Tikėkimės, kad kada nors mūsų prezidentai bus tokie, kaip kaip Lenkijos .....

 Dar kartą šiandien išgirdę kad Lenkijoje  1 946 m. liepos 4 dieną Kelcuose įvyko žydų pogromas, pasišnekėjau  Dirbtiniu intelektu šia tema.

Pokalbio pabaigai paklausiau:

Kas dabar nutiktų Lenkijoje, jeigu pvz., žydai lenkus pavadintų lenkžudžiais, pareikštų, kad nekenčia lenkų -t, y. kaip Lietuvoje? Glaustai.

Jei Lenkija viešai būtų sistemingai vartojami įžeidžiantys apibendrinimai apie lenkus kaip tautą („lenkžudžiai“, „nekenčiame lenkų“ ir pan.), reakcija greičiausiai būtų labai aštri:

• stiprus visuomenės ir žiniasklaidos pasipiktinimas;
• politikų reakcijos;
• galimi teisminiai procesai dėl neapykantos kurstymo ar tautinės nesantaikos;
• didelė reputacinė krizė tai organizacijai ar asmeniui.

Tačiau svarbu:

• Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, pavieniai emocingi ar kontroversiški pasisakymai paprastai nelaikomi visos tautinės grupės pozicija.
• Kritika valstybei ar istorijai nėra tas pats, kas neapykanta tautai.

Ir Lietuvoje vieši antisemitiniai ar antilietuviški pareiškimai taip pat dažnai sukelia stiprią reakciją bei ginčus.

*************

Ir kas žino, kaip elgėsi tuo metu žydai Lenkijoje, nes Dirbtinis intelektas ėmė informaciją iš interneto.

 Bet faktas tas, kad prieškaryje Lenkijoje, tame tarpe aneksuotame Vilniuje, vyko žydų pogromai.

Kaip ir faktas tas, kad Lenkijos prezidentai lenkai, o mūsų kas .....

Na  o paskutinis, sprendžiant pagal jo elgesį, supernarcyzas, chamų chamas,  ne lietuvis ....

O Lietuvoje antisemitizmo niekada nebuvo ir nėra.

Ką beje tvirtina ir Izraelio žiniasklaida.

Ir, tikėkimės, kad a  la kurliansky  ir Co nepavyks jo sukelti.

 

****************************

 

Kodėl Lenkijoje 1946 m Kelxuose įvyko žydų pogromas"

1946 m. liepos 4 d. Kielcų pogromas įvyko dėl kelių susikaupusių priežasčių — antisemitizmo, pokarinio chaoso, gandų ir politinės įtampos. Tai buvo vienas žiauriausių pokario antisemitinių išpuolių Europoje po Holokaustas.

Pagrindinės priežastys:

• Senas antisemitizmas Lenkijoje
  Antisemitinės nuostatos egzistavo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Nors daugelis lenkų gelbėjo žydus, visuomenėje taip pat buvo paplitę stereotipai ir priešiškumas.
• „Kraujo šmeižto“ gandas
  Pogromą tiesiogiai sukėlė melagingas gandas, kad žydai pagrobė lenkų berniuką ritualinei žmogžudystei. Tai buvo viduramžiškas antisemitinis mitas, vadinamas „kraujo šmeižtu“. Berniukas vėliau prisipažino, kad istoriją išgalvojo.
• Pokario chaosas ir smurtas
  1946 m. Lenkija buvo nusiaubta karo:
• daug žmonių buvo ginkluoti,
• veikė pogrindinės grupės,
• trūko stabilios valdžios,
• visuomenėje buvo daug baimės ir nepasitikėjimo.
• Turto klausimas
  Sugrįžę žydai bandė atgauti savo namus ir verslus, kuriuos karo metu buvo užėmę kiti gyventojai. Tai sukėlė konfliktų ir priešiškumo.
• Politinis klimatas
  Tuo metu Lenkijoje įsitvirtino sovietų remiamas komunistinis režimas. Kai kurie žmonės klaidingai siejo žydus su komunizmu („žydų komunizmo“ stereotipas), nors dauguma žydų neturėjo nieko bendra su valdžia.
• Valdžios institucijų vaidmuo
  Per pogromą dalyvavo ne tik minia, bet ir kai kurie policijos bei kariuomenės nariai. Tai padidino aukų skaičių ir rodo, kad valstybė nesugebėjo apsaugoti žydų.

Per pogromą buvo nužudyta apie 42 žydai, dešimtys sužeista. Įvykis sukėlė didžiulį šoką pasaulyje ir paskatino daug likusių Lenkijos žydų emigruoti.

Istorikai iki šiol diskutuoja dėl kai kurių detalių:

• ar pogromas buvo spontaniškas,
• ar dalį smurto galėjo skatinti komunistinės saugumo struktūros propagandiniais tikslais.

Tačiau dauguma tyrėjų sutaria, kad pagrindinis veiksnys buvo gilus antisemitizmas kartu su pokario nestabilumu.

 

Kiek šiuo metu Lenkijoje žydų"

 

Šiuo metu Lenkija gyvenančių žydų skaičius priklauso nuo to, kaip skaičiuojama:

• pagal siaurą religinę / tautinę saviidentifikaciją — apie 9–10 tūkst. žmonių;
• pagal platesnius kriterijus (žydiška kilmė, bent vienas žydų tėvas ar senelis) — nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst.;
• 2021 m. Lenkijos surašyme apie 17 tūkst. žmonių nurodė žydišką tapatybę.

Didžiausios bendruomenės yra:

• Varšuva
• Krokuva
• Vroclavas
• Lodzė

Palyginimui:
prieš Antrasis pasaulinis karas Lenkijoje gyveno apie 3,3 milijono žydų — tai buvo viena didžiausių žydų bendruomenių pasaulyje. Dauguma jų buvo nužudyti per Holokaustas.

 

Ar Lenkijoje yra koks mors antisemitizmas?

Taip, antisemitizmas Lenkija egzistuoja ir šiandien, tačiau jo mastas labai skiriasi nuo tarpukario ar pokario laikų.

Keli svarbūs aspektai:

• Apklausos rodo, kad dalis visuomenės vis dar tiki senais stereotipais apie žydus arba palaiko sąmokslo teorijas.
• Internete ir kraštutinių nacionalistų aplinkoje pasitaiko antisemitinių komentarų, vandalizmo ar šūkių.
• Kartais kyla politinių ginčų dėl Holokaustas atminties ir lenkų vaidmens karo metu.

Tačiau kartu svarbu:

• smurtiniai antisemitiniai išpuoliai Lenkijoje šiandien yra reti;
• valstybė oficialiai remia žydų kultūros ir istorijos išsaugojimą;
• vyksta daug žydų kultūros renginių, pvz. Krokuvos žydų kultūros festivalis;
• POLIN muziejus Varšuvoje yra vienas svarbiausių Europos žydų istorijos muziejų.

Po komunizmo žlugimo žydų gyvenimas Lenkijoje netgi iš dalies atsigavo:

• atsikūrė bendruomenės,
• sinagogos,
• kultūros centrai,
• daugiau žmonių viešai kalba apie savo žydišką kilmę.

Vis dėlto istorinis klausimas tebėra jautrus, nes:

• prieš karą Lenkijoje gyveno milijonai žydų,
• per karą beveik visa bendruomenė buvo sunaikinta,
• o po karo liko gilios traumos ir tarpusavio nepasitikėjimas.

Panašių antisemitizmo apraiškų šiandien galima rasti daugelyje Europos šalių, ne tik Lenkijoje.

 

 

O Lietuvoje?

Taip, antisemitizmo apraiškų pasitaiko ir Lietuva, tačiau žydų bendruomenė čia yra maža, o atviras smurtas — retas.

Svarbiausi aspektai:

• Kartais pasitaiko:
• antisemitinių komentarų internete,
• vandalizmo prieš memorialus ar kapines,
• sąmokslo teorijų apie žydus,
• ginčų dėl istorinių asmenybių, kurie galėjo bendradarbiauti su naciais.
• Ypač jautri tema Lietuvoje yra:
• lietuvių dalyvavimas Holokaustas Lietuvoje,
• kai kurių partizanų ar veikėjų vertinimas.

Per Holokaustą buvo nužudyta apie 90–95 % Lietuvos žydų — tai vienas didžiausių sunaikinimo mastų Europoje. Prie nusikaltimų prisidėjo ne tik nacistinė Vokietija, bet ir dalis vietinių kolaborantų.

Tačiau kartu:

• Lietuvos valstybė oficialiai pripažįsta Holokausto tragediją;
• mokyklose apie tai mokoma;
• veikia Lietuvos žydų bendruomenė;
• tvarkomos sinagogos ir memorialai;
• Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus yra svarbus istorijos centras.

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje taip pat išaugo susidomėjimas litvakų istorija ir žydų paveldu, ypač Vilnius, Kaunas ir mažesniuose miesteliuose.

Taigi situacija šiandien nėra panaši į XX a. vidurio laikus, bet istorinės temos tebėra jautrios ir kartais kelia visuomenės ginčų.

 

Jei Remigijus Žemaitaitis būtų išrinktas Lietuva prezidentu, pasekmės priklausytų ne nuo vien jo kritikos Izraelis politikai, o nuo to, kaip jis elgtųsi eidamas pareigas ir kaip būtų vertinami jo vieši pasisakymai tarptautiniu mastu.

Svarbu atskirti du dalykus:

• Izraelio valdžios ar kariuomenės kritiką — tai savaime nėra antisemitizmas;
• antisemitinius pareiškimus apie žydus kaip tautinę ar religinę grupę — tai jau kita kategorija.

Dėl Žemaitaičio Lietuvoje kilo ginčų todėl, kad dalis jo pasisakymų buvo interpretuojami ne tik kaip Izraelio politikos kritika, bet ir kaip antisemitinių stereotipų kartojimas. Dėl to:

• jo pasisakymus nagrinėjo Lietuvos institucijos;
• juos kritikavo dalis politikų, istorikų ir žydų organizacijų;
• tačiau jis pats neigė esantis antisemitas ir teigė kritikuojantis Izraelio veiksmus.

Jeigu toks politikas taptų prezidentu, galimi keli scenarijai:

• vidaus politikoje:
• dalis visuomenės tai laikytų protestu prieš „politkorektiškumą“;
• kita dalis baimintųsi reputacinės žalos Lietuvai.
• užsienio politikoje:
• santykiai su Izraeliu galėtų tapti įtemptesni;
• daugiau dėmesio skirtų tarptautinė žiniasklaida ir organizacijos.
• praktikoje:
• prezidento galias riboja Konstitucija, Seimas ir tarptautiniai įsipareigojimai;
• todėl vien prezidento retorika automatiškai nekeičia valstybės santvarkos ar įstatymų.

Demokratijoje žmonės gali turėti labai skirtingas nuomones apie:

• Izraelio–Palestinos konfliktą,
• Holokausto atmintį,
• tautinę politiką.

Tačiau svarbu, kad kritika būtų nukreipta į konkrečius valstybės veiksmus ar politikus, o ne į tautinę ar religinę grupę apskritai.

 

Prašau tikslios pogromo Kelcuose datos, ir kr randasi kelci, kurioje dalyje?

Kielcų pogromas įvyko 1946 m. liepos 4 d..

Kielcai yra:

• pietryčių–centrinėje Lenkija dalyje,
• maždaug tarp Varšuva ir Krokuva,
• Šventokšysko (Świętokrzyskie) vaivadijos sostinė.

Pogromas prasidėjo po melagingo kaltinimo, kad žydai pagrobė lenkų berniuką. Per išpuolį buvo nužudyta apie 42 žydai ir keli lenkai, bandę juos ginti.

 

Kas dabar nutiktų Lenkijoje, jeigu pvz, žydai lenkus pavadintų lenkžudžiais, pareikštų, kad nekenčia lenkų -t, y. kaip Lietuvoje? Glaustai.

Jei Lenkija viešai būtų sistemingai vartojami įžeidžiantys apibendrinimai apie lenkus kaip tautą („lenkžudžiai“, „nekenčiame lenkų“ ir pan.), reakcija greičiausiai būtų labai aštri:

• stiprus visuomenės ir žiniasklaidos pasipiktinimas;
• politikų reakcijos;
• galimi teisminiai procesai dėl neapykantos kurstymo ar tautinės nesantaikos;
• didelė reputacinė krizė tai organizacijai ar asmeniui.

Tačiau svarbu:

• Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, pavieniai emocingi ar kontroversiški pasisakymai paprastai nelaikomi visos tautinės grupės pozicija.
• Kritika valstybei ar istorijai nėra tas pats, kas neapykanta tautai.

********************************************** .

Formos viršus

 

Formos apačia

 

 

 

Atėjo į galvą mintis ...

Jau pasauliniu mastu diskutuojant apie tai, kad Rusija gali pulti Pabaltijį, man į galvą atėjo keistoka mintis, kuriai pagrindą  davė Moldovos ir Armėnijos  kandidatavimas į ES narius.

Todėl pas Dirbtinį intelektą pasitikslinau:

Kas priklauso Nepriklausomų valstybių sąjungai?

Ir štai ką gavau:

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) yra regioninė organizacija, susikūrusi po Sovietų Sąjungos žlugimas. Šiuo metu jai priklauso šios valstybės:

• Rusija
• Baltarusija
• Kazachstanas
• Kirgizija
• Tadžikistanas
• Uzbekistanas
• Azerbaidžanas
• Armėnija
• Moldova

Anksčiau NVS narė buvo ir Ukraina, tačiau ji niekada pilnai neratifikavo narystės ir po 2014 m. faktiškai pasitraukė iš organizacijos veiklos.

Turkmėnistanas dalyvauja kaip asocijuota narė.

Tuo tarpu Gruzija pasitraukė iš NVS 2009 m. po karo su Rusija.

-------------------------

Tada Dirbtinį intelektą paklausiau:

 

Kaip su Moldovos ir Armėnijos stojimu į ES

 

Ir štai ką gavau“

 

Moldova ir Armėnija turi gana skirtingą santykį su Europos Sąjunga.

• Moldova oficialiai yra ES kandidatė nuo 2022 m. Ji aktyviai siekia narystės, vykdo reformas ir 2024 m. pradėjo stojimo derybas su ES. Šalis orientuojasi į europinę integraciją, nors susiduria su iššūkiais dėl korupcijos, ekonomikos ir Padniestrės konflikto.
• Armėnija kol kas nėra oficiali kandidatė į ES. Ji bendradarbiauja su ES pagal partnerystės sutartis, tačiau tuo pačiu priklauso Rusijos vadovaujamai Eurazijos ekonominė sąjunga ir ilgą laiką buvo stipriai priklausoma nuo Rusijos saugumo srityje. Po pastarųjų konfliktų Kaukaze Armėnija pradėjo aktyviau ieškoti artimesnių ryšių su Europa, bet oficialaus stojimo proceso dar nėra.

Taigi:

• Moldova — kandidatė ir jau derasi dėl narystės.
• Armėnija — bendradarbiauja su ES, bet kandidatės statuso neturi.

---------------------------------------------

Kad Nepriklausomų valstybių sąjunga su Rusija priešakyje yra TTDRS palikuonis anokia čia naujiena.

Taigi pasirodo, kad tai visiškai ne kliūtis siekti narystės  ES

 

Taigi šalies saugumo tikslu kas nutiktų, jeigu Lietuva pasiprašytų į NVS?

Į tai Dirbtinis intelektas atsakė:

Jei turėjote omenyje Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS), tai teoriškai Lietuva galėtų bandyti prisijungti, bet praktiškai tai būtų labai politiškai prieštaringa ir sukeltų rimtą reakciją tiek Europos Sąjunga, tiek NATO viduje.

Jei Lietuva staiga nuspręstų stoti į NVS:

• tai būtų vertinama kaip didelis geopolitinis posūkis;
• kiltų klausimų dėl Lietuvos užsienio politikos krypties ir saugumo politikos;
• galėtų atsirasti politinė įtampa su ES partneriais;
• bet automatinio pašalinimo iš ES dėl vien narystės NVS nebūtų.

***********************************

O kas būtų – galimai Rusija Lietuvos  nepultų ...

Atrodytų, kad tokia mintis  beprotiška, betgi argi NVS narių kandidatavimas į ES nėra tas pats ????

 

Energetinis teroras ........

Žinodamas, kad Civilinis kodeksas nustato:

Abonentas, kai jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia.

 

O Šilumos ūkio įstatymas  tai patvirtina:

Šildymo sezonas – laikotarpis, kuriuo užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidutinė vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose ir kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą.

 

Šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeidžiant nustatytų higienos normų, išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų sprendimais

.

Buvau įsitikinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybė tai žino ir vykdo.

O vyriausybės atstovas Vilniaus  apskrityje tai kontroliuoja.

Tačiau pasirodo, kad klydau, nes buvau primiršęs, kad gyvename neteisinėje valstybėje.

Betgi yra dar ir LIETUVOS RESPUBLIKOS  SAVIVALDYBIŲ   DMINISTRACINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMAS   m kuris  nustato:

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą atliekančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų įgaliojimus  ir įgaliojimų įgyvendinimo tvarką.

 Įstatymas nustato, kad savivaldybių administracinės veiklos priežiūrą  vykdo  Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, Vyriausybės atstovas, atliekantis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra  .prižiūrintis, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.

Kaip sakoma, parašyta –padaryta.

Tiktai kas užtikrins, kad tie atstovai žino bent Konstituciją ir  Civilinį kodeksą  ......

 

O tuo tarpu yra, kaip yra ...

Šiuo atveju tai  energetinis teroras ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisinė prostraciją.

Ir beje a ne tik šiuo atveju.

 

*********** 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

MERAS

 POTVARKIS

DĖL 2025–2026 METŲ ŠILDYMO SEZONO PABAIGOS

 

2026 m. balandžio 30 d.   Nr. 955-615/26

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 13 straipsniu:

1. N u s t a t a u, kad:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybėje 2025–2026 metų šildymo sezonas baigiamas 2026 m. gegužės 4 d. gyvenamuosiuose namuose, administraciniuose pastatuose, bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

1.2. šildymo išjungimo darbus organizuoja gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, pastatų savininkai, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai;

1.3. šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, išjungdami šildymą pastatuose iki kito šildymo sezono pradžios, privalo užtikrinti patikimą pastatų šildymo sistemų ir papildymo linijų atjungimą, kad pastatų šildymo sistemos būtų apsaugotos nuo padidinto slėgio pastatų šilumos punktų įvaduose ne šildymo sezono metu.

2. P a v e d u Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjui kontroliuoti, kaip vykdomas šis potvarkis.

 

Meras        Valdas Benkunskas

------------------------------------------------

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS

POTVARKIS

DĖL ŠILDYMO SEZONO PABAIGOS 

2026 m. balandžio   d. Nr. M22-

Vilnius

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 61 punktu, atsižvelgdamas į prognozuojamus šiltus orus,

nustatau 2025–2026 metų šildymo sezono pabaigą Vilniaus rajone nuo 2026 m. balandžio 30 d.

  

Savivaldybės meras                              Robert Duchnevič

 -------------------------------------------------------

 

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS

POTVARKIS

DĖL 2025-2026 METŲ ŠILDYMO SEZONO PABAIGOS

2026 m. balandžio 30 d. Nr. MPV-(2.1 E)-364

Šalčininkai

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu bei remdamasis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 61 ir 62 punktais, atsižvelgdamas į faktinę vidutinę lauko oro temperatūrą:

1. N u s t a t a u:

1.1. Šalčininkų rajono teritorijoje 2025-2026 metų šildymo sezono pabaigą nuo 2026 m. balandžio 30 d.

1.2. Nuo 2026 m. balandžio 30 d. nutraukti šilumos tiekimą:

1.2.1. ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

1.2.2. viešuosiuose administraciniuose pastatuose;

1.2.3. daugiabučiuose namuose esančiuose butuose ir kitose patalpose.

1.3. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pratęsimo, jeigu tam pritaria dauguma namo butų ir kitų patalpų savininkų, teisės aktų nustatyta tvarka informavę šilumos tiekėją.

1.4. Šilumos vartotojai, kurie už šilumą atsiskaito pagal šilumos apskaitos prietaisus, išskyrus švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas, turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos ar pratęsimo, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka informavę šilumos tiekėją.

2. P a v e d u  Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui Viktorui Jereminovič su potvarkiu supažindinti šilumos tiekėjus ir seniūnus.

3. P a v e d u Informacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Irenai Kolosovskai potvarkį paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir viešai.

4. Į p a r e i g o j u  Komunalinio ūkio skyriaus vedėją  Romualdą Monkevič kontroliuoti šio potvarkio įgyvendinimą.

Šis potvarkis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 Meras                                                          Zdzislav Pal

 

-----------------------------------------