Iš esmės, tai SSSR pagalbos ginklais ir laivais, atsidėkojant už žydų atliktas atominio ginklo paslapčių vagystes iš JAV, ir buvo skurtas Izraelis.
Toks buvo sionistų susitarimas su Stalinu - mes pavagiame atominės bombos gamybos paslaptis iš JAV, mums sovietai po karo padeda sukurti Izraelio valstybę.
Kokia buvo Izraelio valstybės sukūrimo istorija aprašoma žemiau.
Kaip įžūliai elgiasi žydai dargi JAV atžvilgiu, parodyta Iton.tv laidoje.
Todėl ir nenuostabu, kad jie taip tyčiojasi iš lietuvių.
"Dievo išrinktai tautai" gojiš atžvilgiu viskas leistina.
Leistina turėti atominį ginklą, vykdyti palestiniečių genocidą, aneksuoti Sirijos Golanų aukštumos dalį. aneksuoti Jeruzalės pusę,
Ir jokių sankcijų, jokių Jungtinių Tautų rezoliucijų .....
Jokių sankcijų ir NATO narei Turkijai - okupuojančiai dalį Kipro valstybės ...
Geras klausimas - ar ne tai paskatino Rusiją aneksuoti Krymą, nes kuo gi ji blogesnė už Izraelį ???
O žydų valstybės sukūrimas prasidėjo palestiniečių teroru, etniniu valymu.
Palestiniečių teroras tebevyksta ir dabar.
Ir kas paneigs, kad nacistinės teroristinės valstybės Izraelio besąlygiškas rėmimas, atliekamas JAV, yra neramumų arabų pasaulyje viena iš priežasčių.
-------------------------------------------------------------------------------------------
Vikipedija
Žydai, remdamiesi sionistų skatinimais, o taip pat jų persekiojimu kai kuriose Europos valstybėse, XIX amžiuje ėmė emigruoti į Palestiną, tuo metu kontroliuotą Osmanų Imperijos. Tenai buvo įkurti keli žydiški miestai, tarp jų Tel Avivas.
Daug imigrantų tarpe buvo Rusijos žydų, nes Rusijoje žydai ypač persekioti, prieš juos vykdyti pogromai. Tos žydų bendruomenės buvo remiamos kitų žydų iš užsienio, taigi nepaisant to, kad imigravę žydai buvo nelabai turtingi, greitai jie tapo turtingesni už vietinius arabus, ėmė samdyti pastaruosius darbui, tačiau tada santykiai tarp jų nebuvo įtempti, nepaisant Osmanų Imperijos siekio riboti žydų imigraciją.
Situacija kiek pablogėjo XX amžiaus pradžioje, kai radikalūs žydų būriai ėmė persekioti vietos gyventojus.
Po Pirmojo pasaulinio karo teritorija tapo Jungtinės Karalystės mandatu. Jungtinė Karalystė leido imigruoti žydams, tačiau egzistavo metinės kvotos – bet jos buvo pakankamai didelės, tad iki pat Antrojo pasaulinio karo dažniausiai nebuvo pilnai išnaudojamos.
Valstybės sukūrimas
Po Antrojo pasaulinio karų žydų imigracija dar padidėjo ir prasidėjo įvairių nelegalių žydų grupių spaudimas Jungtinei Karalystei.
Kadangi nebuvo tiksliai apibrėžta teritorijos ateitis, dalinai įsivyravo anarchija.
1946 07 22 – Palestinoje sionistų teroristai susprogdina viešbutį „Karalius Dovydas“.
Jame gyveno Didžiosios Britanijos vyriausybės ir armijos atstovai.
Žuvo 91 žmogus.
1946 09 – Londone vyksta konferencija, bandanti išspręsti Palestinos problemas. Sionistai konferenciją boikotuoja. 1947 04 02 – Didžioji Britanija teisę spręsti Palestinos padalijimą perduoda Jungtinių tautų organizacijai.
1947 11 29 – JTO Generalinė Asamblėja priima rezoliuciją, kurioje skelbiama apie arabų ir žydų valstybių Palestinoje sukūrimą. JTO pasiūlė teritoriją padalinti į dvi dalis, įsteigiant dvi valstybes: žydų ir palestiniečių, o taip pat nepriklausomą Jeruzalę, nes joje gyveno abiejų tautybių žmonės.
Tačiau žydams pagal planą būtų buvę suteikta 55 % teritorijos, nepaisant to, kad žydų dauguma egzistavo tik aplink Tel Avivą, Haifą ir Tiberijaus ežero pakrantėje.
1948 03 16 – JTO Palestinos komisija praneša, kad dėl vietinės opozicijos padalyti valstybės neįmanoma.
1948 04 09 sukarinta žydų organizacija IrgunDair Jasino kaime nužudė, skirtingais duomenimis, 100–250 arabų, daugiausia civilių.
Pasklidus gandams apie skerdynes, kuriuos, anot dalies šaltinių, intensyviai skleidė ir Izraelio informacijos priemonės, prasidėjo masinis palestiniečių bėgimas į aplinkines valstybes. Šių pabėgėlių statusas šiuo metu yra rimta kliūtis tolesnėms deryboms dėl Palestinos valstybės įkūrimo.
1948 05 14 – Kadangi baigiasi britų mandato Palestinoje galiojimo laikas, žydų nacionalinė taryba ir Generalinė sionizmo taryba paskelbia Izraelio valstybės įkūrimą.
Suformuojama Dovydo Ben Guriono vadovaujama laikinoji vyriausybė.
Tą pačią dieną JAV pripažįsta naują valstybę.
Gegužės 16 d. prezidentu išrenkamas Chaimas Veicmanas.
Gegužės 17 dieną Izraelį pripažįsta Sovietų Sąjunga.
Tokia situacija netenkino aplinkinių arabų šalių, kurios iš pat pradžių nesutiko su JTO siūlomu padalijimu, ir jos pradėjo karo veiksmus prieš Izraelį.
1948 05 15 – Egiptas, Transjordanija, Irakas ir Sirija užpuola Izraelį ir okupuoja dalį teritorijos pietuose ir rytuose.
Transjordanijos arabų legionas užima senąją Jeruzalės dalį.
Tačiau Izraelis gavo didelę finansinę paramą iš užsienyje gyvenančių žydų, jo kariuomenėje kovėsi nemažai patyrusių kariškių, tarnavusių kitų šalių pajėgose, be to, buvo sėkmingai atlikta visuotinė mobilizacija.
Arabų armijos buvo prastai ginkluotos bei apmokytos, neturėjo vieningos vadovybės ar pakankamos logistinės sistemos, todėl karą arabai pralaimėjo.
1948 06 11 – JTO tarpininkavimo misijos vadovas grafas Folke Bernadotas sutaria dėl ugnies nutraukimo keturioms savaitėms.
Jo pasiūlytas taikos planas pasirodė nepriimtinas teroristinei žydų organizacijai Lehi, todėl Bernadotas buvo nužudytas, bijant, kad Izraelio valdžia priims jo siūlymus.
Dėl šio Izraelio ir kelių arabų šalių karo labiausiai nukentėjo vietos palestiniečiai: Izraelis užėmė gerokai daugiau žemių nei jam skyrė JTO, o palestiniečiai buvo priversti pasitraukti iš savo namų.
Išvaryti palestiniečiai buvo įkurdinti pabėgėlių stovyklose aplinkinėse šalyse, tai sukėlė toms šalims nemenkų problemų, ypač Libanui, kuris buvo sukurtas (Prancūzijos (atrėžtas nuo Sirijos mandato) kaip krikščioniška šalis, bet dėl Izraelio į jį atvytų palestiniečių, krikščionys prarado daugumą, vėliau ten kilo pilietinis karas tarp religinių grupių, į kurį įsikišo Izraelis ir Libaną okupavo.
Išvarytiesiems palestiniečiams iki šiol neleidžiama sugrįžti, dabar daugiau palestiniečių gyvena tremtyje nei Palestinoje – ši situacija yra vienas didžiausių stabdžių taikos deryboms, nes žydai nenori leisti išvarytų žmonių atgal.
-------------------------------------------------------------------------------------------
Dair Jasino skerdynės
Čia įvyko vienos iš garsiausių skerdynių Al Nakbos (1948 metų) kare, kai 1948 m. balandžio 9 d., apie 5 valandą ryto sukarinta žydų organizacija Irgun ir teroristinė grupuotė Lehi įžengė į palestiniečių kaimą su maždaug 750 gyventojų.
Gyventojai bandė gintis ir pradžioje sėkmingai sulaikė puolimą, tačiau galų gale pasipriešinimas buvo nuslopintas.
Dalis gyventojų spėjo pasitraukti, likusieji buvo suimti.
Daugelio šaltinių duomenimis žuvo apie 100-120 gyventojų, daugiausia civilių.
Liudininkų teigimu dalis žuvusiųjų buvo jau kovos veiksmams pasibaigus sušaudyti belaisviai.
Like gyvi belaisviai buvo sunkvežimiais vežiojami po Jeruzalę iš jų tyčiojantys, o vėliau paleisti Rytų Jeruzalėje.
Daugelio liudininkų teigimu ši ataka nebuvo pagrįsta jokiais kariniais motyvais, nes Dair Jasinas neturėjo strateginės reikšmės, taip pat jame nebuvo palestiniečių kovotojų, priešingai, kaimo gyventojai palaikė draugiškus santykius su gretimomis žydų gyvenvietėmis.
Aukų skaičius skirtinguose šaltiniuose smarkiai svyruoja, nuo 50 iki 300.
Manoma, kad Izraelio informacijos priemonės sąmoningai išpūtė skerdynių mastą, siekdamos paskatinti palestiniečius bėgti iš Izraelio ar jo okupuotų teritorijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą