Kol JAV valdo Epšteino failai ....

 

Ką  rašo Internetas apie Izraelio kareivio Libane sudaužytą J. Kristaus statulą.

To pasiteiravau  Dirbtinį intelektą :

Ką jis atsakė -pabaigoje.

Apie tai aš sužinojau iš Izraelio kanalo rusų kalba „Vinys“.

O parašyti straipsnį mane paskatino mūsų vienos žiniasklaidos informacija, kad Izraelio premjeras tuo pasipiktino.

Kas šis  Stalino ir Hitlerio hibridas tai būtų padaręs nuoširdžiai, gali patikėti tik Maldeikienė ir Kazlų Rūdos bočiai.

O iš foto galima spręsti, kad kareivis ne smogia su kūju, o pozuoja.

O kaimas gali būti  sulygintas u žeme –   Izraelis griauna kaimus Libane  pasienio zonoje.

 Ir Dirbtinis intelektas pripažino, kad Izraelio žiniasklaida iškutuoja, kad reiktų žymiai galingesnių buldozerių ..

 Čia  Žireliui galėtų padėti kad ir JAV Inžinerinis korpusas su savo buldozeriais:

 ****************

JAV Inžinerinis korpusas (USACE) oficialiai nenaudoja vieno „didžiausio savo buldozerio“ kaip standartinio vieneto – jie remiasi komercine sunkiosios technikos gama, daugiausia „Caterpillar“ (pvz., D8, D9, D10, D11 serijomis). Tačiau jei kalbame apie didžiausius realiai jų naudojamus buldozerius, tai viršūnėje yra Caterpillar D11 klasė.

🚜 Didžiausias „otvalas“ (buldozerio peilis)

🟡 Caterpillar D11 (ypač D11T / D11R versijos)

Tai vienas didžiausių pasaulyje serijinių buldozerių, kuris kartais naudojamas ir JAV karinėse inžinerinėse struktūrose.

• Peilio (otvalo) plotis: apie 7,3–7,8 m (priklausomai nuo U-blade arba semi-U versijos)
• Aukštis: ~3 m
• Grunto talpa vienu stūmimu: iki ~35 m³
• Darbinis svoris: ~100+ tonų

************************

Taigi, kol JAV valdo Epšteino failai, šie buldozeriai gali padėti Izraeliui kovoti su islamo pasauliu, užuot suteikus palestiniečiams nepriklausomybę.

Izraelis ir Rusija elgiasi  vienodai.

Tiktai Europos vertybinė politika yra pašvinkusi, kaip kad ir mūsų valdžios.

Taigi yra, kaip yra ....

 

 

  

 

******************

Ką rašo Internetas apie Izraelio kareivio Libane sudaužytą J. Kristaus statulą

Trumpai: internete (patikimuose naujienų šaltiniuose) rašoma, kad toks incidentas iš tiesų įvyko, o Izraelio institucijos jį pripažino ir pasmerkė.

Kas nutiko

• Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje matyti, kaip Izraelio karys kūju daužo Jėzaus Kristaus statulą Pietų Libane.
• Vėliau Izraelio kariuomenė patvirtino, kad ši nuotrauka yra autentiška ir joje tikrai užfiksuotas jų karys.
• Incidentas įvyko krikščioniškame Deblo kaime, netoli Izraelio sienos.

Reakcija

• Izraelio kariuomenė pareiškė, kad toks elgesys „nesuderinamas su jų vertybėmis“ ir pradėjo tyrimą.
• Buvo pažadėta imtis drausminių ar kitų priemonių prieš karį.
• Izraelio vadovai (įskaitant premjerą) viešai pasmerkė incidentą ir atsiprašė tikinčiųjų.

Papildomas kontekstas

• Neaišku, kiek stipriai statula buvo apgadinta – vietos pareigūnai to iškart negalėjo patvirtinti.
• Incidentas įvyko platesnio Izraelio ir Libano konflikto (susijusio su „Hezbollah“) kontekste.

---

👉 Apibendrinant: tai nėra „išgalvota istorija“ – nuotrauka laikoma tikra, bet kartu svarbu suprasti, kad tai vieno kario veiksmas, kurį pati Izraelio kariuomenė oficialiai pasmerkė ir tiria.

Jei nori, galiu paaiškinti, kaip šis įvykis buvo interpretuojamas skirtingose šalyse ar socialiniuose tinkluose – ten atsiranda daugiau emocijų ir propagandos.

Prašau

Šitas incidentas greitai išėjo už paprastos naujienos ribų ir tapo informacinės kovos dalimi – todėl internete matai gana skirtingas interpretacijas.

Kaip tai pateikė skirtingos pusės

1. Libano ir arabų žiniasklaida

• Įvykis dažnai pateikiamas kaip platesnio nepagarbos religijai ar civiliams simbolis.
• Pabrėžiama, kad tai vyko krikščioniškoje vietovėje, todėl akcentuojamas religinis aspektas ir emocinis poveikis bendruomenei.
• Kai kuriose publikacijose tai siejama su platesniais kaltinimais Izraeliui dėl veiksmų Libane.

2. Izraelio oficiali pozicija

• Israel Defense Forces (IDF) pripažino incidentą ir aiškiai jį pasmerkė kaip pavienį pažeidimą.
• Buvo pabrėžta, kad tai neatspindi kariuomenės vertybių ir kad karys bus tiriamas.
• Tokia komunikacija siekia sumažinti žalą reputacijai ir parodyti atsakomybę.

3. Vakarų žiniasklaida

• Dauguma pateikė gana neutralų faktinį aprašymą: kas įvyko, kur, ir kaip reagavo Izraelis.
• Akcentuojama, kad incidentas yra patvirtintas, bet izoliuotas.

4. Socialiniai tinklai

• Čia situacija labiausiai „užaštrinta“:
• Vienoje pusėje tai naudojama kaip įrodymas, kad Izraelis esą sistemingai negerbia kitų religijų.
• Kitoje – teigiama, kad tai tik vieno žmogaus netinkamas elgesys, kuris dirbtinai išpučiamas.
• Kai kur pasirodė ir dezinformacijos: klaidingi teiginiai, kad tai buvo masinis ar oficialiai patvirtintas veiksmas (to nėra).

---

Kodėl reakcijos tokios skirtingos

Tai susiję su platesniu konfliktu tarp Israel ir Lebanon bei įtampa su Hezbollah. Tokiuose konfliktuose:

• Net pavieniai incidentai tampa simboliais
• Informacija dažnai naudojama nuomonei formuoti ar stiprinti
• Emocijos (ypač religinės) labai greitai išplečia įvykio reikšmę

---

Blaivesnis vertinimas

Remiantis patikimais šaltiniais:

• Incidentas įvyko ir yra tikras
• Tai buvo vieno kario veiksmas, o ne oficiali politika
• Izraelio institucijos neigiamai į tai sureagavo

Tačiau internete jo reikšmė dažnai perdėta arba politizuota, priklausomai nuo to, kas pasakoja istoriją.

---

Jei nori, galiu parodyti konkrečius skirtingų šalių antraščių pavyzdžius – labai aiškiai matosi, kaip tas pats įvykis „nudažomas“ skirtingomis spalvomis.

Prašau

Štai kaip tas pats įvykis buvo „nudažytas“ skirtingose žiniasklaidos erdvėse. Pateikiu supaprastintus, bet realų toną atspindinčius antraščių pavyzdžius:

---

🟠 Libano / arabų regiono žiniasklaida

• „Izraelio karys išniekino Jėzaus statulą Pietų Libane“
• „Išpuolis prieš krikščionišką simbolį pasienio kaime“
  👉 Tonas: emocingas, pabrėžiantis religiją, bendruomenės įžeidimą ir platesnę agresiją.

---

🔵 Izraelio žiniasklaida ir oficialūs pareiškimai

• „Israel Defense Forces tiria kario elgesį Libane“
• „Premjeras Benjamin Netanyahu pasmerkė incidentą su statula“
  👉 Tonas: atsiribojantis, akcentuojama, kad tai pavienis atvejis ir vyksta tyrimas.

---

⚪ Vakarų žiniasklaida

• „Izraelis tiria kareivį, sugadinusį Jėzaus statulą Libane“
• „Vaizdas iš Libano rodo Izraelio karį daužant religinę skulptūrą“
  👉 Tonas: santūrus, faktinis – pateikiama kas, kur, kada ir reakcija.

---

🔴 Socialiniai tinklai (ypač X, Facebook, Telegram)

• Viena pusė:
• „Tai parodo tikrąjį Israel veidą – nepagarba krikščionybei!“
• Kita pusė:
• „Vienas kvailas karys ≠ visa valstybė. Nustokit manipuliuoti.“
  👉 Tonas: labai poliarizuotas, dažnai be konteksto, kartais su klaidinančia informacija.

---

Kas iš to matyti

• Tas pats faktas → skirtingi akcentai (religija, politika, atsakomybė)
• Konflikto kontekstas tarp Israel ir Lebanon sustiprina interpretacijas
• Socialiniai tinklai labiausiai išpučia emociją ir konfliktą

---

Jei nori, galiu parodyti, kaip atskirti, kada tokia naujiena jau tampa propaganda ar manipuliacija – yra keli labai konkretūs signalai, kuriuos lengva atpažinti.

Prašau

Gerai — štai praktiški signalai, kurie padeda atskirti, kada tokia istorija (kaip apie sudaužytą Jesus Christ statulą) yra pateikiama informatyviai, o kada jau tampa propaganda ar manipuliacija.

---

🔎 1. Ar kalbama apie faktą, ar daromos plačios išvados?

• Faktas: „karys sudaužė statulą, vyksta tyrimas“
• Manipuliacija: „tai įrodo, kad visa Israel negerbia krikščionių“

👉 Signalas: jei iš vieno įvykio daroma išvada apie visą valstybę, tautą ar religiją – tai beveik visada propagandinis peršokimas.

---

🎭 2. Emocinis „užkrovimas“

• Žodžiai kaip „išniekino“, „šventvagiškai sunaikino“, „barbarai“
• Arba priešingai: „nieko tokio, smulkmena“

👉 Signalas: kuo daugiau stiprių emocinių žodžių, tuo didesnė tikimybė, kad siekiama paveikti tavo reakciją, o ne informuoti.

---

🧩 3. Ar pateikiamas visas kontekstas?

Patikimas šaltinis paprastai nurodo:

• kur tiksliai (pvz., kaimas Libane)
• kas įvyko po to (reakcija, tyrimas)
• oficialią poziciją (pvz., Israel Defense Forces pasmerkimas)

👉 Signalas: jei rodomas tik šokiruojantis vaizdas be paaiškinimo – tai dažnai sąmoningai „nukirptas“ kontekstas.

---

⚖️ 4. Ar pateikiamos abi pusės?

• Yra ir kritika, ir oficiali reakcija
• Arba tik viena pusė, kuri „teisi“

👉 Signalas: vienpusis pasakojimas dažnai reiškia šališkumą.

---

🌍 5. Ar tai siejama su platesniu naratyvu?

Pvz.:

• „tai dar vienas įrodymas konflikto tarp Israel ir Lebanon kontekste“
• arba net „civilizacijų konfliktas“, „religinis karas“

👉 Signalas: kai konkretus įvykis įspraudžiamas į didelę ideologinę istoriją, dažnai jis naudojamas kaip įrankis, o ne analizuojamas pats.

---

🧪 6. Ar yra patikrinami šaltiniai?

• Patikima: nurodomi konkretūs naujienų portalai, oficialūs pareiškimai
• Nepatikima: „visi kalba“, „internete rašo“, be nuorodų

👉 Signalas: jei negali lengvai patikrinti – verta suabejoti.

---

🧠 Greita „3 sekundžių“ taisyklė

Paklausk savęs:

1. Ar čia faktas, ar interpretacija?
2. Ar bandoma mane supykdyti / sujaudinti?
3. Ar pateiktas visas vaizdas?

Jei bent į vieną atsakymas „taip“ (ypač dėl emocijų) – verta žiūrėti atsargiau.

---

💡 Esmė: pats įvykis gali būti tikras (kaip šiuo atveju), bet jo reikšmė internete dažnai „išpučiama“ arba nukreipiama tam tikra kryptimi.

---

Jei nori, galim kartu paanalizuoti konkretų įrašą ar straipsnį, kurį matei — parodysiu tiksliai, kur ten yra šališkumas ar manipuliacija.

Prašau

Puiku — paimkime tipinį socialinių tinklų įrašą apie šį įvykį ir išnarstykime jį kaip per didinamąjį stiklą.

---

📱 Pavyzdinis įrašas (supaprastintas, bet labai realistiškas)

„Izraelio kariai Libane naikina krikščionių simbolius! Sudaužyta Jesus Christ statula. Tai tik parodo tikrąjį Israel veidą. Dalinkitės, kad visi pamatytų!“

---

🔍 Išskaidymas: kur čia manipuliacija?

1. „Izraelio kariai“ (daugiskaita)

👉 Problema:
Realiai kalbama apie vieną konkretų karį, ne visą kariuomenę.

👉 Kas daroma:
Sukuriamas įspūdis, kad tai sisteminis elgesys.

---

2. „naikina krikščionių simbolius“

👉 Problema:
Tai skamba kaip plati, nuolatinė veikla, nors žinomas tik vienas incidentas.

👉 Kas daroma:
Vienas faktas → paverčiamas tendencija ar politika.

---

3. Emocinis akcentas („tik parodo tikrąjį veidą“)

👉 Problema:
Čia jau nebe informacija, o interpretacija / nuomonė.

👉 Kas daroma:
Bandymas priversti tave padaryti bendrą neigiamą išvadą apie visą šalį.

---

4. Nėra konteksto

Ko trūksta:

• kad Israel Defense Forces pasmerkė veiksmą
• kad pradėtas tyrimas
• kad tai laikoma pažeidimu

👉 Kas daroma:
Parodoma tik viena pusė → sustiprinamas pasipiktinimas.

---

5. „Dalinkitės!“

👉 Problema:
Tai klasikinis virusinio turinio požymis.

👉 Kas daroma:
Skatinama emocinė reakcija vietoje kritinio mąstymo.

---

⚖️ Kaip atrodytų sąžiningesnė versija?

„Libane nufilmuotas Izraelio karys, daužantis Jėzaus statulą. Izraelio kariuomenė incidentą patvirtino, pasmerkė ir pradėjo tyrimą.“

👉 Skirtumas:

• nėra apibendrinimų
• yra kontekstas
• nėra spaudimo jausti konkrečią emociją

---

🧠 Greitas „detektorius“ ateičiai

Kai pamatai panašų įrašą, patikrink:

• Ar vienas žmogus paverstas „visi jie“?
• Ar faktas paverstas „tai įrodo, kad…“?
• Ar trūksta reakcijos / konteksto?
• Ar bandai būti supykdytas?

Jei taip — beveik garantuota, kad tai bent iš dalies manipuliacija.

---

Jei turi konkretų postą (gali nukopijuoti tekstą čia), galim jį peržiūrėti dar tiksliau — parodysiu net smulkias retorines gudrybes, kurios dažniausiai praslysta nepastebėtos.

Formos viršus

 

Formos apačia

 

 

 

.... teisiškai labai jau „kreivas“ Lietuvos prezidentas ...

 

Sužinojau, kad  V. Adamkaus 100 metų gimimo proga sodins ąžuolyną ir pasiteiravau Dirbtinį intelektą.

Ir štai ką jis atsakė:

 

Taip, tokia iniciatyva tikrai buvo paskelbta. Minint Valdas Adamkus 100-ąjį gimtadienį planuota sodinti ąžuolyną kaip simbolinę dovaną ir pagarbos ženklą.  Ąžuolas Lietuvoje laikomas stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simboliu, todėl ši idėja labai taikliai siejama su jo asmenybe ir indėliu į šalį

.

Kas taip, tai  taip – V. Adamkus tikrai neeilinė asmenybė.

 Jis gimė   gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune.

Tada Dirbtinį intelektą pasiteiravau -Ką jis veikė karo metais?

Į tai gavau:

Per Antrasis pasaulinis karas Valdas Adamkus buvo dar labai jaunas – paauglys ir jaunuolis. Artėjant frontui 1944 m., jis kartu su šeima pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, kad išvengtų sovietinės okupacijos. Vokietijoje jis kurį laiką gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose. Ten tęsė mokslus, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje, įsitraukė į sportą ir bendruomeninį gyvenimą. Tai buvo laikotarpis, kai daugelis lietuvių pabėgėlių stengėsi išlaikyti savo tapatybę ir pasiruošti gyvenimui svetur. Vėliau jis emigravo į JAV, kur pradėjo naują gyvenimo etapą.

 

Štai taip.

Nei kad savanoris  vermachte, po to dezertyras.

Informuoja kaip „laisvas žodis“ ...

Na o kaip jis – JAV pilietis, valstybės tarnautojas - tapo Lietuvos prezidentu? Nes LR Konstitucija nustato:

·       78 straipsnis Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

 

Ir štai ką nustatė Dirbtinis intelektas,   (ChatGPT modelius) kurį  kūrė „OpenAI“ tyrėjų, inžinierių ir mokslininkų komandos:

 

 Trumpas atsakymas: jis tapo prezidentu todėl, kad prieš rinkimus atitiko visas Konstitucijos sąlygas.

Kalbant konkrečiai apie Valdas Adamkus:

1. Pilietybė pagal kilmę
Jis gimė Lietuvoje, todėl laikomas Lietuvos piliečiu pagal kilmę. Po nepriklausomybės atkūrimo jis šią pilietybę **atkūrė (ne „gavo iš naujo“) **.

2. JAV pilietybės atsisakymas
Kadangi tuo metu aukščiausiems valstybės postams faktiškai reikėjo vienos pilietybės, jis atsisakė JAV pilietybės prieš kandidatuodamas. Tad rinkimuose dalyvavo jau tik kaip Lietuvos pilietis.

3. Gyvenimo Lietuvoje reikalavimas (3 metai) Čia buvo daugiausia diskusijų. Valdas Adamkus nuo ankstyvų 1990-ųjų aktyviai veikė Lietuvoje – dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, dalyvavo valstybės institucijų veikloje.

 

Jo kandidatūra buvo tikrinta, ir galiausiai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jis atitinka „nuolatinio gyvenimo“ Lietuvoje kriterijų, nors anksčiau ilgai gyveno JAV.

4. Amžius ir kitos sąlygos
Amžiaus (40+) ir tinkamumo būti Seimo nariu kriterijus jis, žinoma, atitiko.

---

Esmė:
Nors jo biografija neįprasta (išeivis, buvęs JAV pareigūnas), teisiškai viskas buvo „sutvarkyta“ prieš rinkimus:

• atkūrė Lietuvos pilietybę,
• atsisakė JAV pilietybės,
• buvo pripažinta, kad gyvena Lietuvoje pakankamai ilgai.

Todėl jo išrinkimas neprieštaravo nei Konstitucijai, nei rinkimų įstatymams.

Jei nori, galiu paaiškinti detaliau tą ginčytą „nuolatinio gyvenimo“ kriterijų – ten buvo įdomių teisinių niuansų.

 

Gerai — čia iš tiesų buvo įdomiausia ir daugiausiai diskusijų sukėlusi vieta.

Kalbame apie Konstitucijos reikalavimą: kandidatas turi būti „ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta — fiziškai gyveni Lietuvoje 3 metus. Bet Valdas Adamkus atvejis parodė, kad viskas sudėtingiau.

---

🔹 Kas buvo ginčijama?

Kritikai teigė:

• jis ilgus metus gyveno JAV,
• net ir 1990–1997 m. laikotarpiu dažnai vykdavo į užsienį,
• todėl esą neatitinka „nuolatinio gyvenimo“ Lietuvoje.

---

🔹 Kaip tai išaiškinta teisiškai?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformavo labai svarbų principą:

👉 „Gyvenimas Lietuvoje“ nėra vien tik fizinis buvimas be išvykimų.

Teismas vertino ne vien dienų skaičių, o faktinį gyvenimo centrą. Buvo žiūrima:

• kur yra nuolatinė gyvenamoji vieta,
• kur vykdoma profesinė veikla,
• kur yra pagrindiniai ryšiai su valstybe,
• ar asmuo realiai integravęsis į Lietuvos viešąjį gyvenimą.

---

🔹 Kodėl nuspręsta, kad Adamkus atitinka?

Buvo nustatyta, kad:

• jis nuo 1990-ųjų aktyviai dirbo Lietuvoje (ypač aplinkosaugos srityje),
• turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje,
• jo veiklos centras buvo Lietuva, net jei būdavo komandiruočių ar kelionių,
• jis buvo faktiškai įsitraukęs į valstybės kūrimą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

👉 Todėl „nuolatinis gyvenimas“ buvo suprastas kaip realus, pastovus ryšys su Lietuva, o ne absoliutus neišvykimas.

---

🔹 Kodėl tai svarbu?

Šis išaiškinimas tapo precedentu:

• jis parodė lankstesnį požiūrį į išeivijos lietuvius,
• bet kartu nustatė ribą — vien simbolinių ryšių neužtenka, reikia realaus gyvenimo Lietuvoje.

---

🧭 Paprastai tariant

Adamkaus atvejis įtvirtino idėją, kad:

„Gyventi Lietuvoje“ reiškia turėti čia savo gyvenimo centrą, o ne tiesiog fiziškai neišvykti.

---

Jei nori, galiu palyginti su kitais kandidatais ar vėlesniais atvejais — ten matosi, kur ši riba buvo laikoma, o kur jau ne.

Betgi jis vienu metu dirbo JAV valstybės tarnyboje ir gyveno Lietuvoje?

Trumpas atsakymas: ne, tuo pačiu metu „pilnai“ ir ten, ir čia jis negyveno — bet pereinamuoju laikotarpiu turėjo ryšių su abiem valstybėmis, ir būtent tai sukėlė diskusijas.

******************* 

 Taigi vienu nitu V, Adamkus ir JAV, ir Lietuvoje negyveno., kas yra akivaizdu ir nepaneigiam.

Tačiau Konstitucinis teismas ( paveiktas force mahore)   nustatė ,  kad prezidentu V. Adamkus gali būti  ...............

 

Tokiu būdu, kas paneigs, kad  Adamkus tarkime yra  teisėtas prezidentas, tačiau  iš esmės   labai jau teisiškai „kreivas“ ...

Betgi ar tai svarbu.

 O štai, kas svarbu:

Kas mena P. Cvirkos romaną Frank Kruk  ir jo pagrindinį herojų, tai V. Adamkus gyvas jo  prototipas.

Pradedant tuo, kaip JAV Pranas Krukelis tapo Franku Kruku, Valdas Adamkavičius virt Adamkumi.

• jis buvo faktiškai įsitraukęs į valstybės kūrimą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

👉 Todėl „nuolatinis gyvenimas“ buvo suprastas kaip realus, pastovus ryšys su Lietuva, o ne absoliutus neišvykimas.

---

🔹 Kodėl tai svarbu?

Šis išaiškinimas tapo precedentu:

• jis parodė lankstesnį požiūrį į išeivijos lietuvius,
• bet kartu nustatė ribą — vien simbolinių ryšių neužtenka, reikia realaus gyvenimo Lietuvoje.

---

🧭 Paprastai tariant

Adamkaus atvejis įtvirtino idėją, kad:

„Gyventi Lietuvoje“ reiškia turėti čia savo gyvenimo centrą, o ne tiesiog fiziškai neišvykti.

---

Jei nori, galiu palyginti su kitais kandidatais ar vėlesniais atvejais — ten matosi, kur ši riba buvo laikoma, o kur jau ne.

Betgi jis vienu metu dirbo JAV valstybės tarnyboje ir gyveno Lietuvoje?

Trumpas atsakymas: ne, tuo pačiu metu „pilnai“ ir ten, ir čia jis negyveno — bet pereinamuoju laikotarpiu turėjo ryšių su abiem valstybėmis, ir būtent tai sukėlė diskusijas.

Apie Valdas Adamkus:

🔹 Karjera JAV

Jis ilgus metus dirbo United States Environmental Protection Agency (EPA) — tai buvo jo pagrindinė darbo vieta iki 1990-ųjų pradžios. Tai reiškia, kad iki nepriklausomybės atkūrimo jo gyvenimo centras aiškiai buvo JAV.

---

 

O aš šia  proga aš prisiminiau pusbrolių, pusseserių  susitikimą, kurį organizavo pusseserė   iš JAV.

Ir štai ką ji pasakė:  .....mes jums atsiuntėme Adamkų, kad jis jus suraikytų .....

O aš jai atsakiau“ Betgi jis ne lietuvis...“

Ir visiškai buvau ir likau teisus.