Adolfas Hitleris kalba vokiečių jaunimui Berlyno Lustgarteno parke 1934 m. gegužės 1 d
Šiandien
Gegužės 1 -valstybinė šventė.
Štai ką apie
ją skelbia Vikipedija:
Tarptautinė darbo diena arba Gegužės
pirmoji švenčiama gegužės 1 d.
Tarptautinės darbininkų dienos istorija siekia 1886 m.
Tų metų gegužės 1 d. Čikagos miesto policija malšino darbininkų
demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8
valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų.
1889 m. Paryžiuje vykęs
Tarptautinis darbininkų kongresas paskelbė Antrąjį Internacionalą darbo,
socialistų ir marksistų partijoms.
Jame buvo
priimta rezoliucija dėl „Didžios tarptautinės demonstracijos“, palaikant
darbininkų klasės reikalavimą dėl aštuonių valandų darbo dienos.
Data buvo pasirinkta Amerikos darbo federacijos,
minint visuotinį streiką Čikagoje. Vėliau ši demonstracija tapo kasmetiniu
renginiu.
Lietuvoje
Pirmą kartą Gegužės pirmoji Lietuvoje buvo
švenčiama 1892 m. Vilniuje.[1]
1919–1929 m. buvo švenčiama kaip „Darbo
žmonių ir tautų solidarumo šventė“ ir turėjo nedarbo dienos statusą.
[2] Taip pat po pertraukos buvo švenčiama vokiečių
ir sovietų okupacijos metais, todėl atgavus nepriklausomybę,
šventės atsisakyta.[3]
Ji vėl
sugrąžinta 1996 metais.[4]
Organizatorių teigimu, dabar Tarptautinės
darbininkų šventės metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti
bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.
Tarybiniais
metais ji vadinosi «Международный день
солидарности трудящихся» – tai pažodžiui reiškia „Tarptautinė
darbo žmonių solidarumo diena“.
Ar buvo 1 gegužės švenčiama nacistinėje Vokietijoje?
Taip, buvo –
ir gana aktyviai.
Nacistinėje Vokietijoje gegužės 1-oji buvo
oficialiai švenčiama kaip Tag der nationalen Arbeit („Nacionalinio darbo
diena“). Šią šventę 1933 m. įteisino Adolf Hitler netrukus po atėjimo į
valdžią.
Įdomus (ir gana ciniškas) momentas:
- 1933 m.
gegužės 1 d. buvo surengtos didelės, pompastiškos šventės, skirtos
„darbininkų pagerbimui“.
- Tačiau
jau kitą dieną, gegužės 2 d., nacių valdžia sunaikino nepriklausomas
profesines sąjungas ir jų vietoje įkūrė kontroliuojamą organizaciją – Deutsche
Arbeitsfront.
Taigi šventė egzistavo, bet jos prasmė buvo
pakeista:
- Nebebuvo
kalbama apie darbininkų kovą ar tarptautinį solidarumą.
- Ji tapo
propagandiniu renginiu, pabrėžiančiu „tautos vienybę“ (be klasių konflikto
idėjos).
Trumpai: taip, gegužės 1-oji buvo švenčiama,
tačiau visiškai kitokiu – nacionalistiniu, o ne socialistiniu – turiniu.
O kaip
Lietuvoje nacių okupacijos metais?
Nacių okupacijos metais Lietuvoje (1941–1944),
kai kraštas buvo įtrauktas į Reichskommissariat Ostland, gegužės 1-oji
formaliai neišnyko, bet jos pobūdis pasikeitė iš esmės.
Ji buvo minima pagal nacistinės Vokietijos modelį
kaip Tag der nationalen Arbeit („Nacionalinio darbo diena“), tačiau:
- Nebebuvo
sovietinio tipo masinių demonstracijų su
raudonomis vėliavomis ir komunizmo simbolika.
- Šventė
buvo „nukenksminta“ nuo klasės kovos idėjos ir pritaikyta
nacistinei propagandai – akcentuota darbo reikšmė „tautos labui“.
- Vieši
renginiai vyko, bet jie buvo labiau kontroliuojami ir ideologiškai
nukreipti, dažnai be tokio masto mobilizacijos kaip Sovietų Sąjungoje.
Svarbu suprasti kontekstą: Lietuva tuo metu
nebuvo savarankiška valstybė, todėl švenčių politika buvo diktuojama okupacinės
valdžios, orientuojantis į Trečiojo reicho ideologiją.
Trumpai:
- Gegužės
1-oji buvo minima,
- bet ne
kaip darbininkų solidarumo diena, o kaip darbo ir „tautinės bendruomenės“
propagandinė šventė pagal nacistinį modelį.
**********