2018 m. birželio 17 d., sekmadienis

Tiktai pilietinės visuomenės atsiradimas, tiktai pilietinės valdžios išrinkimas, gali užtikrinti valstybės, pilietinės Tautos interesus.


2018 06 17 
      
 2018 m. birželio 3 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykstančio Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimo-konferencijos „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą“ dalyviai,  paskelbė  pasaulėžiūrinių ir vertybinių nuostatų bei programinių politinių tikslų Deklaraciją „Su Sąjūdžiu – į Tautos forumą“. 



Tuo tarpu  LR Konstitucija nustato:


Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.


Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.


Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.


.Seimą sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.


Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

-----------

 Todėl sumoje    Konstitucinis teismas 2006 m. lapkričio 13 dieną išaiškino:


Konstitucijoje vartojamų sąvokų „lietuvių tauta“ ir „Tauta“ negalima priešpriešinti. 


Lietuvių tauta yra Lietuvos pilietinės tautosvalstybinės bendruomenės pagrindas, būtina egzistavimo prielaida. 


Pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei.


 Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą


Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms. 


Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kad ir kokia būtų jų etninė kilmė, pagal Konstituciją yra lygūs; jų negalima diskriminuoti arba teikti jiems privilegijų dėl jų etninės kilmės, tautybės.“

------------------------


   O lietuviai   skiriasi nuo kitų šalyje gyvenančių tautybių tuo, kad Lietuva yra jų protėvių žemė, kad jie neturi kitos valstybės, kaip Lietuva, kuri yra  jų TAUTOS namai, kad ji  yra Lietuvos pilietinės TAUTOSvalstybinės bendruomenės  pagrindas.


 Todėl „Sąjūdis – į Tautos forumą“ turėtų atitikti visų šalyje gyvenančiųjų, kurie  pripažįsta Lietuvos valstybę, siekius ir interesus.


 Akivaizdu, kad jau senai  lietuviai privalėjo „stoti į taikią, bet ryžtingą kovą už tai, kad išliktų kaip Tauta, o Lietuva amžiams būtų visavertė nepriklausoma valstybė ir lietuvių Tautos namai“.



 Tiktai ši kova  neturi atstumti kitų tautybių, o siekti, kad jos ją  remtų, nes tai turi atitikti ir jų interesus.



  Beje vienas žymus filosofas yra pasakęs: „Dideli įsipareigojimai mus auklėja“.


  Tokiu būdu  galima daug ko reikalauti, daug ko siekti, tačiau  yra, kaip yra – valdžią išrenka   ne piliečiai, ne pilietinė Tauta, o de fakto liaudis ....


   O jeigu jau Seime susidaro daugiau mažiau pilietinė dauguma, tai penktoji kolona,  jai tarnaujančių žiniasklaidos priemonių pagalba, tenkindama negerbtinus žemus liaudies instinktus, gana sėkmingai ją diskredituoja.


    Na ir kaipgi  ką nors iš esmės pakeisti, jeigu  liaudies išrinkta valdžia ir leidžia įstatymus, ir  formuoja  spectarnybų ( Vyriausybė, teismai, policija, žvalgyba, prokuratūra)  institutą.


   Tokiu būdu, vadovaujantis sveiko proto logika,  tiktai pilietinės visuomenės atsiradimas, tiktai pilietinės valdžios išrinkimas,  gali užtikrinti valstybės, pilietinės Tautos interesus.


  O pilietinės visuomenės atsiradimo pagrindas yra vietinė savivalda ( Lietuvoje panaikinta 1994 metais).


  O kokia yra vietinės savivaldos reikšmė  pakankamai tiksliai  apibūdino   dr. Andrejus Novikovas:


  Analizuojant teritorinės savivaldos valdžios santykį su valstybine valdžia, būtų  galima išskirti  kai  kuriuos jos pranašumus:


Pirma, vietinius poreikius geriau išmano vietiniai gyventojai, dalyvaujantys renkant vietos savivaldos institucijas, nes jie tiesiogiai suinteresuoti, kad šios  institucijos veiktų  sėkmingai;


Antra, vietos savivalda skatina piliečius  savarankiškumą iniciatyva ir veda visuomenę  prie aukštesnio išsivystymo lygio (pilietinės visuomenės);


Trečia, vietos savivalda skatina glaudesnius ryšius  tarp vietos administracijos ir gyventojų. Šalia
privačių  interesų atsiranda visuomeniniai. Piliečiams dalyvaujant savo reikalų valdyme, jie būna pasiruošę visuomeninį interesą vertinti ir remti kaip asmeninį;


Ketvirta, vietos savivalda suteikia gyventojams galimybę arčiau susipažinti su praktiniais bendruomenės reikalais;


Penkta, veikiant vietos savivaldai visuomeninis gyvenimas pasiskirsto tolygiai po visą valstybės
teritoriją, o ne dirbtinai sutraukiamas į centrą;


Šešta, vietos savivalda yra „mokykla“, rengianti aukščiausio  valdžios lygio atstovus ir politikus.

-------------------------



Pažymėtina, kad Seimo pirmininkas    V. Pranckietis,  lankydamasis Telšiuose yra pasakęs:


   „Mūsų kaimai, miesteliai turi teisę į normalią, savarankišką egzistenciją.

Mažajai savivaldai būtina perduoti daugiau galių.

Kad savivalda augtų nuo apačios į viršų, o ne atvirkščiai“.


 Taigi didelis, didelis AČIŪ profesoriau už  mūsų periferijos   teisę į normalią, savarankišką egzistenciją.

Kadangi:


  Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis Europoje be vietinės savivaldos ...., 

 seniūnų rinkimai  carinėje Rusijoje (tuo pačiu ir Lietuvos teritorijoje)  buvo įvesti po baudžiavos panaikinimo.


Tai reikia suvokti, kad profesorius pripažįsta,kad,  kaip sakoma,  šioje vietoje Lietuva dar yra baudžiavinės Rusijos lygyje ...  

  Taigi dar kartą AČIŪ profesoriui ...


Todėl nuo vietinės savivaldos atkūrimo ir reiktų pradėti.

****************************************************************


2018 m. birželio 16 d., šeštadienis

Atsakymas konservatorių partiniam jaunimui

   Partiniam jaunimui itin nepatiko Sąjūdžio minėjimo proga išgirstas priekaištas, kad būtent „konservatoriai“ pirmieji išdavė Sąjūdžio idealus.

 

**************************************** 


Vytautas Vyšniauskas. „Konservatorių“ totalitarizmas. Atsakymas partiniam jaunimui

by Redakcija
Po Seime Sąjūdžio 30-mečio minėjimo proga pasakytų kalbų sujudo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partinis jaunimas, panoręs reaguoti visų pirma į minėjime pasakytą mano kalbą.
Seimo narė ir TS-LKD jaunimo bendruomenės pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parašė straipsnį, kuriame atkartojo partijos tikrovės vaizdinį nupasakojančius teiginius, prieš kurį laiką pažertus jos partijos kolegės Ingos Skrebytės rašinyje.
Tai tie patys teiginiai, kurie lėmė „konservatorių“ nesėkmę praeituose parlamento rinkimuose: Lietuva išgyvena geriausią tarpsnį šalies istorijoje, nes tik kvaili tamsybininkai gali skųstis didėjančia emigracija (tai, mieli kolegos, rodo mūsų laisvę!), augančia socialine atskirtimi ir skurdu (svarbiausia, kad šalies ekonomika auga, o verslas yra nepriklausomas!), suvereniteto atsisakymu ir ištirpimu tarptautinių darinių ir užsienio korporacijų įtakų raizgalynėse, nemažėjančiais savižudybių mastais.
Ir taip, svarbiausia – šventvagiška kalbėti apie tai, kad Lietuvą valdančios partijos – visų pirma liberalai ir „konservatoriai“ – yra korumpuotos ir faktiškai vykdančios nusikalstamas veikas tuo pačiu metu, kai savo rinkėjams aiškina apie skaidrumą, sąžinę ir laisvę.
Laisvę meluoti rinkėjams, laisvę nesilaikyti pažadų, laisvę visus savo kritikus laikyti valstybės išdavikais. Prieš porą metų matėme liberalų reklamą su daužoma stikline „korupcija“. Matėme prieš porą metų ir jų pirmininką sulaikomą STT. Šiemet ryškėja ir TS-LKD ryšiai su „MG Baltic“ koncernu, prieš rinkimus derintos programos.
Kodėl vietoj to negalime tiesiog girti vieni kitų ir apsimesti, kad šalis nėra atsidūrusi ant tragedijos slenksčio?
Jei tendencijos nesikeis, karo atveju nelabai bus kam ginti šalies, greitai nelabai kam bus studijuoti šalies aukštosiose mokyklose, nelabai bus kam mokėti pensijas – dabartinis jaunimas savo senatvėje pensijų jau tikrai nebegaus, nes jų nebus iš ko mokėti, kadangi darbingo amžiaus žmonių tolydžio mažėja.
Šiandien jau tik aklas nemato, kad Lietuva siaubingose kančiose miršta, ir tik prie jos prijungta Europos Sąjungos dotacijų lašelinė dar palaiko jai gyvybę.
Tai reiškia faktinę priklausomybę nuo ES, kurios finansų nemokame efektyviai panaudoti ir tik išdaliname fasadų rekonstrukcijoms ir abejotinos naudos projektams, per kuriuos įsisavintos lėšos nugula į kišenes tiems, kas „dar niekada taip gerai negyveno“, kai tuo tarpu provincija skursta nedarbe, pašalpose ir pensijose.
Kartais naiviai aiškinama, kad emigrantai parsiunčia pinigus, kurių čia nebūtų uždirbę.
Neturima elementaraus suvokimo, kad išmirus arba išvykus jų artimiesiems, tų pinigų niekas nebesiųs, o gyvybinė ir kūrybinė tautos galia bus prarasta amžiams.
„Konservatoriams“ tai nerūpi. Jiems atrodo, kad lietuvių kalbos neprarandame, nes ja vis dar kažkas kalba. Jeigu katastrofiškai žemą jaunuomenės raštingumo lygį suvokiame kaip išraiškos laisvę, kaip laisvę klysti, tuomet, aišku, viskas yra gerai.
Ir visai nesvarbu, kad paniekinę Konstituciją norime iškraipyti kalbos raidyną, kad kavinės savuosiuose meniu gatvėse neretai atsisako lietuviškų užrašų, kad visuotinai šaipomės jau vien iš užsienietiškų terminų lietuviško atitikmens paieškų.
Jie įsivaizduoja, kad alternatyvų vyro ir moters sudaromai šeimai kūrimas, Kalėdų pavertimas komerciniu pasismaginimu, institucinis vaikų grobimas iš šeimų dėl menkiausių smulkmenų, moksleivių tvirkinimas seksualinių mažumų propaganda mokyklose ir panašūs dalykai nerodo tradicijų praradimo, nes vis dar susėdame prie Kūčių stalo užkirsti sintetinių maisto imitacijų, jau seniai sintetiniu pusfabrikačiu pavertusių žmonių širdis, be kurių tyrumo jokios tradicijos nėra įmanomos.
R. M.-Mikulėnienei atrodo, kad Vasario 16-osios minėjimo dalyvių gausa jau savaime liudija patriotizmo klestėjimą, kai vis masiškiau nyksta supratimas, kam ta valstybė apskritai reikalinga, ir vis mažiau žmonių nori su ja apskritai saistytis, o vienintelę valstybingumo ir tautiškumo prasmę mato krepšinyje ir masiniuose koncertuose.
Partiniam jaunimui itin nepatiko Sąjūdžio minėjimo proga išgirstas priekaištas, kad būtent „konservatoriai“ pirmieji išdavė Sąjūdžio idealus.
Išlieta daug ironijos, tačiau adekvačiai sureaguoti taip ir nesugebėta, tarsi minėjime norėta tik bukai kaltinti valstybės ir tautos išdavimu – visai taip, kaip įprasta patiems „konservatoriams“ valstybės priešais paskelbti visus partijos kritikus.
Buvo labai aiškiai įvardyti faktai: Sąjūdžio programoje smerkiama nekontroliuojama migracija, su stalinizmu lyginama tautų sumaišymo ir suliejimo politika, kaip alternatyva planuojama tautinė švietimo sistema ir tautos interesams tarnaujanti ekonomika.
Tuo tarpu Tėvynės Sąjunga, pasisakydama už Europos federalizaciją, už globalią Lietuvą, kuri neturi geografinių ribų, kartu su nusikalstamu „MG Baltic“ valdomu Liberalų Sąjūdžiu darydama neoliberalią švietimo reformą, ugdymą ir aukštąjį mokslą versdama tarnauti verslo, o ne tautos ir valstybės interesams, tiesiog papunkčiui išduoda absoliučiai kiekvieną Sąjūdžio pamatinio nepriklausomos tautinės valstybės idealo aspektą.
Šaltai konstatuojamas faktas.
Nuogąstaujama, kad iš tribūnos Seime išdrįsta suabejoti partijų ir rinkimų demokratiniu veiksnumu. Pusė šalies gyventojų rinkimuose niekada nedalyvauja, kita pusė – mėtosi tarp naujų gelbėtojų ir senų nomenklatūrinių partijų, kurios visos it viena stumia neoliberalią ideologiją, skatina Lietuvos globalizaciją ir emigraciją, o jokių priešnuodžių nuo išsivaikščiojimo ir nepakeliamo psichologinio klimato nepasiūlo. Jau nekalbant apie korupcinius skandalus, kuriuose paskendo patys „konservatoriai“.
Tautos referendumai yra sabotuojami, galintieji savavališkai sprendžia, kam leisti referendumui rinkti parašus, o kam – ne, esminiai nacionalinės svarbos klausimai – tokie kaip nacionalinės valiutos pakeitimas į eurą – sprendžiami be referendumo, o oficiozinei linijai paprieštarauti norintys piliečiai išvadinami runkeliais, obskurantais ir kitokiais atsilikėliais. Konstitucinis Teismas, kurio tauta nerinko, skelbia su Konstitucija prasilenkiančius išaiškinimus pagal „konstitucinę dvasią“, kurie yra galutiniai ir neskundžiami. Kas galėtų paneigti, kad demokratija Lietuvoje yra tik fasadinė?.. Ji paprasčiausiai niekam nebeatstovauja.
„Konservatoriai“ nuolatos bet kokią kritiką jų atžvilgiu laiko kritika pačiai valstybei, demokratijai ir laisvei. Kaip alternatyvą savo partijai įsivaizduoja tik tarnavimą „putiniškai rankai“, išėjimą iš NATO ir ES. Putino Rusija niekada nebus Lietuvai draugiška, o NATO yra būtinas apsaugos nuo jų garantas, tačiau „konservatoriai“ nesupranta, kad gali būti už NATO ir prieš Putiną, ir vis tiek kritikuoti jų partiją. Adolfas Hitleris gyrėsi savo partiją pavertęs valstybe.
Panašu, kad „konservatoriai“ irgi mintyse yra įvykdę tokį virsmą, nes savo partiją tapatina su valstybe. Toks susitapatinimas yra vienas svarbiausių totalitarinio mąstymo bruožų.
Aristotelis sakė, kad tironijoje vienintelis laisvas žmogus yra pats tironas, o visi likusieji – vergai. Panašu, kad „konservatorių“ mąstysenai toks protų valdymo braižas nėra svetimas, nes visi šalies gyventojai yra priklausomi nuo „konservatorių“ malonės, kuri lemia, ar kas nors nebus paskelbtas Rusijos agentu. Tie patys rusai sako, kad jei turi galią, tai proto nereikia.
Sąmoningas atsisakymas mąstyti, bet kokią kritiką suvedant į tarnavimą Rusijai, tobulai atitinka šią rusišką ištarmę. Keista, kad didžiausi kovotojai su Rusijos grėsme iš esmės vadovaujasi rusiška mąstysena. R. M.-Mikulėnienė savo argumentu įveikia pati save: emigracijos mastai, korupcija, žlugusi švietimo sistema ir abejingumas savo tautiečiams, pasak jos, yra „laisvos valstybės požymiai – tokios, kokią kūrė ir sukūrė Sąjūdis.“
Ar tikrai Sąjūdis Lietuvos valstybę kūrė tam, kad korupciniais ryšiais pasismaugusios partijos diktuotų Lietuvai įstatymus pagal verslininkų užgaidas?
Politikė siūlo pasižiūrėti 1994 m. nuotraukas, ar tikrai niekas nepasikeitė nuo to meto į gera? Pasikeitė, bet ne tik į gera: žmonės išsivažinėjo, išsivaikščiojo, šeimos iširo, senoliai nuskurdo, jaunesni išsižudė, likę prasigėrė.
Galiausiai R. M. Mikulėnienė griebiasi „paprasto žmogaus“ kortos: esą pesimistinis požiūris jį paralyžiuoja ir skatina nieko nebedaryti valstybės labui. Netiesa.
Būtent tokios „konservatorės“ savo žodžiais ir darbais Lietuvą paralyžiuoja – tą puikiausiai liudija tūkstančių žmonių nuotaikos po Sąjūdžio minėjimo, kurie kartoja trisdešimt metų laukę tokių kalbų, ir pagaliau su ašaromis akyse pajutę bent kažkokią viltį dėl Lietuvos ateities.
Viltį, kurią „konservatoriai“, kartu su kitais nomenklatūrininkais, pasiglemžusiais Sąjūdžio vardą ir paniekinę jo idealus, buvo taip ilgai atėmę iš Lietuvos žmonių...
****************************************

2018 m. birželio 15 d., penktadienis

Šis tas iš praeities, kurios nevertinus nebus ateities.


 „Ir nors filosofas A. Juozaitis dar nepatvirtino galutinio savo apsisprendimo dėl kandidatavimo į Lietuvos prezidento postą, tačiau viešam svarstymui jis nutarė pateikti savo valstybės politikos gaires, pavadindamas jas „Lietuva yra čia“.
Sąjūdžio pradininkas mato reikalą aptarti 12 tezių, atskleidžiančių jo požiūrį į pagrindinius šalies ir jos žmonių, valstybės ir politikos klausimus.“ –

rašo www.tiesa.lt .

Jeigu jau tiesa- tai tiesa –  tiesa iš filosofo A. Juozaičio praeities:

Žuvę miškuose ir pamiškėse“pamiškėse suprask partizanų nušauti stribai

Istorinė klaida „ – Aukščiausios tarybos pirmininku išrinkus sovietinį marksistinės etikos profesorių, o ne Lietuvos komunistų partijos pirmąjį sekretorių

O čia  jau kiekvieno teisė pasirinkti – pasitikėti ar ne tais, kurie rašo tauta, o ne TAUTA ....

Kaip ir pasitikėti  tais, kurie tiki, kad „NATO nėra alternatyvos“ -  o juo labiau tais,  kurie tai propaguoja.
 ----------------------------------

   Beje vargu ar pats filosofas tiki, kad NATO yra amžinas,  kad NATO yra svarbiau nei geri santykiai su kaimynais. 

    Betgi gairės apie šaliai iš esmės naudingą užsienio politiką tai nėra, kaip ir aplamai šiuo metu nėra šaliai naudingos užsienio politikos. 

    O užsienio politika  pagal LR Konstituciją yra pagrindinis ir esminis Prezidento užsiėmimas.
 *************************************



Pirmadienį 55-iems žinomiems visuomenės veikėjams viešai paraginus Sąjūdžio pradininką, olimpietį, rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, jis sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. 
Žurnalistai, daugelis žmonių, o ir nemažai politikų kreipėsi į A. Juozaitį, prašydami išsakyti savo vertinimus ir požiūrį į aktualius klausimus. 
Ir nors A. Juozaitis dar nepatvirtino galutinio savo apsisprendimo dėl kandidatavimo į Lietuvos prezidento postą, tačiau viešam svarstymui jis nutarė pateikti savo valstybės politikos gaires, pavadindamas jas „Lietuva yra čia“.

Sąjūdžio pradininkas mato reikalą aptarti 12 tezių, atskleidžiančių jo požiūrį į pagrindinius šalies ir jos žmonių, valstybės ir politikos klausimus. 

Skelbiame šias gaires.

Arvydo Juozaičio valstybės politikos gairės viešam svarstymui: „Lietuva yra čia“

1. Globalios Lietuvos nėra, LIETUVA YRA ČIA. Sparčiai mažėjantis mūsų Tėvynės gyventojų skaičius yra pasiekęs kritinę ribą, kurią artimiausiu metu galime peržengti. Tai nutikus, Lietuva fiziškai nebeatsikurs, o „globali Lietuva“ išnyks bematant. Todėl gyvybiškai būtina keisti dabartinį politinio elito kursą globalizuojantį Lietuvą.

2. Laisvė, tapatinama su laisvu žmogaus judėjimu, išeinant iš Tėvynės ir negrįžtant gyventi į Tėvynę, – yra laisvės iliuzija. Žmogaus gyvenimas reikalauja ištikimybės žemei, tėvų ir protėvių žemei, tai pabrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė. Neoliberalioji ideologija yra pražūtinga Lietuvos laisvei.

3. Didžiausia pasaulio globalizacija seniai įvykusi – tai krikščionybė. Nūdienė globalizacija naikina žmogaus veidą ir nualina jo sąžinę. Visaverčio žmogaus reikmė – atsispirti šiai niveliacijai. Tai padaryti galima vadovaujantis ir dešimčia Dievo įsakymų, ir tradicinėmis religijomis, tautos vertybėmis bei papročiais.

4. Išklydusiems iš Tėvynės Lietuvos valstybės piliečiams, atsisakiusiems Lietuvos pilietybės turi būti suteikiama galimybė ne siekti „dvigubos pilietybės“, o gauti Lietuvio pasą. Lietuvio pasas leistų išsižadėjusiems Lietuvos pilietybės, susigrąžinti ją be išlygų. Lietuvio pasas būtų svetur atsidūrusiųjų kilminių Lietuvos žmonių saitų su Tėvyne liudijimas, o taip pat ir reali teisė įgyti Lietuvoje valstybės garantuotą išsilavinimą, socialines paslaugas. Lietuvio pasas neleistų tik vieno – balsuoti Seimo ir Prezidento rinkimuose, referendumuose. Lietuvos žinia pasaulyje pasklidusiems lietuviams turi keistis: Lietuva kurs sąlygas grįžti, o ne išvykti.

5. Socialinė atskirtis Lietuvoje yra pasiekusi milžiniškų aukštumų. Viduriniojo gyventojų sluoksnio naikinimas, kurį metų metus vykdė politinis Lietuvos elitas, neišskiriant nė vienos dominuojančios partijos, turi būti nedelsiant sustabdytas. Pirmiausiai tai reikštų diferencinių mokesčių įvedimą pagal principą: kapitalas moka daugiau.

6. Be gimdančios šeimos – Lietuva be ateities. Šeimos politika turi siekti gyventojų skaičiaus gausėjimo, o tai susiję su finansine pagalba motinystės ir tėvystės pareigoms. Socialinių priemonių reikmės nustatomos pagal šeimos gerovės rodiklius. Gausia skelbiama jau trijų vaikų šeima, jai skiriama ypatinga valstybės parama.

7. Švietimo sistema turi ugdyti ne kosmopolitinį žmogų, o pirmiausiai Tėvynės pilietį, atvirą pasaulio naujovėms. Aukštasis mokslas turi būti kreipiamas tautos ir valstybės gyvybingumui stiprinti, o ne verčiamas rinka. Visų mokymo įstaigų Lietuvoje bendrinė kalba – lietuvių kalba.

8. Tauta per Konstituciją suteikia įgaliojimus valdžiai ir riboja jos galias. Valstybinių ir stambaus masto korupcinių nusikaltimų tyrimams būtina įstatymu įsteigti savarankiško, plačius įgaliojimus turinčio Ypatingojo prokuroro instituciją.

9. Mokslo ir inovacinė Lietuvos bazė negali būti vien tik verslo priedas. Strateginiai tyrimai ir nacionalinės technologijos – vienas iš valstybės tikslų, kaip ir jaunųjų Lietuvos mokslininkų ateities planavimas Lietuvoje. Protas yra universalus, tačiau jo kilmė ir panaudojimo vaisiai – lokalūs.

10. Lietuvos kultūra negali būti paversta vien eksperimentų erdve. Joje kaip aksioma turi būti išsaugotos mūsų tradicijos ir Dainų šventės, tautą per amžius gelbėjusi kūryba. Valstybinė kalba stiprinama, švietimas vykdomas pirmiausia valstybine kalba.

11. Amžiaus grupių atskirtis yra socialinio gyvenimo akligatvis. Valstybė turi rūpintis, kad vyresniojo amžiaus žmonės ne tik neskurstų, bet ir dalyvautų viešajame gyvenime.

12. Visos tarptautinės sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo instrumentai turi tarnauti Lietuvos ir regioniniam saugumui bei gerovei. Reikia iš esmės ir naujai kurti Lietuvos-Latvijos santykius, Baltiškąją vienybę. Euroatlantiniam bendradarbiavimui, NATO nėra alternatyvos. Lietuva neturi palaikyti Europos Sąjungos federalizavimo, ji eina su saugančiomis savo realų suverenitetą šalimis. Lietuva pasisako už ES kaip tėvynių sąjungą.