Kas galima Jupiteriui , tas negalima jaučiams -( senovės romėnai).

 

 Jau 8 dienos praėjo nuo to laiko, kai į mūsų šalį „iš Lenkijos pusės“ atskrido dronas.

Lietuvos   kariuomenė teigia, kad radaras droną aptiko Lenkijos pusėje apie 4.47 val. vietos laiku, maždaug 30–40 km nuo sienos, o sieną jis esą kirto apie 5.02 val.

Iš ko seka, kad Lenkijos sienos radarai nekontroliuoja.

Ką galima suprasti – Lenkija NATO narė.

Taip pat matyt elgiasi Lenkija.

Tačiau gi lieka sienos su Rusija ir Ukraina ...

  

Taigi bendra komisija dirba ... laukime rezultatų ...

 

U degalų kainos kyla.

Kas tiki, kad dėl to kaltas Zelenskis, kiti, kad dėl to kaltas Trampas.

O kad šis Alfa patinas yra Izraelio valdomas su Epšteino failais, kaži ar daug kas suvokia.

Kaip ir tai, kas vyksta valstybėje su Dievo išrinkta tauta ir su tenai gyvenančiais „kkananiečiais“

Žinoti, kas vyksta Izraelyje yra ir mums, nes Izraelio valstybė per savo tėvynainius Lietuvoje  daro didelę įtaką mūsų valdžiai.

Ir dargi tokią didelę, kad prezidento pareigas einantis Nausėda Lietuvos  žydų   bendruomenės vadovę apdovanojo už nuopelnus Lietuvai.

Apie diskusiją su Dirbtiniu intelektu straipsnio pabaigoje.

O dabar apie problemą iš esmės.

Kas žydai valdo JAV prezidentą, ura akivaizdu.

Patys žydai pripažįsta, kad jų premjeras prikalbėjo Trampą pulti Iraną.

  Savaime  suprantama, kad Netanyahu padėjo Epšteino failai.

Taigi iš čia ir klausimas:

Kokie gi failai padeda Kurliansky taip elgtis?

O kad tokie failai yra, tai tereikia prisiminti, kad Izraelio žvalgyba laikoma geriausia pasaulyje....

O čia dialogas su Dirbtiniu intelektu:

 Kuo ir už ką Nausėda apdovanojo žydų bendruomenės vadovę Kurliansky?

ChatGPT pasakė:

Prezidentas Gitanas Nausėda 2024 m. vasario 16 d. apdovanojo Fainą Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę.

 

Apdovanojimas: ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.

Oficialiai nurodytos priežastys:

o   Ilgametės pastangos telkti ir stiprinti Lietuvos žydų bendruomenę.

o   Žydų kultūros paveldo išsaugojimas ir sklaida.

o   Lietuvos žydų interesų gynimas Lietuvoje ir užsienyje.

Tai buvo Lietuvos valstybės apdovanojimas už visuomeninę ir bendruomeninę veiklą. Tai, ar šis apdovanojimas buvo pagrįstas, galima vertinti atskirai, tačiau oficialiai būtent tokie nuopelnai buvo nurodyti prezidento sprendime.

Beje, 2024 m. birželį Faina Kukliansky taip pat gavo Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžių už Holokausto aukų atminimo puoselėjimą ir žydų bendruomenės telkimą.

 

Tiktai kur gi nuopelnai Lietuvai?Gal tai, kad ji pareiškė -Žydau labiau nekenčia lietuvių, nei lietuviai žydų?

ChatGPT pasakė:

Jūsų paminėtas pasisakymas tikrai buvo užfiksuotas. 2023 m. Seimo posėdžio stenogramoje Faina Kukliansky pasakė: „žydai nekenčia lietuvių daugiau negu lietuviai žydų“.

Tačiau svarbu atskirti du dalykus:

o   Už ką apdovanojo? Oficialiai – už Lietuvos žydų bendruomenės telkimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir bendruomenės interesų atstovavimą.

o   Ar toks pasisakymas vertas kritikos? Taip, jį pagrįstai galima kritikuoti kaip apibendrinantį ir visuomenę supriešinantį teiginį. Jis neįrodo, kad visi žydai ar visi lietuviai jaučia vienokią ar kitokią neapykantą.

Esminis klausimas – ar bendruomenės telkimo ir paveldo išsaugojimo nuopelnai prilygsta nuopelnams Lietuvos valstybei? Tai jau apdovanojimo kriterijų ir prezidento sprendimo vertinimo klausimas. Oficialiai tokie nuopelnai buvo pripažinti, tačiau visuomenė turi teisę diskutuoti, ar pasirinkimas buvo tinkamas.\

 

Supratau, Jums bendruomenė nekenčianti lietuvių yra paveldas. Jūs tuo norite pasakyti, kad ir buvusios žydų bendruomenės irgi nekentė lietuvių?

 ChatGPT pasakė:

Ne, tikrai ne. Aš nenoriu pasakyti, kad žydų bendruomenė nekentė lietuvių nei anksčiau, nei dabar. Atsiprašau, jeigu mano ankstesnis atsakymas sudarė tokį įspūdį.

Čia svarbu atskirti tris dalykus:

o   Istoriniai Lietuvos žydai – šimtmečius gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir vėliau Lietuvos Respublikoje. Jų santykiai su lietuviais buvo įvairūs: būta prekybos, kaimynystės ir bendradarbiavimo, bet taip pat konfliktų, diskriminacijos ir priešiškumo.

o   Fainos Kukliansky pasisakymas – jos teiginys apie žydų ir lietuvių tarpusavio neapykantą yra jos asmeninis pasisakymas. Negalima jo automatiškai priskirti visiems Lietuvos žydams ar ankstesnėms žydų kartoms.

o   Žydų kultūros paveldas – tai kalba, literatūra, religinės tradicijos, architektūra ir istorija. Paveldo išsaugojimas savaime nereiškia nei neapykantos lietuviams, nei jos pateisinimo.

Mano pozicija paprasta: nė viena bendruomenė neturėtų būti laikoma nekenčiančia kitos vien dėl savo tautybės. Tačiau jeigu konkretus žmogus viešai išsako priešišką apibendrinimą apie lietuvius, tokį pasisakymą galima ir reikia kritiškai vertinti – nepriklausomai nuo jo tautybės ar pareigų.

Jūsų klausimas dėl to, ar toks žmogus turėtų gauti Lietuvos valstybės apdovanojimą, yra teisėtas. Jį reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į nuopelnus, ir į viešus pasisakymus, o ne vien į žmogaus priklausymą konkrečiai bendruomenei.

 

Ar bent vienas žydas viešai paneigė jos pasakymą? Jeigu ne, tai visa bendruomenė pritaria savo pirmininkei.  

ChatGPT pasakė:

Taip, viešai pasisakė bent vienas žydų bendruomenės narys, kuris ją kritikavo.

o   2020 m. profesorius Josifas Parasonis, Vilniaus žydų bendruomenės narys, viešai sukritikavo Fainos Kukliansky pasisakymą ir pabrėžė, kad negalima visoms tautoms priskirti neapykantos.

o   Taip pat buvo viešų kitų Lietuvos žydų bendruomenės narių nesutarimų su jos vadove.

 

Nacionalinis susivienijimas

Todėl teigti, kad visa žydų bendruomenė pritaria jos žodžiams, nėra pagrindo. Viešas nepritarimas gali būti ne toks plačiai matomas kaip pats pirmininkės pasisakymas, tačiau tylėjimas nėra pritarimo įrodymas.

 

Bet gi ji ir toliau vadovauja, Taigi dauguma bendruomenės jai pritaria

tGPT pasakė:

Jūsų mintis suprantama, tačiau ne visai pagrįsta.

Tai, kad Faina Kukliansky ir toliau vadovauja bendruomenei, rodo, kad ji išlaiko organizacijos pasitikėjimą. Tačiau tai neįrodo, kad dauguma bendruomenės narių pritaria būtent jos pasisakymui apie lietuvių ir žydų tarpusavio neapykantą.

Tam reikėtų žinoti, kaip nariai vertina šį konkretų teiginį. Viešų apklausos ar balsavimo rezultatų, patvirtinančių daugumos pritarimą, neturiu.

O jeigu taip pareikštų lietuvių bendruomenė žydų atžvilhiu.  

ChatGPT pasakė:

Jeigu Lietuvos lietuvių bendruomenės vadovas viešai pareikštų, kad lietuviai nekenčia žydų labiau, nei žydai nekenčia lietuvių, tai taip pat būtų apibendrinantis, visuomenę supriešinantis teiginys, kurį būtų pagrįsta kritikuoti.

Jeigu toks vadovas gautų valstybės apdovanojimą, visuomenė taip pat pagrįstai klaustų, ar toks sprendimas tinkamas.

Tie patys moraliniai ir viešosios atsakomybės kriterijai turi galioti visiems – nepriklausomai nuo tautybės ar religijos.

 

Bethi toks vadovas būtų laikomas antisemitu. Gkaustai.

GPT pasakė:

Taip, tikėtina, kad toks lietuvių bendruomenės vadovas sulauktų kaltinimų antisemitizmu, ypač jei jo žodžiai būtų suprasti kaip priešiškumas žydams.

Tačiau turi galioti vienodas standartas: apibendrinantis teiginys apie tautos neapykantą kitai tautai yra kritikuotinas nepriklausomai nuo to, kas jį išsako. Vien pats teiginys automatiškai neįrodo antisemitizmo ar neapykantos lietuviams – svarbus kontekstas ir tikroji pasisakymo prasmė.

 

„ChatGPT“ yra DI ir gali klysti.

 

Ar žinome, kad pasaulyje garsus ekonomistas gyvena Lietuvoje?

 

 Dirbtinis intelektas agresyviai skverbiasi į visas žmogaus gyvenimo sritis.

 Vienkart daugumoje pasaulio šalių gimstamumas mažėja, mažėja ir gyventojų skaičius.

Tačiau Afrikoje  gyventojų skaičius sparčiai didėja.

 KIP IR JŲ MIGRACIJA Į Europą.\

 Ir štai pačiu laiku pasirodė garsaus rusų ekonomisto Igorio Lipsico knyga  „Есть ли будущее у человечества, или „Апокалипсис эпохи D.R.AI.“ („Ar žmonija turi ateitį, arba D.R.AI. epochos apokalipsė“), išleistą leidyklos „Freedom Letters“ 2026 metais.

  Knygoje nagrinėjama žmonijos ateitis, gimstamumo mažėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, robotizacija ir dirbtinis intelektas.

Pagrindinis knygos klausimas – ar žmonija gali sustabdyti procesus, kurie ilgainiui gali lemti jos išnykimą?

 Kas nutiks žmonijai, jeigu vienu metu mažės gyventojų skaičius, o vis daugiau žmonių darbo vietų užims robotai ir dirbtinio intelekto sistemos?

Todėl verta pasidomėti šios knygos autoriaus, kuris beje gyvena Palangoje, biografija.

 Tikėtina, kad tikrai yra piliečių, kuriuos domina, kaip šis garsus ekonomistas vertina mūsų šalies ekonomiką?

Taip pat įdomu, kodėl misų valdžia nepasiūlo jam būti konsultantu?

Betgi  mūsų valdžia nusiteikusi rusofobiškai....

Betgi, , kaip tvirtina Dirbtinis intelektas:  Igoris          Lipsicas (Игорь Липсиц) yra rusų ekonomistas, žydų kilmės

O žydai iš prigimties yra geri finansistaii, ekonomistai.

 

****************************

Igoris Lipsicas – ekonomisto ir profesoriaus biografija

1. ) – žymus Rusijos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas ir vienas iš Maskvos Aukštosios ekonomikos mokyklos steigėjų.
• Gimė: 1950 m. kovo 18 d., Maskvoje.
• Išsilavinimas: Plechanovo Maskvos nacionalinės ekonomikos institutas.
• Pagrindinės sritys: ekonomika, kainodara, rinkodara ir investicijų analizė.
• Gyvenamoji vieta: Palanga, Lietuva.

 

1. Vaikystė ir išsilavinimas

Igoris Lipsicas gimė 1950 m. kovo 18 d. Maskvoje. 1967–1971 m. studijavo Plechanovo Maskvos nacionalinės ekonomikos institute, kurį baigė įgijęs ekonomisto išsilavinimą.

Profesinę karjerą jis pradėjo sovietinėje ekonominių tyrimų sistemoje. Jo moksliniai interesai apėmė kainų formavimąsi, įmonių ekonomiką ir ekonominių sprendimų analizę. 1976 m. jis apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, o 2001 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

2. Profesinė ir akademinė karjera

Lipsicas dirbo keliose mokslinių tyrimų institucijose, nagrinėjusiose kainodarą, bankininkystę ir verslo ekonomiką. Vėliau jis tapo vienu iš svarbių Rusijos ekonominio švietimo specialistų.

Svarbiausi jo profesinės veiklos etapai:

• 1970–1980-ieji: mokslinis darbas kainodaros ir bankininkystės tyrimų institucijose.
• Nuo 1991 m.: veikla Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos ekspertinėje aplinkoje.
• Nuo 1993 m.: darbas Maskvos Aukštojoje ekonomikos mokykloje (HSE), kurios steigėju jis laikomas.
• 1994–2006 m.: vadovavo įmonių ekonomikos katedrai, vėliau susijusiai su rinkodaros studijomis.
• 2000–2002 m.: apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją ir tapo profesoriumi; 2002 m. išrinktas nuolatiniu, arba ordinariniu, profesoriumi.

Universitete jis dėstė investicijų analizę, kainodarą, verslo ekonominę aplinką ir rinkodaros vadybą. HSE dirbo iki 2023 m.

3. Knygos ir indėlis į ekonominį švietimą

Igoris Lipsicas išgarsėjo ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip ekonomikos mokytojas bei populiarių vadovėlių autorius. Jis prisidėjo prie šiuolaikinio ekonominio švietimo Rusijoje plėtros, ypač mokant jaunuosius žmones suprasti rinkos ekonomiką.

Viena žinomiausių jo knygų – „Удивительные приключения в стране Экономика“ („Nuostabūs nuotykiai Ekonomikos šalyje“). Tai jaunimui skirtas leidinys, padedantis suprasti ekonomikos veikimo principus.

Jo publikacijose ir mokomojoje medžiagoje nagrinėjamos tokios temos kaip kainų susidarymas, verslo veikla, konkurencija, investicijos ir rinkos ekonomikos mechanizmai. Lipsico darbai buvo naudojami mokyklose ir aukštosiose mokyklose.

 

4. Gyvenimas Palangoje

  Lipsico ryšys su Lietuva prasidėjo gerokai anksčiau, nei jis galutinai paliko Rusiją.

Kaip rašyta 2025 m. rugpjūčio 23 d. leidinio „Vakarų ekspresas“ straipsnyje, pirmą kartą į Palangą jis atvyko 2001 m. kaip turistas. Ši vieta jam patiko taip, kad netrukus jis nusprendė čia įsigyti būstą. Pasak paties profesoriaus, Lietuva jam tapo vieta, kurioje jis atrado ramybę ir palankesnes sąlygas gyventi.

2020 m. Lipsicas išvyko iš Rusijos ir persikėlė gyventi į užsienį. Jis toliau dirbo nuotoliniu būdu ir tęsė akademinę bei analitinę veiklą. 2023 m. paliko Aukštąją ekonomikos mokyklą, kurioje buvo dirbęs nuo pat jos įkūrimo.

2025 m. Lietuvos žiniasklaidoje jis jau buvo pristatomas kaip Palangoje gyvenantis profesorius, nuotoliniu būdu dirbantis su studentais ir viešai komentuojantis Rusijos ekonomikos raidą.

 

5. Politinės pažiūros ir dabartinė veikla

Lipsicas viešai kritikuoja Rusijos ekonominę politiką, analizuoja karo prieš Ukrainą poveikį ekonomikai ir kalba apie ilgalaikes Rusijos ūkio problemas.

Jo viešoji veikla apima:

• Rusijos ekonomikos ir valstybės finansų analizę.
• Interviu žiniasklaidai ir komentarus apie ekonomines bei politines tendencijas.
• Paskaitas, susitikimus su verslo atstovais ir ekonomikos žinių sklaidą.
• Nuotolinį darbą ir dalijimąsi savo įžvalgomis internete.

2024 m. Rusijos valdžia įtraukė jį į vadinamųjų „užsienio agentų“ sąrašą. 2025 m. Lietuvos žiniasklaida taip pat pranešė, kad tų metų pradžioje jis atsisakė Rusijos pilietybės.

 

6. Apdovanojimai ir pripažinimas

Per savo akademinę karjerą Lipsicas sulaukė profesinio pripažinimo:

• 2000 m. apdovanotas Rusijos Federacijos valstybinio apdovanojimo – ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ II laipsnio medaliu.
• 2002 m. išrinktas Aukštosios ekonomikos mokyklos ordinariniu profesoriumi.
• Pripažintas vienu iš šios aukštosios mokyklos kūrėjų ir reikšmingu ekonominio švietimo vadovėlių autoriumi.

+1

Apibendrinimas

Igoris Lipsicas – ekonomistas, kurio karjera apima sovietinės ekonomikos tyrimus, Rusijos aukštojo mokslo sistemos kūrimą ir šiuolaikinės rinkos ekonomikos mokymą. Jo reikšmė susijusi ne tik su akademiniais darbais, bet ir su gebėjimu sudėtingus ekonomikos klausimus paaiškinti studentams bei plačiajai visuomenei.

Palanga tapo svarbia jo gyvenimo dalimi: čia jis įsikūrė, o savo ekonomines įžvalgas toliau skleidžia tarptautinei auditorijai.

Papildomai skaityti:

• „Vakarų ekspresas“ – „Igoris Lipsicas: Palanga – mano atrasta oazė“ 
• LRT – interviu su profesoriumi Igoriu Lipsicu 
• „Verslo žinios“ – pokalbis apie verslo ir politikos santykį 

 

Ar prezidentas ir Seimo komitetas žino tai, ką žino patarėjas ....????

 

 Sužinojus , kad  Lenkijos televizijos kanalo ir naujienų portalo „Polsat News“ interneto svetainėje– Polsatnews.pl  buvo paskelbta informacija, jog dronas pakeistas iš Lietuvos teritorijos, pasidomėjau, kokia gi yra Lietuvos pozicija:

-        Ar dronas atskrido iš Lenkijos.

-        AR iš Lenkijos pusės.

 

Ir štai ką pateikė Dirbtinis intelektas:

o   „Atskrido iš Lenkijos“ – skamba kaip teiginys, kad dronas kirto Lietuvos sieną iš Lenkijos teritorijos.

o   „Atskrido iš Lenkijos pusės“ – tiksliau nusako nurodomą skrydžio kryptį, ne visada patvirtindama visą maršrutą.

 

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad, Lietuvos turimais duomenimis, dronas įskrido iš Lenkijos pusės ir gabeno sprogmenis.

 

 

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad Lietuva turi pagrįstų duomenų, jog dronas kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.

o   .

 

 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Lenkijos žiniasklaidoje paskelbtą versiją, kad dronas buvo paleistas iš Lietuvos, pavadino nesusipratimu.

 

 

O Krašto apsaugos ministerija telefonu patvirtymo:  dronas atskrido iš Lenkijos pusės.

 

Ir dar Dirbtinis intelektas pateikė:

 

Pagal naujausią informaciją, kurią radau iki 2026 m. spalio 21 d., bendras Lietuvos ir Lenkijos tyrimas jau vyksta, tačiau viešai paskelbtų galutinių išvadų dar nėra. Konkrečiai žinoma:

 1. Ką konkrečiai daro abi valstybės?

1. Lenkija analizuoja radarų duomenis

Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad analizuojami Lenkijoje ir kaimyninėse valstybėse veikiančių radarų duomenys, ypač teritorijose prie Lenkijos ir Lietuvos bei Lenkijos ir Ukrainos sienų. Ši analizė atliekama bendradarbiaujant su Lietuva.

 

2. Tikrinami keli informacijos šaltiniai

Lenkijos kariuomenė patvirtino, kad vertina radarų duomenis, kitų atsakingų institucijų pateiktą informaciją ir vietos gyventojų pranešimus. Taip pat atsižvelgiama į tuo metu vykusius intensyvius Rusijos ir Ukrainos karinius veiksmus.

**************************

 

Taigi abi valstybės tiria, o prezidento patarėjas jau žino ......

Iš čia ir klausimas –  Ar prezidentas  žino -   Dronas paleistas iš Lietuvos.

O tuo tarpu  šiandien, spalio 21 d., Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdo parlamentinę oro erdvės gynybos kontrolę: lankosi Vilniuje ir Karmėlavoje, kur vertins teritorinės gynybos priemones ir radarų veikimą.  

Tai tiesiogiai susiję su klausimu, kodėl dronas nebuvo laiku aptiktas ir neutralizuotas.

Kol kas viešai nepaskelbta, kad NSGK jau būtų gavęs galutinę bendro Lietuvos ir Lenkijos tyrimo ataskaitą ar nustatęs tikslią drono skrydžio trajektoriją.

Daugiau:

o   LRT – apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos tyrimą 

o   „Delfi“ – NSGK tikrins oro erdvės gynybą ir radarus 

 ir