2022 m. sausio 31 d., pirmadienis

To įrodymas žemiau ....

 

 Nors ir  LR Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai teisės aktai negali  pakeisti įstatymų nuostatų, kas beje, vadovaujantis sveiko proto logika, net neturint juridinio mokslo pradmenų, yra savaime suprantama, deja yra taip, kaip yra ... 

Nors irLR Konstitucija nustato: 

 109 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

 kaip tai atrodo natūroje įrodymas žemiau.

 

 ************

Specialiųjų tyrimų tarnybai      2022-01-31     NR. 1

 DĖL ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADOS  DĖL karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį būdų teisinio reglamentavimo     2020 m. liepos 7 d. Nr. 4-01-5263

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/21a5cbb2c0ec11eaae0db016672cba9c?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=84296425-74af-4642-93be-3585fafda2c2

 

Visiškai atsitiktinai mums pakliuvusi   Specialiųjų tyrimų tarnybos   

 ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį būdų teisinio reglamentavimo, 2020 m. liepos  7 d. N r. 4-01-5263


mus labai sudomino ir nustebino.

Kad teismai nesivadovauja Civiliniu kodeksu, o vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiais aktais, tai anokia čia naujiena .....

Gal teisėjams Civilinis kodeksas yra neprieinamas, o gal jie turi kokį tai nepadorų, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos   kompetenciją interesą ...

 Beje prie išvados pridedama LAT  Byla 3K-3-435/2014 tai akivaizdžiai ir visiškai nepaneigiamai  tai įrodo.

Nes LR Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai teisės aktai negali  pakeisti įstatymų nuostatų, kas beje, vadovaujantis sveiko proto logika, net neturint juridinio mokslo pradmenų, yra savaime suprantama,

Taigi Civilinis kodeksas nustato:

6.161 straipsnis. Viešoji sutartis

1. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos).

2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis.

3. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

 

 6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos

1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

4. Prekė:

1) materialus kilnojamasis daiktas;

2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;

 

6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga

1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja.

-------------------------

Iš ko turi būti suprantama ir aišku, kad su daugiabučio namo vartotojais, jiems turint savo nuosavybėje karšto vandens ruošimo įrenginį,  turi būti sudaromos viešosios vartojimo sutartys šilumai ir geriamam vandeniui pirkti.

Vien pasirinkimo ruoštis karštą vandenį su savo karšto vandens ruošimo įrenginiu, kaip tai nustato Šilumos ūkio įstatymas, niekaip nepakanka –reikia dar jį turėti,  todėl aklai, besąlygiškai  taikyti šią Šilumos ūkio įstatymo nuostatą negalima.

Taigi ir apie kokį nors karšto vandens tiekimą, ar kokį nors įgaliotinį sutartims su geriamo vandens tiekėju ir kalbos  šiuo atveju  negali būti.

O reglamentuoti  geriamo vandens pirkimą (tame tarpe karštam vandeniui ruošti) yra ne Energetikos ministerijos, Šilumos ūkio įstatymo, jo poįstatyminių teisės aktų kompetencija.

Tai yra Aplinkos ministerijos, Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo, jo poįstatyminių teisės aktų kompetencija.

Žinoma kad taip turi būti, jeigu esame teisinė  valstybė, vykdomos LR Konstitucijos nuostatos:

Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms

Valstybė gina vartotojo interesą.

 Todėl sumoje, įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome informacijos:

Ø  Ar Specialiųjų tyrimų tarnyba   sutinka, kad, jeigu daugiabučiuose namuose yra įrengti jų  savininkams nuosavybės teise priklausantys karšto vandens ruošimo įrenginiai, su jų savininkais tiesiogiai ( be tarpininkų ar įgaliotinių)  turi būti sudaromos viešosios vartojimo sutartys šilumai ir  geriamam vandeniui ( kaip elektros energijai, dujoms) i pirkti. Kaip tai nustato Civilinis kodeksas .

Ø  Jeigu NE, prašome tai paaiškinti.

 Kadangi  prašoma informacija yra  iš principo nesudėtinga,  tikimės, kad ilgai netrukus sulauksime atsakymo.

 

Prezidentas   Antanas Miškinis

 ......

************************

 

Kadenciją baigia teisėjas Vincas Verseckas

 
2020-12-23

Šiandien kadenciją baigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vincas Verseckas.

Teisėjui skiriami kolegų ir valdžios atstovų padėkos žodžiai už ilgametį profesionalų darbą.

Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda perdavė teisėjui padėką už valstybės vardu nepriekaištingai vykdytą teisėjo misiją, išmintį ir pasišventimą.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėkojo už pagarbą teisinės valstybės principams ir indėlį vykdant teisingumą.

Laikinai einanti Teismo pirmininko pareigas Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, dėkodama už ilgalaikį darbą Teisme, pabrėžė ne tik teisėjo profesionalumą, bet ir jo draugiškumą, talentą suburti bendruomenę.

Atsisveikindami su teisėju, kolegos linki sveikatos, aktyvios veiklos ir sėkmės. Prisimindami teisėjo puoselėjamą meilę gamtai, tikimės kartu tęsti miško sodinimo tradiciją.

Vincas Verseckas gimė 1955 m. Varėnos rajone, 1981 m. įgijo teisininko kvalifikaciją Vilniaus universitete ir pradėjo teisėjo karjerą Šilutės rajono teisme. Vėliau dirbo Kupiškio rajono teisme, buvo šio teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. 1993–1999 m. dirbo advokatu, nuo 1999 m. – Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

 

2022 m. sausio 29 d., šeštadienis

Nors ir Lietuvoje nėra demokratijos, tačiau jau yra „Demokratų sąjunga“

Šiandien, sausio 29 dieną,  įsteigta partija :Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“......

Jos pirmininku triuškinančia balsų dauguma išrinktas Saulius Skvernelis.

Apie tai rašo politikos aktualijų žurnalistė Dalia Plikūnė Demokratai per partijos steigiamąjį suvažiavimą partijos pirmininku išsirinko Saulių Skvernelį:“

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/demokratai-pirmininku-issirinko-skverneli-zada-kad-partijos-virsininku-nebus.d?id=89329423&utm_source=notification&utm_medium=push&utm_campaign=webpush

Tikėkime, kad kas buvo pasakyta tame suvažiavime, tas ir parašyta yra tiesa, nes  straipsnio  autorė žurnaliste dirba nuo 2006 metų, dirbo korespondente naujienų agentūroje ELTA, dvejus metus rašė Lietuvos žiniasklaidai iš Paryžiaus ir Briuselio, stažavosi prancūzų dienraštyje "La Croix".

Yra  baigusi Vilniaus universiteto Tarptautinės komunikacijos magistro studijas.

Taigi ji be abejo žino, kad Lietuva vienintelė šalis pasaulyje, kur nėra demokratijos, tikros demokratijos, nes nėra vietos savivaldos, o yra tik atstovaujamoji demokratija.

Tokiu būdu yra išrinkti Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, merai:

a) jie  patys sau nustato privilegijas bei savo veiksmų kontrolę

b) jie  turi teisę pakeisti pažiūras po rinkimų

c) juos galima papirkti

d) jie gali naudotis valdžia asmeniniams interesams tenkinti

e) jie gali keisti rinkimų įstatymus, tuo nepastebimai uzurpuodami galimybę patekti į valdžią vėl ir vėl;

ir t.t… ….

Ir tai, blaiviai mąstant, galima vadinti demokratija ???

O kas yra demokratas?

Lietuvių kalbos žodynas aiškina: Demokratas - (plg. demokratija) - demokratijos šalininkas;

Tokiu būdu demokratijos šalininkų sąjunga būtinai turėtų rūpintis demokratijos Lietuvoje atkūrimu.

Lygiai taip pat demokratų partija turėtų rūpintis  ir Lietuvos žmonių, kuriuos mūsų nabagėliai kalbininkai pavadino vartotojais (iš esmės  tai pirkėjai, paslaugų naudotojai),  teisėmis, kurios, kaip  sakoma, yra arti plintuso ......

(Beje ačiū mūsų tiems nabagėliams, nes galėjo mus pavadinti kad ir juzeriais, ar useriais, nuo angliško user – vartotojas.  Tikrai galėjo, nes neprieštaravo su sveiko protu  nesiderinančiu „galimybių pasu“.

Nes matote abu žodžiai tai  lietuviški .....)

 

 Todėl ir klausimas – kodėl tokia patyrusi žurnalistė nepaklausė naujos partijos vadovo:

·        Kaip bus atkuriama demokratija ?

·        Kaip bus rūpinamasi „vartotojų“ teisėmis ?

Juolab kad tie vartotojai (pirkėjai, paslaugų naudotojai) sudaro absoliučią visų šalies gyventojų daugumą.

Na bet tai padaryti tikrai ne vėlu, ir tikėkime, kad gerbiama žurnalistė tai dar ne kartą padarys.

Ir Delfi apie tai praneš ....(jeigu jos savininkai  tai leis..)

 O sumoje tikimės iš gerbiamos žurnalistės atitinkamos informacijos ...

.........

Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi ...“

 „Mūsų fokusas, be abejo, yra į Ukrainą, bet šalia yra Baltarusija.

Ir Baltarusija, galima irgi vertinti, yra okupuojama Rusijos.

 Kadangi nėra legitimios valdžios, ir legitimi valdžia yra paskutinius metus dėl įvairių priežasčių tapusi be galo priklausoma nuo Rusijos vadovybės, tai, kas vyksta šiuo metu Baltarusijoje, tai yra labai stipriai keičianti saugumo situaciją mūsų regione“,

–tai  per diskusiją, pasak žiniasklaidos, Rytų Europos studijų centre k pareiškė  D. Kuliešius, šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Betgi Rusija ir Baltarusija yra sąjunginės  valstybės.

Taip, kaip Lietuva yra Europos sąjungos narys.

Tiktai skirtumas tas, kad Rusija Baltarusijai nediktuoja kaip elgtis pvz.  su LGBT, jos įstatymai neturi viršenybės ir t.t.

Taigi sąjunginė valstybė su Rusija yra žymiai daugiau nepriklausoma nuo Rusijos, nei Lietuva nuo ES.

O tai, kad mūsų valdžia, pradedant šalies vadovu, savo veiksmais stumia Baltarusiją Rusijos „glėbin“,  vadovaujantis sveik proto logika, yra akivaizdu ir nepaneigiama, nes tai ir yra tos „įvairios priežastys..“ .....

Todėl ir viešas klausimas ponui patarėjui – Ar jis tai nesuvokia ???

O suvokti turėtų,  nes pagal išsilavinimą D. Kuliešius  teisininkas ,yra dirbęs teisėsaugoje.

 Susisiekimo ministerijoje ėjo vyriausiojo patarėjo pareigas, kur buvo atsakingas už antikorupcinę sistemą ir nacionalinio saugumo klausimus., buvo    „Registrų centro“, „Kelių priežiūros“, „Lietuvos pašto“ ir „Lietuvos transporto saugos administracijos“ valdybų nariu

O gal  greičiau yra taip – „Kieno vežime sėdi, to  ir giesmę giedi ...“

Tokiu būdu, jeigu nesulauksime pono valstybės vadovo patarėjo reakcijos, bus aišku, kad taip ir yra ....

Nes, kaip sakė  vienas politologas –„Mūsų šalies vadovui reikalingi ne patarėjai, o pritarėjai ...“

Kaip rusai sako-Проще простого ...“

..