Agresorius kandidatas Nobelio taikos premijai gauti ............

 Netrukus bus paskelbti Nobelio premijų laureatai.

 Ryšium su tuo Dirbtinį intelektą u informacijos:  Kas yra kandidatai Nobelio taikos premijai gauti?

Į tai Dirbtinis intelektas  atsakė:

 Žinoma. Patikrinau naujausią informaciją — iki 2026 m. spalio 5 d. oficialaus kandidatų sąrašo nėra, tačiau yra gana aiškus viešai aptariamų kandidatų ratas. Nobelio komitetas patvirtino tik bendrą skaičių: 287 kandidatai – 208 asmenys ir 79 organizacijos. Kandidatų tapatybė oficialiai neskelbiama 50 metų. NNobel Peace Prize+1

Plačiausiai aptariami 2026 m. kandidatai

1. Sudano „Emergency Response Rooms“ (ERR)
   Tai vietinių savanorių tinklas, kuris karo Sudane metu organizuoja maistą, medicininę pagalbą, evakuaciją ir kitą pagalbą civiliams. Tai vienas dažniausiai ekspertų minimų kandidatų. TTaika Tyrinėtojas
2. Mykola Kuleba ir „Save the Children“
   Kuleba vadovauja organizacijai „Save Ukraine“, kuri padeda susigrąžinti ir apsaugoti Ukrainos vaikus, nukentėjusius nuo karo. „Save the Children“ daugelyje konfliktų dirba vaikų apsaugos srityje. TTaika Tyrinėtojas
3. Tarptautinis Teisingumo Teismas (ICJ)
   Teismas Hagoje sprendžia valstybių tarpusavio ginčus pagal tarptautinę teisę. Jo galimas įvertinimas Nobelio premija būtų siejamas su tarptautinės teisės ir taikaus konfliktų sprendimo stiprinimu. TTaika Tyrinėtojas
4. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (ICC)
   Taip pat Hagoje veikianti institucija, tirianti sunkiausius tarptautinius nusikaltimus. ICC kartu su ICJ yra įtrauktas į 2026 m. Oslo Taikos tyrimų instituto (PRIO) direktoriaus viešą sąrašą. TTaika Tyrinėtojas
5. Committee to Protect Journalists (CPJ)
   Organizacija, ginanti žurnalistus ir spaudos laisvę, ypač šalyse, kur žurnalistams gresia represijos ar pavojus konfliktų zonose. TTaika Tyrinėtojas
6. Tarptautinė kosminė stotis (ISS)
   Tai vienas įdomiausių ir netikėčiausių variantų. PRIO ją įtraukė į savo 2026 m. sąrašą kaip tarptautinio bendradarbiavimo simbolį – JAV, Rusijos, Europos, Japonijos ir Kanados bendradarbiavimas kosmose išliko nepaisant didelių geopolitinių konfliktų. TTaika Tyrinėtojas+1
7. Mark Carney, Kanados ministras pirmininkas
   Jo pavardė 2026 m. plačiai minima žiniasklaidoje, ypač dėl jo pasisakymų apie tarptautinį bendradarbiavimą ir santykius tarp didžiųjų bei vidutinių valstybių. Tačiau nėra viešo įrodymo, kad jis pateko į slaptą Nobelio komiteto trumpąjį sąrašą. AAP News
8. Donald Trump, JAV prezidentas
   Yra viešai paskelbtų pranešimų apie jo nominacijas, įskaitant JAV Kongreso narių ir Lietuvos parlamentarų iniciatyvas. Tačiau Nobelio komitetas jų oficialiai nepatvirtina. Ekspertai šiuo metu jo galimybes vertina labai skirtingai, todėl jo įtraukimas į viešai minimų kandidatų sąrašą nereiškia, kad jis yra komiteto favorituose. RReuters+1
9. Popiežius Leonas XIV
   Jo vardas minimas dėl raginimų spręsti konfliktus dialogu, jo pozicijos karo ir humanitariniais klausimais bei tarptautinio bendradarbiavimo. Reuters kalbinti ekspertai jį taip pat mini tarp galimų laureatų. RReuters
10. Yulia Navalnaya
    Rusijos opozicijos veikėja ir Aleksejaus Navalno našlė taip pat minima tarp viešai aptariamų galimų 2026 m. kandidatų. OOddsShopper
11. Vanessa Nakate
    Ugandos klimato aktyvistė, kurios kandidatūra 2026 m. taip pat pateko į viešą diskusiją apie galimus laureatus. OOddsShopper
12. Sara Al-Saqqa
    Palestiniečių gydytoja iš Gazos, minima tarp šių metų galimų kandidatų, ypač dėl medicininės pagalbos karo sąlygomis. OOddsShopper

Įdomiausia: ką išskiria PRIO?

Oslo Taikos tyrimų instituto direktorius Haakon Gjerløw rugsėjo 22 d. paskelbė atnaujintą savo penkių kandidatų sąrašą:

• Mykola Kuleba ir „Save the Children“
• Sudano „Emergency Response Rooms“
• Committee to Protect Journalists
• Tarptautinis Teisingumo Teismas + Tarptautinis Baudžiamasis Teismas
• Tarptautinė kosminė stotis. TTaika Tyrinėtojas

Svarbu: tai nėra Nobelio komiteto sąrašas. Pats PRIO aiškiai nurodo, kad jo direktoriaus sąrašas nėra pagrįstas slapta informacija iš Nobelio komiteto ir nėra oficialus nominantų ar finalistų sąrašas. TTaika Tyrinėtojas

Kada sužinosime tikrąjį laureatą?

2026 m. Nobelio taikos premija bus paskelbta spalio 9 d. 11:00 Norvegijos laiku, o ceremonija Osle vyks gruodžio 10 d. NNobel Peace Prize+1

Jei norite, galiu dar padaryti atskirą analizę, kokios yra 5–7 realiausiai šiuo metu aptariamos pavardės / organizacijos ir už ką kiekviena jų galėtų gauti Nobelio taikos premiją, įskaitant Ukrainos kandidatų (Kulebos, Zelenskio) palyginimą.

NTA

Paklausus kas tie Lietuvos diplomatai, kurie  parodė iniciatyvas premijuoti JAV prezidentą, Dirbtinis intelektas atsakė:

1.      Taip, čia mano ankstesniame atsakyme buvo netikslumas. Lietuvos atveju reikia atskirti dvi skirtingas iniciatyvas.

o   2026 m. sausio 30 d. Seimo narys Ignas Vėgėlė oficialiai pateikė Norvegijos Nobelio komitetui pasiūlymą nominuoti Donaldą Trumpą 2026 m. Nobelio taikos premijai. Teikimą kartu pasirašė Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas. Taigi tai buvo ne Lietuvos diplomatinės tarnybos, o dviejų Lietuvos parlamentarų iniciatyva.

o   Vėgėlė nominacijoje ypač akcentavo daugiau kaip 300 Baltarusijos politinių kalinių paleidimą, taip pat Alesio Beliackio paleidimą, ir teigė, kad Trumpo bei JAV specialiojo pasiuntinio pastangos prisidėjo prie dialogo su Baltarusija.

o   Atskirai, 2026 m. sausį Lietuvos Seimas gavo Izraelio Kneseto ir JAV Atstovų Rūmų pirmininkų inicijuotą kreipimąsi, kuriuo pasaulio parlamentų vadovai buvo raginami nominuoti Trumpą. Tačiau Seimo pirmininkas Juozas Olekas šio laiško nepasirašė.

Todėl mano ankstesnį 8 punktą tiksliau reikėtų formuluoti taip:

Donaldas Trumpas – JAV prezidentas. 2026 m. sausio 30 d. Lietuvos Seimo nariai Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas oficialiai pateikė jo kandidatūrą Nobelio taikos premijai. Tai buvo individuali parlamentarų iniciatyva, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Užsienio reikalų ministerijos diplomatinė nominacija. Be to, Seimo pirmininkas Juozas Olekas atsisakė pasirašyti atskirą tarptautinį kreipimąsi dėl Trumpo nominavimo.

Ir dar viena svarbi detalė: Nobelio komitetas oficialiai nepatvirtina konkrečių nominacijų, todėl negalima sakyti, kad „Nobelio komitetas patvirtino Trumpo kandidatūrą“. Reuters balandį rašė, kad Trumpas tikėtina buvo tarp nominantų, nes kelių valstybių vadovai viešai teigė jį nominavę, tačiau komitetas to nepatvirtino.

 Jeigu norite, galiu patikrinti būtent Lietuvos parlamentarų Trumpo nominacijos dokumentą ir išversti / išanalizuoti, kokiais konkrečiais argumentais Vėgėlė ir Jankūnas grindė nominaciją.

 

8. Žinoma. Patikrinau Lietuvos Respublikos Seimo ir kitus šaltinius. Yra svarbi detalė: pats visas nominacijos laiškas / dokumentas viešai nepaskelbtas, todėl jo negalima sąžiningai pateikti kaip viso originalo. Tačiau Seimo paskelbtame pranešime gana tiksliai išdėstyti pagrindiniai argumentai, o I. Vėgėlė vėliau viešai pateikė dar keletą paaiškinimų. LLietuvos Respublikos Seimas+1

Ką konkrečiai nominacijoje nurodė Vėgėlė ir Jankūnas?

2026 m. sausio 30 d. Seimo narys Ignas Vėgėlė Norvegijos Nobelio komitetui pateikė pasiūlymą nominuoti:

• Donaldą J. Trumpą, JAV prezidentą;
• Johną P. Coale'ą, JAV specialųjį pasiuntinį Baltarusijai.

Teikimą kartu pasirašė Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas. Tai patvirtina oficialus Lietuvos Respublikos Seimo pranešimas. LLietuvos Respublikos Seimas

Pagrindinis argumentas – politinių kalinių paleidimas Baltarusijoje

Svarbiausias nominacijos argumentas buvo labai konkretus:

daugiau kaip 300 politinių kalinių paleidimas Baltarusijoje, tarp jų – Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Beliackis.

Vėgėlė tai apibūdino kaip reikšmingą humanitarinį rezultatą, mažinantį represijas ir įtampą regione. LLietuvos Respublikos Seimas

Tai, mano vertinimu, yra esminė nominacijos dalis: ji nėra grindžiama vien bendru Trumpo „taikos siekimu“, bet pirmiausia remiasi konkrečiu politinių kalinių paleidimo faktu.

Antras argumentas – dialogas su Lukašenka

Nominacijoje taip pat teigiama, kad Trumpo ir jo pasiuntinio pastangomis buvo atkurtas dialogas su Baltarusija.

Vėgėlė argumentuoja, kad toks dialogas gali turėti reikšmės:

• mažinant įtampą tarp Baltarusijos ir Vakarų;
• sprendžiant humanitarinius klausimus;
• mažinant įtampą prie rytinės ES sienos;
• Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui. LLietuvos Respublikos Seimas

Čia jau yra politinė nominatorių interpretacija, o ne objektyviai išmatuojamas Nobelio komiteto kriterijus, todėl ją reikėtų atskirti nuo faktų.

Trečias argumentas – konfliktų sprendimas derybomis

Vėgėlė taip pat aiškiai nurodė, kad, jo vertinimu, Trumpas išsiskiria siekiu tarptautinius konfliktus spręsti derybomis, o ne karu. LLietuvos Respublikos Seimas

Vėliau savo viešame paaiškinime Vėgėlė pridėjo svarbią išlygą: jis pripažino, kad Trumpas pirmiausia siekia naudos JAV ir amerikiečiams, tačiau teigė, jog tai savaime netrukdo jo pastangoms spręsti tarptautinius konfliktus derybomis. IInfa

O kodėl nominacijoje minimas būtent Johnas Coale'as?

Tai labai įdomi detalė, kurios ankstesniame mano atsakyme neakcentavau.

Nominacija buvo ne vien „Trumpas Nobelio premijai“. Vėgėlė ir Jankūnas pasiūlė Trumpą kartu su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu P. Coale'u. IInfa

Tai logiškai susiję su pagrindiniu nominacijos argumentu – Baltarusijos politinių kalinių paleidimu ir dialogo su Minsku atkūrimu.

Beje, 2026 m. kovo mėnesį Vėgėlė ir Jankūnas iš tikrųjų susitiko su Coale'u Vilniuje, kai šis lankėsi Lietuvoje. LLietuvos Radijas ir Televizija

O kokia čia Lietuvos diplomatų rolė?

Lietuvos diplomatų nominacijoje nebuvo.

Tai labai svarbu patikslinti mano ankstesnį atsakymą.

Šiuo metu patikimi šaltiniai rodo, kad nominaciją pateikė:

Ignas Vėgėlė + Rimas Jonas Jankūnas → Donaldas Trumpas + Johnas Coale'as.

Tai buvo Lietuvos Seimo narių, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ar Lietuvos diplomatų nominacija. LLietuvos Respublikos Seimas

Dar viena svarbi aplinkybė

Nobelio taikos premijos nominaciją gali pateikti parlamentarai ir kiti taisyklėse nurodyti asmenys. Todėl dviejų Seimo narių nominacija yra procedūriškai galiojanti nominacija, tačiau tai nėra tas pats, kas oficiali Lietuvos valstybės pozicija.

Kitaip tariant:

„Lietuva nominavo Trumpą“ – būtų klaidinantis teiginys.

Tiksliau būtų sakyti:

„Du Lietuvos Seimo nariai – Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas – nominavo Donaldą Trumpą ir Johną Coale'ą Nobelio taikos premijai.“ LLietuvos Respublikos Seimas

Oficialus Lietuvos Respublikos Seimo pranešimas apie nominaciją

Jeigu norite, galiu dar patikrinti pačią Trumpo–Coale'o nominacijos istoriją Baltarusijoje: kas tiksliai buvo paleistas, kada, kokį vaidmenį atliko JAV ir ar galima nepriklausomai patvirtinti Vėgėlės teiginį, kad būtent Trumpo pastangomis buvo paleista daugiau kaip 300 politinių kalinių. Tai būtų gana įdomus faktų patikrinimas.

„**************

Štai taip.

O kaip būtų, jeigu Trampas būtų Nobelio taikos premijos laureatas?

Ar JAV būtų  tapusi agresoriumi užpuolant Iraną?  

Geras klausimas, kas panigs ....

Paprastas klausimėlis ponui Matui .....

 

Klausau LRT radijo ir girdžiu kalbant:

 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentą  v  Valdą Lukoševičių ir,  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narį Matą Taparauską.

Apie ką gi?

Aišku apie šiandien prasidėjusį šildymo sezoną.

Girdžiu prezidentą sakant, kad šalyje 19 000 daugiabučių namų , iš jų 2 000 be automatizuotų šilumos punktų ...

Tarkime kad taip.

Tada klausimas – Kas svarbiau: Ar sutvarkyti visų daugiabučių namų šilumos ūkį, ar skirti milijardus eurų dėl gaunamų „otkatų“ ....

Šia proga patikslinu, kad didės sąskaitos už šilumą, o ne už šildymą.
Šildymą atlieka pastato šilumos ūkio prižiūrėtojas, ir mokėjimai jam nepriklauso nuo klimato.

Tačiau yra kaip yra – ne tik taip, kaip aprašyta: Ir kas tai paneigs?

 Ir kad būtų paprasčiau, pradėsiu nuo klausimo, skirto daugiabučių namų butų savininkams.

Kodėl  visas į pastatą paduotas šilumos kiekis paskirstomas  Jums.

 

Taigi pabandykite dokumentais įrodyti, kad namas (jo konstrukcijos)  priklauso Jums.

Pradėkite nuo to, kad pasižiūrėkite į savo butų pirkimo sutartis  .....

 

Dabar apie   Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narį poną Matą, kurio darbinė biografija įspūdinga:

  

Tarybos narys Matas Taparauskas Studijavo Kauno Technologijos Universitete – 2014 m. įgytas branduolinės energetikos inžinerijos bakalauro laipsnis, 2016 m. įgijo inovacijų ir technologijų valdymo magistro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. 2019–2021 m. (sausis) – dirbo vyr. konsultantu Ernst & Young Baltic UAB, kur buvo atsakingas už įmonių ir valstybinių institucijų konsultavimą dėl veiklos efektyvumo didinimo, reguliacinės aplinkos pokyčių, sąnaudų apskaitos ir paslaugų kainodaros ir kt. 2013–2019 m. ėjo VERT Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjo pareigas, nagrinėjo infrastruktūrinių sektorių kainodaros, reguliavimo, investicijų, jų finansavimo ir kitus klausimus. Aktyvai prisidėjo tobulinant teisinį reglamentavimą, siekiant sukurti vienodas konkurencines sąlygas šilumos sektoriuje. Nuo 2021 m. sausio 25 d. LR Seimas paskyrė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu penkerių metų kadencijai.

 

Taigi ponas Matai, labai prašau viešai  atsakyti į klausimą : Kas yra daugiabučių namų savininkai?

Patikėkite, tikrai nelinkiu, kad Jūsų atsakymas tiktų laidai „Klausimėlis“.

O man ta laida įsiminė tuo, kad į klausimą kas buvo Vytautas, kuo jis pasižymėjo, buvo atsakyta ‚Užkariavo Ameriką .....“

 

 

Ir kas tai paneigs?

 

Artėja šildymo sezonas su  panaikinta PVM lengvata šilumai.

Televizijos rodo tik viena – kaip daugiabučių namų gyventojai   su nerimu  laukia sąskaitų už šildymą – reikia suprati už šilumą.

 

O kaip sąskaitos už karštą vandenį, nes situacija su jo kainos taikymu  yra labai ir labai pamokanti.

Nes kaip žinome,  centralizuotai paruošto  karšto vandens  tiekiamo    iš esmės nebėra – karštas vanduo ruošiamas   daugiabučiuose namuose įrengtuose šilumos punktuose.

O Vilniuje tik maždaug pusė jų yra šilumos tiekėjo nuosavybė.

Ir tik šiems namams šilumos tiekėjas turi būti karšto vandens tiekėjas, ir iš šios veiklos gauti pelną.

Tačiau yra kaip yra -šilumos tiekėjas ir iš tų daugiabučių namų butų savininkų, kur nėra šilumos tiekėjo šilumos punktų,  ima karšto vandens mokestį.

Tokiu būdu gaudamas pelną iš nevykdomos karšto vandens tiekimo – pardavimo   veiklos.

Ir kaip  man sakė Vilniaus savivaldybės atsakingas darbuotojas Kęstutis K. ," Kam čia triukšmą keli dėl kelių eurų ..."

Ir jis iš vienos pusės teisus, nes ar kas nors daugiau šią problemą kelia.

Nes ją žino visos institucijos, tame tarpe  ir   Specialiųjų  tyrimų tarnyba.

 

Kas taip, tai taip, tačiau yra dar viena didesnė  beda – Tai rodo, kad labai ir labai galimai šilumos kainos nustatomos šilumos tiekėjų naudai.

Pažymėtina, kad Dirbtinis intelektas nesugebėjo rasti informacijos – kiek pelno gauna AB Miesto gijos iš karšto vandens tiekimo – pardavimo  veiklos.

Pažymėtina, kad AB Miesto gijos audituoja UAB "KPMG Baltics".

Ir Dirbtinis intelektas į klausimą -  ar tai privalo pastebėti auditorius? 

Teigia: Taip, jei tai patenka į audito apimtį ir sudaro reikšmingą apskaitos ar reguliuojamos veiklos iškraipymą. Auditorius turi vertinti, ar finansinės ir reguliuojamos veiklos ataskaitos teisingai atspindi pajamas, sąnaudas ir veiklą.

O į  klausimą –  Kaip turėtų reaguoti Specialiųjų  tyrimų tarnyba, gavusi nepaneigiamą informaciją, kad šilumos tiekėjas gauna pelną iš nevykdomos karšto vandens tiekimo -pardavimo veiklos?  - Atsakė:

STT, gavusi patikimus duomenis, turėtų: Patikrinti, ar karšto vandens tiekimas faktiškai nevykdomas, tačiau už jį imamas mokestis. Nustatyti, kas ir kokiu pagrindu leidžia tas pajamas gauti. Patikrinti šilumos tiekėjo, VERT ir savivaldybės veiksmus bei jų tarpusavio sprendimų grandinę. Įvertinti pareigūnų atsakomybę ir galimus piktnaudžiavimo ar kitų nusikalstamų veikų požymius.

 

O jeigu Specialiųjų  tyrimų tarnyba to nevykdo, patarė kreiptis į prokuratūrą.

Kadangi šilumos tiekėjo pelnas iš nevykdomos veiklos yra nepaneigiamas, tai Specialiųjų  tyrimų tarnybos neveikimas  rodo jos atitinkamą interesą, kris pavaizduotas paveikslėlyje ..... 

Ir kas tai paneigs? – kaip sakydavo konservatorių Mozė ...

Taigi yra, kaip yra.

Gera pradžia – pusė darbo

 

Mūsų valdžią turėtų būti suinteresuota, Kad  įvykus JAV karių rotacijai Pabradės poligone

  JAV tankai iš poligono nepradės klaidžioti po aplinkinius miškus.

 Kaip kad nutiko  2025 m. kovo 25 dieną.

Kada 7 km nuo Pažeimenės,     važiuodamas dujotiekio trasa, miško baloje nuskendo JAV tankų vilkikas su 4 karių įgula.

O tuo tarpu Genitalinė prokuratūra 2025-11-04   pranešė:

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra perdavė ikiteisminį tyrimą dėl keturių Jungtinių Amerikos Valstijų kontingento karių žūties aplinkybių kompetentingoms Jungtinių Amerikos Valstijų institucijoms. Šis nutarimas priimtas vadovaujantis Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso nuostatomis apie jurisdikcijos perdavimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2025 m. kovo 25 d. po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės, dislokuotos Lietuvos kariuomenės Generolo S. Žukausko poligone, esančiame Pabradėje, atstovai pranešė apie keturis dingusius Jungtinių Amerikos Valstijų įgulos narius. Tyrimo metu nustatyta, kad šarvuočio įgulos nariai karinių pratybų metu buvo išsiųsti vikšrine transporto priemone M88 ištraukti užklimpusių sunkiasvorių transporto priemonių ir žuvo vykdydami oficialias pareigas. Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga su vertimu į anglų kalbą yra perduota JAV ambasados atstovui.

 

 O neabejotinai JAV kariuomenes vadovybė išsiaiškino įvykio priežastis.

Tačiau ar jos mūsų valdžiai ir visuomenei yra žinomos??

 Todėl  tenka pradėto o pradžios:

Generalinei prokurorei                                       2026-09-24   Nr.  26-1

  Nidai Grunskienei

     Dėl ikiteisminio tyrimo dėl 2025 m. kovo 25 d. Pabradės apylinkėse žuvusių JAV karių jurisdikcijos perdavimo JAV institucijoms

   Prašau pateikti informaciją ir, kiek tai leidžia teisės aktai, dokumentų kopijas, susijusias su Generalinės prokuratūros sprendimu perduoti Jungtinių Amerikos Valstijų institucijoms tyrimą dėl keturių JAV karių žūties Pabradės apylinkėse.

Prašau informacijos:

1. Kada ir kokiu Generalinės prokuratūros procesiniu sprendimu tyrimas buvo perduotas JAV institucijoms (sprendimo / nutarimo datą ir numerį).
2. Konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis jurisdikcija buvo perduota JAV, nurodant konkretų Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (NATO SOFA) VII straipsnio punktą / dalį.
3. Ar Lietuvos Respublika šiuo atveju:
• pati atsisakė savo jurisdikcijos JAV naudai;
• ar JAV institucijos pateikė prašymą perimti jurisdikciją;
• jeigu buvo gautas toks prašymas, kada jis buvo gautas ir kokia institucija jį pateikė.
4. Ar priimant sprendimą dėl jurisdikcijos buvo nustatyta, kad JAV karių veiksmai, dėl kurių įvyko nelaimė, buvo atliekami vykdant oficialias pareigas NATO SOFA VII straipsnio prasme.
5. Ar buvo teisiškai įvertinta aplinkybė, kad karinė transporto priemonė su keturiais JAV kariais buvo rasta už Pabradės poligono teritorijos, Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir ar ši aplinkybė turėjo įtakos sprendimui dėl jurisdikcijos.
6. Ar buvo priimtas atskiras procesinis sprendimas dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijos atsisakymo. Jeigu taip, prašau pateikti jo kopiją arba, jeigu visa kopija negali būti pateikta, – sprendimo dalį, kurioje nurodytas teisinis pagrindas ir motyvai.
7. Jeigu atsisakoma pateikti prašomus dokumentus, prašau nurodyti konkretų teisės aktą ir konkrečią jo nuostatą, kuria remiantis prieiga prie dokumento ar jo dalies ribojama.

    Taip pat prašau informuoti, kokia Lietuvos institucija šiuo metu laikoma atsakinga už Lietuvos interesų ir galimos Lietuvos institucijų atsakomybės klausimų nagrinėjimą, jeigu tyrimas dėl nelaimės priežasčių perduotas JAV institucijoms.

  Atsakymą prašau pateikti per E.pristatymas  sistemą, pdf formate, pasirašytą asmeniniu Jūsų parašu, vertinant prašomos informacijos svarbą viešajam interesui, kurį Jūs ginate.

 Jeigu atsakymą pateiktų kits asmuo, prašau dokumento, patvirtinančio jo įgaliojimą veikti Jūsų vardu, elektroninės kopijos.

 

Antanas Algimantas  Miškinis

 

 

 

 

 

 

Dabar ministras žino - Lietuva ekstremalių situacijų šalis .....

 

----------------------------------------------------------------------

   Vidaus reikalų ministrui       2026-09-23Nr.  26-1    

         Martynui Katelynui   

         DĖL  EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ

 

Ponas ministre, būsiu nekuklus ir   Jums priminsiu, kad, Dirbtinio intelekto informacija, šalyje galioja šios ekstremalios situacijos:

Šiuo metu, 2026 m. rugsėjo 23 d., Lietuvoje neatšauktos 3 valstybės lygio ir 8 savivaldybių lygio ekstremaliosios situacijos. Naujausius skaičius skelbia PAGD civilinės saugos portalas LT72. LLietuvos ekstremalios situacijos

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos

Šiuo metu galioja:

• Dėl masinio užsieniečių antplūdžio – ekstremalioji situacija visoje Lietuvoje, paskelbta 2021 m. EE-Tar+1
• Dėl iš Baltarusijos į Lietuvą leidžiamų kontrabandinių balionų ir jų keliamos grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai – paskelbta 2025 m. gruodį. EE-seimas
• Dėl Gedimino kalno būklės – valstybės lygio ekstremalioji situacija Vilniaus miesto teritorijos dalyje, apimančioje Vilniaus piliavietę ir Gedimino kalną; ji paskelbta dar 2017 m. GGaisrinės Gelbėjimo Departamentas

Svarbu: audros, kuri Lietuvą paveikė rugpjūčio 22 d., sukelta valstybės lygio ekstremalioji situacija jau atšaukta rugsėjo 16 d. LLietuvos Respublikos Vyriausybė

Savivaldybių lygio

Šiuo metu jų yra 8, tačiau jų sudėtis gali keistis atskirų savivaldybių sprendimais. LLietuvos ekstremalios situacijos

 

Taip. Patikrinau naujausius PAGD / LT72 duomenis: 2026 m. rugsėjo 21 d. Lietuvoje galiojo 8 savivaldybių lygio ekstremaliosios situacijos.  

• Šilutės rajono savivaldybė – dėl potvynio.
• Elektrėnų savivaldybė – dėl oro taršos Vilniaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne.
• Kupiškio rajono savivaldybė – dėl Šepetos durpyno degimo ir smilkimo bei su tuo susijusios oro taršos. Ši situacija buvo paskelbta iš naujo 2026 m. rugpjūčio 26 d. EE-Tar+1
• Anykščių rajono savivaldybė – dėl 2026 m. rugpjūčio audros padarinių. Sprendimas paskelbti ES priimtas rugpjūčio 24 d. IInfolex
• Biržų rajono savivaldybė – dėl 2026 m. rugpjūčio audros padarinių; ekstremalioji situacija paskelbta visoje savivaldybėje rugpjūčio 25 d. IInfolex
• Telšių rajono savivaldybė – dėl audros padarinių.
• Ignalinos rajono savivaldybė – dėl audros padarinių.
• Mažeikių rajono savivaldybė – dėl audros padarinių.

************************

O kokia padėtis su situacijomis Latvijoje ir Estijoje -Dirbtinis intelektas atsakė:

Taip. Pagal 2026 m. rugsėjo 23 d. aktualią informaciją situacija Baltijos šalyse skiriasi nuo Lietuvos.

🇱🇻 Latvija

Latvijoje šiuo metu nėra visos šalies mastu paskelbtos ekstremaliosios situacijos.

Tačiau tam tikrose teritorijose galioja sustiprintas sienos apsaugos režimas dėl neteisėtos migracijos ir spaudimo Latvijos–Baltarusijos pasienyje. Jis pratęstas iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir apima:

• Ludzos savivaldybę;
• Kraslavos savivaldybę;
• Augšdaugavos savivaldybę;
• Daugpilio miestą;
• Rėzeknės savivaldybės Kaunatos valsčių.

Šiame režime sienos apsaugai gali būti pasitelkiamos Latvijos kariuomenės ir policijos pajėgos. I Iekšlietu ministerija

Taigi tai nėra tas pats, kas visoje šalyje paskelbta ekstremalioji situacija.

🇪🇪 Estija

Estijoje šiuo metu taip pat nėra paskelbtos nacionalinės nepaprastosios / ekstremaliosios padėties.

 *********************************

  Taigi Lietuvą pagrįstai galima vadinti „Ekstremalių  situacijų šalimi“.

O tuo tarpu LRT radijas ir televizija periodiškai    kartoja:

Septyni iš dešimt gyventojų yra nepasiruošę ekstremaliai situacijai.

Sutikite ponas ministre, kad  čia kažkas nelabai gerai.

Pradėsiu nuo savęs, gyvenančio kaime garbaus amžiaus pensininko, kurį maistu kone kas savaitę aprūpina duktė su žentu.

 Elektros generatorių turiu, benzino porai savaičių, vandens – šulinys, kuro krosniai  visam žiemos sezonui.

Evakuotis kur nors nesiruošiu.

Ryšium su tuo prašau ponas ministre informacijos- Ar aš , kaip ir daugelis tokių kaimo gyventojų, esu pasiruošęs dviem šiuo metu visoje šalyje galiojančioms  ekstremalioms situacijoms.

Ir vienkart prašau informacijos:

Kodėl  nepasekta Latvijos pavyzdžiu -paskelbiant ekstremalias situacijas tik toje teritorijoje kur tai turi prasmę.

O dabar ponas ministre apie žiniasklaidos taip vadinamą „migrantų apgręžimą“.

Štai šiandien žiniasklaida skelbia:

Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti trys neteisėti migrantai, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais . Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus

.

Taigi migrantų antplūdis prasidėjo po  ES sankcijų Baltarusijai, kaip parama Rusijai stiprinant sąjunginę valstybę.

Manau, kad tai Jūs gerai suprantate.

Todėl noriu atkreipti Jūsų dėmesį į Valstybės sienos  ir jos apsaugos įstatymą, kuris nustato:

4 straipsnis. Valstybės sienos kirtimo tvarka 13. Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami. Ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam minėtam užsieniečiui. Jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma. Užsieniečių, kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.  Į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiamiems užsieniečiams turi būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas ir, esant pagalbos poreikiui, šiems užsieniečiams suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar humanitarinė pagalba.  Šioje dalyje nurodyto Vyriausybės sprendimo neįleisti užsieniečių į Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo ir pagalbos poreikio įvertinimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.

 

O Dirbtinis intelektas patvirtino, kad šios   ekstremalios situacijos metu galioja Baudžiamasis kodeksas:

 

291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas 1. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3. Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.

 

 Todėl  ir prašau poną ministrą informacijos – Kaip vyksta tas, anot žiniasklaidos, migrantų „apgręžimas“?

Baigdamas esu  iš anksto dėkingas už suteiktą prašomą  informaciją.

Ir tikiuosi gauti atsakymą iš Jūsų.

O jeigu atsakys kitas asmuo, tada prašau dokumento, kuris jam suteikia teisę veikti Jūsų vardu, ar atsakyti savo vardu, elektroninės kopijos.

  

Antanas Algimantas  Miškinis