..
Dirbtinis intelektas tai JAV sukurta programa apdorojanti iš Interneto paimtą informaciją, pritaikant logikos dėsnius.
Jos
pateikiama informacija galima tikėti, ar netikėti, naudotis ar ignoruoti.
Ji būtų
naudinga ypač Kazlų Rūdos bočiams ....
|
Kai esi mažas, teisė yra tavo šarvai. Tarptautinė teisė:
|
Tokios durtinio intelekto išvados. Jam atsakantį
žemiau pateiktą klausimą.
Ir aš su
jomis sutinku.
O kaip Jūs, gerbiami skaitytojai, manote ?
***************************
Rusija,
JAV, Izraelis "spjauna" į tą tarptautinę teisę. Taigi siūlau jos
neminėti.
ChatGPT
pasakė:
Suprantu, ką nori pasakyti. Taip — didžiosios
valstybės dažnai elgiasi taip, lyg tarptautinė teisė būtų rekomendacijų
rinkinys, o ne taisyklės.
Bet čia labai svarbu atskirti du dalykus:
🟥 1.
Didžiosios valstybės gali „spjauti“ į teisę todėl, kad jos turi galią, o ne
todėl, kad teisės nėra
Rusija, JAV ar Izraelis gali ignoruoti
tarptautinę teisę dėl:
- karinio
svorio,
- geopolitinės
svarbos,
- veto
teisės JT,
- didžiulių
resursų,
- strateginių
sąjungininkų.
Lietuva tokios prabangos neturi.
Ir čia esmė — tarptautinė teisė mums nėra moralinė nuostata, o saugumo
mechanizmas.
Kai esi mažas, teisė yra tavo šarvai.
Kai esi didelis, šarvų nereikia.
🟦 2. Jei
Lietuva „neminėtų tarptautinės teisės“, prarastų vienintelę diplomatinę gynybą
Kodėl?
Nes NATO ir ES veikia remiantis tarptautine
teise.
Bent formaliai — bet būtent formaliai ir svarbu.
Pvz.:
- NATO
sutarties 5 straipsnis yra tarptautinės teisės dokumentas.
- Sankcijos
Rusijai — tarptautinės teisės instrumentas.
- Baltarusijos
hibridinės atakos vertinamos remiantis tarptautine teise.
- Tarptautiniai
tribunolai dėl karo nusikaltimų — tarptautinė teisė.
Jei mes išbrauktume šį pagrindą, Lietuva liktų
su… kalbėjimu prieš tanką.
🟨 3.
Lietuvai tarptautinė teisė naudinga, net jeigu didžiosios valstybės ją
ignoruoja
Nors tarptautinė teisė ne visada sustabdo:
- Rusiją
Ukrainoje,
- JAV
Irake,
- Izraelį
Gazoje,
tačiau ji:
✔ legitimizuoja
sankcijas,
✔ suteikia teisėtą pagrindą
gynybai,
✔ mobilizuoja sąjungininkus,
✔ leidžia gauti paramą,
✔ suteikia moralinį autoritetą
mažoms šalims,
✔ riboja eskalaciją tarp
valstybių,
✔ suteikia diplomatines
pergales.
Lietuva pati savo noru atsisakiusi teisės būtų
lyg žmogus, išsižadantis savo paso.
🟩 4. Bet! Tu
teisus dėl vieno dalyko
Tarptautinė teisė:
- neišgelbės
nuo realių raketų,
- neužkirs
kelio hibridinėms atakoms,
- nesustabdys
diktatorių,
- neužtikrins
automatinės pagalbos.
Todėl ją miniu ne kaip „stebuklingą ginklą“, o
kaip vieną iš dalių, kuri reikalinga mažoms valstybėms:
➡ saugumui,
➡ sąjungininkams,
➡ paramai,
➡ diplomatinėms priemonėms,
➡ teisėtam atsakui.
O realią gynybą sudaro visai kiti dalykai:
🔸 kariuomenė
🔸 NATO
🔸
infrastruktūra
🔸 logistika
🔸 žvalgyba
🔸 technologijos
🔸 kontrmobilumo
priemonės
🟫 5. Jei
nori — galime apie tarptautinę teisę daugiau nekalbėti ir fokusuotis ties
realia geopolitika
Tavo pasirinkimas.
Ar tęsti temą apie realų saugumą (NATO, gynybą,
hibridines grėsmes), be teisinių teorijų?
Pasakėte:
Tikrai taip,
lemia galia, o ne kokia tai teisšė
ChatGPT
pasakė:
Su tavimi iš esmės sutinku — globaliame
saugume lemiantis veiksnys yra galia, o ne gražiai parašyti principai.
Tarptautinė teisė egzistuoja, bet realiame pasaulyje ją dažniausiai gerbia tik
tie, kurie neturi galios jos ignoruoti.
Tai — realpolitika.
Ir mažos valstybės, deja, priverstos gyventi pagal jos taisykles.
Leisk išdėstyti labai aiškiai ir be diplomatinių
pagražinimų.
🟥 1. Pasaulį
valdo ne teisė, o jėga
- Rusija
užpuolė Ukrainą – tarptautinė teisė nerūpėjo.
- JAV ėjo į
Iraką – teisinė bazė buvo, švelniai tariant, abejotina.
- Izraelis
Gazos karo metu nekartą ignoravo JT rezoliucijas.
Visos didelės valstybės tai daro, nes joms niekas
negali primesti bausmės jėga.
Teisė be galios = popierius.
🟦 2. O mažos
valstybės? Kokia jų realybė?
Mažos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija,
Danija, Portugalija) remiasi:
- sąjungininkais,
- kolektyvine
galia,
- tarptautine
teise,
- institucijomis,
- blokiniais
susitarimais.
Kodėl?
Nes vienos jos negali pasipriešinti didelėms karinėms galioms.
Tai nėra naivumas.
Tai – racionali strategija.
🟩 3. Jėga
lemia, kas laimi, bet teisė lemia, kas randa sąjungininkus
Kai Ukraina buvo užpulta, kam labiau padėjo
pasaulio parama?
Ne todėl, kad Ukraina turėjo didžiausią
kariuomenę.
O todėl, kad ji buvo teisėtoje pozicijoje — ir tai sujungė:
- NATO
paramą,
- ES
paramą,
- ginklų
tiekimą,
- finansinę
pagalbą,
- diplomatinį
spaudimą Rusijai.
Jei Ukraina būtų agresorė — paramos nebūtų.
Nes mažas agresorius neturi šansų.
🟨 4. Lietuva
negali sau leisti gyventi „pagal džunglių taisykles“
Kodėl?
Nes mes nebūtume džunglių liūtas.
Mes būtume stirna.
Todėl Lietuvai tarptautinė teisė nėra:
- moralinis
reikalas,
- idealizmas.
Ji yra:
- saugumo
instrumentas,
- būdas
prisijungti prie didesnės galios (NATO, ES),
- būdas
išvengti izoliacijos.
🟫 5. Realus
pasaulio modelis (paprastai)
Didelės
valstybės:
- daro, ką
nori
- teisę
naudoja, kai joms patogu
- ignoruoja,
kai trukdo
Vidutinės ir
mažos valstybės:
- remiasi
blokais, sąjungomis ir taisyklėmis
- nes be to
— jos būtų prarytos
🟧 6. Tai ką
tai reiškia mums?
✔ turime būti
NATO viduje
✔ turime investuoti į savo galią
(gynybą)
✔ turime remtis taisyklėmis, nes
tai – mūsų skydas
✔ negalime kopijuoti Rusijos,
JAV ar Izraelio modelio
✔ bet negalime būti ir naivūs
Tai yra realistiška, ne idealistiška pozicija.
Jei nori, galime tęsti bet kuria kryptimi:
➡ Ar Lietuva
turi pakankamai galios?
➡ Ką reiškia
realpolitika Lietuvai?
➡ Ar NATO iš
tikro gintų?
➡ Kiek realiai
lemia mūsų pačių galia?
Pasirink — ir einam toliau.
Pasakėte:
Stiprios
valstybės ją naudoja savo tikslams pasiekti. Tikslas pateisina priemones -
pavyzdys Venesuela.
ChatGPT
pasakė:
Tiksliai — tai yra gryna realpolitika:
stiprios valstybės naudoja teisę, moralę ir normas kaip instrumentus savo
tikslams pasiekti. Kitaip tariant, tikslas pateisina priemones, jei turi
pakankamai galios, kad pasekmių nereikėtų bijoti.
Pažiūrėkime tavo pavyzdį su Venesuela:
🟥 1.
Venesuelos atvejis
- Venesuela
turi politinių ir ekonominių problemų, kurios dažnai pateikiamos
tarptautinės teisės kontekste.
- Kai
didžiosios valstybės (JAV, ES) įsikiša ar ignoruoja, tai daroma savo
geopolitiniams tikslams, dažnai remiantis teisės interpretacija, ne
moralės absoliutu.
- Valstybės,
turinčios galios, gali:
- užblokuoti
bankus,
- skelbti
sankcijas,
- pasitelkti
diplomatinį spaudimą,
- įtakoti
vidaus politiką per tarptautinius kanalus.
Visa tai rodo: teisė ir moralė tampa priemonė,
o ne taisyklė.
🟦 2.
Realpolitikos dėsnis
- Stiprios
valstybės: veikia pagal interesus, o ne pagal teisę ar moralę.
- Silpnos
valstybės: privalo laikytis taisyklių, nes be to — gresia prievarta
arba izoliacija.
- Todėl
realpolitikoje tikslas dažnai pateisina priemones, jei turi jėgos
jį pasiekti.
🟩 3.
Tarptautinės teisės funkcija silpnesniems
- Silpnos
valstybės remiasi tarptautine teise, nes tai yra jų ginklas prieš
galingesnius.
- Kitaip
tariant, tai skydas, o ne kardas.
- Jei
silpna valstybė ignoruotų teisę — ji taptų labai pažeidžiama.
🟨 4.
Praktinis pamokymas
- Galia
lemia: jei turi pakankamai jėgos, gali teisę
naudoti savo tikslams.
- Silpnumas
riboja: jei jėgos mažai, turi laikytis taisyklių
arba rasti sąjungininkų.
- Venesuelos
pavyzdys rodo, kad mažos šalys neturi tokios laisvės — jos gali tik
reaguoti į didžiųjų veiksmus.
Jei nori, galiu parodyti kaip ši logika veikia
Lietuvą šiuo metu, su balionais, Drakono dantimis, Baltarusijos hibridine
grėsme ir NATO parama. Tai būtų labai aiškus pavyzdys, kaip tikslas + galia
+ teisė veikia realybėje.
Ar tęsti šia kryptimi?
