Klausimėlis prokurorei .......

 

   

Kad JAV vikšrinis gelbėjimo šarvuotis M88 "Hercules" 2025 m. kovo 25 d. nuskendo      , už poligono ribų, 7 km nuo Pažeimenės, akivaizdu kad dauguma mūsų jau pamiršo.

 Tačiau aš nepamiršau ir generalinę prokurorę paprašiau informacijos apie šio įvykio tyrimą.

Generalinė prokurorė, savaime suprantama, nesiteikė taip žemai kristi, kad atsakytų kažkam iš kažkur ..

 Atsakymą pateikė departamento prokurorė ....

Todėl teko parašyti dar vieną jai laišką ( straipsnio pabaigoje).

 O tuo tarpu paklausiau Dirbtinį intelektą

  

Kodėl Lietuvos prokuratūra perdavė tyrimą JAV jurisdikcijai?

 

2025 m. lapkričio 4 d. Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą perduoti ikiteisminį tyrimą JAV institucijoms. Nurodytas teisinis pagrindas – NATO SOFA VII straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis.

 Ši nuostata suteikia JAV, kaip siunčiančiajai valstybei, pirmenybę vykdyti jurisdikciją, kai nusikalstama veika kyla iš veiksmų ar neatliekant veikimo oficialias tarnybines pareigas.

Taigi prokuratūros argumentas buvo toks: kariai žuvo vykdydami tarnybinę užduotį.

Tačiau yra esminis skirtumas: NATO susitarimas nustato jurisdikcijos pirmenybę, o ne automatiškai panaikina Lietuvos teisę tirti įvykį. Tas pats VII straipsnis numato abiejų valstybių bendradarbiavimą renkant įrodymus.

Mano atsakymas į Jūsų keliamą klausimą: Lietuvos prokuratūra turėtų paaiškinti ne vien tai, kad kariai vykdė tarnybines pareigas, bet ir kodėl nusprendė perduoti visą tyrimą JAV.

Ypač svarbu išsiaiškinti:

Ar nustatyta, kad šarvuotis tikrai buvo už poligono ribų?

Kas davė įsakymą važiuoti į tą vietovę?

Kas atsakingas už maršruto ir vietovės saugumo įvertinimą?

Ar Lietuvos prokuratūra išsaugojo teisę reikalauti JAV tyrimo rezultatų?

Viešame prokuratūros pranešime į šiuos klausimus atsakymų nėra.

Nenoriu Jums pateikti tariamai tikslaus paaiškinimo, kurio pati prokuratūra viešai nepateikė.

O ką nustatė JAV teisėsauga?

Patikrinau JAV kariuomenės pranešimus ir žiniasklaidos publikacijas.

Svarbiausia išvada: viešai paskelbtų galutinių JAV tyrimo išvadų man rasti nepavyko.

Ką pavyko nustatyti:

1. Mirties priežastis. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras 2025 m. gegužės 30 d. patvirtino, kad autopsijos nustatė visų keturių karių mirtį nuo skendimo.

 LRT

2. Kaip šarvuotis pateko į pelkę? JAV kariuomenės atstovas Nicholas Chopp žiniasklaidai nurodė, kad M88 buvo pasiųstas ištraukti užklimpusio kito karinio automobilio, tačiau pakeliui pateko į vandens telkinį. Tikslių aplinkybių jis nurodyti negalėjo.

 

Euronews3. Galimi atsakingi asmenys. "The Washington Post" 2025 m. balandžio 20 d. publikacijoje nurodė, kad tyrėjai nagrinėjo ir klausimą, ar kariai apskritai turėjo būti siunčiami vykdyti užduoties vieni.

 

Kas man kelia esminį klausimą?

Lietuva perdavė tyrimą JAV, tačiau Lietuvos kariuomenės vadas viešai pripažino, kad Lietuva neturės įtakos tam, ar amerikiečiai paskelbs tyrimo rezultatus.

 

Todėl lieka neatsakyti klausimai:

Kas leido sunkiasvorei technikai važiuoti pasirinktu maršrutu?

Ar buvo atlikta vietovės žvalgyba?

Ar įgula turėjo tinkamas navigacijos priemones?

Ar buvo pažeistos karinės saugos taisyklės?

Ar atsakomybė teko tik vairuotojui, ar ir vadams?

Mano vertinimu, Lietuvos visuomenė turi pagrindą reikalauti atsakymų, nes nelaimė įvyko Lietuvos teritorijoje, o žuvo Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai.

Ypač siūlyčiau išsiaiškinti, ar JAV tyrimo galutinė ataskaita apskritai buvo perduota Lietuvos institucijoms. Tai pirmasis klausimas, kurį verta raštu pateikti Generalinei prokuratūrai.

********************************

Generalinei prokurorei                2026-11-10   Nr.  26-12

  Nidai Grunskienei

 

 Dėl informacijos nrpateikimo

 

Laišku 26-1 aš jus prašiau pateikti informaciją ir, kiek tai leidžia teisės aktai, dokumentų kopijas, susijusias su Generalinės prokuratūros sprendimu perduoti Jungtinių Amerikos Valstijų institucijoms tyrimą dėl keturių JAV karių žūties Pabradės apylinkėse.

 Kada ir kokiu Generalinės prokuratūros procesiniu sprendimu tyrimas buvo perduotas JAV institucijoms (sprendimo / nutarimo datą ir numerį).

1. Konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis jurisdikcija buvo perduota JAV, nurodant konkretų Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (NATO SOFA) VII straipsnio punktą / dalį.
2. Ar Lietuvos Respublika šiuo atveju:
• pati atsisakė savo jurisdikcijos JAV naudai;
• ar JAV institucijos pateikė prašymą perimti jurisdikciją;
• jeigu buvo gautas toks prašymas, kada jis buvo gautas ir kokia institucija jį pateikė.
3. Ar priimant sprendimą dėl jurisdikcijos buvo nustatyta, kad JAV karių veiksmai, dėl kurių įvyko nelaimė, buvo atliekami vykdant oficialias pareigas NATO SOFA VII straipsnio prasme.
4. Ar buvo teisiškai įvertinta aplinkybė, kad karinė transporto priemonė su keturiais JAV kariais buvo rasta už Pabradės poligono teritorijos, Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir ar ši aplinkybė turėjo įtakos sprendimui dėl jurisdikcijos.
5. Ar buvo priimtas atskiras procesinis sprendimas dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijos atsisakymo. Jeigu taip, prašau pateikti jo kopiją arba, jeigu visa kopija negali būti pateikta, – sprendimo dalį, kurioje nurodytas teisinis pagrindas ir motyvai.
6. Jeigu atsisakoma pateikti prašomus dokumentus, prašau nurodyti konkretų teisės aktą ir konkrečią jo nuostatą, kuria remiantis prieiga prie dokumento ar jo dalies ribojama.

    Taip prašiau  informuoti, kokia Lietuvos institucija šiuo metu laikoma atsakinga už Lietuvos interesų ir galimos Lietuvos institucijų atsakomybės klausimų nagrinėjimą, jeigu tyrimas dėl nelaimės priežasčių perduotas JAV institucijoms.

Deja šios informacijos negavau.

Tiktai gavau departamento prokurorės pasirašytą atsakymą, kurio esminė informacija yra:

Ryšium su tuo tenka  pažymėti Jūsų,   kaip  valdžios įstaigos, kurios konstitucinė priedermė tarnauti žmonėms, vadovo  netoleruotiną elgesį.

Jeigu laiškas adresuotas Jums asmeniškai, nebūtinai turite atsakyti Jūs.

Jeigu atsako kitas asmuo, tada turi būti laiške nurodyta, kad atsakoma Jums pavedus.

Ryšium su tuo pakartotinai prašau Jus pateikti  iš esmės   mano laiške 26-1  prašomą informaciją.

Vienkart prašau murdyti konkrečią 

Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių  susitarimas dėl jų KARINIŲ pajėgų statuso  1951 m. birželio 19 d., Londonas

 

 

 

 

 

nuostatą, kuri Lietuvos Generalinei prokuratūrai suteikė teisę ar pareigą perduoti aukščiau minimą tyrimą  JAV jurisdikcijai.

 

 Atsakymą prašau pateikti per E. Pristatymas  sistemą, pdf formate, pasirašytą asmeniniu Jūsų parašu, vertinant prašomos informacijos svarbą viešajam interesui, kurį Jūs ginate.

 

Jeigu atsakymą pateiktų kitas asmuo, prašau dokumento, patvirtinančio jo įgaliojimą veikti Jūsų vardu, elektroninės kopijos.

 

Antanas Algimantas  Miškinis

 

 

 

Mūsų Konstitucija ir „širpotrebas“ ..............

Vakaras, lauke jau tamsu.

Dega malkos ketaus krosnelėje, o aš žiūriu LRT televiziją.

Ir ką girdžiu???

O gi tai, kad Seimo narys Vytautas Sinica aiškina, kad Konstitucinis teismas išaiškino, kas yra šeima.

Tą patį tvirtina ir Riomerio universiteto profesore ..........

Ir kas jų klauso, ko gero tuo ir tiki -teisės profesorė  ir Seimo narys .....

Taip sakant mūsų nacionalinės vertybės ....

Nežinau ką ten išaiškino tas Konstitucinis teismas, tačiau  Konstitucija nustato:

38 straipsnis Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

 

 O Konstitucinio teismo kompetencija:

102 straipsnis Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

 

 Betgi Konstitucinis teismas iš tikro aiškina Konstituciją ....

Tokiu būdu tai yra akivaizdus įrodymas, kad nesame teisinė valstybė.

O kas liečia Seimo narį, tai jo išsilavinimas toks:

 2013 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute baigė politikos mokslų bakalaurą,

2015 m. ten pat – Lyginamosios politikos magistro studijas. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2022 metais apgynė disertaciją politinės filosofijos tema „Moderniosios Europos vienijimo projektų filosofiniai pagrindai“.^[2]

Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė politinės filosofijos, Lietuvos užsienio politikos, Lietuvos politinės sistemos kursus.

 

Taigi, reikia suprasti, kad per didelius mokslus  nebeliko laiko Konstituciją bent pavartyti ...

Na o kas liečia   Riomerio universiteto „produkciją“, tai ją tenka vadinti tarybiniu terminu „širpotrebas“ ...

 

 

Kas būtų ...

  

Nors  ir Izraelis   nėra didelė valstybė, tačiau jos įtaka pasaulio įvykiams    gali būti ir didžiulė.

Ne tiesiogiai, o per savo šabesgojų JAV.

Paskutinis nepaneigiamas faktas – JAV agresija prieš Iraną.

Iranas buvo užpultas tikslu pakisti jo valdžią , kuri finansavo Hamas, Hesbola, husitus.

Kaip kad Irakas buvo sugriautas dėl to, kad Sadamas Husseinas skirdavo 25 000 dolerių žydų sugriautam palestiniečių būstui atstatyti.

Štai ir dabar Natanjahu tikisi, kad Trampas atnaujins karo veiksmus,  per kuriuos Izraelis išžudys Islamo sargybiniu vadovybę.

 

Tuo tarpu   2018 m. liepos 19 d. Izraelio parlamentas (Knesetas) priėmė Pagrindinį įstatymą, kuriuo Izraelis įtvirtintas kaip žydų tautos nacionalinė valstybė.

Ir štai ką paaiškino Dirbtinis intelektas „

1. Ką šis įstatymas duoda žydams?

• Įtvirtina, kad tik žydų tauta turi teisę į nacionalinį apsisprendimą Izraelyje.
• Patvirtina žydų teisę į istorinę tėvynę ir nacionalinę valstybę.
• Įpareigoja valstybę skatinti žydų imigraciją.
• Įtvirtina žydų gyvenviečių plėtrą kaip nacionalinę vertybę.
• Įtvirtina hebrajų kalbą kaip valstybės kalbą.
• Patvirtina ypatingą Izraelio ryšį su viso pasaulio žydais.

Svarbu: įstatymas nesuteikė žydams naujos individualios pilietybės ar naujos teisės balsuoti. Jis įtvirtino jų tautinį statusą konstitucinio lygmens įstatyme.

2. Kaip tai atsiliepia arabams, Izraelio piliečiams?

Arabai sudaro maždaug penktadalį Izraelio gyventojų. Dauguma jų yra Izraelio piliečiai.

Įstatymas jiems reiškia:

• Jie netenka lygiaverčio nacionalinio apsisprendimo statuso – įstatymas šią teisę pripažįsta tik žydams.
• Arabų kalba iš oficialios valstybės kalbos statuso perkelta į „specialaus statuso“ kategoriją.
• Įstatyme nėra aiškiai įtvirtinto visų piliečių lygybės principo.
• Žydų gyvenviečių plėtra paskelbta nacionaline vertybe, o arabų gyvenviečių plėtra tokio statuso negavo.

 

Svarbu: arabai, turintys Izraelio pilietybę, neprarado teisės balsuoti, dalyvauti rinkimuose ar naudotis pilietinėmis teisėmis vien dėl šio įstatymo.

3. Kaip tai atsiliepia drūzams?

 

Drūzų situacija ypač jautri.

Drūzai yra atskira religinė bendruomenė. Daugelis Izraelio drūzų vyrų tarnauja Izraelio kariuomenėje.

Jie:

• Tarnauja kariuomenėje ir prisideda prie valstybės gynybos.
• Yra Izraelio piliečiai.
• Dalyvauja valstybės politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Tačiau 2018 m. įstatymas jų tautinį statusą išskyrė iš žydų.

Drūzų bendruomenė jautėsi pažeminta: jie klausinėjo, kodėl, tarnaudami tai pačiai valstybei ir rizikuodami gyvybe, jie įstatyme nėra pripažįstami lygiaverte nacionaline bendruomene.

2018 m. Tel Avive vyko didelis drūzų protestas, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

4. Kaip tai atsiliepia palestiniečiams?

Čia būtina atskirti dvi grupes.

• Palestiniečiai, turintys Izraelio pilietybę: jie išsaugojo pilietybę, balsavimo teisę ir individualias pilietines teises, tačiau jų tautinė tapatybė ir kolektyvinė teisė į nacionalinį apsisprendimą įstatyme nepripažįstama.
• Palestiniečiai Vakarų Krante ir Gazos Ruože: šis įstatymas savaime nepavertė jų Izraelio piliečiais ir nesuteikė jiems Izraelio piliečių teisių. Jų padėtį lemia atskiras teritorinis ir teisinis režimas.

5. Ar kas nors bandė šį įstatymą panaikinti?

Taip. Buvo kreiptasi į Izraelio Aukščiausiąjį Teismą.

2021 m. liepos 8 d. teismas 10 balsų prieš 1 nusprendė įstatymo nepanaikinti.

Trumpai – kam tai naudinga, o kam kelia problemų?

Taigi  šio įstatymo esmė: Izraelis teisiškai įtvirtino, kad tai yra žydų tautos nacionalinė valstybė, o ne visų šalyje gyvenančių tautų bendra nacionalinė valstybė.

Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl 2018 m. įstatymas sukėlė tokį didelį arabų, drūzų ir palestiniečių pasipriešinim

 

2018 m. liepos 19 d., kai buvo priimtas įstatymas, Izraelio ministras pirmininkas buvo Benjaminas Netanyahu. Jis vadovavo dešiniųjų koalicijos vyriausybei ir aktyviai palaikė šį įstatymą.

******************************** 

Iš čia ir gera mintis – O jeigu mūsų Konstitucijoje nustatyti, kad valstybę kuria lietuvių  Tauta .......

O ne pilietinė Tauta ......

Kas vyksta Lenkijoj ....

 

Šventės baigėsi, laikas pasidomėti, kad vyksta pasaulyje.

Mūsų kaimynėje vyksta teisinis konfliktas tarp premjero ir prezidento.

Apie tai žemiau.

Kur Dirbtinis intelektas komentuoja, kad ES institucijos kritikavo Lenkiją dėl teismų nepriklausomumo .............

Nes kaip išaiškino Dirbtinis intelektas  - Europos Sąjunga – ekonominė ir politinė sąjunga.

o   1957 m. Romos sutartimi įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB). Jos pagrindas buvo ekonominė integracija ir bendra rinka. o   1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis. o   1993 m. lapkričio 1 d. ji įsigaliojo ir įsteigė Europos Sąjungą, įvesdama ir politinio bendradarbiavimo elementus: bendrą užsienio ir saugumo politiką, ES pilietybę, bendradarbiavimą teisingumo srityje.

„

Tokiu būdu reiktų visoms ES valstybėms standartinės konstitucijos .... ir nesusipratimų nebūtų.

O nepriklausomybės ir taip nėra ...

O kas liečia iš „Lenkijos pusės“ atskridusį droną, tai naujienų nėra.

   

Lenkijoje šiuo metu vyksta labai rimta politinė ir konstitucinė krizė. Konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo virto atvira kova tarp premjero Donaldo Tusko vyriausybės ir prezidento Karolio Nawrockio.

Trumpai tariant, abi politinės stovyklos nesutaria, kas turi teisę spręsti, kas yra teisėti Konstitucinio Tribunolo teisėjai ir kas turi jam vadovauti.

Kaip iki to prieita?

Kad būtų aišku, reikia grįžti į 2015 metus.

1. 2015–2023 m. – PiS valdymas. Konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pertvarkė teismų sistemą ir paskyrė savo kandidatus į Konstitucinį Tribunolą. Dėl dalies paskyrimų kilo teisėtumo ginčų. ES institucijos kritikavo Lenkiją dėl teismų nepriklausomumo.

2. 2023 m. – į valdžią grįžta Donaldas Tuskas. Jo vyriausybė pradeda bandyti atkurti teismų nepriklausomumą ir pakeisti PiS laikotarpiu suformuotą Tribunolo sudėtį.

3. 2026 m. – prasideda naujas konfliktas. Parlamentas išrenka naujus teisėjus, bet prezidentas Karolis Nawrockis atsisako priimti dalies jų priesaikas. Todėl kyla ginčas, ar šie teisėjai gali pradėti dirbti.

Kas įvyko praėjusią savaitę?

Spalio 30 d. įvyko dramatiškas posūkis:

o   Teisėja Anna Korwin-Piotrowska paskelbė, kad Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis ir jo pavaduotojas laikinai nušalinami nuo pareigų.

o   Ji pati perėmė laikiną vadovavimą institucijai.

o   Święczkowskis šį sprendimą paskelbė neteisėtu.

o   Prie Tribunolo pastato Varšuvoje kilo protestai, įsikišo policija.

o   Prezidentas Nawrockis nutraukė vizitą Afrikoje ir grįžo į Lenkiją.

Tuskas palaiko teisėjų veiksmus, o prezidentas juos vadina neteisėtu valstybės institucijos perėmimu.

Kas vyksta dabar, lapkričio 3 d.?

Šiandien numatytas bendrasis Konstitucinio Tribunolo teisėjų susirinkimas, kuriam vadovauti turėtų Korwin-Piotrowska.

Tačiau sprendimams priimti reikia mažiausiai 10 iš 15 teisėjų kvorumo. Todėl susirinkimo rezultatas nėra garantuotas.

Kokia ES pozicija?

Europos Komisija pareiškė, kad Lenkijos valdžia privalo užtikrinti Tribunolo veikimą pagal Lenkijos Konstituciją ir ES teisę.

Komisija taip pat nurodė, kad teisėjų skyrimas priklauso Lenkijos Seimo konstituciniams įgaliojimams.

Kodėl tai svarbu ne tik Lenkijai?

Čia iš esmės susiduria trys klausimai:

-Ar parlamentinė dauguma gali pakeisti ankstesnės valdžios suformuotą teismų sistemą?

-Ar prezidentas gali blokuoti parlamento išrinktus teisėjus?

-Kas turi teisę nustatyti, ar pats Konstitucinis Tribunolas veikia teisėtai?

Didžiausia problema: valstybėje gali atsirasti situacija, kai skirtingos valdžios institucijos pripažįsta skirtingus teisėjus ir skirtingus teismo sprendimus teisėtais.

Tai jau ne vien ginčas dėl kelių teisėjų kėdžių. Tai ginčas dėl valdžių atskyrimo ir pačios valstybės konstitucinės tvarkos.

Manau, verta stebėti, kas įvyks šiandienos teisėjų susirinkime – tai gali būti svarbus kitas šios krizės etapas.

Pagrindinis šaltinis: Reuters – What's behind Poland's constitutional crisis? (2026-11-02) . Taip pat: Euronews – išsami krizės istorija .

„***********************