Okupacija, aneksija ir Valstybės interesas .......

 

 Per  LRT radiją išgirdau, kad   Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) antradienį vykusio balsavimo metu išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Jonu Staseliu.

Nes pastarasis ryšium su S. Neries problema  reikalavo Lietuvos okupacijos įrodymo dokumentų.

Okupacija, dargi jos žala buvo paskaičiuota ........

Betgi iš esmės tai buvo Lietuvos trumpa okupacija, po to prašymas aneksuoti – priimti  TSRS sudėtį.

Pagal l tą patį scenarijų iš esmės vyko ir Krymo, Donecko ir Lugansko sričių aneksija.

Tiesa Ukraina laiko jas visas tris okupuotas.

Beje ir Lukašenka nepripažino Krymo aneksijos, kol ES savo sankcijomis neprivertė Krymo aneksiją pripažinti ...

 

 Pažymėtina, kad Dirbtinis intelektas į klausimą:

 Glaustai -kuo skiriasi okupacija nuo aneksijos?

Atsakė:

Okupacija ir aneksija yra skirtingi teritorijos užėmimo būdai, bet jų esmė ir teisinės pasekmės skiriasi:

• Okupacija – tai kai viena valstybė karine jėga užima kitos valstybės teritoriją, bet jos oficialiai neprisijungia prie savęs.
  → Tai laikoma laikinu valdymu (net jei praktiškai gali trukti ilgai).
  → Tarptautinė teisė pabrėžia, kad okupacija neperduoda suvereniteto.
• Aneksija – tai kai valstybė vienašališkai prisijungia užimtą teritoriją ir paskelbia ją savo dalimi.
  → Tai yra bandymas teisiškai „įtraukti“ teritoriją į savo valstybę.
  → Dažnai laikoma neteisėta, jei vyksta jėga.

Trumpai: okupacija = laikinas karinis valdymas be teritorijos prisijungimo aneksija = teritorijos prijungimas prie savo valstybės

 

 

Štai keli aiškūs istorinių pavyzdžių palyginimai:

Okupacijos pavyzdžiai

• Lietuva 1940 m. (SSRS kariuomenė)
  Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę ir perėmė kontrolę. Tai laikoma okupacija, nes teritorija buvo valdoma jėga, bet tarptautiniu požiūriu tai nereiškė teisėto jos perėmimo.
• Vokietijos okupuota Prancūzija (1940–1944 m.)
  Nacistinės Vokietijos kariuomenė valdė dalį Prancūzijos, bet jos oficialiai neprijungė prie Vokietijos valstybės.

---

Aneksijos pavyzdžiai

• Krymas (2014 m.)
  Rusija įvedė kariuomenę ir po to paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi. Dauguma valstybių tai laiko neteisėta aneksija, nes teritorija buvo prijungta jėga.
• Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos (1938 m. „Anschluss“)
  Austrija buvo oficialiai įjungta į Vokietiją kaip jos dalis.

---

Svarbiausias skirtumas iš pavyzdžių Okupacija → „mes kontroliuojame teritoriją, bet ji formaliai ne mūsų“ Aneksija → „ši teritorija dabar oficialiai yra mūsų valstybės dalis“

 

Žinoma galima būtų nekreipti dėmesio – kas buvo, tai buvo ....

Tačiau istorija yra tiesiog valstybių santykių  jau ne mokytojas, o profesorius.

 

Štai ką apie Lietuvos aneksiją porina Internetas:

„Svarbiausios šalys, kurios perdavė Lietuvos ambasadas (pastatus ar turtą) TSRS, buvo:

• Vokietija: Viena pirmųjų perdavė Lietuvos pasiuntinybės Berlyne pastatą.
• Švedija: Perdavė Lietuvos atstovybę Stokholme.
• Prancūzija: Perdavė Lietuvos ambasadą Paryžiuje.
• Italija: Perdavė Lietuvos pasiuntinybę Romoje (pvz., garsiąją Villa Lituania, kurios likimas buvo itin sudėtingas). 

TSRS okupacinė valdžia užėmė šias atstovybes, siekdama formaliai įteisinti Lietuvos aneksiją ir izoliuoti Lietuvos diplomatinę tarnybą, kuri toliau veikė  JAV, Didžiojoje Britanijoje ir dar keliose šalyse, nepripažinusiose okupacijos. „

 

Būtų saugomos Lietuvos aukso atsargos, būtų ir jas perdavusios, kaip tai padarė Švedija.

 

Tai turėtų būti pamoka tiems, kam rūpi mūsų valstybės interesai ...

Tiktai kam gi jie rūpi, jeigu Seimas atmetė peticiją, siūlančią į prezidento, ministrų, teisėjų, prokurorų ir visų  kitų prisiekiančių valstybės tarnautojų priesaikas  įtraukti  ‚vadovautis Valstybės interesais“.

Iš čia ir klausimas – kurios valstybės interesus gina mūsų valdžia ...????

Kitą sykį peticijoje teks siūlymą sukonkretinti „ vadovautis Lietuvos valstybės interesais ?.