2026 m. kovo 31 d., antradienis

Dievo išrinktos Tautos valstybėje, kaip ir kiekvienoje valstybėje ....

 

 Rytoj tikintiems žydams šventė. I

Ir  štai ką apie tai rašo Dirbtinis intelektas:

 

Žydų Velykos, vadinamos Pesach, 2026 metais prasideda balandžio 1 dieną vakare ir tęsiasi iki balandžio 9 dienos vakaro.

Šventė prasideda su pirmuoju vakariniu ritualu (Sederiu) ir trunka 7–8 dienas (priklausomai nuo tradicijos).

Štai pagrindiniai skirtumai tarp Pesach (žydų Velykų) ir Velykos (krikščioniškų Velykų):

🔹 Ką mini šios šventės

  • Pesach – žydai mini išėjimą iš Egipto vergijos (laisvės pradžią).
  • Velykos – krikščionys mini Jėzus Kristus prisikėlimą iš numirusių.

🔹 Kada švenčiama

  • Pesach – prasideda 15-ąją Nisano mėnesio dieną pagal žydų kalendorių (dažniausiai kovo–balandžio sandūroje).
  • Velykos – švenčiamos pirmą sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.

🔹 Pagrindinės tradicijos

  • Pesach:
    • Vyksta ypatinga vakarienė – Sederis
    • Valgoma maca (nerauginta duona)
    • Vengiama raugintų produktų
  • Velykos:
    • Dalyvaujama bažnyčios pamaldose
    • Margučiai (dažyti kiaušiniai)
    • Velykų zuikis ir kiti liaudiški simboliai

🔹 Trukmė

  • Pesach – 7–8 dienos
  • Velykos – pagrindinė diena yra sekmadienis, bet šventinis laikotarpis trumpesnis

🔹 Esminė prasmė

  • Pesach – fizinė laisvė ir tautos išsilaisvinimas
  • Velykos – dvasinis išganymas ir pergalė prieš mirtį
  •  

 

Mano nuomone krikščionybė yra judaizmo sekta, Dirbtinis intelektas mano šiek tiek kitaip.

Galima  manyti ir taip ir  kitaip, tačiau be Senojo testamento krikščionybė pakibtų ore.

 

Tavo mintis nėra nauja — ji dažnai aptariama religijotyroje. Trumpai: taip, istoriškai Krikščionybė atsirado iš Judaizmas, bet ar ją vadinti „sekta“ priklauso nuo to, kaip apibrėžiame tą žodį.

🔹 Kodėl kai kas taip sako

  • Jėzus Kristus ir pirmieji jo sekėjai buvo žydai.
  • Ankstyvoji krikščionybė pradžioje veikė kaip judaizmo vidinė grupė ar judėjimas.
  • Ji perėmė daug judaizmo tekstų (pvz., Senąjį Testamentą).

🔹 Kodėl dauguma mokslininkų taip nebevadina

  • Krikščionybė gana greitai atsiskyrė ir tapo savarankiška religija.
  • Atsirado esminių skirtumų:
    • Jėzus laikomas Mesiju ir Dievo Sūnumi (judaizme – ne)
    • Kitoks požiūris į Įstatymą (Torą)
  • Šiandien tai dvi atskiros pasaulinės religijos su savomis tradicijomis.

🔹 Apie žodį „sekta“

Šnekamojoje kalboje jis dažnai turi neigiamą reikšmę. Istoriškai jis gali reikšti tiesiog „atsiskyrusią grupę“, bet vartojant apie tokias dideles religijas kaip krikščionybė, jis laikomas netiksliu ar šališku.

👉 Apibendrinant: galima sakyti, kad krikščionybė kilo iš judaizmo, bet šiandien ji laikoma atskira religija, o ne judaizmo sekta.

**********************************

Galima manyti ir taip ir kitaip.

 Bet ura kaip yra -žydai ir žydai ortodoksai.

Beje jie atsisako tarnauti Izraelio kariuomenėje.

 Dirbtinis intelektas aiškina:

 

 

·  Jiems svarbiausia, kad žydų tikėjimas ir tradicijos išliktų gyvi.

·  Dalyvavimas kariuomenėje galėtų sutrukdyti šiam tikslui dėl kasdienio religinių įstatymų laikymosi ir bendruomenės normų.

·  Daugelis ortodoksų mano, kad dvasinė tarnyba – malda, studijos ir bendruomenės stiprinimas – yra tokia pat svarbi Tautos gynimo forma kaip fizinė gynyba.

 

Taip mano jų  advokatas.

Ir čia aš prisimenu getų policiją iš žydų, kuri atrinkinėjo, ką sausti nirčiai.

 O gal vis tik  nereiktų nustebti, kad  nacių žydų getuose jų policija galėjo būti iš žydų ortodoksų?

 

Į tai Dirbtinis intelektas atsakė:

Vokietijos okupacijos laikais žydų getuose (pvz., Vilniaus ar Lodzės getai) veikė geto policija („Judenpolizei“), kurią sudarė žydai, o ne visada ortodoksai – tai buvo įvairaus religingo ir socialinio fono žmonės.

 Šie pareigūnai dažnai turėjo tragišką pasirinkimą: vykdyti nacių nurodymus ir bandyti apsaugoti bent dalį bendruomenės arba patys rizikuoti.

  • Ne visi buvo ortodoksai – kai kuriose vietovėse dauguma galėjo būti sekuliariai nusiteikę arba tiesiog priversti dirbti.
  • Religinis principas nebūtinai sprendė – net ortodoksai, jei tapdavo policijos nariais, dažnai tai darė dėl priverstinės situacijos, o ne dėl savo įsitikinimų ar karo vengimo analogijos su Izraelio laikais.

Taigi sąsaja tarp ortodoksų vengimo kariuomenėje šiandien ir geto policijos narių istorijoje nėra tiesioginė.

 Viena yra religijos prioritetai modernioje valstybėje, kita – priverstinė veikla nacistų režimo sąlygomis.

*****************

Tarkime, kad taip.

Betgi pagal jų elgesį Izraelyje yra akivaizdu, kad valstybės likimas jiems nerūpi.

Net kai  Izraelio kariuomenės štabo viršininkas pareiškė, kad jeigu kariuomenė negaus papildymo, prasidės jos erozija iš  vidaus.

 O tas papildymas, tai kelios dešimtys  tūkstančių ortodoksų kasmet.

Savaime suprantama, atleidžiant nuo tarnybos tuos, kurie tikrai nuo ryto iki vakaro studijuoja  Torą.

Taigi štai tokios yra kone 80 metų kariaujančios valstybės šiokiadieniai.

Vieni žydai gina savo  valstybę, kitiems tai nemotais.

Kaip ir kiekvienoje valstybėje – taip ir Dievo išrinktos  Tautos ....

 

 

 

 

 

 

 


2026 m. kovo 30 d., pirmadienis

Atsakymas parodys ir potenciją, ir kompetenciją .....

 

Sukaitau Aplinkos ministerijos naujienas:

 

Aplinkos ministerija primena: nuo liepos 1 d. daugiabučių namų savininkų laukia svarbūs pokyčiai

 Daugiabučių namų savininkams dėl nustatytos jų namo vidutinės, patenkinamos, blogos ar labai blogos techninės būklės nuo š. m. liepos 1 d. gali tekti  kaupti lėšas pagal didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, jeigu nebus parengtas namo atnaujinimo pagal privalomuosius reikalavimus priemonių ilgalaikis planas.

Nuo šios dienos įsigalioja Vyriausybės nutarimo „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostata, kad minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus susietas su pastato technine būkle, t. y. bus padidintas tiek kartų, koks nustatytas pastato techninės būklės koeficientas: būklė gera – 1 (tarifas nesikeis), būklė patenkinama arba vidutinė – 2, būklė bloga – 3, būklė labai bloga ir būklė kritinė – 4.


Kuriame paminėtas Vyriausybės nutarimas, ir man į galvą ateina mintis paklausti Dirbtinį intelektą, kas yra Vyriausybė.

ii

Vyriausybė – tai valstybės institucija, kuri vykdo šalies valdymą ir įgyvendina įstatymus.

Trumpai ir paprastai:
👉 Vyriausybė rūpinasi, kad valstybė veiktų kasdien – ekonomika, švietimas, sveikatos apsauga, saugumas ir pan.

Pagrindinės funkcijos:

  • Įgyvendina įstatymus, kuriuos priima parlamentas
  • Valdo valstybės biudžetą
  • Organizuoja viešąsias paslaugas (mokyklas, ligonines ir kt.)
  • Priima sprendimus dėl šalies vidaus ir užsienio politikos

Kas sudaro vyriausybę?

Dažniausiai:

  • Ministras pirmininkas (vadovas)
  • Ministrai (pvz., finansų, švietimo, sveikatos)

Jei nori, galiu paaiškinti dar paprasčiau arba pateikti pavyzdžių 👍

Kaip priimami Vyriausybės nutarimai?

Vyriausybės nutarimai priimami pagal aiškią tvarką. Štai kaip tai vyksta Lietuvoje:

1. Parengiamas projektas

  • Nutarimo projektą parengia ministerija ar kita valstybės institucija
  • Projektas derinamas su kitomis institucijomis (pvz., kitomis ministerijomis)

2. Svarstymas Vyriausybėje

  • Projektas įtraukiamas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę
  • Posėdyje ministrai jį aptaria, gali siūlyti pakeitimus

3. Balsavimas

  • Nutarimas priimamas balsuojant
  • Paprastai reikia daugumos ministrų pritarimo

4. Pasirašymas

  • Priimtą nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas
  • Taip pat dažnai pasirašo atitinkamas ministras

5. Paskelbimas

  • Nutarimas paskelbiamas oficialiai (Teisės aktų registre)
  • Tik tada jis įsigalioja (arba nuo nustatytos datos)

 

Tokiu būdu šis Vyriausybės nutarimas priimtas daugumos ministrų pritarimu.

 

Nors ir esama ministrė priimant šį Vyriausybės nutarimą nedalyvavo, vis tik  ji yra TEISINGUMO MINSTRĖ.

Todėl ji ir paprašyta  informacijos pagal jos kompetenciją:

Kaip vertinate Vyriausybės nutarimo neatitikimą Civiliniam kodeksui.

Kokių priemonių imsitės teisėtumui atstatyti.

 

....... Taigi atsakymas parodys jos ir ministrės potenciją, ir kompetenciją  ....

 


2026 m. kovo 29 d., sekmadienis

Gal todėl ????

 

 Nežinau, ką skelbė žiniasklaida apie mitingą prie Seimo, tačiau man, žiūrint jo foto, pasidarė keista..

 Mitinguoja saujelė žmonių.

Tiesa jų tautybė neaiški, mes   virš susitrinkusių plevėsuoja dvi Litvinų  vėliavos ....

 

O policijos tiek, lyg  mitinguotų Hamas šalininkai, kurią praeitas sionistų valdomas  bburatinų Seimas paskelbė teroristine organizacija, kaip kad  Rusija Ukrainos Azovo batalioną ...



 Ir kadangi taip ir nesupratau kas ten vyko,   man į galvą atėjo  mintis  kai ką sužinoti.

 Taip ir atsirado šis laiškas:

 

  

  Prezidento kanceliarijai                                     2026-03-28   Nr26-1

 

  DĖl  krato apsaugos ministro inauguracijos

 

    Remiantis krašto apsaugos ministerijos 1993 10 27 nuostatais,    skeptrą krašto  apsaugos ministrui  įtaikia Prezidentas.

   Tuo tarpu, krašto apsaugos ministro R. Kauno inauguracijos metu skeptrą  jam perdavė buvusi ministrė (Priedas 1)..

Beje beveik prieš mėnesį atleista.

Tarsi ji būtų skeptrą išsinešusi išeidama iš ministerijos.

 

Ryšium su tuo prašau informacijos:

Kodėl skeptro krašto apsaugos ministrui R. Kaunui neperdavė Prezidentas?

Kodėl nedalyvavo jo inauguracijoje?

 

 

 


Gal todėl Jo Kilnybė ignoravo savo patvirtinto ministro inauguraciją, kad jam, šalies vadovui,  apmaudu, kad jis neturi skeptro – šalies  valdovui būtino rekvizito ...

 O ministras turi ......

Taigi įdomu bus sužinoti ir man ir visuomenei.


2026 m. kovo 28 d., šeštadienis

Svarbu kad Izraelis atsiimtų Dievo žydams pažadėtą žemę.

 

Užsienio žiniasklaidoje  buvo labai trumpai paminėta, kad jeigu Irane bus bombarduojami energetikos objektai, tada Iranas bombarduos  Izraelio ir Persijos įlankos šalių vandens gėlinimo struktūrą.

Ir labai panašu, kad tai paveikė Trampą.

 

Todėl ir Dirbtinis intelektas buvo paprašytas pateikti kokį vandenį vartoja karo apimtos šalys:

 

Pateikiu kiek įmanoma tikslų, procentinį palyginimą (atskiriant bendrą vandens tiekimą ir geriamą vandenį, nes tai skiriasi):


🇮🇱 Izraelis

  • ~50 % viso vandens → gėlintas
  • ~70–80 % geriamo (buitinio) vandens → gėlintas
  • Likusi dalis:
    • ~20–30 % → požeminis vanduo + ežerai
    • didelė dalis nuotekų perdirbama (bet ne tiesiogiai geriamam vandeniui)

👉 Santrauka:

  • Gėlintas: ~70–80 % (geriamas)
  • Natūralus: ~20–30 %

🇮🇷 Iranas

Iranas labai skiriasi nuo Persijos įlankos šalių:

  • ~90–95 % vandens → natūralūs šaltiniai:
    • upės
    • požeminis vanduo
  • <5 % → gėlintas (tik pakrantėse, ribotai)

👉 Santrauka:

  • Gėlintas: ~1–5 %
  • Natūralus: ~95 %+

📌 Priežastis: Iranas turi upių ir kalnų (pvz., Zagroso regionas), todėl mažiau priklausomas nuo jūros.


Štai TOP šalys, kurios labiausiai priklauso nuo jūros vandens gėlinimo (pagal geriamą/buitinį vandenį):


🌍 TOP 5 priklausomybė nuo gėlinimo

🥇 1. Kuveitas

  • ~90–100 % geriamo vandens → gėlintas
  • Be gėlinimo šalis praktiškai negalėtų egzistuoti
    👉 Viena labiausiai priklausomų pasaulyje

🥈 2. Kataras

  • ~95–99 % → gėlintas
  • Beveik visas vanduo ateina iš jūros

🥉 3. Jungtiniai Arabų Emyratai

  • ~90 %+ → gėlintas
  • Dideli miestai kaip Dubajus visiškai priklauso nuo šios sistemos

4. Bahreinas

  • ~90 %+ → gėlintas
  • Natūralių vandens išteklių beveik nėra

5. Saudo Arabija

  • ~70–90 % (miestuose) → gėlintas
  • Taip pat viena didžiausių gėlinimo infrastruktūrų pasaulyje

🏅 „Beveik topu“ (labai aukštas lygis)

Izraelis

  • ~70–80 % geriamo vandens → gėlintas
    👉 Skirtumas: dar turi reikšmingų natūralių šaltinių

Omanas

  • ~60–80 % → gėlintas
  • Miestuose – dar daugiau

🧠 Kas bendro šiose šalyse?

  • Labai mažai:
    • upių
    • kritulių
  • Labai karštas klimatas ☀️
  • Greitai augantys miestai

👉 Todėl jos tapo pasaulio lyderėmis gėlinimo technologijose.


⚠️ Įdomus (ir svarbus) aspektas

Tokios šalys:

  • yra labai priklausomos nuo elektros ir infrastruktūros
  • jei sustotų gėlinimo gamyklos:
    • vandens atsargos užtektų tik kelioms dienoms


Kas nutiktų, jeigu Iranas pradėtų atakuoti vandens gėlinimo struktūrą.

 

Trumpai: pasekmės būtų labai rimtos ir greitos, ypač Persijos įlankos šalims, kurios beveik visiškai priklauso nuo gėlinimo.

Paaiškinu ramiai ir realistiškai 👇


🌍 Kur tai būtų pavojingiausia?

Didžiausia rizika šalims:

  • Kuveitas
  • Kataras
  • Jungtiniai Arabų Emyratai
  • Bahreinas

👉 nes jos gauna ~90–100 % geriamo vandens iš gėlinimo.


⏱️ 1. Labai greitas vandens trūkumas

  • Šios šalys paprastai turi tik kelių dienų–savaičių vandens atsargas.
  • Jei gamyklos sustotų:
    • vandens tiekimas miestuose pradėtų strigti per kelias dienas.

👉 Tai viena greičiausių infrastruktūrinių krizių, kokia įmanoma.


🏙️ 2. Miestų gyvenimas sustotų

Tokiuose miestuose kaip Dubajus ar Doną:

  • nebūtų:
    • geriamo vandens
    • vandens higienai
  • užsidarytų:
    • ligoninės (ar veiktų ribotai)
    • mokyklos
    • verslai

👉 modernūs miestai be vandens negali funkcionuoti.


🚨 3. Humanitarinė krizė

  • prasidėtų:
    • panika
    • vandens kaupimas
    • kainų šuoliai
  • reikėtų:
    • skubiai gabenti vandenį laivais ar cisternomis

👉 bet tai labai ribotas sprendimas milijoniniams miestams.


4. Energetikos ir ekonomikos poveikis

  • gėlinimo gamyklos glaudžiai susijusios su:
    • elektrinėmis
  • pažeidimai sukeltų:
    • elektros tiekimo sutrikimus
    • pramonės sustojimą

👉 regionas patirtų didelį ekonominį šoką.


🌐 5. Tarptautinė reakcija

Jei, tarkim, Iranas atakuotų tokią infrastruktūrą:

  • tai būtų laikoma:
    • kritinės infrastruktūros ataka
  • tikėtina:
    • greita tarptautinė ekskavaciją
    • karinis atsakas

👉 nes vanduo = gyvybiškai svarbus išteklius.


🇮🇱 O kaip Izraelis?

  • taip pat pažeidžiamas, bet:
    • turi įvairesnius šaltinius
    • pažangią apsaugą
  • vis tiek:
    • dideli sutrikimai būtų labai juntami

🧠 Esminė išvada

  • Persijos įlankos šalys yra:
    👉 vienos labiausiai pažeidžiamų pasaulyje infrastruktūriškai
  • Gėlinimas joms yra:
    👉 ne patogumas, o egzistencinis pagrindas

Tokiu būdu yra tikimybė, kad   tai gali nutikti.

Nes sionistams tai visiškai nesvarbu, svarbu, kad Izraelis atsiimtų  Dievo žydams pažadėtą žemę.