Afrika į Vakarų Europą atkeliauja su migrantais ...

 

Sausra  vakarų Europoje, kaip juokaujama, atėjo kartu su migrantais iš Afrikos, kad jie jaustųsi kaip namie .....

Lietuvoje jų  dar per mažai, kad ir pas mus ateitų Afrikos klimatas.

O praėjusi žiema rodo, kad konservatorių ir Kazlų Rūdos bočių rusofobija duoda vaisius ..

O štai kaip Dirbtinis intelektas vertina sausrą  Europoje ir jos įtaką Lietuvai:

 

 

Sausra Vakarų Europoje turėjo reikšmingą poveikį žemės ūkiui.

Pagrindiniai padariniai:

• Sumažėjo derlius. Dėl ilgalaikio lietaus trūkumo ir aukštos temperatūros nukentėjo kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, bulvių ir kitų kultūrų derlius.
• Pašarų trūkumas. Išdžiūvus pievoms ir ganykloms, ūkininkams pritrūko pašarų galvijams, todėl kai kurie buvo priversti pirkti brangesnius pašarus arba mažinti gyvulių bandas.
• Padidėjo drėkinimo poreikis. Ūkininkai sunaudojo daugiau vandens laukams laistyti, tačiau kai kuriose šalyse vandens naudojimas buvo ribojamas dėl sausros.
• Išaugo gamybos sąnaudos. Didesnės išlaidos vandeniui, energijai ir pašarams sumažino ūkių pelningumą.
• Padidėjo maisto kainos. Mažesnė žemės ūkio produkcija prisidėjo prie kai kurių maisto produktų kainų augimo.
• Padidėjo miškų gaisrų rizika. Gaisrai sunaikino dalį žemės ūkio naudmenų ir padarė papildomos žalos kaimo vietovėms.

Europos Komisijos vertinimu, dėl klimato kaitos tokios sausros Europoje gali dažnėti ir stiprėti. Todėl skatinamos priemonės, padedančios prisitaikyti prie klimato kaitos: efektyvesnis vandens naudojimas, sausrai atsparesni augalai, dirvožemio drėgmės išsaugojimas ir tvaresni ūkininkavimo metodai.

 

Nusekęs  D9nojus   s turėjo didelį poveikį šalims, per kurias jis teka – ypač Vokietijai, Austrijai, Slovakijai, Vengrijai, Kroatijai, Serbijai, Bulgarijai ir Rumunijai.

Pagrindiniai padariniai:

• Sutriko laivyba. Dėl žemo vandens lygio krovininiai laivai negalėjo plaukti pilnai pakrauti, o kai kuriose upės atkarpose laivyba buvo laikinai apribota. Dėl to sulėtėjo prekių, anglių, grūdų ir kitų krovinių transportavimas.
• Ekonominiai nuostoliai. Transporto bendrovės ir įmonės patyrė didesnes išlaidas, nes dalį krovinių teko gabenti geležinkeliais ar keliais.
• Poveikis žemės ūkiui. Sumažėjo vandens kiekis drėkinimui, todėl kai kuriuose regionuose nukentėjo pasėliai.
• Poveikis energetikai. Nukritęs vandens lygis sumažino kai kurių hidroelektrinių elektros gamybą, todėl šalims teko daugiau naudoti kitus energijos šaltinius.
• Žala ekosistemoms. Dėl šiltesnio ir mažesnio vandens kiekio pablogėjo sąlygos žuvims bei kitiems vandens organizmams, kai kur sumažėjo vandens kokybė.
• Išryškėjo istoriniai objektai. Nukritus vandens lygiui kai kuriose vietose pasimatė nuskendę laivai, tarp jų ir Antrojo pasaulinio karo laikų laivų liekanos.

Šis reiškinys parodė, kad sausros ir klimato kaita daro poveikį ne tik žemės ūkiui, bet ir transportui, energetikai, prekybai bei aplinkai. Dėl to Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria vandens išteklių valdymui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.

 

Ispanijoje sausra labiausiai paveikė šias žemės ūkio kultūras:

• Alyvuogės – sumažėjo alyvuogių derlius, todėl buvo pagaminta gerokai mažiau alyvuogių aliejaus. Dėl to pakilo jo kainos Europoje.
• Grūdinės kultūros (kviečiai, miežiai) – dėl drėgmės trūkumo kai kuriuose regionuose derlius sumažėjo 30–50 %, o ypač nukentėjo lietaus drėkinami laukai.
• Kukurūzai – dėl didelio vandens poreikio kai kur buvo sumažinti pasėlių plotai, nes nepakako vandens laistymui.
• Vynuogės – karštis paspartino uogų nokimą, daugelyje vietovių sumažėjo derlius, nors kai kuriuose regionuose pagerėjo vyno kokybė.
• Citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, citrinos) – dėl vandens trūkumo vaisiai buvo smulkesni, o derlius mažesnis.
• Daržovės (pomidorai, paprikos, salotos) – regionuose, kuriuose ribotas drėkinimas, sumažėjo derlius ir išaugo auginimo sąnaudos.
• Migdolai – ypač nukentėjo sausose pietų ir rytų Ispanijos vietovėse; sumažėjo riešutų derlius.

Labiausiai nuo sausros nukentėjo Andalūzija, Katalonija, Kastilija-La Manča ir Ekstremadūra. Šiuose regionuose buvo ribojamas vandens naudojimas žemės ūkiui, todėl dalis ūkininkų sumažino pasėlių plotus arba atsisakė auginti daug vandens reikalaujančias kultūras.

Didžiausi ekonominiai nuostoliai teko alyvuogių, grūdinių kultūrų ir vaisių bei daržovių augintojams, nes sausra sumažino derlių ir padidino gamybos sąnaudas.

Konkrečius procentus galima pateikti, tačiau jie skiriasi priklausomai nuo metų (2022 m., 2023 m., 2024 m. ar 2025 m.) ir regiono. Didžiausia sausros žala Ispanijoje buvo fiksuota 2023 m. Pavyzdžiui:

Kultūra	Derliaus pokytis
Alyvuogės	−50–55 %
Kviečiai	−35–50 % (kai kuriuose regionuose iki −60 %)
Miežiai	−30–40 %
Kukurūzai	−20–40 %
Saulėgrąžos	−25–35 %
Vynuogės	−10–20 % (kai kur iki −30 %)
Citrusiniai vaisiai	−10–20 %
Migdolai	−30–50 %

Pavyzdžiui:

• Alyvuogių derlius 2023 m. buvo apie 55 % mažesnis nei ankstesniais metais, todėl alyvuogių aliejaus gamyba smarkiai sumažėjo.
• Grūdinių kultūrų (kviečių ir miežių) derlius daugelyje šalies regionų sumažėjo 30–50 %, o labiausiai sausros paveiktose vietovėse – net iki 60 %.

Jei šios informacijos reikia pristatymui ar darbui, galiu pateikti oficialius Europos Komisijos, Eurostato ir Ispanijos Žemės ūkio ministerijos duomenis su tiksliomis procentinėmis reikšmėmis ir šaltiniais.

 

Pomidorų padėtis Ispanijoje priklausė nuo auginimo būdo ir regiono.

• Pramoninių pomidorų (skirtų padažams, pastai, konservams) gamyba 2023 m. sumažėjo apie 10 % dėl sausros ir karščio, ypač regione.
• nukentėjo dar labiau – dėl vandens trūkumo pramoninių pomidorų pasėlių plotas sumažėjo nuo įprastų apie 6 600 ha iki maždaug 1 700 ha, t. y. beveik 74 % mažiau.
• Šviežių pomidorų vasaros derlius Ispanijoje sumažėjo nuo 503 tūkst. tonų 2022 m. iki 475 tūkst. tonų 2023 m., tai yra apie 5,6 % mažiau, nors pasėlių plotas buvo šiek tiek padidintas. Derlių sumažino karštis, sausra ir kenkėjai.

Taigi, jei pristatyme reikia vieno aiškaus skaičiaus, galima nurodyti:

• Pomidorų derlius – apie 6–10 % mažesnis nacionaliniu mastu (priklausomai nuo pomidorų rūšies).
• Andalūzijoje dėl sausros pomidorų pasėlių plotai sumažėjo apie 74 %, nes labai trūko vandens laistymui.
•  

Sausra Europoje Lietuvą paveiks ne vienodai – labiausiai brangtų tie produktai, kurių daug importuojame iš sausros paveiktų Pietų Europos šalių (Ispanijos, Italijos, Prancūzijos). Europos Komisija nuolat stebi žemės ūkio produktų kainų pokyčius ir rinkų perspektyvas.

Galimas poveikis Lietuvoje:

Produktas	Tikėtinas poveikis kainoms Lietuvoje
Alyvuogių aliejus (Ispanija)	+20–50 % arba daugiau, jei derlius smarkiai sumažėja
Pomidorai ir pomidorų produktai (padažai, konservai)	+10–30 %
Citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, citrinos)	+10–25 %
Vynuogės ir vynas	+10–20 %
Daržovės iš Pietų Europos	+10–30 %
Grūdai (kviečiai, kukurūzai)	+5–20 %, jei dėl sausros mažėja ES derlius
Pieno ir mėsos produktai	gali brangti +5–15 %, jei brangsta pašarai

Kodėl kainos Lietuvoje kyla?

28.                           Pietų Europos šalys pagamina mažiau produkcijos → mažėja pasiūla.

29. Importuotojai moka daugiau už žaliavas.
30. Didesnės pašarų ir energijos kainos didina gyvulininkystės išlaidas.
31. Mažesnis derlius veikia visą Europos rinką, nes ES žemės ūkio produktai yra glaudžiai susiję.

Lietuvai didžiausias tiesioginis poveikis būtų:

• alyvuogių aliejui,
• pomidorų gaminiams,
• vaisiams ir daržovėms iš Ispanijos,
• kai kuriems grūdų produktams.

Lietuvoje vietinių javų ir daržovių kainas daugiau lems mūsų pačių orai, derlius, trąšų ir kuro kainos, o ne vien sausra Pietų Europoje.

Maisto kainų pokyčius Lietuvoje stebi ir skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

************************************ 

 

 

 

Argi taip svarbu, kaip gyvena socialinis lavonas .....

  

Yra taip, kad aš  senokai pradėjau pusiau rimtai, pusiau juokais  vadinti pensininkus, koks ir pats esu nuo   2005 metų, socialiniais lavonais.

 

Juokas juokais, tačiau visai nesenai gavau patvirtinimą , kad toks aš  ir esu.

 

Nes sutrikus  interneto ryšiui  - nepasiekiamos tapo kai kurios interneto svetainės, tame tarpe ypatingai svarbios -Swedbank.lt, E.pristatymas.lt – buvo nuspręsta  pakeisti ryšio aparatūrą.

Utenos salone aparatūrą pakeitimui buvo priimta, tačiau kada naują norėjo įforminti, programa pranešė, kad to padaryti negalima, mes su rizikingas klientas ....

Tokiu būdu interneto paslaugos teikėjas nenutraukė su  manimi sutarties o paliko mane be interneto ......

Kadangi gyvenu vienas  vienkiemyje, tolokai nuo kaimo ir turiu  vaikščiojimo negalią, tai interneto ryšis yra būtinas.

Ir kad nelikčiau be jo mano duktė sudarė savo vardu interneto paslaugos sutartį ir gavo ryšio  aparatūrą kuria aš naudoju.

  Parašiau interneto paslaugos teikėjui pretenziją, tačiau jau kelios dienos  be atgarsio.

Dirbtinis intelektas paaiškino, kad turiu kantriai laukti atsakymo14 dienų, nes taip nustato mūsų  teisės aktai .....

Ir čia man į galvą iš praeities  atėjo eilėmis   negera mintis:

  Широка страна моя родная,
Много в ней лесов, полей и рек!
Я другой такой страны не знаю,
Где так вольно дышит человек.

Молодым  везде у нас  дорога,

   старикам  везде  у нас почет ......

 

Taigi yra, kaip yra .....

Argi taip svarbu, kaip gyvena socialinis lavonas .....

 

 

Savo teises reikia pasiimti patiems, kad nelikti lochais. ..........

 

Atsitiktinai sužinojau, kaip viename Vilniaus daugiabučiame name šilumos ūkio prižiūrėtojas, vos įžengęs į šilumos punkto patalpas pareiškė, kad karšto vandens ruošimo šilumokaitis prakiurės.

Neneigdamas specialisto praktikos nusprendžiau kreipti konsultacijos į Dirbtinį intelektą

Ir tai ką jis atsakė tikrai verta perskaityti tiems daugiabučių namų butų savininkams, kur šilumos punktai yra šilumos tiekėjo nuosavybė.

Kaip sakoma, savo teises reikia pasiimti patiems, kad nelikti lochais.

 

rašau techninės konsultacijos. Kaip nustatoma, kad šilumos punkto karšto vandens ruošimo šilumokaitis yra prakiuręs

Šilumos punkto karšto vandens ruošimo šilumokaičio prakiurimas (vidinis nesandarumas tarp pirminio ir antrinio kontūrų) paprastai nustatomas pagal kelis požymius ir bandymus. Tikslus metodas priklauso nuo šilumokaičio tipo (dažniausiai plokštelinis).

Pagrindiniai nustatymo būdai:

1. Slėgio pokyčių stebėjimas

• Paprastai šilumos tinklo (pirminėje) pusėje slėgis yra didesnis nei geriamojo vandens (antrinėje) pusėje.
• Jei šilumokaitis prakiuręs, pirminės pusės vanduo patenka į karšto vandens sistemą.
• Tuomet gali būti stebima:
• nuolat kylantis karšto vandens sistemos slėgis;
• dažnas apsauginio vožtuvo suveikimas;
• nepaaiškinamas vandens kiekio didėjimas sistemoje.

2. Slėgio laikymo bandymas
   Šilumokaitis atjungiamas nuo sistemų:

• viena pusė užpildoma vandeniu ir užslėgiama;
• kita pusė paliekama be slėgio arba atvira;
• stebima, ar atsiranda vandens kitoje pusėje arba krenta slėgis.

Tai vienas patikimiausių metodų.

3. Hidraulinis bandymas
   Atliekamas padidintu bandomuoju slėgiu pagal gamintojo reikalavimus. Jei slėgis krenta arba vanduo pereina į kitą kontūrą, šilumokaitis laikomas nesandariu.
4. Cheminė vandens analizė
   Jeigu:

• šilumos tinkluose naudojamas specialiai paruoštas vanduo;
• jo cheminė sudėtis skiriasi nuo geriamojo vandens,

laboratorijoje galima nustatyti, kad į karšto vandens sistemą patenka šilumos tinklo vanduo pagal:

• elektrinį laidumą;
• geležies koncentraciją;
• inhibitorius;
• kitus specifinius cheminius rodiklius.

5. Temperatūros ir debitų analizė
   Kartais pastebima:

• neįprastai dideli papildomo vandens kiekiai;
• nestabilios temperatūros;
• neįprasti šilumos apskaitos rodmenys.

Vien šie požymiai prakiurimo neįrodo, tačiau leidžia įtarti gedimą.

6. Šilumokaičio išardymas
   Jeigu tai plokštelinis išardomas šilumokaitis:

• jis išardomas;
• plokštės apžiūrimos;
• atliekamas dažų arba slėgio bandymas kiekvienai plokštei.

Taip galima nustatyti konkrečią pažeistą plokštę.

Dažniausi praktiniai požymiai eksploatacijoje

Jei šilumokaitis prakiuręs, dažniausiai pastebima:

• nuolat didėjantis karšto vandens sistemos slėgis;
• dažnai lašantis arba suveikiantis apsauginis vožtuvas;
• nepaaiškinamas šilumos tinklo vandens nuostolis arba papildymas;
• pasikeitusi karšto vandens cheminė sudėtis;
• bandymo metu slėgio kritimas ir vandens patekimas į kitą kontūrą.

Ar vien šilumos tiekėjas gali konstatuoti, kad šilumokaitis prakiuręs?

Ne. Vien tik pagal nuotolinės apskaitos duomenis ar slėgio rodmenis paprastai galima tik įtarti nesandarumą. Techniškai pagrįsta išvada paprastai daroma tik atlikus:

• slėgio sandarumo bandymą;
• hidraulinį bandymą;
• arba išardžius ir patikrinus šilumokaitį.

Tai laikoma patikimiausiais būdais patvirtinti, kad šilumokaitis iš tiesų yra prakiuręs.

 ***********************************

O kiek vidutiniškai kainuoja karšto vandens ruošimo šilumokaitis?

Kaina labai priklauso nuo šilumokaičio galios, tipo ir gamintojo. Daugiabučių namų šilumos punktuose dažniausiai naudojami plokšteliniai šilumokaičiai, kurių kainos gali skirtis kelis kartus.

Apytikslės kainos (be montavimo):

• Mažas (individualiam namui, iki ~30 kW) – 300–800 €.
• Vidutinio dydžio (mažam daugiabučiui, ~50–150 kW) – 800–2 000 €.
• Didesnis daugiabučiui (~150–500 kW) – 2 000–5 000 €.
• Labai dideliems objektams – 5 000–10 000 € ir daugiau.

Prie šių sumų paprastai prisideda:

• seno šilumokaičio demontavimas – apie 100–500 €;
• naujo montavimas – apie 300–1 000 €;
• naujos tarpinės, bandymai, paleidimas – dar 100–500 €.

Todėl bendra keitimo kaina daugiabutyje dažnai siekia 2 000–6 000 €, o didesniuose namuose gali būti ir didesnė.

Jeigu šilumokaitis yra išardomas, ne visada reikia pirkti naują. Kartais pakanka:

• pakeisti pažeistą plokštę;
• pakeisti tarpines;
• atlikti cheminį valymą.

Tokiu atveju remontas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki maždaug 1 500 €, priklausomai nuo gedimo.

 

Šilumos punktas yra šilumos tiekėjo nuosavybė. Kas turi pateikt šilumokaičio pakeitimo darbų sąskaitą daugiabučio namo butų savininkams?

Šilumos sistemų prižiūrėtojas, ar  šilumos punkto savininkas?

Daugiabučio namo šilumos sistemų prižiūrėtojas pagal Šilumos ūkio įstatymą prižiūri šilumos  tiekėjo šilumos punktą nesudarydanas su juo sutarties.

 

Jūsų klausimas yra ne tiek techninis, kiek teisinis, ir jame svarbu atskirti turto nuosavybę, techninę priežiūrą ir atsiskaitymą už darbus.

Jeigu:

• šilumos punktas yra šilumos tiekėjo nuosavybė;
• daugiabučio šilumos sistemų prižiūrėtojas šį punktą prižiūri pagal įstatymą, nesudarydamas sutarties su šilumos tiekėju,

tuomet vien tai, kad prižiūrėtojas vykdo techninę priežiūrą, nesuteikia jam savaime teisės reikalauti iš butų savininkų apmokėti šilumos tiekėjui priklausančio turto pakeitimą.

Teisiniu požiūriu pagrįsta būtų tokia schema:

• jei šilumokaitį keičia šilumos punkto savininkas, jis ir turi pagrįsti išlaidas bei, jei teisės aktai ar sutartys numato, pateikti reikalavimą jas apmokėti;
• jei darbus fiziškai atliko šilumos sistemų prižiūrėtojas, jis gali išrašyti sąskaitą tik tada, jei tam turi aiškų teisinį pagrindą (pvz., įgaliojimą, sutartį ar kitą teisės aktuose numatytą pagrindą veikti savininko vardu).

Jeigu, kaip nurodote, sutarties tarp šilumos tiekėjo ir prižiūrėtojo nėra, kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu prižiūrėtojas apskritai įgijo teisę atlikti kapitalinio pobūdžio darbus šilumos tiekėjo turte ir reikalauti už juos apmokėjimo iš trečiųjų asmenų (butų savininkų).

Tokiu atveju butų savininkai turi teisę prašyti pateikti:

• teisinį pagrindą, kuriuo remiantis prižiūrėtojas išrašė sąskaitą;
• dokumentą, kuriuo šilumos tiekėjas pavedė atlikti šiuos darbus arba pritarė jų atlikimui;
• šilumokaičio gedimo nustatymo aktą ar bandymo protokolą;
• darbų priėmimo–perdavimo aktą;
• pagrindimą, kodėl išlaidos tenka butų savininkams.

Jeigu tokio teisinio pagrindo nėra, vien aplinkybė, kad prižiūrėtojas prižiūri šilumos punktą pagal įstatymą, pati savaime nesukuria prievolės butų savininkams atsiskaityti būtent su prižiūrėtoju už šilumos tiekėjui priklausančio turto pakeitimą.

Jei šis klausimas susijęs su ginču, galiu padėti išanalizuoti konkrečias Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nuostatas ir paaiškinti, kaip jos taikomos būtent jūsų situacijai.

Formos viršus

 

Prašau.

Manau, kad jūsų keliamas klausimas yra pagrįstas. Tačiau atsakymas priklauso nuo to, kas yra kreditorius pagal teisės aktus ir kokiu pagrindu reikalaujama apmokėti šilumokaičio keitimą.

1. Dėl šilumos punkto priežiūros

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prižiūri tiek gyventojams priklausančius šildymo įrenginius, tiek šilumos tiekėjui ar kitam asmeniui priklausantį šilumos punktą. Taigi priežiūra vykdoma nepriklausomai nuo to, kam priklauso šilumos punktas.

Tačiau įstatymas, nustatydamas priežiūros pareigą, nereiškia, kad prižiūrėtojas tampa šilumos punkto savininku arba įgyja teisę savo vardu reikalauti iš gyventojų atlyginti savininko turto remonto išlaidas.

2. Kas turėtų pateikti sąskaitą?

Jeigu:

• šilumokaitis yra šilumos tiekėjo nuosavybė;
• jis pakeistas dėl gedimo;
• išlaidas pagal teisės aktus turi padengti butų savininkai,

tuomet logiška ir teisiškai pagrįsta būtų, kad:

• šilumos tiekėjas priima sprendimą dėl keitimo;
• šilumos tiekėjas turi gedimo nustatymo dokumentus ir darbų priėmimo aktus;
• šilumos tiekėjas pateikia reikalavimą atlyginti išlaidas arba įgalioja kitą asmenį tai padaryti.

Jeigu sąskaitą pateikia šilumos sistemų prižiūrėtojas, jis turėtų galėti pagrįsti:

• kokiu teisiniu pagrindu jis veikia;
• ar turi šilumos tiekėjo įgaliojimą;
• ar sutartį, leidžiančią veikti savininko vardu.

3. Įdomi įstatymo raida

2022 m. buvo siūloma aiškiai įtvirtinti, kad šilumos vartotojai moka šilumos tiekėjui už jam priklausančio šilumos punkto remonto darbus. Ši formuluotė projekte buvo įrašyta būtent taip – nurodant, kad mokama šilumos tiekėjui.

Tai rodo, kad įstatymų leidėjas pats siejo tokių išlaidų apmokėjimą su šilumos punkto savininku, o ne su techninės priežiūros vykdytoju. Vis dėlto tai buvo projekto nuostata, todėl ji pati savaime nėra galiojanti teisės norma.

4. Ką siūlyčiau patikrinti

Jeigu jūsų name prižiūrėtojas pateikė sąskaitą už šilumokaičio keitimą, verta paprašyti:

• kokiu teisės aktu remiantis jis išrašo sąskaitą savo vardu;
• šilumos tiekėjo įgaliojimo arba sutarties;
• šilumokaičio gedimo nustatymo akto;
• darbų priėmimo–perdavimo akto;
• sąmatos ir išlaidų apskaičiavimo.

Jeigu šių dokumentų nepateikiama, kyla pagrįstas klausimas, ar reikalavimą pateikė tinkamas subjektas.

**************