Vaizdelis NIKOS .....

 

Pas mane naujienos tokios.

Nebeveikia elektros generatorius, tačiau atsirado elektra.

Tai žinoma didelis džiaugsmas, jei ne naktį atėjusi žinutė:

„Atlikome darbus šalinant nustatytą  elektros tinklo pažeidimą Jei elektros vis dar nėra, tinkle gali būti kitas pažeidimas, registruokite ...“

Kas rodo, kad situacija sudėtinga.

Ir čia man pasisekė – atsisiuntė yotube Vėgėlės neišleido į Briuselį: ko išsigando valdžia? ESO milijardų klausimas.

 

Peržiūrėjau ir kilo mintis sužinoti kaipgi taip atsitiko, kas daugybė abonentų virš 10 dienų be elektros.

O kaip būtų jeigu karas?

Kuriuo mus vis baugina.

O kas jeigu pvz. Vilnius pabūtų tiek pat be elektros....?

Todėl, žinodamas kad ESO priklauso Ignitis  grupei, pasidomėjau jos istorija.

Ir štai kokią informaciją suteikė Dirbtinis intelektas:

• Kas yra „Ignitis grupė“? – valstybės kontroliuojama tarptautinė energetikos įmonių grupė. Ji gamina ir vysto žaliąją energiją, valdo elektros ir dujų skirstymo tinklus, tiekia energiją ir teikia kitus energetikos sprendimus. IIgnitis grupė+1
• Kas ją sudaro? – daugiau kaip 50 įmonių.
• Pagrindinės: ESO, Ignitis, Ignitis gamyba, Ignitis renewables, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės elektrinės bei kt. IIgnitis grupė+1
• Kada ji sukurta? – čia yra du atsakymai:
• Dabartinės grupės tiesioginis juridinis pirmtakas įregistruotas 2008 m. rugpjūčio 28 d. kaip UAB „Visagino atominė elektrinė“. 2013 m. ji pervadinta į „Lietuvos energiją“, o 2019 m. rugsėjo 6 d. – į „Ignitis grupę“. IIgnitis grupė+1
• Platesnė „Ignitis“ istorija siekia 1990 m., kai buvo įkurtas gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“, 1991 m. tapęs valstybine įmone „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“, o 1995 m. – „Lietuvos energija“. VVLE

Jei norite būtent atsakymo „kas ir kokiu konkrečiu teisės aktu įsteigė dabartinės „Ignitis grupės“ juridinį pirmtaką 2008-08-28“, galiu atsekti steigimo sprendimą ir visą grandinę nuo 1990 m. iki „Ignitis grupės“ – su datomis, ministrais, Vyriausybėmis ir dokumentų nuorodomis.

********************************

Tada pasiteuravau - Ar Ignitis grupė yra valstybės strateginis objektas?

ChatGPT pasakė:

Taip. „Ignitis grupė“ yra priskiriama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms – tai nustatyta Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pagrindu. Įstatyme ji įrašyta kaip „Ignitis grupė“. 

Tačiau teisiškai tiksliau sakyti ne „valstybės strateginis objektas“, o „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“.

Be to, 2026 m. valstybės lūkesčių rašte tiesiogiai nurodyta, kad grupės veikla yra strategiškai svarbi valstybei, nes ji valdo strateginę energetikos infrastruktūrą ir įgyvendina strateginės reikšmės projektus. IIgnitis grupė

  Taigi: taip, bet oficialus teisinis terminas – „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“.

 ***************************

O ESO, pasak Dirbtinio intelekto:

 AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) yra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Ji nurodyta kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė.

·                                               

O nacionalinį saugumą ji turi užtikrinti palaikydama tinkamą elektros energijos skirstymo tinklų stovį.

Tai yra tokį stovį, kuris neleistų atsitikti taip, kaip dabar atsitiko.

Taigi, pagal Viktorą, kaip sakoma,  vaizdelis NIKOKS ....

Akivaizdu, kad reikia skelbti ekstremalią situaciją tuose 19 rajonų, kur dar nėra elektros.

  Pas mane naujienos tokios:

Elektros energijos nėra nuo rugpjūčio 22 dienos.

Iš pradžių žadėjo elektros tiekimą atnaujinti rugpjūčio 29 dieną, po to rugsėjo 3 d.

O šiandien jau ta diena ir yra.

Tačiau iš ESO informacijos nėra.

Nėra jos ir ESO interneto svetainėje.

Joje tik tokia informacija:

1.     Anykščiai           09-3 2.     Ignalina           09-3 3.     Jurbarkas           09-3 4.     Kaišiadorys           09-3 5.     Kazlų Rūda           09-3 6.     Kėdainiai           09.03 7.     Kupiškis           09.03 8.     Marijampolė           09-3 9.     Molėtai           09-3 10.  Panevėžio rajonas           09.03 11.  Pasvalys           09.03 12.  Prienai           09-3 13.  Rokiškis           09-3 14.  Šakiai           09-3 15.  Ukmergė           09-3 16.  Utena           09-3 17.  Vilkaviškis           09-3 18.  Visaginas           09-3 19.  Zarasai           09-3 20.  -----------------------------

Taigi tokia prognozė iš anksto buvo nereali.

 O kokia padėtis šiai dienai informacijos nėra.

Iš čia geras klausiamas – kodėl jos nėra?

Tik kas  bent į tai gali  atsakyti .....

Gal pareigas užimantys :

Jo kilnybė Gitanas Nausėda,

Juozas Olekas,

Mindaugas Sinkevičius.

Taip, tik pareigas užimantys ....

O iš esmės tai geras pavyzdys, kaip mūsų šalis pasiruošusi tikroms ekstremalioms situacijoms.

Ir kad tai bus pamoka ateičiai, aš tuo netikiu.

Juk akivaizdu, kad  reikia  skelbti ekstremalią situaciją šiuose rajonuose .

Na o mane vakar aplankė dvi mielos panelės iš seniūnijos.

Sužinoti ar nereikia kokios pagalbos.

Už ką joms ir seniūnijos valdžiai esu nuoširdžiai dėkingas.

O juk nebūtų 1994 metais panaikinta vietos savivalda, kaimas atrodytų visai kitaip.

Betgi vietos savivalda yra demokratijos, pilietiškumo  mokykla.

Ko ir bijo mūsų valdžia.

Tačiau  kodėl to bijo socialdemokratai, ar tik  jų valdžia ?

Spręskite patys .....

 

Žiniasklaidai viduriuojant, kad Rusija ruošiasi pilti Pabaltijį, Saudo Arabija stengiasi čia  investuoti:

 

Taip. Sudėjus Lietuvą, Latviją ir Estiją į vieną vaizdą, dabar jau matosi gerokai įdomesnė istorija: Saudo Arabijos kapitalas Baltijos regione realiai įžengia per pieno ir maisto pramonę, o pagrindinis žaidėjas yra „BinDawood Holding“.

Kas šiuo metu vyksta Baltijos šalyse

Šalis	Kas vyksta	Suma / statusas
🇪🇪 Estija	„BinDawood Holding“ per savo Estijoje registruotą įmonę JUUST & JUBN OÜ laimėjo „E-Piim Tootmine“ pieno gamybos turto aukcioną	135,25 mln. €, sandoris dar priklauso nuo procedūrų ir reguliuotojų patvirtinimų
🇱🇹 Lietuva	„BinDawood“ svarsto naujos pieno gamyklos statybą arba esamos įmonės / infrastruktūros įsigijimą	Viešai minėta galima ~200 mln. € investicija, tačiau tai dar neįsipareigojusi investicija
🇱🇻 Latvija	Kol kas nėra patvirtinto tokio paties dydžio Saudo Arabijos sandorio	Yra regioninis pieno sektoriaus potencialas ir ryšiai su Saudo Arabijos rinka, tačiau konkretaus „BinDawood“ įsigijimo Latvijoje nepatvirtinta

🇪🇪 Estija – jau konkretus sandoris

Čia yra svarbiausia naujiena.

„BinDawood Holding“ pasiūlė 135,25 mln. eurų už bankrutavusios Estijos „E-Piim Tootmine“ pieno gamybos turtą. Į sandorį įeina gamyklų nekilnojamasis turtas, gamybos įranga, sutartinės teisės ir dalys susijusiose įmonėse. Ssaudiexchange.sa+1

Tai nėra vien gandas: pati „BinDawood“ apie aukciono laimėjimą paskelbė Saudo Arabijos vertybinių popierių biržoje. Vėliau ji taip pat gavo 542 mln. Saudo rialų (~144 mln. €) finansavimą šiam Estijos pieno turto įsigijimui. Ssaudiexchange.sa

Taigi Estijoje Saudo Arabijos kapitalas jau yra labai konkretus.

Dar įdomiau, kad „BinDawood“ teigia norinti išlaikyti vietinę kompetenciją ir darbuotojus, didinti „E-Piim“ rinkos dalį ir plėsti eksportą. E

🇱🇹 Lietuva – antras galimas žingsnis

Vos kelios dienos prieš Estijos sandorio paskelbimą „BinDawood Holding“ vadovas Ahmadas BinDawoodas lankėsi Vilniuje ir susitiko su Lietuvos valdžios atstovais.

Bendrovė viešai patvirtino svarstanti:

• statyti naują maisto / pieno perdirbimo gamyklą;
• įsigyti arba panaudoti jau veikiančią Lietuvos infrastruktūrą;
• Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuoti į Saudo Arabiją ir kitas regiono šalis. LLietuvos Radijas ir Televizija

Anksčiau buvo skelbta apie galimą maždaug 200 mln. eurų projektą. Tačiau šitą skaičių reikėtų vertinti atsargiai: 135,25 mln. € Estijoje yra realus aukciono pasiūlymas, o ~200 mln. € Lietuvoje – svarstomo projekto dydis, ne pasirašyta investicija. MMade in Vilnius+1

🇱🇻 Latvija – kol kas atsilieka

Čia svarbus patikslinimas dėl mano ankstesnio atsakymo: Latvijos nereikėtų pateikti kaip jau gavusios panašaus dydžio Saudo Arabijos investiciją.

Šiuo metu nematau patvirtinto „BinDawood“ sandorio Latvijoje. Tačiau Latvija yra labai svarbi šioje istorijoje dėl savo pieno perdirbimo bazės ir geografinės padėties.

Pavyzdžiui, Lietuvos VILVI Group 2026 m. gegužę atidarė daugiau kaip 60 mln. € vertės sūrių gamyklą Bauskėje, Latvijoje. Tai nėra Saudo Arabijos investicija – tai Lietuvos kapitalas, tačiau parodo, kad Baltijos pieno perdirbimo grandinė jau yra regioninė, o ne vien nacionalinė. MMarketScreener Saudi Arabia

Kodėl Saudo Arabijai įdomus būtent Baltijos regionas?

Manau, čia yra svarbiausia visos istorijos dalis.

„BinDawood“ nėra klasikinis investicinis fondas, kuris tiesiog nusiperka gamyklą ir laukia kapitalo prieaugio. Tai didelė Saudo Arabijos mažmeninės prekybos grupė. Todėl jos modelis gali būti:

Baltijos žaliava → Baltijos gamykla → ES produkcija → „BinDawood“ platinimo tinklas Saudo Arabijoje.

Tai labai logiška dėl kelių priežasčių:

4.                              Baltijos šalys turi stiprią pieno žaliavos bazę.

5. Lietuva ir Estija turi didelę pieno produktų eksporto patirtį.
6. Gamyba ES suteikia prieigą prie bendros ES rinkos.
7. Saudo Arabija pati turi didžiulę maisto importo paklausą.
8. „BinDawood“ turi savo mažmeninės prekybos ir distribucijos kanalus Saudo Arabijoje.
9. Viena investicija Estijoje gali tapti platforma visam Baltijos regionui, o ne tik Estijos rinkai.

Ir čia atsiranda labai įdomus momentas: Estijos gamyklos + potenciali Lietuvos gamykla + Latvijos pieno pramonė gali būti traktuojamos kaip vienas regioninis tiekimo tinklas.

O kur čia PIF?

Svarbu atskirti „Saudo Arabiją“ nuo Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo PIF.

Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis vardas yra „BinDawood Holding“, o ne Public Investment Fund.

PIF yra milžiniškas – 2025 m. pabaigoje jo valdomas turtas viršijo 900 mlrd. JAV dolerių, tačiau oficialioje PIF informacijoje nėra požymio, kad jis būtų šio Baltijos pieno projekto investuotojas. Ppif.gov.sa+1

Be to, PIF 2026–2030 m. strategijoje numatė dar didesnį dėmesį skirti investicijoms pačioje Saudo Arabijoje, nors tarptautinės investicijos išlieka svarbios. RReuters

Mano vertinimas

Šitą istoriją kol kas apibūdinčiau taip:

Tai nėra „Saudo Arabija investuoja į Pabaltijį“ plačiąja prasme. Tai yra vienos didelės Saudo Arabijos maisto mažmeninės grupės bandymas sukurti Baltijos–Persijos įlankos maisto tiekimo grandinę.

Ir labai svarbu, kad Estija jau tapo konkrečiu pirmuoju tašku – 135,25 mln. € sandoris, o Lietuva gali tapti antruoju, jeigu „BinDawood“ nuspręs statyti ar įsigyti pieno perdirbimo pajėgumus. Ssaudiexchange.sa+1

Jeigu Lietuvos projektas ir Estijos įsigijimas būtų įgyvendinti kartu, jau kalbėtume apie mažiausiai ~335 mln. € potencialų Saudo Arabijos privataus kapitalo įėjimą į Baltijos pieno sektorių (135,25 mln. € Estijoje + ~200 mln. € Lietuvoje), nors Lietuvos dalis kol kas nėra galutinai įsipareigota.

Ir tai, mano manymu, yra gerokai svarbiau nei vien dvi atskiros gamyklos: „BinDawood“ gali bandyti iš Baltijos šalių pasidaryti savo ES maisto gamybos bazę Saudo Arabijos rinkai.

Jei nori, galiu kitame žingsnyje sudaryti konkretų „Baltijos pieno žemėlapį“ – kurios Lietuvos, Latvijos ir Estijos pieno įmonės galėtų būti realiausios „BinDawood“ pirkimo arba partnerystės kandidatės ir kokios galėtų būti jų vertės.

SELŠaltiniai

5. Pasakėte:

Ar Saudo Arabija nebijo jog tuojau Rusija puls Pabaltijį?

6. ChatGPT pasakė:

Taip — Saudo Arabija tikrai turi vertinti šią riziką, ypač jei kalbame apie didelę ir ilgalaikę investiciją Baltijos šalyse. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Rijadas mano, jog „Rusija tuoj puls Pabaltijį“.

Šiuo metu situacija gana įdomi ......................

*****************

Toliau   Dirbtinis intelektas pradėjo kliedesius apie NATO.

Sumoje apie Rusijos puolimo tikimybę spręskite patys. 

 

 

To dar nebuvo .......

 

Įvertino audros „kainą“ elektrikams

 Skelbia  https://www.manoukis.lt/naujienos/energetika/ivertino-audros-kaina-elektrikams

 

Ir čia rašoma, kad Finansų ministerija prisiminė, kad ji yra Igničio grupės valdytoja.

 

Praėjusią savaitę ministerija „Ignitis grupės paprašė parengti ir pateikti ESO tinklo atsparumo didinimo priemonių planą.

Jame turi būti numatytos prevencinės fizinės bei technologinės infrastruktūros apsaugos nuo ekstremalių gamtos reiškinių priemonės. „Ignitis grupės“ taip pat prašoma įvertinti, ar dabartinės oro linijų keitimo požeminiais kabeliais apimtys yra pakankamos, kokios papildomos ar alternatyvios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos miškingose, sunkiai prieinamose ir didžiausios audrų rizikos teritorijose, taip pat įvertinti šių jų finansavimo poreikį. Ataskaitą bei ilgalaikius sprendimus „Ignitis grupė“ ir ESO ministerijai turi pateikti iki rugsėjo 9 dienos.

Taigi akivaizdu, kad to dar nebuvo.

Ir iš čia klausimas – ko gi iki  šiol nebuvo ?

Atsakymas – normalaus finansų ministro .....

 

Jau savaitė po audros , o ~24 000 abonentų vis dar be elektros ......

 

  Mano kaimo elektros tiekimo atstatyme naujienos tokios.

Buvo žadėta atnaujinti 29 dieną, tačiau tą datą ESO  nukėlė į rugsėjo 3 dieną.

Taigi buvusioje tarybinio ūkio centrinėje gyvenvietė su trimis gatvėmis, kultūros namais, keliais daugiabučiais su patogumais- kaip po Rusijos atakos ......

Beje parduotuvė neveikia, nes trūksta pardavėjų.

Betgi argi tai svarbu.

Svarbu, kad premjeras su šeima gerai pailsėtų Estijoje ...

Tik Seimui nelabai pasisekė ilsėtis.

Nes Seimo antradienio posėdžio metu Seimo narys Ignas Vėgėlė pasielgė labai netaktiškai, kas ir matyti paveiksle.

 Na o ką gi veikia G. Nausėda pailsėjęs Maljorkoje??

Ogi jis niekaip negali atsidžiaugti Zelenskio jam užkabintu ordinu.

Dargi miega jį prisisegęs ..

 

O kiek šiai dienai  abonentų vis dar  be elektros Lietuvoje ir Latvijoje? - paklausiau Dirbtinį intelektą .

Jis atsakė:

  Pagal šiandien, rugpjūčio 30 d., naujausią informaciją:

• 🇱🇹 Lietuvoje elektros dar neturi apie 24 tūkst. ESO klientų. ESO nurodo, kad tiekimas atkurtas daugiau kaip 90 % klientų; daugiausia likusių sutrikimų – Utenos, Panevėžio, Kauno ir aplinkiniuose regionuose.
• 🇱🇻 Latvijoje situacija jau gerokai geresnė – paskutiniai viešai skelbti „Sadales tīkls“ duomenys rodo, kad rugpjūčio 28 d. be elektros buvo likę apie 2 500 klientų, o buvo tikimasi tiekimą visiems atkurti tą pačią dieną.

Taigi šiuo metu apytiksliai: Lietuva ~24 000, Latvija – greičiausiai jau 0 arba pavieniai klientai.

******************************************  

Štai taip .....

Pasiūlymas ...

 

Mūsų politikai CŽV vadovo  vizitą į Maskvą  vertina teigiamai.

Atseit jis atvyko įspėti nedaryti išpuolių prieš NATO valstybes.

O aš tuo visiškai netikiu.

Ir štai ką pateikė Dirbtinis intelektas apie CŽB santykius su Rusijos saugumu:

1.   CŽV–Rusijos žvalgybos kontaktai po 2014 m.

o   2016 m. – Johnas Brennanas, Maskva: susitiko su FSB pareigūnais. Temos – Sirija, terorizmas, JAV–Rusijos santykiai.

o   2016 m. – Brennanas ir Aleksandras Bortnikovas: kontaktas telefonu. Temos – Sirija, Rusijos kišimasis į JAV rinkimus.

o   2018 m. – Mike'as Pompeo, Vašingtonas: susitiko su SVR vadovu Sergejumi Naryškinu. Tuo pat metu Vašingtone lankėsi ir FSB bei GRU vadovai.

o   2021 m. – Williamas Burnsas, Maskva: susitiko su Nikolajumi Patruševu ir Sergejumi Naryškinu. Pagrindinė tema – Rusijos planai dėl Ukrainos; Burnsas taip pat kalbėjosi su Vladimiru Putinu.

o   2022 m. – Williamas Burnsas, Ankara: susitiko su Naryškinu. Temos – branduolinės eskalacijos rizika Ukrainos kare ir JAV piliečiai Rusijoje.

o   2026 m. rugpjūtis – Johnas Ratcliffe'as, Maskva: susitiko su Rusijos žvalgybos pareigūnais, įskaitant Naryškiną. Viešai minimos temos – Ukraina, NATO ir Iranas. Putinas su Ratcliffe'u nesusitiko.

-------------------------------------------- 

Ir ką tai rodo?

Ką rodo Trampo santykiai su Putinu ?

 

Todėl siūlau JAV ir Rusijos santykius vertinti sumoje kompleksiškai ir sistemiškai.

Formos apačia

 

   

Todėl ir yra taio .....

   

Šiandien, 18 val. į elektros generatoriaus  baką  supyliau ketvirtą  20 l. kanistrą benzino.

Elektros generatorius dirba ne nuolat o su pertraukomis.

Svarbiausia kad neatitirptų šaldiklis.

ESO  atsiuntė SMS, kad elektros energijos tiekimas bus atnaujintas 29 dieną.

Paprasti Esu savo pažadus tesi.

Tačiau situacijos mastas labai didelis.

O ir žiniasklaida skelbia, kad Latvijoje norsi mastas panašus, atstatymo darbai vyksta žymiai sparčiau.

Todėl teko į pagalbą kviestis Dirbtinį intelektą.

Ir štai ką jis internete rado:

 

iš .

Žinoma. Štai palyginimas pagal ketvirtadienio, rugpjūčio 27 d., ryto duomenis:

	Lietuva 🇱🇹	Latvija 🇱🇻
Audros pikas	>268 000 vartotojų	~277 000 vartotojų
Trečiadienio vakaras	—	~8 500
Ketvirtadienio rytas	~62 000	~6 800
Atkūrimo mastas	~78 %	~98,5 %
Liko be elektros nuo piko	~23 %	~2,5 %

Lietuvos ketvirtadienio ryto skaičių patvirtina ESO – apie 62 tūkst. klientų dar neturėjo elektros.

Latvijoje ketvirtadienį 6:00 val. be elektros buvo apie 6 800 namų ūkių; LSM nurodo, kad iki to laiko buvo atkurta apie 98,5 % audros paveiktų klientų.

Esminis skirtumas: ketvirtadienio rytą Lietuvoje be elektros buvo maždaug 9 kartus daugiau vartotojų negu Latvijoje – 62 tūkst. prieš 6,8 tūkst.

*********************************

Taip — patikrinau naujausius šiandien, rugpjūčio 27 d., duomenis. Abiejų šalių skirstomieji operatoriai prognozuoja, kad pagrindiniai sutrikimai bus pašalinti iki penktadienio, tačiau yra svarbi išlyga dėl pavienių labai sudėtingų gedimų.

Šalis	Operatorius	Ketvirtadienio rytą be elektros	Ką žada operatorius	Tikėtina visiško atkūrimo data
🇱🇹 Lietuva	ESO	~62 000	Visus klientus planuoja prijungti iki savaitės pabaigos; gali likti pavienių gedimų labai nutolusiose sodybose	iki penktadienio–savaitgalio
🇱🇻 Latvija	„Sadales tīkls“	~6 800	Prognozuoja elektros tiekimą visiems klientams atkurti iki penktadienio	iki penktadienio, rugpjūčio 28 d.

Latvijoje prognozė konkretesnė: „Sadales tīkls“ jau trečiadienį vakare skelbė, kad visiems klientams elektros tiekimą planuoja atkurti iki penktadienio. Ketvirtadienį 6:00 buvo likę apie 6 800 klientų, o atkurta 98,5 % audros paveiktų klientų.

Lietuvoje ESO ketvirtadienio rytą taip pat kartojo pažadą atkurti tiekimą visiems iki savaitės pabaigos, tačiau aiškiai įspėjo, kad gali likti pavienių sutrikimų labai nutolusiose sodybose. Ketvirtadienio rytą dar buvo ~62 000 klientų be elektros.

Mano vertinimas

Jeigu klausimas yra „kada realiai elektra turėtų būti pas visus?“, šiuo metu:

• 🇱🇻 Latvija – penktadienį, rugpjūčio 28 d. Tikimybė gana didelė, nes liko tik 2,5 % paveiktų klientų.
• 🇱🇹 Lietuva – penktadienį–šeštadienį, bet Lietuvoje situacija gerokai sudėtingesnė: likusių be elektros klientų yra apie 9 kartus daugiau nei Latvijoje, todėl visiškai neatmetama, kad kai kuriose atokiose vietovėse elektra atsiras tik savaitgalį.
1. ***************************

Taip — patikslinu pagal naujausią ESO informaciją, atnaujintą rugpjūčio 27 d. 10:00.

Prognozė, kada elektra bus visiems

Šalis	Dabartinė situacija	Oficialus pažadas	Mano vertinimas
🇱🇹 Lietuva	~62 tūkst. klientų be elektros	Iki šeštadienio, rugpjūčio 29 d.	Daugumai – ketvirtadienį–penktadienį, sunkiausiems gedimams – iki šeštadienio
🇱🇻 Latvija	~6,8 tūkst. klientų be elektros	Iki penktadienio, rugpjūčio 28 d.	Labai tikėtina, kad didžioji dalis bus prijungta iki penktadienio

Lietuvoje jau galima kalbėti gana konkrečiai. ESO savo atnaujintoje lentelėje nurodo atskirų savivaldybių planuojamus terminus: dalyje jų – rugpjūčio 27 d., tačiau Anykščiams, Birštonui, Kaišiadorims, Kauno rajonui, Kupiškiui, Marijampolei ir kai kurioms kitoms teritorijoms numatytas rugpjūčio 28–29 d. terminas.

Todėl ankstesnį mano atsakymą patikslinčiau: Lietuvos ESO tikslas yra ne tiesiog „iki savaitės pabaigos“, o konkrečiai iki šeštadienio, rugpjūčio 29 d.

Latvija yra gerokai arčiau finišo. Ketvirtadienio rytą buvo likę apie 6 800 klientų, o „Sadales tīkls“ darbai vyksta toliau.

Kiek laiko liko?

Jeigu vertintume operatorių pažadus:

• 🇱🇻 Latvija: tikslas – penktadienis (08-28).
• 🇱🇹 Lietuva: tikslas – šeštadienis (08-29).
• Tačiau abiem atvejais gali likti pavienių sudėtingų gedimų, todėl „visiems 100 %“ nebūtinai reiškia, kad kiekviename kaime elektra tikrai bus būtent nurodytą dieną.

************************* :

Žinoma. Patikrinau dar kartą naujausią informaciją. Svarbiausia pataisa: Lietuvoje oficiali prognozė yra iki šeštadienio, rugpjūčio 29 d.

🇱🇹 Lietuva – kuriuose rajonuose lauksiausia

Rajonas	ESO planuojama atkūrimo data
Ignalinos r.	08-29
Molėtų r.	08-29
Utenos r.	08-29
Lazdijų r.	08-28
Anykščių r.	08-28
Švenčionių r.	08-28
Zarasų r.	08-28
Šilalės r.	08-27
Šilutės r.	08-27
Ukmergės r.	08-27
Vilniaus r.	08-27
Šalčininkų r.	08-27
Širvintų r.	08-27

Tai yra planuojami terminai, o ne garantuota konkreti valanda – daliai klientų elektra gali būti atkurta anksčiau.

****************

,Š klausimą Kodėl situacija Latvijoje geresnė - Dirbtinis intelektas  pardėjo „kabinti makaronus“.

Todėl teko jį  paklausti  - kokios Latvijoje ir pas mus avarinių brigadų pajėgos.

Ir štai ką gavau:

 

Taip. Palyginau būtent avarinių elektros tinklo darbų pajėgas, o ne bendrą įmonių darbuotojų skaičių. Ir čia jau matosi įdomus dalykas.

Rodiklis per šią audrą	🇱🇹 Lietuva – ESO	🇱🇻 Latvija – „Sadales tīkls“
Operatyvinių / remonto brigadų pikas	~325 brigados	206 brigados
Brigadų iš užsienio	buvo pasitelktos papildomos pajėgos	7 Estijos brigados
Žmonių laukuose, kai buvo ~260 brigadų	~600 žmonių	—
Audros paveiktų klientų pikas	>268 000	~277 000
Ketvirtadienio rytą be elektros	~62 000	~6 800

ESO rugpjūčio 23 d. nurodė, kad dirbo 260 operatyvinių brigadų ir apie 600 žmonių laukuose; vėliau brigadų skaičius buvo padidintas iki daugiau kaip 325.

Latvijos „Sadales tīkls“ rugpjūčio 23 d. skelbė, kad buvo mobilizuotos 206 brigados, o papildomai iš Estijos atvyko 7 „Elektrilevi“ brigados.

Bet čia ir yra įdomiausia

Jeigu vien tik skaičiuotume brigadas, Lietuva šios audros metu turėjo net daugiau pajėgų:

325 prieš maždaug 206 Latvijoje.

Todėl paaiškinimas „Latvija greičiau sutvarkė todėl, kad turėjo daugiau avarinių darbuotojų“ nepasitvirtina.

Dar daugiau: pagal klientų skaičių vienai brigadai vaizdas toks:

• 🇱🇹 Lietuva piko metu: 268 000 / 325 ≈ 825 klientai vienai brigadai
• 🇱🇻 Latvija: 277 000 / 206 ≈ 1 345 klientai vienai brigadai

Tai reiškia, kad Latvijoje vienai brigadai teko net apie 60 % daugiau paveiktų klientų, tačiau jie atkūrė tiekimą gerokai greičiau. Tai tikrai verčia ieškoti kitų priežasčių.

Tačiau yra svarbus niuansas: „brigada“ nėra vienodas matavimo vienetas. Vienoje brigadoje gali būti skirtingas žmonių skaičius, skirtinga technika ir skirtingos kompetencijos. Todėl sąžiningam palyginimui reikėtų žiūrėti ne brigadų skaičių, o faktinį elektrikų, montuotojų ir rangovų žmonių skaičių bei jų darbo valandas.

 

Dar paaklausiau – Kiek akcijų tiri valstybe, kiek privatus kapitalas.

Ir štai ką gavau:

 

	🇱🇹 Lietuva	🇱🇻 Latvija
Skirstymo operatorius	ESO	„Sadales tīkls“
Tiesioginis savininkas	„Ignitis grupė“ – 100 %	„Latvenergo“ – 100 %
Valstybės dalis galutiniame savininke	74,99 %	100 %
Privataus kapitalo dalis galutiniame savininke	25,01 %	0 %
Ar skirstymo tinklo operatorius kotiruojamas biržoje?	Ne	Ne

🇱🇹 Lietuva

ESO akcijų 100 % priklauso „Ignitis grupei“. 2021 m. buvo užbaigtas privalomas smulkiųjų ESO akcininkų akcijų išpirkimas, todėl ESO tapo visiškai „Ignitis grupės“ valdoma bendrove.

Tačiau pati „Ignitis grupė“ nėra 100 % valstybinė: Lietuvos Respublikai priklauso 74,99 %, o likę 25,01 % priklauso instituciniams ir mažmeniniams investuotojams.

Taigi, labai supaprastinus:

Lietuvos valstybė → 74,99 % „Ignitis grupės“ → 100 % ESO

Privatus kapitalas netiesiogiai turi 25,01 % ESO ekonominės nuosavybės.

🇱🇻 Latvija

Čia struktūra kitokia. „Sadales tīkls“ 100 % priklauso „Latvenergo“, o „Latvenergo“ yra valstybės valdoma bendrovė. „Sadales tīkls“ savo strategiją taip pat tiesiogiai integruoja į „Latvenergo“ grupės strategiją.

Vadinasi:

Latvijos valstybė → 100 % „Latvenergo“ → 100 % „Sadales tīkls“

Ir čia atsiranda labai įdomus skirtumas

Jeigu mūsų ankstesniame pokalbyje klausėme, ar privatizavimo struktūra galėtų paaiškinti, kodėl Lietuva po audros atsigauna lėčiau, tai dabar matome:

• 🇱🇹 Lietuva: valstybė netiesiogiai kontroliuoja 74,99 %, privatus kapitalas – 25,01 %.
• 🇱🇻 Latvija: valstybė kontroliuoja 100 % skirstymo tinklo grandinės.
• 🇱🇻 Latvija, nepaisant to, kad turi 100 % valstybinę struktūrą, šios audros metu
• ******************

Štai taip.

Išvados kiekvieno mūsų reikalas.

O man atrodo,  kad priežastys slypi  Valstybės interese, kurio  išsigando mūsų valdžia.

O ir mes esame jam abejingi.

Todėl ir yra taip, kaip durnius ir Bažnyčioje muša ....