Socialiniai lavonai tam, kad rinkimuose balsuotų ..

 

Kaip jai rašiau, esu 86 metų pensininkas, prastokai matau, išmaniuoju telefonu naudotis neišeina.

O problema tame, kad jau antrą fotoaparatą iš Pigu.lt  įsigyju be instrukcijos lietuvių kalba.

Pirmą kartą fotoaparatą  teko  gražinti, nes pardavėjas nesugebėjo pateikti instrukcijos valstybine kalba.

Užsakiau ir gavau antrą fotoaparatą, tačiau ir vėl tas pats -instrukcijos valstybine kalba  nėra.

Nusiunčiau  pretenziją el. paštu kokybe@pigu.lt   ir laukiu savaitę.

Nesulaikęs skambinu telefonu   kur patikina, kad laiškas negautas, kad išsiaiškins problemą ir  atsakys el. paštu.

Suprantu, kad kone  didelė dauguma pirkėjų  arba moka anglų kalbą, arba lengvai sugeba instrukcijas išsiversti.

Betgi dar yra ir socialinių lavonų,   lietuvių, nemokančių anglų kalbos.

Kad tinkami išspręsti problemą pardavėjas galėtų paklausti pirkėją, kokia klaba pageidauja gauti prekės naudojimo instrukciją.

O kaip tokios problemos sprendžiamos užsienyje pvz. Lenkijoje   paaiškino Dirbtinis intelektas  - Lenkijoje tas pats kaip Lietuvoje. Reikalavimas  yra, jei nepykdomas galima skųstis ...

 Taigi  pas mus taip, kaip ir  ES – socialiniai lavonai tam, kad rinkimuose balsuotų ..

 

T. y. kad užtikrintų valdžios teisėtumą.

Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino.....

 

Geras klausimas - Kodėl JAV taip palaiko Izraelį?

Ir dėl įtakingų lobistų JAV, bet ir iš esmės panašios istorijos.

Visų pirma abi valstybės iš esmės yra imigrantų valstybės.

Palestinos autonomija galima prilyginti indėnų rezervatams.

Jeigu kadaise JAV buvo sakoma – „geras indėnas – negyvas indėnas“, tai dabar Izraelyje taip nesakoma, bet daroma.

Ne veltui gi Izraelio premjerui už palestiniečių genocidą Tarptautinis teismas yra išdavęs arešto orderį.

Ir štai vakar kaip du seni draugai susitiko JAV prezidentas ir Izraelio premjeras.

Kaip sako liaudis –„toks tokį pažino ir ant alaus pavadino“

O iš esmės ką gi mes žinome apie Izraelį?

Apie jo valstybę, jos problemas, tautinę sudėtį ir t. t.

Pasirodo, kad Izraelis neturi Konstitucijos, Konstitucinio teismo.

Ir apsieina.

Beje panaši padėtis ir pas mus.

Norįs yra Konstitucija, Seimo nariai, prezidentas ant jos prisiekia,  tačiau nesilaiko.

Na o Konstitucinis teismas tai iš esmės ne teismas, o „asenizacijos gurguolė“ ...

 

O štai vyksta Izraelio aneksuotoje Palestinos autonomijoje Dirbtinio intelekto akimis: panašiai kaip JAV jos susikūrimo pradžioje ...

 

 Pastarųjų dienų įvykiai Vakarų Krante sukėlė neįprastai stiprią reakciją pačiame Izraelyje – ne tik opozicijoje, bet ir tarp buvusių kariuomenės, žvalgybos bei valstybės institucijų vadovų.

Didžiausią atgarsį sukėlė beveik 600 buvusių aukšto rango Izraelio pareigūnų – generolų, buvusių „Mossad“, „Shin Bet“, policijos, diplomatijos ir valstybės tarnybos atstovų – kreipimasis. Jį inicijavo organizacija Commanders for Israel's Security (CIS). Laiškas buvo adresuotas JAV prezidentui Donaldui Trumpui prieš jo susitikimą su Benjaminu Netanyahu. Jame teigiama, kad radikalių naujakurių smurtas Vakarų Krante tapo strategine grėsme pačiam Izraeliui, o ne vien palestiniečių problema.

Pareiškime rašoma, kad naujakurių išpuoliai prieš palestiniečių kaimus, mečečių padegimai, turto niokojimas ir civilių užpuolimai kursto naują smurto spiralę, silpnina Izraelio tarptautinę padėtį, apsunkina santykius su arabų valstybėmis ir didina grėsmę Izraelio kariams bei civiliams. Pasirašiusieji ragina Izraelio vyriausybę ryžtingai kovoti su vadinamuoju „naujakurių teroru“ ir neleisti, kad pavienės ekstremistų grupės diktuotų valstybės politiką.

Šis kreipimasis pasirodė po ypač kruvinų įvykių netoli Tal (Tell) kaimo prie Nabluso. Per susirėmimą žuvo du Izraelio kariai ir keturi palestiniečiai. Po to grupės naujakurių surengė išpuolius prieš kelis palestiniečių kaimus – buvo padegtos mažiausiai dvi mečetės, niokojami namai ir automobiliai, ant pastatų palikti keršto šūkiai hebrajų kalba. Izraelio kariuomenė viešai pasmerkė religinių objektų niokojimą ir paskelbė pradėjusi tyrimą.

Dar birželį paskelbtas kitas atviras laiškas, kurį pasirašė buvę ministrai pirmininkai, buvę žvalgybos vadovai, teisėjai, mokslininkai ir kultūros veikėjai, buvo dar griežtesnis. Jame vyriausybė kaltinama nesustabdant vadinamojo „žydų terorizmo“ Vakarų Krante ir toleruojant politiką, kuri, autorių vertinimu, skatina de facto aneksiją. Pasirašiusieji įspėjo, kad jei valstybė nesiims veiksmų, jie sieks teisinių priemonių Izraelio teismuose.

Svarbu pažymėti, kad tokia kritika nėra visuotinis Izraelio visuomenės požiūris. Dešiniosios partijos ir naujakurių organizacijos tvirtina, jog dauguma naujakurių nėra smurtautojai, o pagrindinė problema išlieka palestiniečių terorizmas. Jų teigimu, pavieniai nusikaltimai turi būti tiriami, tačiau jie neturėtų būti naudojami viso naujakurių judėjimo diskreditavimui. Tuo tarpu centristai ir dalis saugumo elito mano, kad būtent nesuvaldytas radikalių naujakurių smurtas ilgainiui gali tapti viena didžiausių grėsmių Izraelio saugumui ir tarptautinei padėčiai.

Įdomu tai, kad šį kartą kritika sklinda ne tik iš žmogaus teisių organizacijų ar kairiųjų partijų. Tarp pasirašiusiųjų yra žmonių, kurie dešimtmečius vadovavo Izraelio kariuomenei, žvalgybos tarnyboms ir diplomatijai. Dėl to jų pareiškimas Izraelyje vertinamas kaip reikšmingas signalas, kad dalis saugumo elito naujakurių smurtą laiko ne vien moraline ar teisine, bet ir nacionalinio saugumo problema.

Formos viršus

 

Trumpa Palestinos autonomijos istorija:

• 1947 m. Jungtinės Tautos pasiūlė padalyti tuometinę Britų Palestiną į dvi valstybes – žydų ir arabų. Žydų vadovybė planą priėmė, dauguma arabų jį atmetė.
• 1948 m. paskelbus Izraelis nepriklausomybę, prasidėjo karas. Vakarų Krantą perėmė Jordanija, o Gazos Ruožą – Egiptas.
• 1967 m. Šešių dienų kare Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Gazos Ruožą. Nuo tada šios teritorijos yra Izraelio kontroliuojamos, nors jų teisinis statusas tebėra tarptautinių ginčų objektas.
• 1993–1995 m. pasirašius Oslo susitarimai buvo įkurta Palestinos autonomija (Palestinian Authority). Jai perduotas ribotas savivaldos valdymas dalyje Vakarų Kranto ir Gazos.
• Vakarų Krantas buvo padalytas į tris zonas:
• A zona – Palestinos autonomija valdo civilinius reikalus ir užtikrina vidaus saugumą.
• B zona – civilinius reikalus tvarko Palestinos autonomija, o saugumo kontrolę dalijasi su Izraeliu.
• C zona – ją daugiausia kontroliuoja Izraelis; čia yra dauguma žydų gyvenviečių.
• 2005 m. Izraelis visiškai pasitraukė iš Gazos Ruožo – išvedė kariuomenę ir evakavo visas žydų gyvenvietes.
• 2006 m. Palestinos parlamento rinkimus laimėjo Hamas. Po ginkluoto konflikto su Fatah 2007 m. „Hamas“ perėmė Gazos kontrolę. Nuo tada:
• Gazos Ruožą valdo „Hamas“;
• Vakarų Krantą administruoja Palestinos autonomija, kuriai vadovauja Mahmoud Abbas ir „Fatah“.

Šiandien Palestinos autonomija faktiškai valdo tik dalį Vakarų Kranto. Gaza ir Vakarų Krantas politiškai yra susiskaldę, o galutinis šių teritorijų statusas iki šiol nėra išspręstas taikos susitarimu.

Formos viršus

 

Kas yra naujakuriai?

Naujakuriais vadinami Izraelio piliečiai, gyvenantys žydų gyvenvietėse Vakarų Krante (Palestinos autonomijos teritorijoje), taip pat Rytų Jeruzalėje. Šiuo metu tokių gyventojų yra apie 700–800 tūkst., iš jų maždaug pusė gyvena Rytų Jeruzalėje, kita dalis – Vakarų Kranto gyvenvietėse.

Jie nėra vienalytė grupė.

Kokie jie?

Galima išskirti kelias pagrindines grupes.

1. Religiniai sionistai – tai bene įtakingiausia naujakurių dalis.

• Jie yra religingi, bet ne ultraortodoksai.
• Tiki, kad Judėja ir Samarija (taip Izraelyje dažnai vadinamas Vakarų Krantas) yra istorinė žydų tėvynės dalis.
• Dalis jų mano, kad gyvenviečių kūrimas yra religinė pareiga.

Būtent iš šios aplinkos kilo tokie politikai kaip Bezalel Smotrich ir Itamar Ben-Gvir.

2. Ultraortodoksai (haredim)

Jie sudaro tik dalį naujakurių.

Daugelis jų apsigyvena didelėse gyvenvietėse, pavyzdžiui, Modi'in Illit ar Beitar Illit.

Tačiau jų motyvacija dažnai nėra politinė. Jie ten gyvena todėl, kad:

• būstas pigesnis;
• lengviau išlaikyti dideles šeimas;
• susiformavusios jų religinės bendruomenės.

Daugelis jų aktyviai nedalyvauja konfliktuose su palestiniečiais.

3. Pasaulietiniai izraeliečiai

Yra ir tokių, kurie persikelia dėl ekonominių priežasčių:

• pigesnių namų;
• geresnės gyvenimo kokybės;
• artumo Jeruzalei ar Tel Avivui.

Jie dažnai nėra itin religingi.

4. Radikalūs ideologiniai naujakuriai

Tai nedidelė, bet labai matoma grupė.

Kai kurie gyvena vadinamuosiuose nelegaliuose forpostuose (angl. outposts), kurie kartais nėra oficialiai patvirtinti net Izraelio valdžios.

Būtent su šia grupe dažniausiai siejami:

• palestiniečių kaimų užpuolimai;
• automobilių deginimas;
• mečečių niokojimas;
• vadinamieji „price tag“ („kainos etiketė“) išpuoliai – keršto akcijos po palestiniečių išpuolių.

Šiuos veiksmus viešai smerkia ir Izraelio kariuomenė, ir saugumo tarnyba Shin Bet, kuri dalį tokių veikų vadina žydų ekstremizmu ar terorizmu.

Kodėl dėl jų tiek daug ginčų?

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Jungtinės Tautos, daugumą Vakarų Kranto gyvenviečių laiko prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Izraelio vyriausybės su tuo nesutinka ir remiasi kitokiu tarptautinės teisės aiškinimu bei istoriniais argumentais.

Pačiame Izraelyje nuomonės taip pat išsiskiria:

• dešinieji gyvenvietes laiko teisėta istorinių žydų žemių dalimi ir svarbia saugumo priemone;
• centristai ir kairieji dažniau mano, kad nekontroliuojama gyvenviečių plėtra apsunkina taikos susitarimo galimybes ir didina įtampą.

Todėl būtų netikslu sakyti, kad „naujakuriai = ortodoksai“. Tarp naujakurių yra religinių sionistų, ultraortodoksų, pasaulietinių šeimų ir nedidelė, tačiau didelį viešą dėmesį sulaukianti radikalių aktyvistų grupė. Būtent pastarosios veiksmai dažniausiai atsiduria tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre.

******Formos apačia

 

 

Dvigubai antisemitinis straipsnis ......

 

  2026 m. liepos 22 d    Apeliacinis teismas  seimo nariui R. Žemaitaičiui už atseit  neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą skyrė griežtesnes  bausmes.

R. Janutienė su kompanija tvirtina, kad Seimo narys nuteistas už nuomonę.

Tačiau gaktai rodo, kad jis nuteistas ne už nuomonę, o už Izraelio veiksmų aneksuotų palestiniečių atžvilgiu kritiką.

Šią kritiką žydų bendruomenės lauko  antisemitizmu.

Kad Lietuvoje antisemitizmo nėra, patvirtino kad ir žinomas rusų ekonomistas Aukštosios ekonomikos mokyklos įkūrėjas žydas Igoris Lipsicas, gyvenantis savo bute Palangoje.

O mūsų valdžia yra tiesiog gilios paniekos nusipelnę šabesgojai, kaip ir nuo jos priklausantys teismai.

Na žinoma ir žiniasklaida, neinformuojanti kas vyksta Izraelyje.

·                                            paskutinis incidentas aneksuotoje  Palestinos autonomijoje pasak Dirbtinio intelekto toks:

• Izraelio kariuomenės (IDF) versija: grupė Izraelio civilių buvo išvykusi į žygį teritorijoje netoli Tell kaimo. Pasak kariuomenės, juos užpuolė palestiniečiai. Per susirėmimą vienas palestinietis nuginklavo Izraelio apsaugos darbuotoją (ar vietinės apsaugos būrio narį), paėmė jo ginklą ir pradėjo šaudyti. Per šaudymą žuvo du izraeliečiai.
• Palestiniečių liudininkų ir pareigūnų versija: į Tell kaimą pirmiausia įžengė ginkluoti Izraelio naujakuriai, kilo susirėmimai su kaimo gyventojais, o šaudymas prasidėjo šių susirėmimų metu. Pasak šios versijos, palestinietis perėmė ginklą tik jau vykstant susidūrimui.

Abi pusės sutaria dėl vieno esminio fakto: du Izraelio piliečiai žuvo po to, kai palestinietis perėmė vieno iš izraeliečių ginklą ir atidengė ugnį.

Tačiau kas sukėlė patį susirėmimą – ar pirmasis buvo palestiniečių išpuolis, ar ginkluotų naujakurių įėjimas į kaimą – tebėra ginčijamas klausimas..

*************************** 

Ir kaip skelbia žiniasklaida palestiniečio, kuris atėmė ginklą iš žydo, namas bus nugriautas.

It kaip paaiškino Dirbtinis intelektas:

Ši praktika nėra nauja.

Ji atsirado dar britų mandato Palestinoje laikais (1936–1939 m. arabų sukilimo metu), kai britų administracija taikė namų griovimą kaip atgrasymo priemonę prieš ginkluotus išpuolius.

 Po 1967 m. Izraelis perėmė šį teisinį mechanizmą ir periodiškai jį taikė okupuotose teritorijose.

Izraelio pozicija yra tokia:

• namas griaunamas ne kaip bausmė šeimai, o kaip atgrasymo priemonė, siekiant sumažinti būsimų išpuolių tikimybę;
• manoma, kad potencialūs užpuolikai gali atsisakyti išpuolio žinodami, jog jų šeima neteks namų.

Kritikų pozicija (JT, Tarptautinis Raudonasis Kryžius, daugelis žmogaus teisių organizacijų ir dalis Izraelio teisės ekspertų) yra priešinga:

• jie šią praktiką laiko kolektyvine bausme, nes nukenčia ir šeimos nariai, kurie nėra kaltinami nusikaltimu;
• todėl teigiama, kad ji prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei.

Įdomu tai, kad 2005 m. pati Izraelio kariuomenė buvo sustabdžiusi baudžiamųjų griovimų praktiką, nes vidinis vertinimas suabejojo jos veiksmingumu. Tačiau nuo 2014 m. ji vėl buvo atnaujinta po naujos teroro išpuolių bangos.

Kalbant apie konkretų atvejį, kurį paminėjote, pranešama, kad įtariamojo namas buvo užantspauduotas ruošiantis galimam nugriovimui, vadovaujantis šia ilgalaike Izraelio politika. Tokie sprendimai paprastai priimami po saugumo institucijų ir karinės administracijos procedūrų.

 Tarptautinėje teisėje šis klausimas yra ginčijamas, tačiau vyraujanti tarptautinių institucijų pozicija yra kritiška.

Pagrindiniai argumentai:

• Ketvirtoji Ženevos konvencija draudžia kolektyvines bausmes. Jos 33 straipsnyje nurodyta, kad negalima bausti asmenų už veiksmus, kurių jie patys nepadarė. Daugelis tarptautinės teisės ekspertų, JT institucijos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas mano, kad šeimos namo nugriovimas dėl vieno šeimos nario veiksmų patenka į šio draudimo taikymo sritį.
• JT ne kartą yra pareiškusios, kad baudžiamasis namų griovimas okupuotose Palestinos teritorijose pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir paragino Izraelį šios praktikos atsisakyti.
• Kita vertus, Izraelio pozicija yra kitokia. Izraelio vyriausybė tvirtina, kad tai nėra baudžiamoji priemonė šeimai, o prevencinė ir atgrasomoji saugumo priemonė. Ji taip pat remiasi vidaus teise ir teigia, kad kiekvienas sprendimas gali būti skundžiamas Izraelio Aukščiausiasis Teismas, kuris yra ne kartą nagrinėjęs tokių griovimų teisėtumą ir tam tikrais atvejais juos leidęs.

• ******************************** .

 Štai taip, tokią  praktiką ankščiau buvo taikoma žydų atžvilgiu, dabar jie ją taiko patys.

Ir esmė tapati – ją taiko Palestinos valdytojai.

O šis straipsnis yra dvigubai antisemitinis, nes jis ne kritikuoja Izraelio veiksmus, o informuoja apie tai, kas vyksta aneksuotoje Palestinos autonomijoje.

Formos viršus

Formos apačia

 

Afrika į Vakarų Europą atkeliauja su migrantais ...

 

Sausra  vakarų Europoje, kaip juokaujama, atėjo kartu su migrantais iš Afrikos, kad jie jaustųsi kaip namie .....

Lietuvoje jų  dar per mažai, kad ir pas mus ateitų Afrikos klimatas.

O praėjusi žiema rodo, kad konservatorių ir Kazlų Rūdos bočių rusofobija duoda vaisius ..

O štai kaip Dirbtinis intelektas vertina sausrą  Europoje ir jos įtaką Lietuvai:

 

 

Sausra Vakarų Europoje turėjo reikšmingą poveikį žemės ūkiui.

Pagrindiniai padariniai:

• Sumažėjo derlius. Dėl ilgalaikio lietaus trūkumo ir aukštos temperatūros nukentėjo kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, bulvių ir kitų kultūrų derlius.
• Pašarų trūkumas. Išdžiūvus pievoms ir ganykloms, ūkininkams pritrūko pašarų galvijams, todėl kai kurie buvo priversti pirkti brangesnius pašarus arba mažinti gyvulių bandas.
• Padidėjo drėkinimo poreikis. Ūkininkai sunaudojo daugiau vandens laukams laistyti, tačiau kai kuriose šalyse vandens naudojimas buvo ribojamas dėl sausros.
• Išaugo gamybos sąnaudos. Didesnės išlaidos vandeniui, energijai ir pašarams sumažino ūkių pelningumą.
• Padidėjo maisto kainos. Mažesnė žemės ūkio produkcija prisidėjo prie kai kurių maisto produktų kainų augimo.
• Padidėjo miškų gaisrų rizika. Gaisrai sunaikino dalį žemės ūkio naudmenų ir padarė papildomos žalos kaimo vietovėms.

Europos Komisijos vertinimu, dėl klimato kaitos tokios sausros Europoje gali dažnėti ir stiprėti. Todėl skatinamos priemonės, padedančios prisitaikyti prie klimato kaitos: efektyvesnis vandens naudojimas, sausrai atsparesni augalai, dirvožemio drėgmės išsaugojimas ir tvaresni ūkininkavimo metodai.

 

Nusekęs  D9nojus   s turėjo didelį poveikį šalims, per kurias jis teka – ypač Vokietijai, Austrijai, Slovakijai, Vengrijai, Kroatijai, Serbijai, Bulgarijai ir Rumunijai.

Pagrindiniai padariniai:

• Sutriko laivyba. Dėl žemo vandens lygio krovininiai laivai negalėjo plaukti pilnai pakrauti, o kai kuriose upės atkarpose laivyba buvo laikinai apribota. Dėl to sulėtėjo prekių, anglių, grūdų ir kitų krovinių transportavimas.
• Ekonominiai nuostoliai. Transporto bendrovės ir įmonės patyrė didesnes išlaidas, nes dalį krovinių teko gabenti geležinkeliais ar keliais.
• Poveikis žemės ūkiui. Sumažėjo vandens kiekis drėkinimui, todėl kai kuriuose regionuose nukentėjo pasėliai.
• Poveikis energetikai. Nukritęs vandens lygis sumažino kai kurių hidroelektrinių elektros gamybą, todėl šalims teko daugiau naudoti kitus energijos šaltinius.
• Žala ekosistemoms. Dėl šiltesnio ir mažesnio vandens kiekio pablogėjo sąlygos žuvims bei kitiems vandens organizmams, kai kur sumažėjo vandens kokybė.
• Išryškėjo istoriniai objektai. Nukritus vandens lygiui kai kuriose vietose pasimatė nuskendę laivai, tarp jų ir Antrojo pasaulinio karo laikų laivų liekanos.

Šis reiškinys parodė, kad sausros ir klimato kaita daro poveikį ne tik žemės ūkiui, bet ir transportui, energetikai, prekybai bei aplinkai. Dėl to Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria vandens išteklių valdymui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.

 

Ispanijoje sausra labiausiai paveikė šias žemės ūkio kultūras:

• Alyvuogės – sumažėjo alyvuogių derlius, todėl buvo pagaminta gerokai mažiau alyvuogių aliejaus. Dėl to pakilo jo kainos Europoje.
• Grūdinės kultūros (kviečiai, miežiai) – dėl drėgmės trūkumo kai kuriuose regionuose derlius sumažėjo 30–50 %, o ypač nukentėjo lietaus drėkinami laukai.
• Kukurūzai – dėl didelio vandens poreikio kai kur buvo sumažinti pasėlių plotai, nes nepakako vandens laistymui.
• Vynuogės – karštis paspartino uogų nokimą, daugelyje vietovių sumažėjo derlius, nors kai kuriuose regionuose pagerėjo vyno kokybė.
• Citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, citrinos) – dėl vandens trūkumo vaisiai buvo smulkesni, o derlius mažesnis.
• Daržovės (pomidorai, paprikos, salotos) – regionuose, kuriuose ribotas drėkinimas, sumažėjo derlius ir išaugo auginimo sąnaudos.
• Migdolai – ypač nukentėjo sausose pietų ir rytų Ispanijos vietovėse; sumažėjo riešutų derlius.

Labiausiai nuo sausros nukentėjo Andalūzija, Katalonija, Kastilija-La Manča ir Ekstremadūra. Šiuose regionuose buvo ribojamas vandens naudojimas žemės ūkiui, todėl dalis ūkininkų sumažino pasėlių plotus arba atsisakė auginti daug vandens reikalaujančias kultūras.

Didžiausi ekonominiai nuostoliai teko alyvuogių, grūdinių kultūrų ir vaisių bei daržovių augintojams, nes sausra sumažino derlių ir padidino gamybos sąnaudas.

Konkrečius procentus galima pateikti, tačiau jie skiriasi priklausomai nuo metų (2022 m., 2023 m., 2024 m. ar 2025 m.) ir regiono. Didžiausia sausros žala Ispanijoje buvo fiksuota 2023 m. Pavyzdžiui:

Kultūra	Derliaus pokytis
Alyvuogės	−50–55 %
Kviečiai	−35–50 % (kai kuriuose regionuose iki −60 %)
Miežiai	−30–40 %
Kukurūzai	−20–40 %
Saulėgrąžos	−25–35 %
Vynuogės	−10–20 % (kai kur iki −30 %)
Citrusiniai vaisiai	−10–20 %
Migdolai	−30–50 %

Pavyzdžiui:

• Alyvuogių derlius 2023 m. buvo apie 55 % mažesnis nei ankstesniais metais, todėl alyvuogių aliejaus gamyba smarkiai sumažėjo.
• Grūdinių kultūrų (kviečių ir miežių) derlius daugelyje šalies regionų sumažėjo 30–50 %, o labiausiai sausros paveiktose vietovėse – net iki 60 %.

Jei šios informacijos reikia pristatymui ar darbui, galiu pateikti oficialius Europos Komisijos, Eurostato ir Ispanijos Žemės ūkio ministerijos duomenis su tiksliomis procentinėmis reikšmėmis ir šaltiniais.

 

Pomidorų padėtis Ispanijoje priklausė nuo auginimo būdo ir regiono.

• Pramoninių pomidorų (skirtų padažams, pastai, konservams) gamyba 2023 m. sumažėjo apie 10 % dėl sausros ir karščio, ypač regione.
• nukentėjo dar labiau – dėl vandens trūkumo pramoninių pomidorų pasėlių plotas sumažėjo nuo įprastų apie 6 600 ha iki maždaug 1 700 ha, t. y. beveik 74 % mažiau.
• Šviežių pomidorų vasaros derlius Ispanijoje sumažėjo nuo 503 tūkst. tonų 2022 m. iki 475 tūkst. tonų 2023 m., tai yra apie 5,6 % mažiau, nors pasėlių plotas buvo šiek tiek padidintas. Derlių sumažino karštis, sausra ir kenkėjai.

Taigi, jei pristatyme reikia vieno aiškaus skaičiaus, galima nurodyti:

• Pomidorų derlius – apie 6–10 % mažesnis nacionaliniu mastu (priklausomai nuo pomidorų rūšies).
• Andalūzijoje dėl sausros pomidorų pasėlių plotai sumažėjo apie 74 %, nes labai trūko vandens laistymui.
•  

Sausra Europoje Lietuvą paveiks ne vienodai – labiausiai brangtų tie produktai, kurių daug importuojame iš sausros paveiktų Pietų Europos šalių (Ispanijos, Italijos, Prancūzijos). Europos Komisija nuolat stebi žemės ūkio produktų kainų pokyčius ir rinkų perspektyvas.

Galimas poveikis Lietuvoje:

Produktas	Tikėtinas poveikis kainoms Lietuvoje
Alyvuogių aliejus (Ispanija)	+20–50 % arba daugiau, jei derlius smarkiai sumažėja
Pomidorai ir pomidorų produktai (padažai, konservai)	+10–30 %
Citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, citrinos)	+10–25 %
Vynuogės ir vynas	+10–20 %
Daržovės iš Pietų Europos	+10–30 %
Grūdai (kviečiai, kukurūzai)	+5–20 %, jei dėl sausros mažėja ES derlius
Pieno ir mėsos produktai	gali brangti +5–15 %, jei brangsta pašarai

Kodėl kainos Lietuvoje kyla?

28.                           Pietų Europos šalys pagamina mažiau produkcijos → mažėja pasiūla.

29. Importuotojai moka daugiau už žaliavas.
30. Didesnės pašarų ir energijos kainos didina gyvulininkystės išlaidas.
31. Mažesnis derlius veikia visą Europos rinką, nes ES žemės ūkio produktai yra glaudžiai susiję.

Lietuvai didžiausias tiesioginis poveikis būtų:

• alyvuogių aliejui,
• pomidorų gaminiams,
• vaisiams ir daržovėms iš Ispanijos,
• kai kuriems grūdų produktams.

Lietuvoje vietinių javų ir daržovių kainas daugiau lems mūsų pačių orai, derlius, trąšų ir kuro kainos, o ne vien sausra Pietų Europoje.

Maisto kainų pokyčius Lietuvoje stebi ir skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

************************************