Atsakymas parodys ir potenciją, ir kompetenciją .....

 

Sukaitau Aplinkos ministerijos naujienas:

 

Aplinkos ministerija primena: nuo liepos 1 d. daugiabučių namų savininkų laukia svarbūs pokyčiai

 Daugiabučių namų savininkams dėl nustatytos jų namo vidutinės, patenkinamos, blogos ar labai blogos techninės būklės nuo š. m. liepos 1 d. gali tekti  kaupti lėšas pagal didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, jeigu nebus parengtas namo atnaujinimo pagal privalomuosius reikalavimus priemonių ilgalaikis planas.

Nuo šios dienos įsigalioja Vyriausybės nutarimo „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostata, kad minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus susietas su pastato technine būkle, t. y. bus padidintas tiek kartų, koks nustatytas pastato techninės būklės koeficientas: būklė gera – 1 (tarifas nesikeis), būklė patenkinama arba vidutinė – 2, būklė bloga – 3, būklė labai bloga ir būklė kritinė – 4.

Kuriame paminėtas Vyriausybės nutarimas, ir man į galvą ateina mintis paklausti Dirbtinį intelektą, kas yra Vyriausybė.

ii

Vyriausybė – tai valstybės institucija, kuri vykdo šalies valdymą ir įgyvendina įstatymus.

Trumpai ir paprastai:
👉 Vyriausybė rūpinasi, kad valstybė veiktų kasdien – ekonomika, švietimas, sveikatos apsauga, saugumas ir pan.

Pagrindinės funkcijos:

• Įgyvendina įstatymus, kuriuos priima parlamentas
• Valdo valstybės biudžetą
• Organizuoja viešąsias paslaugas (mokyklas, ligonines ir kt.)
• Priima sprendimus dėl šalies vidaus ir užsienio politikos

Kas sudaro vyriausybę?

Dažniausiai:

• Ministras pirmininkas (vadovas)
• Ministrai (pvz., finansų, švietimo, sveikatos)

Jei nori, galiu paaiškinti dar paprasčiau arba pateikti pavyzdžių 👍

Kaip priimami Vyriausybės nutarimai?

Vyriausybės nutarimai priimami pagal aiškią tvarką. Štai kaip tai vyksta Lietuvoje:

1. Parengiamas projektas

• Nutarimo projektą parengia ministerija ar kita valstybės institucija
• Projektas derinamas su kitomis institucijomis (pvz., kitomis ministerijomis)

2. Svarstymas Vyriausybėje

• Projektas įtraukiamas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę
• Posėdyje ministrai jį aptaria, gali siūlyti pakeitimus

3. Balsavimas

• Nutarimas priimamas balsuojant
• Paprastai reikia daugumos ministrų pritarimo

4. Pasirašymas

• Priimtą nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas
• Taip pat dažnai pasirašo atitinkamas ministras

5. Paskelbimas

• Nutarimas paskelbiamas oficialiai (Teisės aktų registre)
• Tik tada jis įsigalioja (arba nuo nustatytos datos)

---

 

Tokiu būdu šis Vyriausybės nutarimas priimtas daugumos ministrų pritarimu.

 

Nors ir esama ministrė priimant šį Vyriausybės nutarimą nedalyvavo, vis tik  ji yra TEISINGUMO MINSTRĖ.

Todėl ji ir paprašyta  informacijos pagal jos kompetenciją:

Kaip vertinate Vyriausybės nutarimo neatitikimą Civiliniam kodeksui.

Kokių priemonių imsitės teisėtumui atstatyti.

 

....... Taigi atsakymas parodys jos ir ministrės potenciją, ir kompetenciją  ....

 

Gal todėl ????

 

 Nežinau, ką skelbė žiniasklaida apie mitingą prie Seimo, tačiau man, žiūrint jo foto, pasidarė keista..

 Mitinguoja saujelė žmonių.

Tiesa jų tautybė neaiški, mes   virš susitrinkusių plevėsuoja dvi Litvinų  vėliavos ....

 

O policijos tiek, lyg  mitinguotų Hamas šalininkai, kurią praeitas sionistų valdomas  bburatinų Seimas paskelbė teroristine organizacija, kaip kad  Rusija Ukrainos Azovo batalioną ...

 Ir kadangi taip ir nesupratau kas ten vyko,   man į galvą atėjo  mintis  kai ką sužinoti.

 Taip ir atsirado šis laiškas:

 

  

  Prezidento kanceliarijai                                     2026-03-28   Nr26-1

 

  DĖl  krato apsaugos ministro inauguracijos

 

    Remiantis krašto apsaugos ministerijos 1993 10 27 nuostatais,    skeptrą krašto  apsaugos ministrui  įtaikia Prezidentas.

   Tuo tarpu, krašto apsaugos ministro R. Kauno inauguracijos metu skeptrą  jam perdavė buvusi ministrė (Priedas 1)..

Beje beveik prieš mėnesį atleista.

Tarsi ji būtų skeptrą išsinešusi išeidama iš ministerijos.

 

Ryšium su tuo prašau informacijos:

Kodėl skeptro krašto apsaugos ministrui R. Kaunui neperdavė Prezidentas? Kodėl nedalyvavo jo inauguracijoje?

 

 

 

Gal todėl Jo Kilnybė ignoravo savo patvirtinto ministro inauguraciją, kad jam, šalies vadovui,  apmaudu, kad jis neturi skeptro – šalies  valdovui būtino rekvizito ...

 O ministras turi ......

Taigi įdomu bus sužinoti ir man ir visuomenei.

Svarbu kad Izraelis atsiimtų Dievo žydams pažadėtą žemę.

 

Užsienio žiniasklaidoje  buvo labai trumpai paminėta, kad jeigu Irane bus bombarduojami energetikos objektai, tada Iranas bombarduos  Izraelio ir Persijos įlankos šalių vandens gėlinimo struktūrą.

Ir labai panašu, kad tai paveikė Trampą.

 

Todėl ir Dirbtinis intelektas buvo paprašytas pateikti kokį vandenį vartoja karo apimtos šalys:

 

Pateikiu kiek įmanoma tikslų, procentinį palyginimą (atskiriant bendrą vandens tiekimą ir geriamą vandenį, nes tai skiriasi):

---

🇮🇱 Izraelis

• ~50 % viso vandens → gėlintas
• ~70–80 % geriamo (buitinio) vandens → gėlintas
• Likusi dalis:
• ~20–30 % → požeminis vanduo + ežerai
• didelė dalis nuotekų perdirbama (bet ne tiesiogiai geriamam vandeniui)

👉 Santrauka:

• Gėlintas: ~70–80 % (geriamas)
• Natūralus: ~20–30 %

---

🇮🇷 Iranas

Iranas labai skiriasi nuo Persijos įlankos šalių:

• ~90–95 % vandens → natūralūs šaltiniai:
• upės
• požeminis vanduo
• <5 % → gėlintas (tik pakrantėse, ribotai)

👉 Santrauka:

• Gėlintas: ~1–5 %
• Natūralus: ~95 %+

📌 Priežastis: Iranas turi upių ir kalnų (pvz., Zagroso regionas), todėl mažiau priklausomas nuo jūros.

---

Štai TOP šalys, kurios labiausiai priklauso nuo jūros vandens gėlinimo (pagal geriamą/buitinį vandenį):

---

🌍 TOP 5 priklausomybė nuo gėlinimo

🥇 1. Kuveitas

• ~90–100 % geriamo vandens → gėlintas
• Be gėlinimo šalis praktiškai negalėtų egzistuoti
  👉 Viena labiausiai priklausomų pasaulyje

---

🥈 2. Kataras

• ~95–99 % → gėlintas
• Beveik visas vanduo ateina iš jūros

---

🥉 3. Jungtiniai Arabų Emyratai

• ~90 %+ → gėlintas
• Dideli miestai kaip Dubajus visiškai priklauso nuo šios sistemos

---

4. Bahreinas

• ~90 %+ → gėlintas
• Natūralių vandens išteklių beveik nėra

---

5. Saudo Arabija

• ~70–90 % (miestuose) → gėlintas
• Taip pat viena didžiausių gėlinimo infrastruktūrų pasaulyje

---

🏅 „Beveik topu“ (labai aukštas lygis)

Izraelis

• ~70–80 % geriamo vandens → gėlintas
  👉 Skirtumas: dar turi reikšmingų natūralių šaltinių

---

Omanas

• ~60–80 % → gėlintas
• Miestuose – dar daugiau

---

🧠 Kas bendro šiose šalyse?

• Labai mažai:
• upių
• kritulių
• Labai karštas klimatas ☀️
• Greitai augantys miestai

👉 Todėl jos tapo pasaulio lyderėmis gėlinimo technologijose.

---

⚠️ Įdomus (ir svarbus) aspektas

Tokios šalys:

• yra labai priklausomos nuo elektros ir infrastruktūros
• jei sustotų gėlinimo gamyklos:
• vandens atsargos užtektų tik kelioms dienoms

---

---

Kas nutiktų, jeigu Iranas pradėtų atakuoti vandens gėlinimo struktūrą.

 

Trumpai: pasekmės būtų labai rimtos ir greitos, ypač Persijos įlankos šalims, kurios beveik visiškai priklauso nuo gėlinimo.

Paaiškinu ramiai ir realistiškai 👇

---

🌍 Kur tai būtų pavojingiausia?

Didžiausia rizika šalims:

• Kuveitas
• Kataras
• Jungtiniai Arabų Emyratai
• Bahreinas

👉 nes jos gauna ~90–100 % geriamo vandens iš gėlinimo.

---

⏱️ 1. Labai greitas vandens trūkumas

• Šios šalys paprastai turi tik kelių dienų–savaičių vandens atsargas.
• Jei gamyklos sustotų:
• vandens tiekimas miestuose pradėtų strigti per kelias dienas.

👉 Tai viena greičiausių infrastruktūrinių krizių, kokia įmanoma.

---

🏙️ 2. Miestų gyvenimas sustotų

Tokiuose miestuose kaip Dubajus ar Doną:

• nebūtų:
• geriamo vandens
• vandens higienai
• užsidarytų:
• ligoninės (ar veiktų ribotai)
• mokyklos
• verslai

👉 modernūs miestai be vandens negali funkcionuoti.

---

🚨 3. Humanitarinė krizė

• prasidėtų:
• panika
• vandens kaupimas
• kainų šuoliai
• reikėtų:
• skubiai gabenti vandenį laivais ar cisternomis

👉 bet tai labai ribotas sprendimas milijoniniams miestams.

---

⚡ 4. Energetikos ir ekonomikos poveikis

• gėlinimo gamyklos glaudžiai susijusios su:
• elektrinėmis
• pažeidimai sukeltų:
• elektros tiekimo sutrikimus
• pramonės sustojimą

👉 regionas patirtų didelį ekonominį šoką.

---

🌐 5. Tarptautinė reakcija

Jei, tarkim, Iranas atakuotų tokią infrastruktūrą:

• tai būtų laikoma:
• kritinės infrastruktūros ataka
• tikėtina:
• greita tarptautinė ekskavaciją
• karinis atsakas

👉 nes vanduo = gyvybiškai svarbus išteklius.

---

🇮🇱 O kaip Izraelis?

• taip pat pažeidžiamas, bet:
• turi įvairesnius šaltinius
• pažangią apsaugą
• vis tiek:
• dideli sutrikimai būtų labai juntami

---

🧠 Esminė išvada

• Persijos įlankos šalys yra:
  👉 vienos labiausiai pažeidžiamų pasaulyje infrastruktūriškai
• Gėlinimas joms yra:
  👉 ne patogumas, o egzistencinis pagrindas

---

Tokiu būdu yra tikimybė, kad   tai gali nutikti.

Nes sionistams tai visiškai nesvarbu, svarbu, kad Izraelis atsiimtų  Dievo žydams pažadėtą žemę.

Ne mūsų valstybės interesas ....

 

Frankfurtas. Vokietijos chemijos pramonės milžinė BASF ketvirtadienį oficialiai atidarė stambų gamybos kompleksą Kinijoje. 8,7 mlrd. Eur vertės kompleksas, esantis Džandziango mieste, Guandongo provincijoje, užima apie 4 kv. km plotą. Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/rinka/vokietijos-chemijos-pramones-milzine-pleciasi-kinijoje

 

O ką žino Dirbtinis intelektas apie ekonominis Rusijos ir Kinijos santykius?

  

Vokietijos ir Kinijos ekonominiai santykiai yra vieni svarbiausių pasaulyje, nes abu šie ekonominiai centrai – Vokietija ir Kinija – priklauso didžiausioms pasaulio ekonomikoms

Jų bendradarbiavimas yra intensyvus, bet kartu ir sudėtingas.

---

📊 Prekyba ir investicijos

• Kinija jau daugelį metų yra viena svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių (dažnai net pirmoje vietoje).
• Vokietija eksportuoja į Kiniją:
• automobilius ir jų dalis
• pramonės įrangą
• chemijos produktus
• Iš Kinijos importuoja:
• elektroniką
• tekstilę
• vartojimo prekes

Didelės Vokietijos įmonės, tokios kaip Volkswagen, BMW ir Siemens, turi dideles investicijas Kinijoje ir ten generuoja reikšmingą dalį savo pajamų.

---

🏭 Pramoninis bendradarbiavimas

• Vokietijos stiprybė – aukštos kokybės inžinerija ir pramonė.
• Kinija – pasaulinė gamybos bazė ir sparčiai auganti technologijų kūrėja.

Dėl to susiformavo abipusiai naudingas modelis:

• Vokietija tiekia technologijas ir know-how
• Kinija suteikia rinką ir gamybos mastą

---

🧭 Apibendrinimas

Vokietijos ir Kinijos ekonominiai santykiai yra:

• labai glaudūs ir ekonomiškai svarbūs
• bet vis labiau veikiami geopolitikos ir saugumo klausimų

👉 Tai partnerystė, kuri tuo pačiu yra ir bendradarbiavimas, ir konkurencija.

---

Kinija ne kartą yra pateikusi didelius užsakymus „Airbus“ lėktuvams (kartais skaičiai svyruoja apie ~100–150 orlaivių vienu sandoriu). Tokie užsakymai paprastai apima:

• Airbus A320neo šeimos lėktuvus (trumpiems ir vidutiniams skrydžiams)
• kartais ir Airbus A350 (ilgiems skrydžiams)

Tokio masto pirkimai dažnai siekia dešimtis milijardų eurų.

---

🇩🇪 Kodėl tai svarbu Vokietijai?

Nors „Airbus“ yra europinė kompanija, Vokietija yra viena pagrindinių jos dalių:

• didelė dalis gamybos vyksta Vokietijoje
• tūkstančiai darbo vietų priklauso nuo tokių užsakymų
• stiprinamas eksportas

👉 Todėl Kinijos užsakymai tiesiogiai naudingi Vokietijos ekonomikai.

---

🧭 Politinis aspektas

Tokie sandoriai nėra tik verslas:

• dažnai jie sudaromi per aukšto lygio vizitus
• naudojami kaip diplomatinių santykių ženklas
• kartais signalizuoja apie Kinijos santykius su Europa

Pvz., kai santykiai su Jungtinės Amerikos Valstijos įtempti, Kinija gali labiau bendradarbiauti su Europa.

---

⚖️ Airbus vs Boeing

Tokie užsakymai taip pat reiškia konkurenciją su Boeing:

• Kinija dažnai balansuoja tarp dviejų gamintojų
• politinė įtampa gali paveikti, kam teikiami užsakymai

---

🔮 Ką tai rodo?

„120 lėktuvų“ tipo sandoris simbolizuoja:

• stiprius ekonominius ryšius tarp Kinijos ir Europos
• Vokietijos priklausomybę nuo eksporto
• geopolitikos įtaką verslui

• ---

 „“ Vokietijos priklausomybę nuo eksporto“ taip mano Dirbtinis intelektas

.O  tuo metu Trampas muitais kovoja už tai .....

O kokie gi  Lietuvos santykiai su Kinija???

 

Beveik kaip su Baltarusija ....

 Kodėl taip vyksta?

  Kur valstybes interesas, kaip Vokietijoje.

 

Be abejo valstybės interesas mūsų užsienio politikoje yra, tiktai ne mūsų valstybės interesas.