Nors ministras palaimintas, jo klerkai nepasikeitė ...

  

Krašto apsaugos ministeriją          2026-06-09    paklausiau:

 

 

   Keli krašto apsaugos ministrai yra  tvirtinę, kad esame paruošę atgrasinti užpuoliką.

  O buvusi ministrė teigė, kad jeigu kas nors pabandys mus užpulti, bus smogta atgal ...

  Betgi yra, kaip yra – pusę metų  mus atakuoja Baltarusija, o nei atgrasymo, nei smūgio atgal  vis nėra ....

 Ryšium su tuo prašau informacijos – Kodėl taip yra.

  Vienkart,  sprendžiant iš kariškių viešų pareiškimų, Baltarusija mūsų kariuomenę informuoja apie link mūsų teritorijos link skrendančius dronus.

  Ryšium su tuo prašau informacijos, kaip gi čia yra.

  Nes du  nesuderinami dalykai iš Baltarusijos pusės:

Hibridinės atakos. Informavimas apie įskrendančius dronus.

 

 

 

 Į tai gavau   atsakymą:

 

******************************

DĖL JŪSŲ KREIPIMOSI                 Į  2026-06-09 Nr. 26-3

 

Gerbiamasis Antanai Algimantai Miškini,

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų

2026 m. birželio 9 d. kreipimąsi. 

Informuojame, kad Krašto apsaugos ministerija nuosekliai stiprina valstybės gynybos pajėgumus, įskaitant oro gynybos ir antidroninių pajėgumų vystymą.

Užtikrinti atgrasymą nuo  ginkluoto Lietuvos užpuolimo siekiama bendromis Lietuvos kariuomenės, NATO sąjungininkų, visų  valstybės institucijų ir visuomenės pastangomis1. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir  pasipriešinimo agresijai principus bei pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginkluotos  gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas,2 o karinės jėgos naudojimo principai ir bendrieji  karinės jėgos naudojimo pagrindai įtvirtinti Karinės jėgos naudojimo statuto 4 ir 8 straipsniuose3.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS ADMINISTRACIJOS DEPARTAMENTAS

 

Veiklos administravimo skyriaus vedėja,  atliekanti Departamento direktoriaus funkcijas  Vitalija Piatikonienė

 

Jurgita Žiemienė, tel. +370 706 80 554, el. p. jurgita.ziemiene@kam.lt

***********************************

 

Mano supratimu klausimai visiškai aiškūs ir, vadovaujantis sveiko proto logika, Krašto apsaugos ministerijai turi būti prieinami.

Juo labiau, kad jai vadovauja ne bet koks Vyriausybės ministras, o inauguruotas.

Ir jam palaiminimą suteikė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

 

Betgi yra, kaip yra ......

Jeigu  ministras palaimintas,  tai jo klerkai toli gražu nuo to  nepasikeitė ....

 

Todėl dabar pabandysiu paklausti ne ministeriją, o patį palaimintą ministrą:

-Prašau informacijos kodėl JAV tankų batalionas buvo  palydėtas, kaip nepageidaujama kariuomenė? -Kodėl palydose nedalyvavote Jūs?   Kai Rusijos kariuomenės palydose dalyvavo tuometinis krašto apsaugos ministras. -Ar vis tai sumoje reikia suprasti, kad JAV kariuomenės rotacija nepageidaujama?

 

 

Formos viršus

Romos katalikų Bažnyčios problemos - nuomonė.

 

Latvijoje numuštas pasak žiniasklaidos jos sieną kirtės dronas.

O mūsų „laisvas žodis“ ta proga pakartojo , kad per Lietuvą bombarduoti Ust-Lugos uosto ankščiau u skrido Ukrainos dronai .....

Tokiu  būdu teks Krašto apsaugos ministeriją patvirtinti ar paneigti, kad taip buvo.

Juo labiau, kad Karšto komentaro yotubėje           tai tvirtino žinomi visuomenei žmonės.

Na o, kaip galima sakyti, Vilniaus vyskupiją purto pedofilijos skandalai.

Siūlymai nuo   pedofilų registro, uždrausti vaikus naudoti bažnytinėse apeigose,   iki vyskupų atsakomybės, kaip  kad Lenkijoje.

Tarkime, kad  tai gerai.

 

Kad Bažnyčia dangsto dvasininkų nusikaltimus, abejonių negali būti.

Tai jos pozicija.

Geras pavyzdys – kunigai KGB agentai.

Taigi štai žurnalistas klausia vyskupą Sigitą Tamkevičių: Kodėl Bažnyčia nepaviešina kunigų KGB agentų? – Todėl kad tada žmonės nustos tikėti Bažnyčia.

Štai taip ...

Taip ir su kunigais pedofilais.

O iš tikro katalikų Bažnyčios padėtis sunki.

Trūksta kunigų, todėl po dvi bažnyčias aptarnauja vienas kunigas.

Štai Panevėžio vyskupijoje mano krašte neturi savo pastovaus kunigo Vyžuonų

 

ir Jūžintų bažnyčios.

Priežasčių daug.

Mano nuomone viena iš jų    celibatas.

Štai ką apie tai žino Dirbtinis intelektas“

Celibatas nebuvo įvestas vienu metu. Vakarų Bažnyčioje kunigų celibatas buvo palaipsniui įtvirtintas IV–XII a. Svarbiausias etapas – XI–XII a. bažnyčios reformos; Laterano II susirinkimas (1139 m.) galutinai įtvirtino, kad kunigų santuokos negalioja. Pagrindiniai tikslai: dvasininkų visiškas atsidavimas tarnystei, Bažnyčios turto ir pareigų nepaveldėjimas šeimai bei stipresnė dvasininkų drausmė. Svarbu: celibatas nėra katalikų kunigystės dogma – tai Bažnyčios drausmės norma Lotynų apeigų katalikams.

 

Taigi jau 1887  metai nuo to praėjo, o ši žmogaus prigimčiai priešinga  prievolė tebegalioja.

Ir matyta tol galios. Kol gyvenimas neprivers jo atsisakyti.

Dar vienas momentas – ar daug kas tikinčių žino kas yra Sodoma ir Gomora ir už ką Dievas šiuos miestus sudegino?

Dirbtinis intelektas paaiškina:

Taip. Pasak Pradžios knygos 18–19 skyrių, Dievas sunaikino Sodomą ir Gomorą dėl jų itin didelio nedorumo ir moralinio sugedimo.

Pagrindinės priežastys, kurios išryškinamos tekste:

• Sunkios nuodėmės ir neteisybė – Dievas sako, kad Sodomos ir Gomoros „šauksmas“ didelis ir jų nuodėmė labai sunki (Pr 18:20).
• Seksualinis iškrypimas – Sodomą aplankius angelams, miesto vyrai norėjo juos seksualiai išnaudoti (Pr 19:4–5).
• Žiaurumas ir smurtas – minia elgiasi agresyviai net su svetimšaliais ir Lotu.
• Puikybė ir abejingumas vargšams – Ezechielio 16:49–50 Sodomos kaltę apibūdina kaip puikybę, sotumą, nerūpestingumą ir pagalbos stoką vargšams bei beturčiams.

Dar vienas svarbus dalykas: Pradžios 19 skyriuje Sodomos vyrai reikalavo iš Loto išvesti jo svečius, kad galėtų su jais lytiškai santykiauti. Todėl homoseksualus elgesys neabejotinai yra viena iš pasakojimo dalių, bet sakyti, kad vien tik homoseksualumas buvo Sodomos sunaikinimo priežastis, būtų per daug supaprastinta.

 ************************ 

Tokiu būdu homoseksualūs santykiai yra nesuderinami su tikėjimu.

 

O kaip yra?

Štai prieš kurį laiką žiniasklaida pranešė, kad Lenkijoje parapijiečiai   norėjo sudeginti bažnyčią, nes joje kunigai homoseksualai surengę orgiją ...

O buvo laikai, kai lenkas ir katalikas buvo sinonimai ...

Gal kai kas ir nesutiks, tačiau mano nuomone kunigų celibatas prie jų homoseksualizmo irgi prisideda ....

 Ir mano nuomone, jeigu ne celibatas, jeigu kunigai turėtų šeimas, tai bent kiek sulaikytų kunigų skaičiaus mažėjimą.

O pabaigai apie celibato ryšį su seksualiniu vaikų išnaudojimu:

 JAV John Jay tyrimas padarė išvadą, kad celibatas pats savaime nėra vaikų seksualinio išnaudojimo priežastis ir nėra vienas patikimas nusikaltimo prognozuotojas.

 Tačiau Australijos Karališkoji komisija padarė kitokią, niuansuotą išvadą: privalomas celibatas galėjo prisidėti prie rizikos, ypač kartu su vienatve, socialine izoliacija, psichoseksualiniais sunkumais ir didele dvasininko prieiga prie vaikų.

 Svarbūs ir kiti veiksniai: dvasininkų galios ir autoriteto kultūra, prasta atranka bei priežiūra, galimybė nekontroliuojamai prieiti prie vaikų ir institucinis nusikaltimų slėpimas.

**********

 

 

Nesinori tikėti ...

 

Jeigu tikėti žiniasklaida, JAV prezidentas, gavęs informaciją, kad galimas pasikėsinimas į jo gyvybę skrendant lėktuvu, slapta persėdo į kitą lėktuvą.

Palikęs pilną žmonių lėktuvą, kuriuo jis turėjo skristi.

Kaip vertinti tokį jo poelgį  paklausiau Dirbtinį intelektą:

1. Jei kalbame apie dabartinį Donaldą Trumpą ir jo išvykimą iš Turkijos, čia svarbi viena detalė: viešai pasirodžiusi informacija yra kiek sudėtingesnė nei „prezidentas pabėgo iš pilno lėktuvo, palikęs kitus likimo valiai“.

Naujausi pranešimai teigia, kad JAV žvalgyba buvo gavusi informaciją apie tikėtiną grėsmę Trumpui iš Irano ar su juo susijusių grupių. Dėl to Slaptoji tarnyba ir kariškiai organizavo apgaulingą išvykimą: Trumpas viešai įlipo į vieną „Air Force One“, tačiau slapta buvo perkeltas į kitą karinį lėktuvą. Tuo metu dalis žurnalistų ir darbuotojų liko pirmame lėktuve, manydami, kad prezidentas yra kartu.

Kaip aš tai vertinčiau?

1. Pats sprendimas gelbėti prezidento gyvybę – visiškai racionalus

Jeigu egzistavo patikima informacija apie galimą išpuolį, prezidentas neturėtų privalėti skristi tuo pačiu lėktuvu vien todėl, kad jame yra kiti žmonės. Prezidento saugumas nėra vien jo asmeninis reikalas – jis yra valstybės vadovas, todėl jo nužudymas galėtų sukelti milžinišką politinę ir geopolitinę krizę.

Be to, sprendimą, panašu, priėmė ne pats Trumpas: operaciją organizavo saugumo tarnybos ir kariškiai. Pats Trumpas dabar sako, kad daug nesigilino į grėsmės pobūdį ir pasitikėjo apsauga.

2. Tačiau moralinis klausimas prasideda ten, kur baigiasi jo asmeninė apsauga

Čia, mano manymu, yra tikroji problema.

Jeigu schema buvo tokia:
„Prezidentą slapta iškeliame, o kitus paliekame lėktuve, kad galimas užpuolikas manytų, jog prezidentas ten“, – tada tai jau nebe vien prezidento apsaugos klausimas.

Tada galima pagrįstai klausti:

Ar valstybės vadovo gyvybė turi būti saugoma kitų žmonių, kurie net nežino, kad yra naudojami kaip masalas, sąskaita?

Tai labai rimtas moralinis ir profesinės atsakomybės klausimas.

Ypač todėl, kad tarp likusių žmonių buvo žurnalistų ir administracijos darbuotojų, kurie, kaip pranešama, nežinojo, kad prezidento tame lėktuve nebėra.

3. Vis dėlto nereikėtų iš karto sakyti, kad Trumpas sąmoningai „paaukojo žmones“

Čia būčiau atsargus.

Jeigu grėsmė buvo reali, galėjo būti apskaičiuota, kad didžiausias pavojus kyla būtent prezidento buvimo vietai, o ne konkrečiam lėktuvui. Be to, kariuomenė gali turėti labai konkrečių taktinių priežasčių naudoti apgaulę ir netikrą taikinį.

Įdomu ir tai, kad dabar Trumpas teigia, jog lėktuvas, kuriuo jis galiausiai skrido, galėjo būti dar didesnės rizikos objektas, nes užpuolikas galėjo manyti, kad būtent jame yra prezidentas.

Taigi nėra taip paprasta sakyti: „jis pasirinko save, o kitus paliko mirčiai“.

4. Bet politiniu požiūriu tai tikrai atrodo blogai

Ir čia suprantu jūsų klausimą.

Prezidentas yra žmogus, bet kartu jis simbolizuoja valstybę. Iš valstybės vadovo galima tikėtis tam tikro solidarumo su tais, kuriems jis vadovauja.

Jeigu būtų buvę galima pasirinkti:

• A) prezidentas ir visi kiti skrenda saugiai;
• B) prezidentas išgelbėjamas, o kiti sąmoningai paliekami kaip galimas masalas,

tai B variantas būtų labai sunkiai pateisinamas morališkai.

Tačiau jeigu realus pasirinkimas buvo:

• A) prezidentas skrenda potencialiai į taikinį ir gali būti nužudytas;
• B) prezidentas slapta iškeliamas, o likusių žmonių rizika išlieka nedidelė ir kontroliuojama,

tuomet prezidento išgabenimas man atrodo visiškai pateisinamas.

Man svarbiausias klausimas todėl būtų ne „ar Trumpas bijojo dėl savo gyvybės?“, o „kokį pavojų realiai žinojo saugumo tarnybos ir kokį pavojų jos sąmoningai paliko kitiems žmonėms?“

Ir dar vienas dalykas: ankstesniuose liepos mėnesio pranešimuose buvo kalbama apie grėsmę ir saugumo atsargumo priemones, tačiau nebuvo viešai patvirtinta tokia konkreti schema, kokia dabar aprašoma. Naujausi pranešimai jau pateikia daug dramatiškesnį operacijos vaizdą.

Todėl aš jo poelgį vertinčiau dvigubai: pats pasitraukimas iš galimai pavojingo lėktuvo – normalus ir pateisinamas; sąmoningas kitų žmonių pavertimas nežinančiais „masalais“ – jeigu būtent taip ir buvo – yra labai rimtai kritikuotinas.

****************

Štai taip mano Dirbtinis intelektas, o aš, jeigu taip buvo iš  tikro, manau, kad JAV prezidentas turėtų būti už tai nušalintas nuo pareigų.

Iš kitos pusės nesinori tikėti, kad JAV prezidentas taip galėjo ir  pasielgti vardan savo gyvybės paaukodamas tiek žmonių.

Kad taip pasielgtų mūsų prezidento pareigas einantis KO Kilnybė – tai būtų nieko nuostabaus.

Kad jam Lietuvos valstybės interesai yra niekis, jis įrodė pritardamas sankcijoms Baltarusijai.

O   tų sankcijų Baltarusijai buvo ir yra tikslas padėti Rusijai pavergti Ukrainą.

 

 

Dirbtinis intelektas pavirtino – NATO yra gyvas ..........

 

 „Rusija smogs Baltijos šalims“: reali grėsmė ar gąsdinimo kampanija? Gen. V. Tutkus

https://www.youtube.com/watch?v=y6_0-mbYtFU

 

Diskutuoja: 

Tikiuosi  juos atpažįstate.

 

Mano supratimu už rusofobiją Putinas tą senai galėjo Lietuvai  padaryti, vykdydamas savo pažadą, kad jos taip nepaliks.

 

Smogi viena raketa pvz. į Kruonio HE.

 

Na ir kas po to būtų?

Kuo realiai atsakytų Lietuva, NATO.

Rusija aiškintų, kad raketa nukrypo nuo kurso.

 

Ir štai  kaip tokią situaciją įvertino Dirbtinis intelektas:

 

 

Supratau. Jei 100 % nustatyta, kad Rusijos raketa sąmoningai smogė Lietuvai, mano nuomone:

• Lietuva: smūgį laikytų ginkluotu išpuoliu ir gintųsi; kartu nedelsiant prašytų NATO kolektyvinės gynybos.
• NATO: labai tikėtina, kad būtų pradėtas 5-ojo straipsnio mechanizmas. NATO oficialiai nurodo, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas.
• Ar NATO iškart smogtų Rusijai? Nebūtinai. 5 straipsnis nenustato konkretaus atsakomojo smūgio – kiekviena valstybė imasi veiksmų, kuriuos laiko būtinais.
•  
• Mano vertinimas: jei tai būtų aiškiai tyčinis Rusijos smūgis Lietuvos teritorijai, NATO negalėtų tiesiog „nuryti“ įvykio. Tikėtinas labai greitas karinis Lietuvos sustiprinimas ir realios karinės priemonės prieš Rusiją.
•  
• Koks konkrečiai atsakas – būtų politinis sprendimas.

 

*************

Ir aš su tuo visiškai sutinku.

Taigi Dirbtinis intelektas iš esmės patvirtino – NATO yra gyvas lavonas.

Manau, kad tai supranta it Generolas V. Tutkus, it mūsų valdžia.

Nesupranta to tik Kazlų Rūdos bočiai.

Kokia dalis iš tikto to nesupranta, galėtų paaiškinti visuomenės nuomonės tyrimai.

Tačiau valdžia to paniškai bijo.

Štai Lenkijoje nukrito Liublino vaivadijoje raketa.

Kokia į tai Lenkijos ir NATO reakcija aiškina Dirbtinis intelektas:

    

Jei kalbate apie 2026 m. liepos 30 d. incidentą Liublino vaivadijoje, reakcija buvo tokia:

• Lenkija: pakėlė naikintuvus, aktyvino oro gynybą, pradėjo tyrimą ir informavo NATO. Vėliau nustatyta, kad tai buvo rusiška Kh-101 raketa.
• NATO: nedelsdama palaikė ryšį su Lenkija, stebėjo situaciją, tačiau 5 straipsnio neaktyvavo ir Rusijos teritorijos nepuolė.
• Esmė: nors rusiška raketa pažeidė NATO valstybės oro erdvę ir nukrito Lenkijoje, tai buvo traktuota kaip incidentas, susijęs su Rusijos smūgiais Ukrainai, o ne kaip sąmoningas Rusijos puolimas prieš Lenkiją.

Tai labai geras realus pavyzdys jūsų ankstesniam klausimui apie Lietuvą: net nustačius, kad raketa rusiška, NATO automatiškai nepradeda karo su Rusija.

  *****************************

O Lietuvos situacija tokia:

Ji pripažino Rusiją teisėta TSRS teisių ir pareigų perėmėja.

Tą patį padarė ir visos pasaulio valstybės.

Tokiu būdu  pasaulis pripažino, kad Lietuva yra Rusijos (TSRS)  įtakos zonoje.

Tai nepaneigiamas faktas.

Ir kada Rusija šia teise pasinaudos –  

Ir tai nebus, tikėtina, okupacija ar aneksija.

Pvz. jeigu dabar JAV ambasadorė   valdo Seimą, tai tada ją pakeistų Rusijos ambasadorius.

 

Ir gal kas nors tai paneigs?

 

 

Dirbtinio intelekto žiniasklaidos tyrimas - tuneliai iš Baltarusijos į Lietuvą .....

 

Prisiklausiau įvairiausios informacijos apie pasieniečių rastą tunelį ir migrantų pasipriešinimą pasieniečiams ir paprašiau Dirbtinį intelektą  atlikti žiniasklaidos tyrimą tunelių iš Baltarusijos tema.

Juo labiau, kad kai kas tvirtina, kad tunelis, prie kurio įvyko pasipriešinimas pasieniečiams yra pirmas rastas.

Todėl  siūlau žemiau pateiktą informaciją tikslu  nebūti klaidinami.

 

Taigi  Dirbtinį intelektą  klausiu:

Kasa mūsų žiniasklaida pranešė apie tunelius iš Baltarusijos į Lietuvą?

 

2026 m. liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje VSAT paskelbė apie tris iš Baltarusijos Lietuvos link kastus tunelius Varėnos pasienio rinktinės ruože:

• Liepos 23 d. – Piesčių kaimo apylinkės, Varėnos r. Aptiktas iš Baltarusijos pusės kastas tunelis, kuris buvo įėjęs apie 5 m į Lietuvos teritoriją, tačiau dar neturėjo išėjimo Lietuvoje.
• Liepos 26 d. – Pertako kaimas, Lazdijų r. Aptiktas apie 11 m ilgio nebaigtas tunelis, esantis Lietuvos pusėje, už maždaug 9,5 m nuo fizinio barjero.
• Rugpjūčio 4 d. – Latežerio kaimas, Druskininkų sav. Aptiktas trečias tunelis. Jis buvo apie 1,5 m gylyje, sutvirtintas rąstais ir lentomis, iš Baltarusijos pusės driekėsi apie 4 m į Lietuvos teritorijos gilumą.

Svarbi detalė: nė vienas iš šių trijų tunelių nebuvo užbaigtas taip, kad per jį būtų galima patekti į Lietuvą. VSAT juos aptiko ir užvertė.

Tačiau yra ir ankstesnis, kitokio pobūdžio atvejis: 2026 m. gegužės 26 d. 38 migrantai iš Baltarusijos iš tikrųjų pateko į Lietuvą požeminiu urvu Šalčininkų rajone. 

VSAT nurodė, kad migrantai išlindo iš Baltarusijos pusėje iškasto urvo.

Beje, 2026 m. rugpjūčio 5 d. VSAT pranešė, kad šiemet jau užfiksuota 12 bandymų patekti į Lietuvą kasantis po žeme.

Jei klausiate būtent apie tai, ką apie šiuos tunelius rašė LRT, TV3, 15min, Delfi ir kiti Lietuvos portalai, galiu surinkti konkrečias publikacijas ir palyginti, kaip skyrėsi jų antraštės bei pateikiama informacija nuo oficialių VSAT duomenų.

Formos viršus

 

Tada Dirbtinį intelektą  klausiu:Formos apačia

TasaT

Prašau plačiau apie paskutinį tunelį, kur buvo išpulti pasieniečiai.

Atsako:

 

  Padarykime tai kaip šaltinių palyginimą, o ne kaip vieno portalo pasakojimo perpasakojimą.

1. Ką skelbė skirtingi šaltiniai

Klausimas	VSAT / pirmoji informacija	15min	LRT	Lrytas	Ką galima teigti dabar
Buvo tunelis?	Taip – aptiktas kasamas tunelis	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Buvo apie 20 migrantų?	Taip, viešai skelbta apie 20 apgręžtų migrantų	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai bandė patekti per tunelį?	Taip	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta / VSAT versija
Įvyko fizinis susidūrimas su pasieniečiais?	Pirminėje komunikacijoje tai nebuvo akcentuota	Pirmoje publikacijoje – neakcentuota	Vėliau – taip	Vėliau – taip	Patvirtinta, kad buvo konfliktas / pasipriešinimas
Dalyvavo 4 pasieniečiai?	Vėliau patvirtinta	–	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai puolė pasieniečius?	VSAT terminologija atsargesnė – kalbama apie pasipriešinimą	–	Vartoja „užpuolimo“ kontekstą	Antraštėje – „užpuolė“	Tiksli įvykio kvalifikacija dar svarbi tyrimui
Migrantai buvo ginkluoti lazdomis ir akmenimis?	VSAT to nepatvirtino	–	–	Pateikta kaip viešai iškelta versija	Nepatvirtinta kaip galutinis faktas
Kai kurie migrantai buvo su antrankiais?	Vėliau aptarinėta	–	Taip / minima	Taip / minima	Reikia tyrimo duomenų
Dalis migrantų pabėgo į Baltarusiją?	Taip	–	Taip	Taip	Patvirtinta VSAT pasakojime
Pareigūnai buvo sužeisti?	Ne	–	Ne	Ne	VSAT teigia, kad ne
Ministras buvo informuotas apie visą incidentą?	Vėliau kilo ginčas	–	Ministras teigia, kad nebuvo informuotas apie visas aplinkybes	Tas pats	Tai vienas pagrindinių tyrimo klausimų

---

2. Pats įdomiausias skirtumas – liepos 26–28 d.

Čia verta sustoti.

Pirmasis sluoksnis

VSAT komunikacijoje visuomenei buvo pateikta operacinė istorija:

aptiktas tunelis → sustabdyta migrantų grupė → 20 žmonių neįleista / apgręžta.

Tai nebuvo išgalvota. Tunelis iš tikrųjų buvo aptiktas, o migrantų grupė iš tikrųjų buvo susijusi su tuo įvykiu.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už šios trumpos istorijos slypėjo gerokai sudėtingesnis kontaktas tarp migrantų ir pasieniečių.

Ir būtent šis skirtumas yra svarbus.

---

3. Ką pirmą dieną žinojo visuomenė ir ko nežinojo

Buvo žinoma:

1. Pasienyje aptiktas tunelis.
2. Juo buvo siejama migrantų grupė.
3. Grupėje buvo apie 20 žmonių.
4. Migrantai į Lietuvą nepateko.
5. VSAT juos sustabdė / apgręžė.

Nebuvo viešai išryškinta:

1. Kad įvykio vietoje buvo tik keturi VSAT pareigūnai prieš gerokai didesnę grupę.

2. Kad tarp jų įvyko fizinis konfliktas.

3. Kad pareigūnams teko panaudoti specialiąsias priemones.

4. Kad dalis migrantų, kaip vėliau buvo teigiama, pasitraukė į Baltarusiją.

5. Kad dėl įvykio vėliau atsirado klausimų ne tik migrantams, bet ir pačių pareigūnų veiksmams.

Todėl galima labai aiškiai pasakyti:

Pirmoji vieša informacija nebuvo melaginga, tačiau ji buvo nepilna.

Ir tai yra daug tikslesnis apibūdinimas negu sakyti, kad VSAT „melavo“.

---

4. 15min – svarbus momentas

15min pirmojoje publikacijoje situacija buvo pateikiama kaip pasienio kontrolės operacija: 20 migrantų buvo apgręžti, o kontekste minimas tunelis.

Tai labai svarbu, nes tuo metu skaitytojas galėjo susidaryti įspūdį apie gana įprastą pasienio incidentą.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už žodžio „apgręžti“ slypėjo kur kas dramatiškesnė situacija.

Todėl čia nėra taip, kad 15min „sugalvojo kitą istoriją“. Jie iš esmės rėmėsi tuo, ką tuo metu komunikavo VSAT.

Problema buvo ankstesniame informacijos sluoksnyje – ką VSAT nusprendė pateikti žiniasklaidai.

---

5. LRT ir Lrytas – kas pasikeitė rugpjūčio 5 d.

Kai istorija iškilo viešai rugpjūčio 5 d., LRT jau rašė nebe vien apie tunelį.

Atsirado naujas elementas:

4 VSAT pareigūnai ↔ apie 20 migrantų ↔ konfliktas / pasipriešinimas.

LRT publikacijoje taip pat buvo keliamas klausimas VSAT vadui Rustamui Liubajevui, kodėl apie incidentą visuomenė ir politinė vadovybė nebuvo informuota anksčiau.

Lrytas pasirinko dar stipresnę formuluotę – antraštėje jau buvo teigiama, kad migrantai „užpuolė VSAT pareigūnus“.

Čia reikia atskirti antraštę nuo nustatyto teisinio fakto.

„Užpuolė“ yra žurnalistinis apibūdinimas. Kol vyksta tyrimas, tiksliau būtų sakyti:

įvyko konfliktas ir pasipriešinimas pareigūnams, kurio aplinkybės tiriamos.

---

6. O štai kur atsiranda rimčiausias klausimas

Mano manymu, svarbiausia šios istorijos dalis yra ne:

„Ar migrantai buvo agresyvūs?“

Tai, kad buvo pasipriešinimas, jau iš esmės pripažįstama.

Daug svarbesnis klausimas:

Kodėl liepos 28 d. visuomenė išgirdo apie 20 migrantų ir tunelį, bet ne apie keturių pasieniečių susidūrimą su maždaug 20 žmonių?

Jeigu incidentas iš tiesų buvo toks, kaip vėliau aprašytas, tai yra reikšminga operacinė aplinkybė, o ne smulkmena.

Ir dar svarbiau:

Kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuotas vidaus reikalų ministras?

Būtent čia istorija iš paprastos migracijos naujienos virsta VSAT vadovybės ir informacijos perdavimo problema.

---

7. Labai svarbus dalykas dėl „ginklų“

Čia norėčiau pataisyti savo ankstesnį atsakymą.

Viešai pasirodė teiginys, kad migrantai galėjo būti ginkluoti akmenimis ir lazdomis.

Bet kol kas aš nematau pakankamai patikimo oficialaus pagrindo šį teiginį pateikti kaip nustatytą faktą.

Todėl mūsų galutinėje chronologijoje jį reikėtų žymėti:

🟡 „teigiama / pranešta, tačiau oficialiai nepatvirtinta“

o ne:

🟢 „migrantai buvo ginkluoti“.

Tai svarbus skirtumas.

---

8. Dar viena korekcija dėl tunelių

Čia taip pat verta nesumaišyti kelių skirtingų įvykių.

VSAT oficialiai skelbė apie tunelį ties Piesčių kaimu Varėnos rajone: jis buvo apie 5 m į Lietuvos pusę, dar neturėjo išėjimo į Lietuvą, o jo skersmuo buvo apie 1 m.

Todėl ankstesniame atsakyme mano sujungimas į vieną „Pertako tunelio“ chronologiją buvo pernelyg drąsus.

Norint tiksliai rekonstruoti rugpjūčio 5 d. viešai iškeltą incidentą, reikia atskirti:

• Piesčių tunelio aptikimą;
• Pertako vietovę;
• konkretų liepos 26 d. migrantų ir VSAT pareigūnų konfliktą;
• vėliau viešai iškilusią informaciją apie pareigūnų veiksmus.

Tai nėra detalė – nuo to priklauso, ar kalbame apie vieną operaciją, ar kelis skirtingus pasienio įvykius.

---

9. Mano išvada

Jeigu visą istoriją sutrauktume į vieną schemą, ji atrodo taip:

FAKTAS

→ aptiktas tunelis
→ migrantų grupė bandė patekti į Lietuvą
→ VSAT juos sustabdė
→ dalis / visa grupė pasitraukė į Baltarusiją
→ įvyko konfliktas su pareigūnais

TAI, KAS BUVO PASKELBTA IŠ KARTO

→ „20 migrantų apgręžta“
→ „aptiktas tunelis“

TAI, KAS IŠKILO VĖLIAU

→ keturi pareigūnai
→ fizinis pasipriešinimas / susidūrimas
→ antrankiai
→ migrantų pasitraukimas
→ klausimas, kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuota politinė vadovybė
→ vertinami ir pareigūnų veiksmai.

Todėl kol kas aš šios istorijos nevadinčiau „VSAT melu“.

Tikslesnė formuluotė būtų:

VSAT pirmoji vieša komunikacija pateikė tik dalį įvykio vaizdo, o esminės aplinkybės apie susidūrimą su migrantais tapo viešos tik vėliau. Dabar svarbiausia išsiaiškinti, ar tai buvo įprasta operacinė informacijos atranka, ar rimtas informacijos neperdavimas vadovybei.

Ir būtent antrasis klausimas, mano nuomone, yra vertas atskiro tyrimo.

Jeigu norite, galiu eiti dar vienu žingsniu toliau ir padaryti „minutė po minutės“ rekonstrukciją: ką VSAT žinojo liepos 26 d., kada buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kada informuota vadovybė, ką tiksliai gavo ministras ir kurioje grandinės vietoje atsirado informacijos spraga. Tam reikėtų dar kartą sistemingai pereiti VSAT, VRM, prokuratūros ir žiniasklaidos publikacijas.

Formos viršus

Formos apačia

Naudojame slapukus

 

 

 

 

Prisiklausiau įvairiausios informacijos apie pasieniečių rastą tunelį ir migrantų pasipriešinimą pasieniečiams ir paprašiau Dirbtinį intelektą  atlikti žiniasklaidos tyrimą tunelių iš Baltarusijos tema.

Juo labiau, kad kai kas tvirtina, kad tunelis, prie kurio įvyko pasipriešinimas pasieniečiams yra pirmas rastas.

Todėl  siūlau žemiau pateiktą informaciją tikslu  nebūti klaidinami.

 

Taigi  Dirbtinį intelektą  klausiu:

Kasa mūsų žiniasklaida pranešė apie tunelius iš Baltarusijos į Lietuvą?

 

2026 m. liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje VSAT paskelbė apie tris iš Baltarusijos Lietuvos link kastus tunelius Varėnos pasienio rinktinės ruože:

• Liepos 23 d. – Piesčių kaimo apylinkės, Varėnos r. Aptiktas iš Baltarusijos pusės kastas tunelis, kuris buvo įėjęs apie 5 m į Lietuvos teritoriją, tačiau dar neturėjo išėjimo Lietuvoje.
• Liepos 26 d. – Pertako kaimas, Lazdijų r. Aptiktas apie 11 m ilgio nebaigtas tunelis, esantis Lietuvos pusėje, už maždaug 9,5 m nuo fizinio barjero.
• Rugpjūčio 4 d. – Latežerio kaimas, Druskininkų sav. Aptiktas trečias tunelis. Jis buvo apie 1,5 m gylyje, sutvirtintas rąstais ir lentomis, iš Baltarusijos pusės driekėsi apie 4 m į Lietuvos teritorijos gilumą.

Svarbi detalė: nė vienas iš šių trijų tunelių nebuvo užbaigtas taip, kad per jį būtų galima patekti į Lietuvą. VSAT juos aptiko ir užvertė.

Tačiau yra ir ankstesnis, kitokio pobūdžio atvejis: 2026 m. gegužės 26 d. 38 migrantai iš Baltarusijos iš tikrųjų pateko į Lietuvą požeminiu urvu Šalčininkų rajone. VSAT nurodė, kad migrantai išlindo iš Baltarusijos pusėje iškasto urvo.

Beje, 2026 m. rugpjūčio 5 d. VSAT pranešė, kad šiemet jau užfiksuota 12 bandymų patekti į Lietuvą kasantis po žeme.

Jei klausiate būtent apie tai, ką apie šiuos tunelius rašė LRT, TV3, 15min, Delfi ir kiti Lietuvos portalai, galiu surinkti konkrečias publikacijas ir palyginti, kaip skyrėsi jų antraštės bei pateikiama informacija nuo oficialių VSAT duomenų.

Formos viršus

 

Tada Dirbtinį intelektą  klausiu:Formos apačia

TasaT

Prašau plačiau apie paskutinį tunelį, kur buvo išpulti pasieniečiai.

Atsako:

 

  Padarykime tai kaip šaltinių palyginimą, o ne kaip vieno portalo pasakojimo perpasakojimą.

1. Ką skelbė skirtingi šaltiniai

Klausimas	VSAT / pirmoji informacija	15min	LRT	Lrytas	Ką galima teigti dabar
Buvo tunelis?	Taip – aptiktas kasamas tunelis	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Buvo apie 20 migrantų?	Taip, viešai skelbta apie 20 apgręžtų migrantų	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai bandė patekti per tunelį?	Taip	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta / VSAT versija
Įvyko fizinis susidūrimas su pasieniečiais?	Pirminėje komunikacijoje tai nebuvo akcentuota	Pirmoje publikacijoje – neakcentuota	Vėliau – taip	Vėliau – taip	Patvirtinta, kad buvo konfliktas / pasipriešinimas
Dalyvavo 4 pasieniečiai?	Vėliau patvirtinta	–	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai puolė pasieniečius?	VSAT terminologija atsargesnė – kalbama apie pasipriešinimą	–	Vartoja „užpuolimo“ kontekstą	Antraštėje – „užpuolė“	Tiksli įvykio kvalifikacija dar svarbi tyrimui
Migrantai buvo ginkluoti lazdomis ir akmenimis?	VSAT to nepatvirtino	–	–	Pateikta kaip viešai iškelta versija	Nepatvirtinta kaip galutinis faktas
Kai kurie migrantai buvo su antrankiais?	Vėliau aptarinėta	–	Taip / minima	Taip / minima	Reikia tyrimo duomenų
Dalis migrantų pabėgo į Baltarusiją?	Taip	–	Taip	Taip	Patvirtinta VSAT pasakojime
Pareigūnai buvo sužeisti?	Ne	–	Ne	Ne	VSAT teigia, kad ne
Ministras buvo informuotas apie visą incidentą?	Vėliau kilo ginčas	–	Ministras teigia, kad nebuvo informuotas apie visas aplinkybes	Tas pats	Tai vienas pagrindinių tyrimo klausimų

---

2. Pats įdomiausias skirtumas – liepos 26–28 d.

Čia verta sustoti.

Pirmasis sluoksnis

VSAT komunikacijoje visuomenei buvo pateikta operacinė istorija:

aptiktas tunelis → sustabdyta migrantų grupė → 20 žmonių neįleista / apgręžta.

Tai nebuvo išgalvota. Tunelis iš tikrųjų buvo aptiktas, o migrantų grupė iš tikrųjų buvo susijusi su tuo įvykiu.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už šios trumpos istorijos slypėjo gerokai sudėtingesnis kontaktas tarp migrantų ir pasieniečių.

Ir būtent šis skirtumas yra svarbus.

---

3. Ką pirmą dieną žinojo visuomenė ir ko nežinojo

Buvo žinoma:

1. Pasienyje aptiktas tunelis.
2. Juo buvo siejama migrantų grupė.
3. Grupėje buvo apie 20 žmonių.
4. Migrantai į Lietuvą nepateko.
5. VSAT juos sustabdė / apgręžė.

Nebuvo viešai išryškinta:

1. Kad įvykio vietoje buvo tik keturi VSAT pareigūnai prieš gerokai didesnę grupę.

2. Kad tarp jų įvyko fizinis konfliktas.

3. Kad pareigūnams teko panaudoti specialiąsias priemones.

4. Kad dalis migrantų, kaip vėliau buvo teigiama, pasitraukė į Baltarusiją.

5. Kad dėl įvykio vėliau atsirado klausimų ne tik migrantams, bet ir pačių pareigūnų veiksmams.

Todėl galima labai aiškiai pasakyti:

Pirmoji vieša informacija nebuvo melaginga, tačiau ji buvo nepilna.

Ir tai yra daug tikslesnis apibūdinimas negu sakyti, kad VSAT „melavo“.

---

4. 15min – svarbus momentas

15min pirmojoje publikacijoje situacija buvo pateikiama kaip pasienio kontrolės operacija: 20 migrantų buvo apgręžti, o kontekste minimas tunelis.

Tai labai svarbu, nes tuo metu skaitytojas galėjo susidaryti įspūdį apie gana įprastą pasienio incidentą.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už žodžio „apgręžti“ slypėjo kur kas dramatiškesnė situacija.

Todėl čia nėra taip, kad 15min „sugalvojo kitą istoriją“. Jie iš esmės rėmėsi tuo, ką tuo metu komunikavo VSAT.

Problema buvo ankstesniame informacijos sluoksnyje – ką VSAT nusprendė pateikti žiniasklaidai.

---

5. LRT ir Lrytas – kas pasikeitė rugpjūčio 5 d.

Kai istorija iškilo viešai rugpjūčio 5 d., LRT jau rašė nebe vien apie tunelį.

Atsirado naujas elementas:

4 VSAT pareigūnai ↔ apie 20 migrantų ↔ konfliktas / pasipriešinimas.

LRT publikacijoje taip pat buvo keliamas klausimas VSAT vadui Rustamui Liubajevui, kodėl apie incidentą visuomenė ir politinė vadovybė nebuvo informuota anksčiau.

Lrytas pasirinko dar stipresnę formuluotę – antraštėje jau buvo teigiama, kad migrantai „užpuolė VSAT pareigūnus“.

Čia reikia atskirti antraštę nuo nustatyto teisinio fakto.

„Užpuolė“ yra žurnalistinis apibūdinimas. Kol vyksta tyrimas, tiksliau būtų sakyti:

įvyko konfliktas ir pasipriešinimas pareigūnams, kurio aplinkybės tiriamos.

---

6. O štai kur atsiranda rimčiausias klausimas

Mano manymu, svarbiausia šios istorijos dalis yra ne:

„Ar migrantai buvo agresyvūs?“

Tai, kad buvo pasipriešinimas, jau iš esmės pripažįstama.

Daug svarbesnis klausimas:

Kodėl liepos 28 d. visuomenė išgirdo apie 20 migrantų ir tunelį, bet ne apie keturių pasieniečių susidūrimą su maždaug 20 žmonių?

Jeigu incidentas iš tiesų buvo toks, kaip vėliau aprašytas, tai yra reikšminga operacinė aplinkybė, o ne smulkmena.

Ir dar svarbiau:

Kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuotas vidaus reikalų ministras?

Būtent čia istorija iš paprastos migracijos naujienos virsta VSAT vadovybės ir informacijos perdavimo problema.

---

7. Labai svarbus dalykas dėl „ginklų“

Čia norėčiau pataisyti savo ankstesnį atsakymą.

Viešai pasirodė teiginys, kad migrantai galėjo būti ginkluoti akmenimis ir lazdomis.

Bet kol kas aš nematau pakankamai patikimo oficialaus pagrindo šį teiginį pateikti kaip nustatytą faktą.

Todėl mūsų galutinėje chronologijoje jį reikėtų žymėti:

🟡 „teigiama / pranešta, tačiau oficialiai nepatvirtinta“

o ne:

🟢 „migrantai buvo ginkluoti“.

Tai svarbus skirtumas.

---

8. Dar viena korekcija dėl tunelių

Čia taip pat verta nesumaišyti kelių skirtingų įvykių.

VSAT oficialiai skelbė apie tunelį ties Piesčių kaimu Varėnos rajone: jis buvo apie 5 m į Lietuvos pusę, dar neturėjo išėjimo į Lietuvą, o jo skersmuo buvo apie 1 m.

Todėl ankstesniame atsakyme mano sujungimas į vieną „Pertako tunelio“ chronologiją buvo pernelyg drąsus.

Norint tiksliai rekonstruoti rugpjūčio 5 d. viešai iškeltą incidentą, reikia atskirti:

• Piesčių tunelio aptikimą;
• Pertako vietovę;
• konkretų liepos 26 d. migrantų ir VSAT pareigūnų konfliktą;
• vėliau viešai iškilusią informaciją apie pareigūnų veiksmus.

Tai nėra detalė – nuo to priklauso, ar kalbame apie vieną operaciją, ar kelis skirtingus pasienio įvykius.

---

9. Mano išvada

Jeigu visą istoriją sutrauktume į vieną schemą, ji atrodo taip:

FAKTAS

→ aptiktas tunelis
→ migrantų grupė bandė patekti į Lietuvą
→ VSAT juos sustabdė
→ dalis / visa grupė pasitraukė į Baltarusiją
→ įvyko konfliktas su pareigūnais

TAI, KAS BUVO PASKELBTA IŠ KARTO

→ „20 migrantų apgręžta“
→ „aptiktas tunelis“

TAI, KAS IŠKILO VĖLIAU

→ keturi pareigūnai
→ fizinis pasipriešinimas / susidūrimas
→ antrankiai
→ migrantų pasitraukimas
→ klausimas, kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuota politinė vadovybė
→ vertinami ir pareigūnų veiksmai.

Todėl kol kas aš šios istorijos nevadinčiau „VSAT melu“.

Tikslesnė formuluotė būtų:

VSAT pirmoji vieša komunikacija pateikė tik dalį įvykio vaizdo, o esminės aplinkybės apie susidūrimą su migrantais tapo viešos tik vėliau. Dabar svarbiausia išsiaiškinti, ar tai buvo įprasta operacinė informacijos atranka, ar rimtas informacijos neperdavimas vadovybei.

Ir būtent antrasis klausimas, mano nuomone, yra vertas atskiro tyrimo.

Jeigu norite, galiu eiti dar vienu žingsniu toliau ir padaryti „minutė po minutės“ rekonstrukciją: ką VSAT žinojo liepos 26 d., kada buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kada informuota vadovybė, ką tiksliai gavo ministras ir kurioje grandinės vietoje atsirado informacijos spraga. Tam reikėtų dar kartą sistemingai pereiti VSAT, VRM, prokuratūros ir žiniasklaidos publikacijas.

Formos viršus

Formos apačia

Naudojame slapukus