Kaukės krito:
išgyventi “gerovės” Valstybėje. S.Leonavičius ir D. Dundulis
Kur verslininkas Dundulis kritikuoja inauguruotą ministrą r. Kauną už tai, kad
jis pareiškė jog nepanaudotas biudžeto lėšas išmokės avansu.
Ir man į galvą atėjo mintis sužinoti, kodėl valstybės
institucijos stengiasi iki metų pabaigos panaudoti biudžeto skirtas lėšas.
Ir ką man pateikę
Dirbtinis intelektas
pabaigoje .
Taigi savo žinias
padidinau, sužinojau, kad yra
toks valstybės iždas, o jame
2026 m. kovo
31 d. duomenimis buvo 3,906 mlrd. €
Valstybės pinigų
ir valstybės ekvivalentų.
***********************
1.
2. Kodėl valstybės institucijos turi
iki Naujų metų panaudoti skirtas lėšas?
3.
4.
ChatGPT pasakė:
Valstybės
institucijos dažnai stengiasi iki gruodžio 31 d. panaudoti joms skirtas
biudžeto lėšas todėl, kad valstybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieniems
finansiniams metams – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Tačiau svarbu
suprasti: ne visos institucijos privalo išleisti visus joms skirtus pinigus.
Tai priklauso nuo lėšų paskirties, finansavimo šaltinio ir biudžeto taisyklių.
Štai
pagrindinės priežastys:
1. Metų
pabaigoje baigiasi biudžetiniai metai. Nepanaudoti asignavimai paprastai negali
būti automatiškai perkeliami į kitus metus. Tam tikrais atvejais jie grąžinami
į valstybės biudžetą.
2. Kitais
metais lėšos gali būti neskiriamos. Jeigu institucija nepanaudojo jai skirtų
pinigų, kitų metų biudžete gali būti įvertinta, kad jai tiek lėšų nereikia.
3. Reikia
įgyvendinti suplanuotus darbus. Pavyzdžiui, atlikti remontą, įsigyti įrangą,
finansuoti projektus ar suteikti numatytas paslaugas.
4. ES ir kitų
programų finansavimas. Kai kurioms lėšoms taikomi konkretūs panaudojimo
terminai. Jų nesilaikant galima prarasti finansavimą arba tekti grąžinti
pinigus.
5. Biudžeto
planavimo logika. Valstybė turi įvertinti, kiek pinigų kiekvienai institucijai
iš tikrųjų reikia, todėl nepanaudotas lėšas gali vertinti kaip netikslų
planavimą.
Ar dėl to atsiranda vadinamasis „gruodžio išlaidavimo“ reiškinys?
Taip. Tai
viena iš neigiamų metinio biudžeto planavimo pasekmių.
Pavyzdžiui:
o
Įstaigai metams skiriama 100 000 Eur.
o
Lapkritį paaiškėja, kad išleista tik 75 000 Eur.
o
Likutis – 25 000 Eur.
o
Įstaigos vadovybė baiminasi, kad nepanaudojus
pinigų kitais metais biudžetas bus sumažintas.
o
Todėl gruodį skubama pirkti baldus, kompiuterius,
įrangą ar užsakyti paslaugas.
Taip gali
atsirasti pirkinių, kurių realus poreikis nėra didelis.
Ar tokia sistema skatina švaistymą?
Tam tikra
prasme – taip. Jeigu institucija jaučia, kad sutaupyti pinigai kitais metais
gali reikšti mažesnį finansavimą, jai atsiranda paskata išleisti visą biudžetą,
o ne taupyti.
Tai vadinama „išleisk,
kad neprarastum“ (angl. use it or lose it) principu.
Mano
vertinimu, racionalesnė sistema būtų tokia, kurioje:
o
institucijos nėra baudžiamos už sutaupytas lėšas;
o
nepanaudotas pagrįstai sutaupytas biudžetas
galėtų būti iš dalies perkeliamas;
o
kitų metų finansavimas būtų nustatomas pagal
realų poreikį, o ne pagal tai, kiek pinigų įstaiga išleido praėjusiais metais.
Svarbi teisinė
detalė: Lietuvoje nuo 2026 m. galiojančio Biudžeto sandaros įstatymo 28
straipsnis numato galimybę perkelti tam tikrus nepanaudotus asignavimus į kitus
metus. Tačiau tai nėra visuotinė taisyklė – perkėlimui taikomos konkrečios
sąlygos ir apribojimai.
augiau galima
rasti Finansų ministerijos paaiškinimuose
apie nepanaudotų asignavimų perkėlimą .
Trumpai:
problema yra ne tai, kad valstybė skiria per mažai ar per daug pinigų, o tai,
kad biudžeto sistema kartais labiau skatina pinigus išleisti, nei efektyviai
juos taupyti.
5.
Pasakėte:
Krato apsaugos ministras sako, kad šiems metams
skirtas lėšas išmokės avansu. Ar taip galima? Kur dingsta nepanaudotos biudžeto
lėšos?
6.
ChatGPT pasakė:
Taip, Krašto
apsaugos ministerija tam tikrais atvejais gali mokėti avansus, tačiau ne vien
dėl to, kad artėja gruodžio 31-oji. Čia labai svarbu atskirti teisėtą avansinį
atsiskaitymą už prekes ar paslaugas nuo pinigų išmokėjimo vien tam, kad būtų
parodytas biudžeto įvykdymas.
1. Ar ministras gali išmokėti pinigus avansu?
Gali, jeigu
yra teisinis ir ekonominis pagrindas.
Pavyzdžiui,
Krašto apsaugos ministerija gali:
o
sumokėti gamintojui avansą už užsakytą karinę
techniką;
o
iš anksto apmokėti dalį ginkluotės ar amunicijos
užsakymo;
o
atlikti sutartyje numatytą išankstinį mokėjimą už
būsimus darbus;
o
finansuoti projektą pagal nustatytas avansinio
mokėjimo sąlygas.
Tačiau turi
būti:
o
galiojanti sutartis arba kitas teisėtas mokėjimo
pagrindas;
o
aiškiai apibrėžta, už ką mokama;
o
numatytos avanso grąžinimo ar užtikrinimo
garantijos, kai jos privalomos;
o
užtikrinta, kad pinigai bus panaudoti pagal
paskirtį.
Vien ministro
sprendimo „išmokėkime pinigus, nes baigiasi metai“ nepakanka.
2. Kodėl tai ypač aktualu dabar?
2026 m.
Lietuvos krašto apsaugai numatyta apie 4,8 mlrd. eurų (5,38 proc. BVP).
Spalio
viduryje viešai skelbta, kad panaudota tik maždaug pusė šių lėšų. Premjeras
Mindaugas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis mokėjimų numatoma
paskutiniam metų ketvirčiui. Ministras Robertas Kaunas tikino, kad pinigai bus
panaudoti tinkamai ir efektyviai.
Čia yra
svarbus niuansas: jeigu už karinę techniką jau pasirašytos sutartys, o mokėjimo
terminas pagal jas ateina metų pabaigoje, tai nėra dirbtinis pinigų išleidimas.
Tačiau jeigu mokama avansu už dar negautą techniką, būtina vertinti sutarties
sąlygas ir valstybės apsaugos priemones.
Krašto
apsaugos sistemos pirkimams galioja ir speciali išimtis: įprastas 30 proc.
avanso ribojimas gynybos pirkimams netaikomas. Vis dėlto sutartyse turi būti
numatytos priemonės avansui susigrąžinti, jeigu tiekėjas neįvykdo
įsipareigojimų.
3. Kur dingsta nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos?
Jos niekur
nedingsta. Paprastai jos grąžinamos į valstybės iždą.
Pagal Biudžeto
sandaros įstatymo 27 straipsnį, pasibaigus finansiniams metams, nepanaudoti
asignavimai, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, grąžinami į valstybės iždo
sąskaitą.
Toliau
valstybė šiuos pinigus valdo kaip bendrus valstybės finansinius išteklius.
Svarbu
atskirti tris situacijas:
|
Situacija
|
Kas nutinka
pinigams?
|
|
Nepanaudotos įprastos biudžeto lėšos
|
Grąžinamos į valstybės iždą
|
|
Tam tikros pažangos programų lėšos
|
Gali būti perkeliamos į kitus metus
|
|
ES projektų lėšos
|
Tvarkomos pagal konkrečių programų taisykles
|
Pagal Finansų
ministerijos nustatytą tvarką 2025 m. nepanaudotų lėšų likučiai turėjo būti
grąžinti iki 2026 m. sausio 10 d.
4. Ar Krašto apsaugos ministerija gali prarasti nepanaudotus pinigus?
Taip, dalį jų
gali tekti grąžinti į valstybės iždą. Tačiau ne visos lėšos prarandamos: tam
tikri asignavimai gali būti perkeliami į kitus metus.
Kita vertus,
yra ir kita problema.
Įsivaizduokime:
o
Krašto apsaugos ministerijai skiriama 4,8 mlrd.
eurų.
o
Ji realiai panaudoja 4 mlrd. eurų.
o
800 mln. eurų lieka nepanaudota.
o
Kitais metais sprendžiant biudžetą gali būti
vertinama, kiek lėšų ministerijai iš tikrųjų reikia.
Todėl
institucijos turi paskatą įvykdyti visus suplanuotus mokėjimus.
5. Ką reikėtų išsiaiškinti dėl ministro avansinių mokėjimų?
Manau,
svarbiausi yra keturi klausimai:
13.
Kokia konkreti suma bus išmokėta avansu?
14.
Kam bus mokami pinigai – Lietuvos įmonėms,
užsienio ginkluotės gamintojams ar kitoms organizacijoms?
15.
Ar už tuos pinigus prekės jau užsakytos ir yra
pasirašytos sutartys?
16.
Ar mokėjimai atliekami dėl realaus karinio
poreikio, ar siekiant panaudoti šių metų biudžetą?
Būtent
atsakymai į šiuos klausimus leistų įvertinti situaciją.
Mano
pagrindinė mintis: valstybės pinigų išleidimas ir valstybės pinigų panaudojimas
nėra tas pats. Jeigu sumokama už karinę techniką, kuri bus pristatyta po
kelerių metų, pinigai jau išleisti, tačiau ar valstybė gavo už juos tinkamą
vertę, dar reikės patikrinti.
Jeigu
atsiųsite ministro pasisakymo nuorodą arba straipsnį, galiu išnagrinėti būtent
tą avansinių išmokų planą: kokiu teisiniu pagrindu mokama, kam atiteks pinigai
ir kokios rizikos kyla valstybei.
7.
Pasakėte:
Kam naudojamos iždo lėšos? Kiek jų šiuo metu yra?
8.
ChatGPT pasakė:
Lietuvos
valstybės iždas yra tarsi bendroji valstybės pinigų kasa, kurią valdo Finansų
ministerija. Per ją surenkamos valstybės pajamos, valdomos pasiskolintos lėšos
ir finansuojamos valstybės išlaidos.
Tačiau yra
vienas labai svarbus dalykas: iždo sąskaitoje esantys pinigai nėra laisvi
pinigai, kuriuos Vyriausybė gali bet kada išleisti bet kam. Dalis jų jau turi
konkrečią paskirtį arba yra reikalingi būsimiems įsipareigojimams vykdyti.
1. Kam naudojamos iždo lėšos?
Pagrindinės
paskirtys:
o
Pensijoms ir socialinėms išmokoms – pervedimams
pagal valstybės prisiimtus įsipareigojimus.
o
Sveikatos apsaugai ir švietimui – valstybės
finansuojamoms programoms ir įstaigoms.
o
Krašto apsaugai – ginkluotei, karinei technikai,
karių išlaikymui ir infrastruktūrai.
o
Viešajam sektoriui – atlyginimams, paslaugoms,
infrastruktūrai.
o
Valstybės skolai – palūkanoms ir paskolų
grąžinimui.
o
ES projektams ir fondams – pagal nustatytas
finansavimo sąlygas.
Be to, Finansų
ministerija valdo laikinai laisvas lėšas: gali jas investuoti, kad valstybė
gautų pajamų, o pinigai išliktų prieinami tada, kai jų prireiks.
2. Kiek pinigų šiuo metu yra Lietuvos valstybės ižde?
Radau
oficialią Finansų ministerijos valstybės iždo finansinės būklės ataskaitą.
Valstybės iždo
pinigai ir pinigų ekvivalentai
3,906 mlrd. €
2026 m. kovo
31 d. duomenys
Pinigai ir
pinigų ekvivalentai 3 906 227 006 €
Trumpalaikės
investicijos 400 mln. €
Šaltinis:
Finansų ministerijos valstybės iždo finansinės būklės ataskaita.
Svarbu: tai
nėra 2026 m. spalio 30 d. likutis. Finansų ministerijos viešame valstybės iždo
ataskaitų puslapyje naujausia mano rasta ataskaita yra už pirmąjį 2026 m.
ketvirtį. Todėl tikslaus šiandienos likučio patvirtinti negaliu. Finansų ministerijos valstybės iždo
ataskaitos .
3. Ar tie beveik 4 milijardai yra valstybės santaupos?
Ne visai.
Pavyzdžiui,
valstybės ižde gali būti:
o
mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai;
o
ES paramos lėšos;
o
valstybės pasiskolinti pinigai;
o
įvairių valstybės fondų pinigai;
o
pinigai, skirti artimiausiu metu vykdyti
mokėjimus.
Taigi 3,9
mlrd. eurų likutis nereiškia, kad valstybė turi 3,9 mlrd. eurų, kuriuos gali
laisvai išdalinti.
4. Dar vienas labai svarbus klausimas
Manau, vertėtų
atkreipti dėmesį į tai, kad valstybė vienu metu gali:
o
turėti milijardus eurų iždo sąskaitose;
o
skolintis tarptautinėse rinkose;
o
mokėti palūkanas už valstybės skolą;
o
prašyti institucijų skubiai panaudoti joms
skirtus biudžetus.
Tai nebūtinai
prieštarauja vienas kitam, nes skiriasi pinigų paskirtis, terminai ir
įsipareigojimai.
Tačiau
visuomenei būtų labai naudinga žinoti tris skaičius:
16.
Kiek pinigų valstybė realiai turi ižde?
17.
Kiek iš jų yra laisvų, atėmus būsimus mokėjimus
ir įsipareigojimus?
18.
Kiek valstybė tuo pačiu metu yra pasiskolinusi ir
kiek kasmet sumoka palūkanų?
Būtent šių
skaičių sugretinimas leistų suprasti, ar valstybė efektyviai valdo savo
pinigus, ar jai tenka skolintis net turint didelį pinigų likutį.
9.
Pasakėte:
Nesupratau - dviguba finansavimas? . Iš biudžeto ir iš
iždo?
10.
ChatGPT pasakė:
Ne, tai nėra
dvigubas finansavimas. Atsiprašau, ankstesniame paaiškinime nepakankamai
aiškiai atskyriau sąvokas.
Valstybės
biudžetas ir valstybės iždas nėra du atskiri pinigų šaltiniai.
Tai du
skirtingi tos pačios valstybės finansų sistemos dalykai.
Kuo jie skiriasi?
o
Valstybės biudžetas – planas, kuriame nustatoma,
kiek valstybė gaus pajamų ir kam bei kiek galės išleisti.
o
Valstybės iždas – sistema, kuri valdo valstybės
pinigus, priima pajamas, atlieka mokėjimus ir užtikrina, kad būtų vykdomi
biudžeto įsipareigojimai.
Pavyzdys
Tarkime,
valstybė surenka 100 mln. eurų mokesčių.
Valstybės
pajamos
100 mln. €
Surinkti
mokesčiai
Valstybės
iždas
Laikomi ir
valdomi valstybės pinigai
Valstybės
biudžeto paskirstymas
Krašto
apsaugai 20 mln. €
Švietimui 30 mln. €
Sveikatai 30 mln. €
Kitoms
reikmėms 20
mln. €
Iš viso 100
mln. €
Taigi tie
patys 100 mln. eurų pirmiausia yra valstybės iždo valdomi pinigai, o paskui
pagal biudžetą paskirstomi išlaidoms.
O iš kur tada atsiranda ižde 3,9 mlrd. eurų?
Čia ir yra
įdomiausia dalis.
Ižde gali
būti:
o
dar nepanaudotų biudžeto pajamų;
o
skolintų pinigų;
o
ES lėšų;
o
rezervų ir kitų tikslinių lėšų.
Todėl negalima
3,9 mlrd. eurų pridėti prie valstybės biudžeto ir sakyti, kad valstybė turi
dvigubai daugiau pinigų.
Norėčiau
atkreipti dėmesį į vieną esminį dalyką: reikia išsiaiškinti, kokia 3,9 mlrd.
eurų dalis yra laisvas valstybės pinigų likutis, o kokia jau skirta konkretiems
įsipareigojimams.
Tai padėtų
atsakyti į labai svarbų klausimą: kodėl valstybė skolinasi, jeigu jos ižde yra
milijardai eurų?
11.
Pasakėte:
Prašau
12.
ChatGPT pasakė:
Patikrinkime
šį klausimą konkrečiais Lietuvos finansų duomenimis. Esminis dalykas – reikia
atskirti kiek valstybė turi pinigų ir kiek jai reikia skolintis.
1. Ką rodo oficialūs skaičiai?
Pagal Finansų
ministerijos 2025 m. gruodžio 31 d. duomenis:
Lietuvos
valstybės pinigų likučiai
2,952 mlrd. €
2025 m.
gruodžio 31 d.
Valstybės
biudžeto pinigai 1,491 mlrd. €
Kitų šaltinių
pinigai 1,459 mlrd. €
Savivaldybių
biudžeto pinigai 2,2 mln. €
Šaltinis: 2025
m. valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
O atskirai
valstybės iždo pinigų likutis 2025 m. pabaigoje buvo apie 830,4 mln. eurų. Tai
nėra tas pats, kas visų valstybės sektoriaus pinigų suma.
2. Kodėl valstybė skolinasi, jeigu turi pinigų?
Finansų
ministerijos 2026 m. skolinimosi plane numatyta:
|
Paskirtis
|
Suma
|
|
Valstybės biudžeto deficitui finansuoti
|
6,4 mlrd. €
|
|
Senoms skoloms grąžinti
|
3,8 mlrd. €
|
|
Kitiems poreikiams ir perskolinimui
|
apie 0,7 mlrd. €
|
|
Iš viso planuojama skolintis
|
10,9 mlrd. €
|
Kodėl taip
daroma?
o
Valstybė turi vykdyti mokėjimus visus metus, o
pajamos gaunamos netolygiai.
o
Dalis pinigų yra rezervai arba turi konkrečią
paskirtį.
o
Senas skolas reikia grąžinti net tada, kai
valstybė turi kitų pinigų.
o
Skolinimasis iš anksto padeda užtikrinti
valstybės mokumą ir likvidumą.
3. Mano manymu, svarbiausias klausimas visuomenei
Reikėtų
reikalauti, kad Finansų ministerija aiškiai pateiktų vienoje vietoje:
5.
Bendrą valstybės iždo pinigų likutį.
6.
Kiek pinigų yra laisvi ir nepaskirstyti.
7.
Kiek pinigų sudaro skolintos lėšos.
8.
Kiek pinigų yra rezervuose ir tiksliniuose
fonduose.
9.
Kiek valstybė moka palūkanų už skolą.
Oficialūs
duomenys skelbiami Finansų ministerijos svetainėje .
Svarbiausia
išvada: vien tai, kad valstybės sąskaitose yra milijardai, dar neįrodo, kad
valstybė neturėtų skolintis. Tačiau visuomenė turi turėti galimybę matyti, kiek
iš tų milijardų iš tikrųjų galima panaudoti, užuot skolinusis papildomai.
Ir būtent šį
klausimą verta kelti tiek Finansų ministerijai, tiek Seimo Audito komitetui.
„*********************************
