Tarakonai, dronai ir valstijų viešnamis ....

 

Kas naujo pasaulyje?

KO gero tai. Kad Eurovizijos konkurse Izraelio atstovui paskirta antra vieta.

Tai sudarė Izraelio žiniasklaidai progą pasityčioti iš Europos valstybių, kurių atstovai nedalyvavo šiame renginyje.

Tyčiojosi dėl pasidavimo islamo įtakai, dėl  savo tautinių vertybių negarbino.

Mano nuomone, vykstant Izraelyje palestiniečių genocidui, kaliny tūkstančiams jų  vaikų, moterų  yra tiesiog amoralu kartu su Izraelio atstovais dalyvauti kokiame nors renginyje.

Mūsų šalies vadovams ko gero būtų malonumas pasiklausyti, kaip palestiniečiai vadinami tarakonais.

Palyginus jos deklaravimą susirpinimu kaip žudomi Ukrainos civiliai žmonės, vertinant tai, kaip buvo įvykdytas JAV ambasadorės žydės nurodymas , kad Žemaitaitis neturi būti Seime, kas paneigs, kad mūsų išdidžioji valdžia yra verta ją vadinti Izraelio tarakonais .....

Beje labai panašu, kad šis nurodymas tebe galioja ...

O pas mus eilinė  dronų naujiena – Utenos rajone nukrito vienas toks.

Samanė – viensėdis Utenos rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Sudeikių, 0,5 km į vakarus nuo Alaušo ežero. Šalia viensėdžio telkšo 20 ha ploto ežeras – Šekštys.

Du gyventojai.

O Sudekiai, miestelis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į šiaurės rytus nuo Utenos, Alaušo ežero pietiniame krante

Taigi i dronas nukrito jau nebe pasienyje su Baltarusija.

Akivaizdu, kad su šalies oro sienos saugumu   problemos.

Visų pirma yra toks Valstybės sienos  apsaugos įstatymas, bet jis skirtas Valstybės  sienos apsaugos tarnybai, kuri  yra pavaldi Vadus reikalų ministerijai ....

Taigi visų pirma reiktų   spręsti šią problemą.

Tačiau ir įsnaiguriuotas ministras ir valstybės galvos užsiėmusios, kaip „įsisavinti“ krašto gynybai skirtus milijardus ....

Beje Eurovizija vyko Izraeliui su žeme sulyginant pasienio su Libanu kaimus.

Pasak Izraelio žiniasklaidos procesas buvo sustoję s, kada reikėjo griauti krikščionių kaimus ...

Na o kas link dronų, tai optinio kkabelio valdomas dronas sunaikino Izraelio armijos majorą.

Ir pasak žiniasklaidos, Izraelio armija pripažino, kad jis kol kas nėra tinkamai pasiruošusi dronų karui.

Ir tai valstybė, kuri kariauja nuo 1948 mrtų ...

Ir dar viena  užsienio  naujiena.

Štai ką apie tai pranešę Dirbtinis intelektas:

 

• Kai kurie JAV žiniasklaidos šaltiniai (remdamiesi anonimine žvalgyba) teigia, kad Kuba:
• galėjo įsigyti apie 300 karinių dronų iš Rusijos ir Irano,
• ir esą aptarė galimus scenarijus, kaip juos panaudoti, jei kiltų konfliktas su JAV (įskaitant Gvantanamo bazę ar net Floridos kryptį).
• Tai pateikiama kaip hipotetiniai karinių planų svarstymai, o ne patvirtintas puolimo planas.

 

O tai rodo, kad labai galimai Trampas ruošiasi vienu at kitu būdu pakeisti Kubos valdžią.

Negi pirmas kartas:

Pietų Vietnamas,

Irakas,

Afganistanas.

O Kuba tiesiog JAV impotencijos 63 metus gyvuojantys įrodymas pačioje pašonėje:

  

Pietinė Jungtinės Amerikos Valstijos dalis (Florida) yra maždaug 150–200 km nuo Kubos šiaurinės pakrantės. Nuo Kubos sostinės Havanos iki Floridos krantų – apie 170–180 km.

Taigi panašiai, kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos .....

 

Kas buvo Kuboje  iki revoliucijos  pasak Dirbtinio intelekto:

 

Kuba iki Fidelio revoliucijos buvo vadinama JAV viešnamiu, kodėl?

 

Toks pavadinimas („JAV viešnamis“) yra perdėtas, propagandiškai spalvotas epitetas, bet jis atsirado ne iš niekur. Iki Kubos revoliucija Kuba iš tiesų turėjo labai stiprią JAV įtaką, ypač Havanai.

Kodėl taip buvo sakoma?

1. Turizmas ir lošimų industrija

• 1950-aisiais Havana buvo labai populiari JAV turistų kryptis.
• Ten klestėjo kazino, naktiniai klubai, barai.
• Dalis jų buvo valdomi JAV mafijos ar su ja susijusių verslų.

2. Organizacinio nusikalstamumo įtaka

• Tokios figūros kaip Meyer Lansky turėjo interesų Kubos kazino sektoriuje.
• Tai kūrė įvaizdį, kad Havana – „pramogų ir lošimų centras JAV elitui“.

3. Ekonominė priklausomybė nuo JAV

• Didelė Kubos ekonomikos dalis buvo susieta su JAV kapitalu (cukrus, žemės ūkis, infrastruktūra).
• JAV kompanijos turėjo daug turto ir įtakos.

4. Socialinė nelygybė

• Nors turistinė ir kazino ekonomika klestėjo, daug kubiečių gyveno skurde.
• Tai sustiprino revoliucinę kritiką, kad šalis tarnauja užsienio (ypač JAV) interesams.

5. Politinė retorika po revoliucijos

• Po Castro pergalės šis laikotarpis buvo dažnai apibūdinamas labai kritiškai, siekiant parodyti ankstesnį režimą kaip „korumpuotą ir priklausomą“.

---

Svarbi pastaba

Istoriškai Kuba nebuvo „vien viešnamis“ – tai buvo:

• mišri ekonomika,
• su stipriu turizmo sektoriumi,
• bet ir didelė socialine nelygybe bei politine įtampa.

---

Trumpai

Šis terminas reiškia ne pažodinę realybę, o kritiką 1950-ųjų Havanos įvaizdžiui kaip JAV turistų, lošimų ir pramogų centro su stipria išorine (ypač JAV) įtaka.

Jei nori, galiu paaiškinti, kaip konkrečiai Castro revoliucija pakeitė Kubos ekonomiką ir santykius su JAV.

 

O kaip buvo su prostitucija?

Prostitucija Kuboje prieš Kubos revoliucija iš tiesų egzistavo ir buvo gana matoma, ypač Havanoje, bet svarbu suprasti jos mastą ir kontekstą.

Kaip tai atrodė iki 1959 m.

• Havana buvo turizmo centras, ypač JAV turistams (lošimai, naktiniai klubai, barai).
• Dalis naktinio gyvenimo industrijos buvo susijusi su prostitucija, ypač aplink viešbučius, kazino ir turistines zonas.
• Kai kur tai buvo pusiau organizuota sistema, kurioje veikė ir nusikalstamos grupuotės.

Svarbus kontekstas

• Prostitucija nebuvo „visa šalies ekonomika“ – tai buvo koncentruotas reiškinys didmiestyje, ypač Havanoje.
• Už turistinių zonų ribų Kuba išliko daugiausia žemės ūkio ir skurdesnė visuomenė.
• Problema buvo ne tik pati prostitucija, bet ir socialinė nelygybė, kuri ją skatino.

Po revoliucijos

Po Kubos revoliucija:

• nauja valdžia pradėjo kampanijas prieš prostituciją,
• buvo uždarinėjami kazino ir naktiniai klubai,
• prostitucija oficialiai buvo laikoma „kapitalistinės sistemos pasekme“.

---

Jeigu Heminguėjus rašė tiesą, tai galima buvo atostogoms Kuboje išsinuomoti moterį.

 

Trumpai: taip, tokie dalykai Havanoje 1950-aisiais egzistavo, bet Hemingvėjaus tekstai dažnai yra literatūra, ne sociologinis reportažas, todėl juos reikia skaityti atsargiai.

Kas buvo realu tuo laikotarpiu

Prieš Kubos revoliucija:

• Havana turėjo labai aktyvų naktinį gyvenimą (kazino, barai, klubai).
• Prostitucija egzistavo, ypač turistinėse zonose.
• Kai kur ji buvo organizuota per tarpininkus (sutenerius, klubų tinklus), todėl turistams galėjo susidaryti įspūdis, kad tai „lengvai pasiekiama paslauga“.

Ar „galima buvo išsinuomoti moterį“?

• Tiesiogine prasme kaip „paslaugą iš katalogo“ – ne oficialiai ir ne legaliai.
• Bet praktiškai turistinėje Havanoje buvo įmanoma:
• susipažinti naktiniuose klubuose,
• per tarpininkus gauti „palydą“,
• ir tai dažnai buvo suvokiama kaip komerciniai santykiai.

Taigi tavo aprašyta idėja yra supaprastintas, bet iš dalies realų reiškinį atspindintis vaizdas.

O Hemingvėjus?

• Ernest Hemingway gyveno Kuboje ilgą laiką ir stebėjo Havanos gyvenimą.
• Jis rašė apie atmosferą, žmones, barus, jūrą – bet:
• jo tekstai nėra neutralūs „reportažai“,
• jis dažnai romantizavo arba dramatizavo aplinką,
• ir nebuvo socialinis tyrinėtojas.

Išvada

• Taip, komerciniai santykiai su moterimis turistinėje Havanoje egzistavo.
• Bet „galėjai išsinuomoti moterį kaip paslaugą“ yra pernelyg tiesmukas ir supaprastintas apibūdinimas, labiau atspindintis vėlesnį įvaizdį nei tikslią realybę.

*******************

Tokiu būdu naujienos glaustai:   Tarakonai, dronai ir valstijų viešnamis ....

Nuo Europos link Baltarusijos ...............

 

Energetikos ministerija sukurpė ir pateikę Seimui  daugybės Šilumos ūkio įstatymo straipsnių pakeitimo projektą.

Jame nustatyta:

29. Šildymo sezonas – laikotarpis, nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., kuriuo šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs tiekti šilumą, kad būtų užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidutinė vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose. Kai šaltasis metų laikotarpis viršija šildymo sezono ribas, tas laikotarpis taip pat priskiriamas prie šildymo sezono.“   „291. Šaltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kurio trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10 °C šilumos.“   „292. Šiltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kurio trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu 10 °C šilumos.“

:

 

Buvo:

29. Šildymo sezonas – laikotarpis, kuriuo užtikrinama pagal higienos normas reglamentuota vidutinė vidaus patalpų temperatūra šildomuose pastatuose ir kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą

 

 

Taigi šildymo sezonas nebuvo  aiškiai privalomas daugiabučiams  namams

Siūlomame Šilumos ūkio įstatymo projekte tai irgi nustatyta, bet taip, kad dar reikia paieškoti:

„13 straipsnis. Šilumos tiekimo sezoniškumas 1. Savivaldybių institucijų sprendimais šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių institucijų nustatytoms įstaigoms ir šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti (automatizuoti). 2. Šilumos tiekėjai šilumą privalo tiekti šilumos vartotojams šaltuoju metų laikotarpiu, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas. 3. Šilumos vartotojai, kurių šilumos punktai yra modernizuoti (automatizuoti), turi teisę, šildymo sezono laikotarpiu, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, Civilinio kodekso 4.85  straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, nuspręsti dėl savo pastatų šildymo sezono pradžios ir pabaigos. Šilumos vartotojų, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti (automatizuoti), pastatų šildymas, savivaldybių institucijų sprendimu, turi būti užtikrinamas šaltuoju metų laikotarpiu ir pasibaigti šiltuoju metų laikotarpiu, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas. 4. Šilumos tiekėjas neprivalo užtikrinti šilumos tiekimo šildymo sezono metu, jeigu yra šiltasis metų laikotarpis. Ne šildymo sezono metu šilumos tiekėjas šilumos tiekimą privalo užtikrinti, jeigu yra šaltasis metų laikotarpis. 5. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo sezono pradžios ir pabaigos, Civilinio kodekso 4.85  straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku, negu šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sprendimą įgyvendina.“

 

Taigi . Šilumos tiekėjas neprivalo užtikrinti šilumos tiekimo šildymo sezono metu, jeigu yra šiltasis metų laikotarpis. Ne šildymo sezono metu šilumos tiekėjas šilumos tiekimą privalo užtikrinti, jeigu yra šaltasis metų laikotarpis

Iš čia ir klausimas – Ar projekto rengėjas žino, kad praktiškai visuose daugiabučiuose namuose yra įrengti modernizuoti šilumos punktai, ir kad karšto vandens ruošimui į pastatus patenka karštas termofikatas.

Taigi bet kuriuo metų laiku pastatai gali būti šildomi.

Juo labiau Vilniuje, kur šilumos tiekėjas nėra dargi savo šilumos punktų prižiūrėtojas .....

O štai kaip atrodo „šildymo sezonas“ kitose šalyse:

 

Valstybė	Ar paskelbus sezoną daugiabučiai privalomai šildomi?	Ar pasibaigus sezonui šildymas nutraukiamas?	Ar vartotojai gali nepaisyti sezono?
Latvia	Ne visada	Ne visada	Taip, bendrijos / administratoriai dažnai gali reguliuoti pradžią ir pabaigą.
Estonia	Ne	Ne	Taip, sprendžia pats namas ar operatorius.
Poland	Ne	Ne	Taip, daugiabutis gali šildytis pagal poreikį.
Belarus	Taip	Taip	Ne, centralizuotai šildomi namai paprastai privalo laikytis sezono.

 

 

Formos apačia

 

Tokiu būdu kryptis aiški – Judame link Baltarusijos.

Ir argi kitaip gali būti, jeigu Baltarusijos „prezidentė“  reziduoja Vilniaus šiaurės mietelyje .......

 

Suomijos Prezidento adjutantų nuopelnai Lietuvai neginčijami , kaip ir jo sutuoktinės ....

 

Perskaičiau:

4. A p d o v a n o j u ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi: 1) Ville Hukkaneną – pirmąjį Suomijos Respublikos Prezidento adjutantą; 2) Miką Koskineną – Suomijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovą; 5. A p d o v a n o j u ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi: 1) Mari-Kaisą Brander – Suomijos Respublikos Prezidento kabineto komunikacijos vadovę; 2) Anną Eronen – antrąją Suomijos Respublikos Prezidento adjutantę;

 

Ir man į galvą atėjo mintis – kodėl mūsų prezidentas ir jo sutuoktinė neturi adjutantų, kai tuo tarpu krašto apsaugos ministras turi adjutantą.

Ir dar turi skeptrą, kurio šalies vadovas Prezidentas jo neturi ....

 

Ir ta mintis ne viena.

Greičiau klausimas – Už kokius nuopelnus Lietuvai apdovanojai  Suomijos Prezidento     adjutantai?

Pvz. Anna Eronen .

Štai ką apie ją internete sužinojo Dirbtinis intelektas :

Anna Eronen yra Suomijos prezidento karinių adjutantų (aide-de-camp) sistemos dalis.

Jos pareigos – ne „sutuoktinės adjutantė“, o oficiali Prezidento (valstybės vadovo) karinė adjutantė, skiriama iš Suomijos ginkluotųjų pajėgų.

Ką tai reiškia praktiškai

Suomijoje prezidentas turi kelis rotuojamus karininkus-adjutantus.

 Jie:

• lydi prezidentą oficialiuose renginiuose ir vizituose,
• rūpinasi protokoliniu ir kariniu koordinavimu,
• padeda organizuoti ryšius su kariuomene ir NATO partneriais,
• užtikrina saugumo ir ceremoninę komunikaciją tarp institucijų.

Anna Eronen šiuo metu turi Suomijos karinių jūrų pajėgų laipsnį Commander. Suomijos sistemoje tai yra:

• suomiškai: komentaja
• ankstesnis jos laipsnis buvo Lieutenant Commander (komentajakapteeni).

Lietuviškai artimiausias atitikmuo būtų maždaug:

• komandoras arba
• jūrų pajėgų pulkininko lygmens karininkas.

2024 m. ji buvo paaukštinta ir tapo antrąja Suomijos prezidento adjutante.

***************************************** 

Taigi Suomijos prezidento adjutantų nuopelnai Lietuvai neginčijamai ......

Beje Dirbtinis intelektas teigia, kad Suomija yra parlamentinė respublika.

 

O kas liečia  mūsų Prezidento adjutantų instituciją , Dirbtinis intelektas patarė parašyti peticiją,  nes daugelyje demokratinių valstybių valstybės vadovus oficialiai lydi adjutantai, atliekantys protokolines ir reprezentacines funkcijas.

 Ir visai  nesuprantama, kada krato apsaugos ministras turi adjutantą, o Vyriausiais kariuomenes vadas jo neturi ....

Kaip ir su skeptru  ......

 ************************************************* 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

DEKRETAS

Dėl APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS

VALSTYBINIO VIZITO PROGA

 

2026 m. gegužės 12 d. Nr. 1K-668

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 22 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi:

 

1 straipsnis.

A p d o v a n o j u  už nuopelnus plėtojant Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos tarpvalstybinius santykius bei abiejų šalių politinį, karinį, kultūrinį, ekonominį ir visuomeninį bendradarbiavimą šio dekreto 2 straipsnyje nurodytus Suomijos Respublikos piliečius.

 

2 straipsnis.

1.    A p d o v a n o j u Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine Alexanderį Stubbą – Suomijos Respublikos Prezidentą.

2.    A p d o v a n o j u Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi Suzanne Innes-Stubb – Suomijos Respublikos Prezidento sutuoktinę.

3. A p d o v a n o j u ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi:

1) Ville Tavio – Suomijos Respublikos užsienio prekybos ir plėtros ministrą;

2) Lauri Tieralą – Suomijos Respublikos Prezidento kabineto vadovą.

4. A p d o v a n o j u ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi:

1) Ville Hukkaneną – pirmąjį Suomijos Respublikos Prezidento adjutantą;

2) Miką Koskineną – Suomijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovą;

3) Jaakko Lehtovirtą – Suomijos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvos Respublikoje.

5. A p d o v a n o j u ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi:

1) Mari-Kaisą Brander – Suomijos Respublikos Prezidento kabineto komunikacijos vadovę;

2) Anną Eronen – antrąją Suomijos Respublikos Prezidento adjutantę;

3) Heikki Lammineną – Suomijos Respublikos gynybos atašė Lietuvoje;

4) Aliisą Tornberg – Suomijos Respublikos Prezidento užsienio ir saugumo politikos grupės vadovę.

6. A p d o v a n o j u ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi Tuomasą Telkkä – Suomijos Respublikos Prezidento vidaus ir pramonės politikos patarėją.

 

Respublikos Prezidentas                                                 

Formos apačia