d.
            2. N u r o d a u Vilniaus miesto gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nenusprendė dėl savo pastatų šildymo pradžios, pradėti 2015–2016 metų šildymo sezoną nuo 2015 m. spalio 12 d.
            3. N u s t a t a u, kad:
            3.1. pastatų valdytojai (administratoriai, bendrijų pirmininkai) ar gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojai šildymo sistemas turi sureguliuoti per 5 (penkias) darbo dienas nuo šildymo įjungimo pradžios;
            3.2. pastatų, kuriems šilumą tiekia uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus energija“, valdytojai (administratoriai, bendrijų pirmininkai) ar gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojai per 3 (tris) darbo dienas privalo pateikti šios bendrovės klientų aptarnavimo centrams pradėtų ir nepradėtų šildyti pastatų adresus ir šildymo įjungimo datas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentui – pastatų, kuriuose neįjungtas šildymas, adresus, šildymo neįjungimo priežastis ir numatomą įjungti datą;
            3.3. šildomų gyvenamųjų patalpų temperatūra turi atitikti Lietuvos higienos normose (HN42:2009) ,,Gyvenamųjų namų ir visuomeninių patalpų mikroklimatas“ nustatytą gyvenamųjų namų patalpų temperatūrą.
4. P a v e d u Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojui, laikinai vykdančiam direktoriaus funkcijas, Kęstučiui Karosui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas.




Administracijos direktorė                                                                                       Alma Vaitkunskienė
______________




.



Graudūs verksmai - otkatų nebus tiek daug, kiek tikėtasi ...

  





Sostinė paliekama už perspektyvių energetinių planų lauko


00:00
02:49

nuotr. Sauliaus Žiūros

Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisija (Komisija), išklausiusi Energetikos ministerijos atstovo informaciją, išgirdo nedviprasmę žinutę – 2016 metais termofikacinėms elektrinėms nebus skirta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų.
„Galios rezervo aukcioną Energetikos ministerija planuoja organizuoti ne anksčiau nei liepos mėnesį, o finansavimas gali būti tikėtinas nebent 2017-ųjų pradžioje, – sakė Komisijos pirmininkas Arvydas Sekmokas. – Be to, termofikacinių elektrinių dalyvavimas aukcionuose visiškai negarantuoja, kad visos jos gaus VIAP lėšų dalį, todėl sunku patikėti ministerijos kalbomis, kad ji stengiasi termofikacines elektrines išsaugoti. Panašu, kad sparčiu žingsniu einama savivaldybių termofikacinių elektrinių sunaikinimo link“. 
Kaip, beje, vis mažiau vilčių lieka, kad didžiausia šalies trasų valdytoja – sostinė – turės galimybę pasinaudoti europinėmis lėšomis rekonstruojant šilumos trasas. „Net ir pagal pakoreguotą aprašą, „Vilniaus šilumos tinklai“ negalės pretenduoti į europinę paramą, kadangi mes, kol ūkis išnuomotas, neturėsime šilumos tiekimo licencijos, o kai ją gausime, paramos liūto dalis jau bus išdalinta, – sakė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Mantas Burokas. – Kad ir kaip prašėme pavėlinti pirmą kvietimą teikti paraiškas, tačiau matome, kad jam numatyti 35 mln. eurų Vilnių aplenks“. Nesitikima patekti ir į antrąjį kvietimų teikti paraiškas etapą, kurio metu planuojama paskirstyti 15 mln. eurų.
„Ar nenutiks taip, kad ES projektas šilumos trasų rekonstrukcijai atnaujinti bus įgyvendintas, o pačiam didžiausiam miestui su didžiausia šilumos tinklo infrastruktūra bus atimta galimybė vienodomis sąlygomis su kitais šilumos tiekėjais pasinaudoti europine parama ir tenkintis tik paskutiniųjų kvietimų trupiniais“, – svarsto A. Sekmokas. Viso ES struktūrinių fondų priemonei „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ skirta – 120 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė neslepia nusivylimo ir dėl Energetikos ministerijos pakoreguotos Šilumos ūkio plėtros programos, kuri taip pat griauna sostinės šilumos ūkio savininkų planus. „Vyriausybė priėmė nutarimą, įteisinantį protekcionizmą, ribojantį konkurenciją, demonstruojantį nesiskaitymą su sostinės savivaldybės šilumos ūkio planais pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama ir taip mažinti Vilniaus miesto gyventojų išlaidas už centralizuotą šildymą“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Praėjusią savaitę ministrų kabinetas nusprendė sumažinti Vilniuje iš biokuro gaminamos ir europinėmis lėšomis remiamos šilumos gamybos pajėgumų galią nuo 400 MW iki 319 MW. Tai reiškia, kad valstybės įmonei (AB „Lietuvos energija“) pastačius kogeneracinę jėgainę, kitiems šilumos ir elektros gamintojams apie konkurencingą plėtrą ar šilumos gamybos įrengimų rekonstrukciją teks pamiršti, nes, be ES struktūrinių fondų paramos, jų paslaugų kaštai būtų nekonkurencingi.
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

2016 m. balandžio 26 d., antradienis

O kas bus, kas bus ...pamatysim tada ..... tarptautinę darbo žmonių dieną ....




Vilniaus atliekų vežėjas UAB Ecoservice  tarptautinės darbo žmonių šventės proga pasveikino Vilniaus miesto komunalinių atliekų turėtojus - daugiabučių namų gyventojus.

Prieš išvežant atliekų konteinerius Ecoservice juos nuo gegužės 1-os tikrins ir jeigu juose ras netinkamas atliekas:
  1. įvairius plastikus,
  2. užterštą ir netinkamą naudoti popierių,
  3. metalo atliekas,
  4. organinio stiklo atliekas,
  5. medžio apdirbimo atliekas, 
  6. baldų gamybos atliekas,
  7. biodegraduojančias atliekas. 
  8. ir kt.
tai "konteineris nebus ištuštinamas" ......

Ir tai dar ne viskas -"netinkamas atliekas daugiabučių namų gyventojai privalės išimti iš konteinerių patys ir sutvarkyti jas pagal galiojančius teisės aktus".

Taigi kas dėl "netinkamų atliekų", tai tikrai jų  konteineriuose netrūks.

Tiktai klausimas - o  kur   dėti tas "biodegraduojančias atliekas (Priedas 2)", nes joms skirtų konteinerių tai nėra, kaip ir šunelių kakalams ...., konservų dėžutėms ir pan.

Be to į daugiabučiams namams skirtus konteinerius atliekas meta visi, kam tai yra patogu.

Taigi yra, kaip yra - egzistuojanti atliekų tvarkymo sistema  yra vienas iš nepaneigiamų valdžios moralinės degradacijos įrodymų.

   Nes, savaime suprantama,  valdžiai, pradedant prezidente,  atliekos  terūpi,  tik kaip eilinės  proga pamulkinti liaudį pagal Užkalnį,  dalyvaujant akcijoje "Visus metus teršiam, vieną dieną valom .."



-----------------------------------------------------------------------------------------------------

Priedas 1


Priedas 2 

Biodegraduojamos atliekosSpausdinti
Biologiškai skaidžios (biodegraduojančios) atliekos - tai bet kokios organinės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu (dalyvaujant deguoniui) ar anaerobiniu (bedeguoniu) būdu. 

Buitinių-komunalinių atliekų sraute jas sudaro sodo atliekos, užterštas ar netinkamai perdirbtas popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos. 

Kaip atskiras bioskaidžių atliekų srautas išskiriamos žaliosios atliekos - tai biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos: medžių ir krūmų genėjimo atliekos, nupjauta žolė, augalų liekanos, pjuvenos, drožlės, lapai ir kt.

 Žaliosios atliekos privalo būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir tvarkomos atskirai.

Jei organinės biologiškai skaidžios atliekos neišskiriamos iš bendro atliekų srauto ir neutilizuojamos, tai patekusios į sąvartyną jos:

• užima daug vietos, didina sąvartyno tūrį;
• kelia gaisrų pavojų, nes lengvai degios (ypač sausrų metu);
• biodegraduoja, išsiskiriant biodujoms (globalinis šiltnamio efektas, gaisrų ir sprogimų pavojus, nemalonūs kvapai, aplinkos tarša);
• didele dalimi prisideda prie filtrato susidarymo (nemalonūs kvapai, vandens ir dirvožemio tarša);
• sudaro sąlygas daugintis patogeniniams mikroorganizmams;
• pritraukia padarus, kurie gali platinti infekcijas; • nulemia neprognozuojamą sąvartyno paviršiaus sėdimą;
• nulemia ilgai trunkantį sąvartyno neigiamą poveikį aplinkai po jo uždarymo.

---------------------------------------------------------------------------

2016 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Nusikaltimais kaltinamos partijos atstovas siūlo įteisinti dar vieną spectarnybą ...



Šių metų vasario 12 dieną Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,

liūdnai pagarsėjęs "šilumos vagių"  interesus tenkinančiais  pasiūlymais darkyti Šilumos ūkio įstatymą, pateikė Energetikos įstatymo pataisymus,  kurių esmė yra Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai iš esmės  suteikti teises, analogiškas spectarnyboms, kurių šalyje yra septynios ...

 Tokiu būdu siekiama Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją paversti išskirtine spectarnyba,  turinčia  tiesę:

 daryti kratas, atlikti dokumentų poėmius, kviesti įtariamuosius atvykti tardymui.

rengti metodikas,
jas tvirtinti,
reikalauti jų vykdymo, 
bausti už jų nevykdymą.

    Tokias galias  Rusijoje po spalio perversmo turėjo   tūkstančiams  žmonių gyvybes   atėmusi Visos Rusijos Ypatingoji Komisija (VČK) :  suimti,  tardyti, nuteisti,  įvykdyti bausmę (sušaudyti).

  Iš kitos pusės tai galima ir suprasti - bolševikai bet kokiomis priemonėmis siekė išsaugoti savo valdžią.

Betgi kas gi darosi mūsų šalyje, kad Kainų komisijai būtina suteikti tokias išimtines galias ??

 „Mes, šalies politikai, negalime reikalauti iš nacionalinio kainų ir energetikos reguliuotojo atitinkamų rezultatų, jei jam nesuteikiame pakankamai įgaliojimų tinkamai savo funkcijas atlikti" - 

aimanuoja Energetikos komisijos pirmininkas R. Sargūnas.


Tikrai įdomu būtų sužinoti,  kokių gi rezultatų nori "šalies politikai" iš Kainų komisijos ??

Na o jeigu jau tai būtina ( pvz. atlikti kratas ir dokumentų poėmius savivaldybėse), tai reikia  Kainų komisijai suteikti teisę nustatyta tvarka, jeigu jai trukdoma atlikti savo pareigas,  pasitelkti atitinkamas spectarnybas (policiją, STT, FNTT, Valstybės kontrolę, Konkurencijos tarybą).

Tikėkimės, kad Seimui pakaks sveiko proto logikos atmesti šį Energetikos įstatymo pakeitimą.

Betgi vienkart būtina viešai paklausti Darbo partijos narį R. Sargūną, kodėl jis nevertina tokių Kainų komisijos veiksmų;



Akivaizdų ir nepaneigiamą Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pažeidimą nustatant geriamo vandens kainas.

Akivaizdžiai ir nepaneigiamai neteisėtos, fiziškai neįmanomos teikti  paslaugos,  centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo, kainų įvedimą.

  Sąlygų sudarymo Klaipėdos miesto gyventojams naudoti kaloringesnes ir brangesnes SGD terminalo dujas, o mokėti už jas Gazpromo dujų kainą.

Neveikimą, ko pasekoje  šilumos vartotojams skirtos Gazpromo su nuolaida gamtinės dujos buvo nepanaudotos pagal paskirtį, o   parduotos Estijai, ir  tiems šilumos tiekėjams, kuriems nuolaidos  nepriklauso..

Ir t..

        Vadovaujantis sveiko proto logika,  Energetikos komisija   visų pirma  turėtų pareikalauti atlikti Valstybinės  kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos auditą, o po to jau spręstų ar dar ko tai  reikia, kad Kainų komisija tinkamai vykdytų savo pareigas.

  Jeigu dirbtų, jeigu norėtų dirbti, jeigu galėtų dirbti, jeigu būtų nepriklausoma, jeigu nebijotų.....

Jeigu daug, o Energetikos komisijos sprendimas, priimtas tradiciniu "bendru sutarimu"  vienas - iš esmės įteisinti dar vieną spectarnybą ...


******************************************************************


 ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 8 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 241STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS


2016 m.                            d. Nr.
Vilnius


1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 10 dalį.

2 straipsnis. Įstatymo papildymas 241 straipsniu
Papildyti Įstatymą 241 straipsniu:

241 straipsnis. Energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai
1.  Komisija, vadovaudamasi šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip energetikos įmonės vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus. Atlikdama patikrinimus, Komisija turi teisę:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus. Šiame punkte numatyta teisė gauti informaciją apima Komisijos teisę gauti tiesiogiai ar netiesiogiai su energetikos įmonės vykdoma reguliuojama veikla susijusius duomenis bei dokumentus, kurie Komisijai yra būtini siekiant tinkamai atlikti patikrinimą;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos patalpas duoti paaiškinimus;
3) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamos energetikos įmonės ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir asmenų;
4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
5) patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;
6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą;
7) atliekant patikrinimą naudoti visą Komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją gautą kitų patikrinimų metu;
8) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
2Komisijos įgalioti darbuotojai, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, atlikdami energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu:
1) gavę tikrinamos energetikos įmonės sutikimą arba pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimo veiksmus energetikos įmonės naudojamose patalpose ir teritorijoje;
2) užfiksuoti faktines aplinkybes;
3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;
4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose bei 2 dalies 1 punkte.
4. Komisijos įgalioti darbuotojai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Komisija.
5. Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, energetikos įmonėms ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo tinkamai bendradarbiauti su Komisija, jos įgaliotais darbuotojais bei šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, netinkamą bendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.
6. Tikrinama energetikos įmonė Komisijai, jos įgaliotiems darbuotojams ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Komisija, jos įgalioti darbuotojai ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyti asmenys privalo užtikrinti energetikos įmonės jiems pateiktos konfidencialios informacijos konfidencialumą.
7. Tikrinama energetikos įmonė turi teisę apskųsti neteisėtus Komisijos įgaliotų darbuotojų veiksmus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundo pateikimas Komisijos įgaliotų darbuotojų atitinkamų veiksmų nesustabdo.
8. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas energetikos įmonės pavadinimas (asmens vardas, pavardė), patikrinimo pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Komisijos darbuotojų veiksmai gali būti atliekami Komisijos pirmininko sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikiamas teismui šioje dalyje nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas (teismas) atsisako išduoti leidimą atlikti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
9. Komisijai vykdant didmeninių energijos rinkos dalyvių priežiūrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011, taip pat siekiant atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus bei šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.“

3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1.  Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio
1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;“


2.  Papildyti 36 straipsnio 1 dalį 5 punktu:

5) už Komisijos, jos įgaliotų darbuotojų ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 241 straipsnio
1 dalies 5 ir 6 punktuose reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 241 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;“

3.  Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Komisija, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.“

4.  Pakeisti 36 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

17. Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo pasirašymo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.
2.  Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.


Respublikos Prezidentas



Teikia:

Lietuvos Respublikos Seimo narys                                                                      Remigijus Žemaitai
-------------------------------------------------------------------------------------------------  

Energetikos komisijos pirmininkas R.Sargūnas: nacionaliniam kainų ir energetikos reguliuotojui būtina suteikti daugiau įgaliojimų

2016 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Energetikos komisija balandžio 20 d. posėdyje išklausė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkės Ingos Žilienės, kuri išreiškė didelį susirūpinimą dėl nepakankamų jos vadovaujamos komisijos veiklos įgaliojimų ir prašė pritarti papildomų įgaliojimų komisijai suteikimui, vykdant reguliuojamos veiklos patikrinimus.
Energetikos komisijos posėdyje, dalyvaujant VKEKK bei Energetikos ministerijos atstovams, buvo išgrynintos įvairiapusiškos problemos, kurių pasėkoje nacionalinis šalies kainų ir energetikos reguliuotojas negali tinkamai atlikti savo funkcijų: patikrinimų metu tikrinamos energetikos įmonės neteikia prašomos informacijos, trukdo atlikti veiksmus ir neįsileidžia į patalpas VKEKK atstovų, todėl VKEKK neturi galimybės patikrinti pirminių dokumentų ir duomenų (buhalterinių įrašų, sąskaitų faktūrų, darbo užmokesčio fondo naudojimo pagrįstumo). 

Šios problemos kyla todėl, kad teisės aktuose nėra numatyta, kokią informaciją ir duomenis tikrinamos įmonės privalo teikti komisijai. VKEKK pirmininkė I. Žilienė taip pat pažymėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus net nėra galimybės patikrinimams pasitelkti išorės ekspertus, specialistus ar auditorius.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas teigia, kad dabartinė situacija nesudaro lygių veiklos sąlygų visiems rinkos dalyviams, užtikrinant vartotojams energetinių paslaugų kokybę ir prieinamumą.

 „Mes, šalies politikai, negalime reikalauti iš nacionalinio kainų ir energetikos reguliuotojo atitinkamų rezultatų, jei jam nesuteikiame pakankamai įgaliojimų tinkamai savo funkcijas atlikti“, 
– sakė R. Sargūnas.
VKEKK pirmininkė, apibendrindama savo pasisakymą, informavo Energetikos komisijos narius apie Seimui pateiktą Energetikos įstatymo pataisų projektą (Nr. XIIP-4025) ir prašė politinio palaikymo dėl šių pataisų priėmimo.

Komisijos nariai išreiškė bendrą sutarimą palaikyti šio įstatymo pakeitimus atitinkamuose Seimo komitetuose bei plenariniame posėdyje.

Komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas, tel. 869842140

Parengė
Komisijų sekretoriato patarėja
Živilė Rožėnaitė, tel. (8 5) 239 6828, e. p. zivile.rozenaite@lrs.lt

.