Ar žinome, kad pasaulyje garsus ekonomistas gyvena Lietuvoje?

 

 Dirbtinis intelektas agresyviai skverbiasi į visas žmogaus gyvenimo sritis.

 Vienkart daugumoje pasaulio šalių gimstamumas mažėja, mažėja ir gyventojų skaičius.

Tačiau Afrikoje  gyventojų skaičius sparčiai didėja.

 KIP IR JŲ MIGRACIJA Į Europą.\

 Ir štai pačiu laiku pasirodė garsaus rusų ekonomisto Igorio Lipsico knyga  „Есть ли будущее у человечества, или „Апокалипсис эпохи D.R.AI.“ („Ar žmonija turi ateitį, arba D.R.AI. epochos apokalipsė“), išleistą leidyklos „Freedom Letters“ 2026 metais.

  Knygoje nagrinėjama žmonijos ateitis, gimstamumo mažėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, robotizacija ir dirbtinis intelektas.

Pagrindinis knygos klausimas – ar žmonija gali sustabdyti procesus, kurie ilgainiui gali lemti jos išnykimą?

 Kas nutiks žmonijai, jeigu vienu metu mažės gyventojų skaičius, o vis daugiau žmonių darbo vietų užims robotai ir dirbtinio intelekto sistemos?

Todėl verta pasidomėti šios knygos autoriaus, kuris beje gyvena Palangoje, biografija.

 Tikėtina, kad tikrai yra piliečių, kuriuos domina, kaip šis garsus ekonomistas vertina mūsų šalies ekonomiką?

Taip pat įdomu, kodėl misų valdžia nepasiūlo jam būti konsultantu?

Betgi  mūsų valdžia nusiteikusi rusofobiškai....

Betgi, , kaip tvirtina Dirbtinis intelektas:  Igoris          Lipsicas (Игорь Липсиц) yra rusų ekonomistas, žydų kilmės

O žydai iš prigimties yra geri finansistaii, ekonomistai.

 

****************************

Igoris Lipsicas – ekonomisto ir profesoriaus biografija

1. ) – žymus Rusijos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas ir vienas iš Maskvos Aukštosios ekonomikos mokyklos steigėjų.
• Gimė: 1950 m. kovo 18 d., Maskvoje.
• Išsilavinimas: Plechanovo Maskvos nacionalinės ekonomikos institutas.
• Pagrindinės sritys: ekonomika, kainodara, rinkodara ir investicijų analizė.
• Gyvenamoji vieta: Palanga, Lietuva.

 

1. Vaikystė ir išsilavinimas

Igoris Lipsicas gimė 1950 m. kovo 18 d. Maskvoje. 1967–1971 m. studijavo Plechanovo Maskvos nacionalinės ekonomikos institute, kurį baigė įgijęs ekonomisto išsilavinimą.

Profesinę karjerą jis pradėjo sovietinėje ekonominių tyrimų sistemoje. Jo moksliniai interesai apėmė kainų formavimąsi, įmonių ekonomiką ir ekonominių sprendimų analizę. 1976 m. jis apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, o 2001 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

2. Profesinė ir akademinė karjera

Lipsicas dirbo keliose mokslinių tyrimų institucijose, nagrinėjusiose kainodarą, bankininkystę ir verslo ekonomiką. Vėliau jis tapo vienu iš svarbių Rusijos ekonominio švietimo specialistų.

Svarbiausi jo profesinės veiklos etapai:

• 1970–1980-ieji: mokslinis darbas kainodaros ir bankininkystės tyrimų institucijose.
• Nuo 1991 m.: veikla Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos ekspertinėje aplinkoje.
• Nuo 1993 m.: darbas Maskvos Aukštojoje ekonomikos mokykloje (HSE), kurios steigėju jis laikomas.
• 1994–2006 m.: vadovavo įmonių ekonomikos katedrai, vėliau susijusiai su rinkodaros studijomis.
• 2000–2002 m.: apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją ir tapo profesoriumi; 2002 m. išrinktas nuolatiniu, arba ordinariniu, profesoriumi.

Universitete jis dėstė investicijų analizę, kainodarą, verslo ekonominę aplinką ir rinkodaros vadybą. HSE dirbo iki 2023 m.

3. Knygos ir indėlis į ekonominį švietimą

Igoris Lipsicas išgarsėjo ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip ekonomikos mokytojas bei populiarių vadovėlių autorius. Jis prisidėjo prie šiuolaikinio ekonominio švietimo Rusijoje plėtros, ypač mokant jaunuosius žmones suprasti rinkos ekonomiką.

Viena žinomiausių jo knygų – „Удивительные приключения в стране Экономика“ („Nuostabūs nuotykiai Ekonomikos šalyje“). Tai jaunimui skirtas leidinys, padedantis suprasti ekonomikos veikimo principus.

Jo publikacijose ir mokomojoje medžiagoje nagrinėjamos tokios temos kaip kainų susidarymas, verslo veikla, konkurencija, investicijos ir rinkos ekonomikos mechanizmai. Lipsico darbai buvo naudojami mokyklose ir aukštosiose mokyklose.

 

4. Gyvenimas Palangoje

  Lipsico ryšys su Lietuva prasidėjo gerokai anksčiau, nei jis galutinai paliko Rusiją.

Kaip rašyta 2025 m. rugpjūčio 23 d. leidinio „Vakarų ekspresas“ straipsnyje, pirmą kartą į Palangą jis atvyko 2001 m. kaip turistas. Ši vieta jam patiko taip, kad netrukus jis nusprendė čia įsigyti būstą. Pasak paties profesoriaus, Lietuva jam tapo vieta, kurioje jis atrado ramybę ir palankesnes sąlygas gyventi.

2020 m. Lipsicas išvyko iš Rusijos ir persikėlė gyventi į užsienį. Jis toliau dirbo nuotoliniu būdu ir tęsė akademinę bei analitinę veiklą. 2023 m. paliko Aukštąją ekonomikos mokyklą, kurioje buvo dirbęs nuo pat jos įkūrimo.

2025 m. Lietuvos žiniasklaidoje jis jau buvo pristatomas kaip Palangoje gyvenantis profesorius, nuotoliniu būdu dirbantis su studentais ir viešai komentuojantis Rusijos ekonomikos raidą.

 

5. Politinės pažiūros ir dabartinė veikla

Lipsicas viešai kritikuoja Rusijos ekonominę politiką, analizuoja karo prieš Ukrainą poveikį ekonomikai ir kalba apie ilgalaikes Rusijos ūkio problemas.

Jo viešoji veikla apima:

• Rusijos ekonomikos ir valstybės finansų analizę.
• Interviu žiniasklaidai ir komentarus apie ekonomines bei politines tendencijas.
• Paskaitas, susitikimus su verslo atstovais ir ekonomikos žinių sklaidą.
• Nuotolinį darbą ir dalijimąsi savo įžvalgomis internete.

2024 m. Rusijos valdžia įtraukė jį į vadinamųjų „užsienio agentų“ sąrašą. 2025 m. Lietuvos žiniasklaida taip pat pranešė, kad tų metų pradžioje jis atsisakė Rusijos pilietybės.

 

6. Apdovanojimai ir pripažinimas

Per savo akademinę karjerą Lipsicas sulaukė profesinio pripažinimo:

• 2000 m. apdovanotas Rusijos Federacijos valstybinio apdovanojimo – ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ II laipsnio medaliu.
• 2002 m. išrinktas Aukštosios ekonomikos mokyklos ordinariniu profesoriumi.
• Pripažintas vienu iš šios aukštosios mokyklos kūrėjų ir reikšmingu ekonominio švietimo vadovėlių autoriumi.

+1

Apibendrinimas

Igoris Lipsicas – ekonomistas, kurio karjera apima sovietinės ekonomikos tyrimus, Rusijos aukštojo mokslo sistemos kūrimą ir šiuolaikinės rinkos ekonomikos mokymą. Jo reikšmė susijusi ne tik su akademiniais darbais, bet ir su gebėjimu sudėtingus ekonomikos klausimus paaiškinti studentams bei plačiajai visuomenei.

Palanga tapo svarbia jo gyvenimo dalimi: čia jis įsikūrė, o savo ekonomines įžvalgas toliau skleidžia tarptautinei auditorijai.

Papildomai skaityti:

• „Vakarų ekspresas“ – „Igoris Lipsicas: Palanga – mano atrasta oazė“ 
• LRT – interviu su profesoriumi Igoriu Lipsicu 
• „Verslo žinios“ – pokalbis apie verslo ir politikos santykį 

 

Ar prezidentas ir Seimo komitetas žino tai, ką žino patarėjas ....????

 

 Sužinojus , kad  Lenkijos televizijos kanalo ir naujienų portalo „Polsat News“ interneto svetainėje– Polsatnews.pl  buvo paskelbta informacija, jog dronas pakeistas iš Lietuvos teritorijos, pasidomėjau, kokia gi yra Lietuvos pozicija:

-        Ar dronas atskrido iš Lenkijos.

-        AR iš Lenkijos pusės.

 

Ir štai ką pateikė Dirbtinis intelektas:

o   „Atskrido iš Lenkijos“ – skamba kaip teiginys, kad dronas kirto Lietuvos sieną iš Lenkijos teritorijos.

o   „Atskrido iš Lenkijos pusės“ – tiksliau nusako nurodomą skrydžio kryptį, ne visada patvirtindama visą maršrutą.

 

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad, Lietuvos turimais duomenimis, dronas įskrido iš Lenkijos pusės ir gabeno sprogmenis.

 

 

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad Lietuva turi pagrįstų duomenų, jog dronas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.

o   .

 

 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Lenkijos žiniasklaidoje paskelbtą versiją, kad dronas buvo paleistas iš Lietuvos, pavadino nesusipratimu.

 

 

O Krašto apsaugos ministerija telefonu patvirtymo:  dronas atskrido iš Lenkijos pusės.

 

Ir dar Dirbtinis intelektas pateikė:

 

Pagal naujausią informaciją, kurią radau iki 2026 m. spalio 21 d., bendras Lietuvos ir Lenkijos tyrimas jau vyksta, tačiau viešai paskelbtų galutinių išvadų dar nėra. Konkrečiai žinoma:

 1. Ką konkrečiai daro abi valstybės?

1. Lenkija analizuoja radarų duomenis

Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad analizuojami Lenkijoje ir kaimyninėse valstybėse veikiančių radarų duomenys, ypač teritorijose prie Lenkijos ir Lietuvos bei Lenkijos ir Ukrainos sienų. Ši analizė atliekama bendradarbiaujant su Lietuva.

 

2. Tikrinami keli informacijos šaltiniai

Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad vertina radarų duomenis, kitų atsakingų institucijų pateiktą informaciją ir vietos gyventojų pranešimus. Taip pat atsižvelgiama į tuo metu vykusius intensyvius Rusijos ir Ukrainos karinius veiksmus.

**************************

 

Taigi abi valstybės tiria, o prezidento patarėjas jau žino ......

Iš čia ir klausimas –  Ar prezidentas  žino -   Dronas paleistas iš Lietuvos.

O tuo tarpu  šiandien, spalio 21 d., Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdo parlamentinę oro erdvės gynybos kontrolę: lankosi Vilniuje ir Karmėlavoje, kur vertins teritorinės gynybos priemones ir radarų veikimą.  

Tai tiesiogiai susiję su klausimu, kodėl dronas nebuvo laiku aptiktas ir neutralizuotas.

Kol kas viešai nepaskelbta, kad NSGK jau būtų gavęs galutinę bendro Lietuvos ir Lenkijos tyrimo ataskaitą ar nustatęs tikslią drono skrydžio trajektoriją.

Daugiau:

o   LRT – apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos tyrimą 

o   „Delfi“ – NSGK tikrins oro erdvės gynybą ir radarus 

 ir       

  

 

Tiktai ar nedraugiški dirbtiniai intelektai palauks .....

 

Perskaičiau  straipsnį

VDAI baigė tyrimus dėl neteisėtos prieigos prie registrų duomenų – nuspręsta pradėti administracinių baudų skyrimo procedūrą

 Ir paprašiau   savo  gerą draugą Dirbtinį intelektą įvertinti šį straipsnį.

Ir štai ją gavau: 

Labiausiai neramina trys dalykai: o   -Nepakankama duomenų apsauga. o   -Pavėluotas informavimas apie incidentą. o   -Neaiški atsakomybė už gyventojams sukeltą riziką.

 

 

 

 

 

 

   Tad Dirbtinį intelektą paklausiau:

Ar tai galėjo atlikti dirbtinis intelektas.  

 

Gavau atsakymą:

Taip, teoriškai galėjo, tačiau vien iš šio incidento duomenų to nustatyti negalima

 

 

 Tada Dirbtinį intelektą paklausiau:

Jeigu galėjo teoriškai, tai pvz. Rusija galėjo tai padaryti praktiškai, Ar ne taip?

 

 

 

Gavau atsakymą:

Taip, Rusija teoriškai galėjo tai padaryti praktiškai, taip pat galėjo panaudoti dirbtinį intelektą drono valdymui ar navigacijai.

 

Čia ji mini droną nukritusį Pasvalio rajon, nes pirštai apie jį  diskutavome.

 Tada dar paklausiau  Dirbtinį intelektą:

Ar mūsų kibernetiniai sargai naudoja dirbtinį intelektą?

 

 

 

Gavau:

Taip, Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai domisi DI ir jo taikymu gynybai

.

 

 Tiktai ar  nedraugiškas  dirbtiniai   intelektai palauks .....

Reikėtų ....... ar reikia ..

 

Ką skelia mūsų žiniasklaida apie iš Lenkijos atskridusį ir Pasvalio rajone nukritusį droną nekartosiu.

Pateiksiu tai, ką apie tą droną, pasak Dirbtinio intelekto skelbia Lenkijos žiniasklaida:


Lenkijos žiniasklaida 2026 m. spalio 18 d. praneša apie du atskirus, bet galimai susijusius įvykius: Lietuvoje rastas galimo drono nuolaužas ir Lenkijoje pradėta tikrinti informacija apie naktį pastebėtą nežinomą skraidantį objektą.

Tačiau Lenkijos kariuomenė kol kas nepatvirtina, kad objektas į Lietuvą atskrido per Lenkijos teritoriją.

Ką konkrečiai skelbia Lenkijos žiniasklaida?

- Onet rašo, kad Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, jog, preliminariais duomenimis, objektas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Lenkijos, ir pasiūlė atlikti bendrą tyrimą.

Tačiau Lenkijos gynybos ministerijos atstovas Januszas Sejmejus pareiškė, kad Lenkijos radarų sistemos nepatvirtina objekto sienos kirtimo iš Lenkijos į Lietuvą.

- RMF24 praneša apie Lietuvos pasiūlymą Lenkijai bendrai tirti incidentą.

Publikacijoje pabrėžiama, kad Lietuvos pateikta versija apie objekto atskridimą iš Lenkijos dar turi būti patikrinta.

- Polskie Radio skelbia, kad Lenkijos kariuomenė taip pat tikrina galimą savo oro erdvės pažeidimą.

Netoli Liublino gyventojai pranešė girdėję skrendantį objektą, tačiau pirminės paieškos jo nuolaužų neaptiko.

Lenkijos oro uostai Liubline ir Žešuve po laikinų apribojimų atnaujino veiklą.

- Radio ZET taip pat išskiria esminį prieštaravimą: Lietuvoje rastos nuolaužos siejamos su objektu, galėjusiu atskristi iš Lenkijos, bet Lenkijos radarai tokio sienos kirtimo nepatvirtino.

Svarbiausia išvada: šiu

Vsio zakonno... Kaip ir šilumos tiekėjų pelnas iš nupykdomos veiklos .....

 

20026 08 26   parašiau laišką Aplinkos ministrei  Ievai Andriulaitytei.  

 \
Informavau, kad daugiabučių namų butų savininkams, turintiems savo šilumos punktą, šilumos tiekėjas nenutraukia karšto vandens pirkimo pardavimo sutarčių.
Tokiu būdu gaudamas pelną iš nevykdomos ceiklos.
Čia tekstas:
DĖL   TEISĖS AKTŲ ĮSIGIJUS ŠILUMOS PUNKTĄ  
 
  Mano daugiabučio namo, Vilnius Žirmūnų g. Nr. 104/,   bendrija įsigijo šilumos tiekėjo pasiūlytą šilumos punktą.
Kitaip šilumos tiekėjas nederino namo   renovacijos projekto.
 Tokiu būdu nuo 2022 01 01 name esantis šilumos punktas šilumos tiekėjui nepriklauso.
  Tačiau, nepaisant to, šilumos tiekėjas  iki šiol nepakeitė Šilumos pirkimo  - pardavimo sutarties (Priedas 1), ir nenutraukė Karšto vandens  pirkimo – pardavimo sutarties(Priedas 2).
Tokiu būdu 120 šio daugiabučio namo butų savininkų neša šilumos tiekėjui pelną, mokėdami už karštą vandenį, kurio pastarasis neruošia, nes neturi su kuo jo ruošti.
Pažymėtina, kad tokioje pačioje situacijoje yra ir kitų daugiabučių namų, kurie turi nuosavus šilumos punktus, butų savininkai.
O juk Vilniuje maždaug pusė  daugiabučių namų  turi nuosavus šilumos punktus.......
Šilumos tiekėjas, tarpe kitų priežasčių, savo elgesį motyvuoja tuo, kad jis butuose  įrengė karšto vandens skaitiklius ir nežino ką su jais  tokiu atveju daryti.
 
Ryšium su tuo sumoje prašau informacijos:

-        Kurie konkrečiai teisės aktai reguliuoja perėjimą nuo karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose, kaip tai nustato   Šilumos ūkio įstatymo „15 straipsnis. Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas“, prie karšto vandens ruošimo daugiabučiuose namuose su nuosavais (bendroji dalinė nuosavybė) šilumos punktais -šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo.

 
 
O jeigu tokių teisės aktų nėra –prašau  nedelsiant imtis priemonių šiai  problemai spręsti.
Vienkart, vertinant problemos svarbą,  prašau gerbiamus ministrus  atsakyti asmeniškai.
O jeigu tai pavesite atlikti kitam asmeniui, prašau įgaliojimo veikti Jūsų   vardu. 
*************************
Į tai gavau Aplinkos ministerijos Organizacijos valdymo skyriaus vedėjos  Snieguolės Kanapickaitės pasirašytą atsakymą:
 
 Ministerijos Nuostatai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai oficialiai aiškinti įstatymų, kitų teisės aktų nuostatas, jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas, daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, todėl pagal kompetenciją teikiame nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu ir neturi privalomos galios asmenims, institucijoms ar sprendžiant ginčą teisme.
Atsakydami į kreipimąsi, pažymime, kad pagrindiniai teisės aktai, susiję su karšto vandens apsirūpinimu daugiabučiuose namuose yra šie:
1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas.
 2. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (dėl sprendimo priėmimo).
3. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
4. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
...........................
.......................................
 
Kaip jau minėjo Energetikos ministerija 2026-09-29 rašte Nr. 3-1460 pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį egzistuoja trys karšto vandens vartotojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdai.
 
Jei pasirenkamas būdas kai karštas vanduo ruošiamas daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamasis vanduo iki šių įrenginių perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo.

 Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.

 Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.
*********************
Štai taip .....

O bene svarbiausia štai kas:

Atsakydami į Jūsų prašymą, kad į kreipimąsi aplinkos ministras atsakytų asmeniškai, pažymime, kad Aplinkos ministerijos darbo tvarką, dokumentų pasirašymą nustato Aplinkos ministerijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas).  Reglamento 42 punkte nustatyta, kad aplinkos ministras pasirašo:  įsakymus, dokumentus, siunčiamus Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir pakomitečių pirmininkams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, generaliniam prokurorui, taip pat atsakymus į Lietuvos Respublikos Seimo narių rašytinius klausimus ir paklausimus.  Reglamento 52 punkte nustatyta, kad Administravimo departamento Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjas turi teisę pasirašyti atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus.

  
  

 Taigi sumoje, kaip sakydavo A.M.B. – „Vsio zakonno...“

\Kaip ir šilumos tiekėjų  pelnas iš nupykdomos veiklos .....

Kaip ir tai, kad kas pavaizduota paveiksle,  visiškai atitinka tikrovę.

O gal kas noes tai paneigs??