Nes pastarasis ryšium su S. Neries problema reikalavo Lietuvos okupacijos įrodymo
dokumentų.
Okupacija,
dargi jos žala buvo paskaičiuota ........
Betgi iš
esmės tai buvo Lietuvos trumpa okupacija, po to prašymas aneksuoti – priimti TSRS sudėtį.
Pagal l tą
patį scenarijų iš esmės vyko ir Krymo, Donecko ir Lugansko sričių aneksija.
Tiesa
Ukraina laiko jas visas tris okupuotas.
Beje ir
Lukašenka nepripažino Krymo aneksijos, kol ES savo sankcijomis neprivertė Krymo
aneksiją pripažinti ...
Pažymėtina, kad Dirbtinis intelektas į
klausimą:
Glaustai -kuo
skiriasi okupacija nuo aneksijos?
Atsakė:
Okupacija ir aneksija yra
skirtingi teritorijos užėmimo būdai, bet jų esmė ir teisinės pasekmės skiriasi:
- Okupacija – tai
kai viena valstybė karine jėga užima kitos valstybės teritoriją,
bet jos oficialiai neprisijungia prie savęs.
→ Tai laikoma laikinu valdymu (net jei praktiškai gali trukti ilgai).
→ Tarptautinė teisė pabrėžia, kad okupacija neperduoda suvereniteto. - Aneksija – tai
kai valstybė vienašališkai prisijungia užimtą teritoriją ir paskelbia
ją savo dalimi.
→ Tai yra bandymas teisiškai „įtraukti“ teritoriją į savo valstybę.
→ Dažnai laikoma neteisėta, jei vyksta jėga.
|
Trumpai:
|
Štai keli aiškūs istorinių pavyzdžių palyginimai:
Okupacijos
pavyzdžiai
- Lietuva
1940 m. (SSRS kariuomenė)
Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę ir perėmė kontrolę. Tai laikoma okupacija, nes teritorija buvo valdoma jėga, bet tarptautiniu požiūriu tai nereiškė teisėto jos perėmimo. - Vokietijos
okupuota Prancūzija (1940–1944 m.)
Nacistinės Vokietijos kariuomenė valdė dalį Prancūzijos, bet jos oficialiai neprijungė prie Vokietijos valstybės.
Aneksijos
pavyzdžiai
- Krymas
(2014 m.)
Rusija įvedė kariuomenę ir po to paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi. Dauguma valstybių tai laiko neteisėta aneksija, nes teritorija buvo prijungta jėga. - Austrijos
prijungimas prie nacistinės Vokietijos (1938 m. „Anschluss“)
Austrija buvo oficialiai įjungta į Vokietiją kaip jos dalis.
|
Svarbiausias skirtumas iš pavyzdžių
|
Žinoma
galima būtų nekreipti dėmesio – kas buvo, tai buvo ....
Tačiau istorija
yra tiesiog valstybių santykių jau ne
mokytojas, o profesorius.
Štai ką apie
Lietuvos aneksiją porina Internetas:
„Svarbiausios
šalys, kurios perdavė Lietuvos ambasadas (pastatus ar turtą) TSRS, buvo:
- Vokietija: Viena pirmųjų perdavė Lietuvos
pasiuntinybės Berlyne pastatą.
- Švedija: Perdavė Lietuvos atstovybę
Stokholme.
- Prancūzija: Perdavė Lietuvos ambasadą
Paryžiuje.
- Italija: Perdavė Lietuvos pasiuntinybę
Romoje (pvz., garsiąją Villa Lituania, kurios likimas buvo itin
sudėtingas).
TSRS
okupacinė valdžia užėmė šias atstovybes, siekdama formaliai įteisinti Lietuvos
aneksiją ir izoliuoti Lietuvos diplomatinę tarnybą, kuri toliau veikė JAV, Didžiojoje Britanijoje ir dar keliose
šalyse, nepripažinusiose okupacijos. „
Būtų
saugomos Lietuvos aukso atsargos, būtų ir jas perdavusios, kaip tai padarė
Švedija.
Tai turėtų
būti pamoka tiems, kam rūpi mūsų valstybės interesai ...
Tiktai kam
gi jie rūpi, jeigu Seimas atmetė peticiją, siūlančią į prezidento, ministrų, teisėjų,
prokurorų ir visų kitų prisiekiančių valstybės
tarnautojų priesaikas įtraukti ‚vadovautis Valstybės interesais“.
Iš čia ir
klausimas – kurios valstybės interesus gina mūsų valdžia ...????
Kitą sykį
peticijoje teks siūlymą sukonkretinti „ vadovautis Lietuvos valstybės interesais
?.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą