Kaip Pabaltijo valstybių aneksija pakeitė Tarybų sąjungą atgal ?

 

 1941 metais iš Lietuvos bėgdama Raudonoji armija savo kelią pažymėjo žiauriomis žudynėmis.

Pradedant Pravieniškių kalinių ir prižiūrėtojų žudynėmis.

Taip prasidėjo taip vadinamas Didysis  tėvynės karas.

Lygiai taip prasidėjo ir Rusijos karas prieš Ukrainą.

Kaip ir karas prieš Čečėniją.

 

Taigi aš ir paklausiau  Dirbtinį intelektą:

Ar Seimo pirmininkas, prezidentas, premjere nusiuntė vaikus nuo savęs į Rainių žudynių vietą, tuo pagerbdami nužudytų atminimą? Prašau atsakyti tik į klausimą

 

Ne. Nėra patikimų duomenų, kad Seimo pirmininkas, prezidentas aministrė pirmininkė būtų nusiuntę savo vaikus į Rainių žudynių vietą pagerbti nužudytųjų atminimo. 

Taigi informacijos apie  tai    viešoje  erdvėje nėra.

Ir čia ryšium su tuo į galvą atėjo mintis apie tragišką Lenkijos Prezidento kelionę  lėktuvu  į Rusiją, į lenkų   belaisvių karininkų žudynių vietą.

 

Dirbtinis intelektas prisiminė:

Smolensko katastrofa įvyko 2010 m. balandžio 10 d., kai Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio ir aukščiausių valstybės pareigūnų lėktuvas sudužo Rusijoje, netoli Smolensko, pakeliui į Katynę pagerbti ten 1940 m. nužudytų lenkų karininkų atminimo. Žuvo visi 96 žmonės, buvę lėktuve, įskaitant prezidentą, jo žmoną ir daugelį aukštų valstybės bei kariuomenės vadovų.

Tai buvo viena didžiausių modernios Lenkijos tragedijų ir labai reikšmingas istorinis įvykis, kuris iki šiol minimas kasmet Lenkijoje.

************************

  Taigi ir palyginkime Lenkijos Prezidento lėktuvo skrydį blogu oru su mūsų prezidento vainiko nenusiuntimu į žudynių vietą.

 

Tikras savo šalies patriotas ir politinė menkysta...

Ir čia nereikia viskuo kaltinti ilgo ir gražaus, nes mes jį patį du kartus išrinkome.

Jis yra gyvas simbolis, kad mūsų šalyje politinės visuomenės nėra ....

Taigi buvo Pabaltijo šalių  aneksija.

Ir vargu ar mūsų jaunimėlis, baubiantis už „laisvą žodį“, žino, kaip Pabaltijo šalys, būdamos aneksuotos, paveikė Tarybų Sąjungą?

Čia į pagalbą atėjo Dirbtinis intelektas:

• Iki 1929 m. TSRS buvo įprasta 6 dienų darbo savaitė (paprastai viena poilsio diena – sekmadienis). Darbo savaitė siekė apie 42 valandas (7 val. × 6 dienos).
•  
• Nuo 1929 m. rudens iki 1931 m. daugelyje pramonės įmonių įvesta vadinamoji penkiadienė nepertraukiama darbo savaitė (nepreryvka): 4 darbo dienos ir 1 poilsio diena, tačiau poilsio diena skirtingiems darbuotojams buvo skirtinga, todėl gamyba vyko be sustojimo.
•  
• Nuo 1931 m. lapkričio iki 1940 m. birželio pereita prie 6 dienų darbo savaitės, kur kiekviena šeštoji diena buvo bendra poilsio diena visiems.
•  
• 1940 m. birželį buvo grįžta prie įprastos 7 dienų savaitės su sekmadieniu kaip poilsio diena, tačiau dirbta 6 dienas per savaitę.

 

Taigi Pabaltijo šalių aneksija pastūmėjo  Tarybų Sąjungą atgal .....

O gal tai buvo eilinis įrodymas, kad TSRS ruošiasi   pulti Vokietiją ....

Po kitu pavadinimu .................

 

O buvo taip.   -   Vyriausybė kanceliarija buvo paprašyta informacijos:

  

 Vyriausybės kanceliarijai               2026-05-22             Nr. 26-2

 

 DĖL  STRATEGINIŲ TYRIMŲ IR ANALIZĖS CENTRO

  

  Užvakar,  kilus panikai dėl  į šalies teritoriją  galimai  įskridusio nenustatyto objekto, kalbėjusių valdžios atstovų tarpe, vadovaujantis sveiko proto logika, nebuvo kariuomenės vado ir karinės žvalgybos vadovo.

 Ne buvo ir   Strateginių tyrimų ir analizės centro atstovo. 

Būtent tų asmenų, kuri e geriausiai žino situaciją.

 Juo labiau    Strateginių tyrimų ir analizės centro vadovas.

 Nes šio Centras pagal  Lietuvos respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą : 

Viešai skelbia   savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais.

 

 

   Tokiu būdu, birželio  9 dieną sueis pusė metų, kaip šalyje paskelbta Ekstremali situacija, kartas nuo karto Valstybės sieną kerta  oro balionai, dronai ir galimi dronai, o šis  Centras, kurio savininkas  yra Valstybė, tyli.

 Ryšium su tuo prašau informacijos:

 -Strateginių tyrimų ir analizės centro rekvizitų.

 -Paskutinių  galimų nežinomų dronų skrydžių  vertinimus, jeigu tokie viešai paskelbti buvo.

 

  Antanas Algimantas Miškinis

 

*****************************

 Vyriausybės kanceliarija besugebėjo pateikti prašomos informacijos.

Toliau, gal kas paneigs, kad buvo  taip:

Todėl ši problema buvo apsvarstyta Vyriausybės posėdyje.

Premjerė perkaitė laišką ir pasiūlė pakelti rankytes kas gali pateikti prašomą informaciją.

 Visi ministrai nuleido akis, tiktai nedrąsiai pakilo krašto apsaugos ministro rankytė.

Todėl jam ir buvo pavesta pateikti laiške prašomą informaciją.

Inauguruotas krašto apsaugos ministras surasti Strateginių tyrimų  ir analizės centrą pavedė ministerijos Administracijos departamentui.

Kuriam m pavyko surasti užsimaskavusį šį Centrą.

 

Pasirodo, kad tai yra

 

 Kurio kompetencija pagal Nacionalinio  augumo pagrindų įstatymą yra:

 

Išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia strateginių tyrimų ir analizės centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė.

 

Ryšium su tuo Dirbtinį intelektą paprašiau išvardinti

Visas nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas.

Ir štai ką jis pateikė:

 Prašau išvardinti nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas.

Lietuvoje nacionalinį saugumą užtikrina įvairios valstybės institucijos, kurių funkcijos apima gynybą, vidaus saugumą, žvalgybą, teisėsaugą ir krizių valdymą. Pagrindinės iš jų yra:

1. Lietuvos Respublikos Seimas – priima įstatymus, reglamentuojančius nacionalinį saugumą, tvirtina gynybos politiką ir vykdo parlamentinę kontrolę.
2. Lietuvos Respublikos Prezidentas – yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, sprendžia svarbiausius nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė – koordinuoja nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimą.
4. Krašto apsaugos ministerija – formuoja valstybės gynybos politiką ir organizuoja jos įgyvendinimą.
5. Lietuvos kariuomenė – vykdo valstybės ginkluotą gynybą, saugo teritorinį vientisumą ir dalyvauja tarptautinėse operacijose.
6. Valstybės saugumo departamentas – vykdo civilinę žvalgybą ir kontržvalgybą, nustato grėsmes nacionaliniam saugumui.
7. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos – vykdo karinę žvalgybą ir kontržvalgybą.
8. Vidaus reikalų ministerija – atsakinga už viešąjį saugumą, civilinę saugą ir krizių valdymą.
9. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – užtikrina viešąją tvarką, užkerta kelią nusikalstamumui ir tiria nusikalstamas veikas.
10. Valstybės sienos apsaugos tarnyba – saugo valstybės sieną ir kontroliuoja jos kirtimą.
11. Viešojo saugumo tarnyba – palaiko viešąją tvarką ypatingų situacijų metu ir padeda kitoms institucijoms.
12. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – organizuoja civilinę saugą, ekstremaliųjų situacijų valdymą ir gelbėjimo darbus.
13. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – tiria finansinius nusikaltimus, pinigų plovimą ir finansavimo veiklas, galinčias kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
14. Specialiųjų tyrimų tarnyba – kovoja su korupcija, kuri gali silpninti valstybės saugumą.
15. Lietuvos Respublikos prokuratūra – organizuoja ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį kaltinimą bylose, susijusiose ir su nusikaltimais nacionaliniam saugumui.

 Taigi tų institucijų daugiau kaip velnio tuzinas.

 Septintas mėnuo, kaip šalyje ekstremali situacija.

 Apie įskrendančius dronus praneša Baltarusija  ....

Užsienio žiniasklaida  prognozuoja   galimą Rusijos agresiją ...

 Todėl labai bus įdomu sužinoti, kaip esamą šalies saugumo situaciją vertina tas  po kitu  pavadinimu  pasislėpęs Strateginių tyrimų ir analizės centras.

 

Visuomenėje tai paprastai būtų suprantama kaip akivaizdus ir neįprastas Rainių aukų pagerbimo ignoravimas.

 

1941 metais birželio 22 dienos  rytą nacistinė nacionalsocialistinė        Vokietija užpuolė  socialistinę Tarybų sąjungą.

Po draugiško Lenkijos pasidalijimo .....

O Lietuvoje prasidėjo sukilimas tikslu atkurti nepriklausomybę.

O štai ką apie tai internete surado Dirbtinis intelektas:

 

Kas įvyko 1941 m birželio 22?

1941 m. birželio 22 d. įvyko vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo lūžių – prasidėjo Operacija Barbarossa.

Tą rytą nacistinė Vokietija, pažeisdama 1939 m. Molotovo–Ribentropo paktą, kartu su sąjungininkais pradėjo masinį puolimą prieš Sovietų Sąjungą. Tai buvo didžiausia karinė invazija istorijoje pagal karių ir technikos mastą.

Pagrindiniai įvykio bruožai:

• Vokietijos kariuomenė (Wehrmacht) puolė trimis pagrindinėmis kryptimis: link Leningrado, Maskvos ir Kijevo.
• Prasidėjo itin intensyvūs mūšiai Rytų fronte.
• Sovietų Sąjunga buvo užklupta netikėtai ir patyrė didžiulius nuostolius pirmomis savaitėmis.

Ši data laikoma karo Rytų Europoje pradžia, kuri vėliau smarkiai pakeitė visą Antrojo pasaulinio karo eigą.

 

O kas prasidėjo Lietuvoje?

Lietuvoje 1941 m. birželio 22 d. taip pat prasidėjo labai svarbus įvykis – Birželio sukilimas.

Kai Vokietija pradėjo puolimą prieš Sovietų Sąjungą, Lietuvoje kilo ginkluotas sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Jį organizavo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).

Pagrindiniai dalykai:

• Sukilėliai užėmė miestus ir strateginius objektus (ypač Kaune ir Vilniuje).
• Buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja.
• Kaune paskelbta Laikinoji Vyriausybė.
• Sukilimas truko kelias dienas, kol regioną visiškai perėmė vokiečių kariuomenė.

.

 

Kaip suprasti - Buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėja.

Tai reiškia, kad sukilimo metu lietuvių organizacijos ir sukilėliai viešai paskelbė siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuri buvo prarasta 1940 m., kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga.

Konkrečiai „nepriklausomybės atkūrimo idėja“ reiškė:

• Buvo teigiama, kad Lietuva neturi būti nei Sovietų Sąjungos, nei Vokietijos dalis.
• Siekta atkurti 1918–1940 m. egzistavusią Lietuvos Respubliką.
• 1941 m. birželio 23 d. Kaune per radiją buvo paskelbta apie Laikinosios Vyriausybės sudarymą, kuri laikė save teisėta Lietuvos valdžia.
• Buvo tikimasi, kad vokiečių kariuomenė leis Lietuvai veikti kaip savarankiškai valstybei (tai vėliau nepasitvirtino).

Svarbus niuansas: tai buvo politinė deklaracija ir bandymas atkurti valstybingumą, bet realiai Lietuva tuo metu neatsikūrė kaip nepriklausoma valstybė – netrukus ją pradėjo valdyti nacistinė Vokietija.

 

Prezidentas, Premjerė, Seimo pirmininkas - ar jie kaip nors pagerbs nužudytus? Ar nuvyks į žudynių vietą ir padės vainikus, ar bent jų vardu bus padėti vainikai? Prašu atsakyti tik į šį klausimą. Be makaronų.

Trumpas atsakymas: taip, bus pagerbta – ir įprastai tai daroma valstybiniu lygiu.

• Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Premjeras paprastai dalyvauja Rainių žudynių minėjimuose arba siunčia oficialius atstovus.
• Dažniausia praktika: padedami vainikai prie Rainių kančių koplyčios (Telšių r.) ir kitų memorialų.
• Jei kuris nors vadovas pats nenuvyksta, vainikai vis tiek būna padedami jų vardu per Prezidentūros, Vyriausybės ar Seimo protokolą.

Tai nėra „neaišku ar bus“ – pagerbimas vyksta kiekvienais metais, tik skiriasi, ar jie patys dalyvauja vietoje, ar deleguoja atstovus.

 

 

Jeigu jie nei nuvyks į žudynių vietą, nei vainiką nusiūs, kaip tai reikia suprasti. Prašau glaustai, be makaronų.

Jei nei nuvyktų, nei būtų padėti vainikai jų vardu, tai reikštų:

• oficialaus valstybės pagerbimo tuo metu nėra,
• tai būtų sąmoningas protokolinis sprendimas nedalyvauti minėjime,
• visuomenėje tai paprastai būtų suprantama kaip akivaizdus ir neįprastas Rainių aukų pagerbimo ignoravimas.

*************************

O Raudonosios armijos žudynės nusidriekė per visą jos  atsitraukimo kelią.

Formos viršus

pr.sp. P. Gražulis kreipėsi į gen. prokuratūrą DĖL NUOLAT PASIKARTOJANČIŲ URM VADOVO K. BUDRIO PROVOKACIJŲ, KURIOS KELIA GRĖSMĘ LIETUVOS NACIONALINIAM SAUGUMUI

 

Pranešimas spaudai.

2026 06 16

 

DĖL NUOLAT PASIKARTOJANČIŲ URM VADOVO K. BUDRIO PROVOKACIJŲ, KURIOS KELIA GRĖSMĘ LIETUVOS NACIONALINIAM SAUGUMUI

 

Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas jos imtis priemonių stabdant valstybės saugumui kenkiančią Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veiklą. Pridedame europarlamentaro kreipimosi į prokuratūrą tekstą:

 

„Jūs žaibiškai reaguojate į menkiausius žodžius, kurie, Jūsų nuomone, gali bent truputį pakenkti Lietuvos reputacijai ar valstybingumui - pavyzdžiui, R. Žemaitaičio retoriką apie „sukilėlius“ ar „perversmą“, šiaulietės I. Gajauskaitės pasisakymus socialiniuose tinkluose ar mokytojos Astros Astrauskaitės kalbas mitinge ir nedelsiant pradedate dėl tokių žodžių ikiteisminius tyrimus.

Tačiau kai URM vadovas K. Budrys grasina pirmas pulti Kaliningradą ir tuo tiesiogiai provokuoja Rusiją kariniam atsakui - Jūs tylite. Nors šie žodžiai realiai kelia nepalyginamai didesnę grėsmę Lietuvos saugumui.

Todėl esu priverstas reaguoti pats.

2026 m. gegužės 18 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys interviu Šveicarijos leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ NATO vardu pagrasino Rusijai pirmiesiems pulti Kaliningrado sritį:

„Turime parodyti rusams, kad galime prasiskverbti pro jų mažą tvirtovę, kurią jie sukūrė Kaliningrade. NATO turi priemonių, kurios leistų prireikus nušluoti nuo žemės paviršiaus ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.“

Esu įsitikinęs, kad tokie provokaciniai URM vadovo žodžiai daro didžiulę žalą Lietuvai. Jie kompromituoja mus tarptautinėje arenoje, vaizduodami Lietuvą kaip agresorių, ir suteikia Rusijai aiškų pretekstą imtis karinių veiksmų prieš mūsų valstybę.

K. Budrys akivaizdžiai viršija savo įgaliojimus. Jis nėra nei NATO vadovas, nei įgaliotas kalbėti NATO vardu.

Tokiais pareiškimais jis ne tik savavališkai grasina panaudoti jėgą prieš kitą valstybę, tuo pažeisdamas BK 294 straipsnį, bet ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi (BK 228 str.).

Be to, tokie agresyvūs raginimai pirmiesiems pulti kaimyninę valstybę yra visiškai nesuderinami su užsienio reikalų ministro diplomatine misija. K. Budrys nėra nei Krašto apsaugos, nei Karo ministras.

Net jei tokios pareigos egzistuotų, užsienio reikalų ministras neturi teisės reikšti tokio pobūdžio provokacinių grasinimų.

Šie veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį, kuris skelbia:

„Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis […]. Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama.“

Aukščiau cituotas K. Budrio pasisakymas akivaizdžiai prieštarauja visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, o raginimas pirmiesiems pulti Kaliningrado sritį yra klasikinis karo propagandos skleidimas, draudžiamas Lietuvos Konstitucijos 135 straipsnyje.

Be to, šis pareiškimas pažeidžia tris Lietuvos teisės dalimi tapusias tarptautines sutartis:

Visų pirma – Šiaurės Atlanto sutartį (NATO sutartį), ratifikuotą 2004 m. Seimo įstatymu.

Pagal NATO doktriną ir Vašingtono sutarties 5 straipsnį Aljanso pajėgos gali naudoti jėgą tik gynybos tikslais, reaguodamos į ginkluotą užpuolimą. Sutartis nenumato jokios teisės į prevencinius ar pirmuosius smūgius prieš kitas valstybes.

Be to, toks raginimas pirmiesiems pulti Kaliningrado sritį akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniams NATO principams, įtvirtintiems Vašingtono sutarties 1 straipsnyje:

„Šalys įsipareigoja […] savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“

Tai taip pat pažeidžia Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalį, kuri skelbia:

„Visos narės tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“

Lietuva yra įsipareigojusi laikytis šių nuostatų kaip JT narė nuo 1991 m. ir kaip NATO narė nuo 2004 m.

K. Budrio pareiškimas pažeidžia ir Romos statutą (Tarptautinio baudžiamojo teismo steigimo sutartį). Pagal jo 8 bis straipsnio 2 dalį „agresijos aktas“ apima ginkluotos jėgos panaudojimą prieš kitos valstybės suverenitetą ar teritorinį vientisumą, pažeidžiant JT Chartijos 2(4) straipsnį.

Į šiuos žodžius nedelsiant sureagavo Rusija: Dmitrijus Medvedevas pagrasino pasekmėmis, o Kremlius pasinaudojo citatomis savo propagandoje.

Kaip ilgametis VSD darbuotojas (karjeroje pakilęs iki direktoriaus pavaduotojo) ir Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, K. Budrys negalėjo nežinoti tokio pareiškimo padarinių.

Ar tai naivumas, ar sąmoningas provokavimas?

Panašūs provokaciniai pasisakymai kartojasi - 2025 m. spalį URM vadovas K. Budrys ragino vienašališkai stabdyti Kaliningrado tranzitą, nors identiškus raginimus NKVC vadovas įvertino kaip Rusijos hibridinės atakos požymius.

Prieš Baltarusiją mestus K. Budrio kaltinimus dėl „balioninės“ kontrabandos (nevat kontrabandą organizuoja A. Lukašenka) taip pat paneigė faktai – organizatoriai buvo Lietuvos pareigūnai.

Istorinės paralelės kelia nerimą. 1940 m. sausį Lietuvos kariuomenės vadą Stasį Raštikį netikėtai pakeitė Vincas Vitkauskas, kuris nuo pirmos okupacijos dienos aktyviai talkino sovietams.

Panašiai Rusija po 1991 m. infiltruodavo savo agentus į Ukrainos politinę ir karinę vadovybę.

Esu įsitikinęs, kad K. Budrys nėra naivus. Jo nuolatiniai provokuojantys pareiškimai sąmoningai padeda Rusijai ieškoti preteksto hibridiniam ar kariniam veiksmui prieš Lietuvą.

Skirtingai nuo bylų dėl abstrakčios „perversmo“ retorikos, istorijos mokytojos pasisakymų ar I. Gajauskaitės raginimų, K. Budrio veikla realiai kelia grėsmę valstybės saugumui.

Todėl prašau patraukti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį baudžiamojon atsakomybėn.

Pagarbiai,

Europos Parlamento narys Petras Gražulis“.

Tarybinių laikų palikimas teisinėje mūsų valstybėje ....

 

Daug tokiu daugiabučių namų, kaip aprašyta laiške Vilniaus miesto merui, ar mažai, bet faktas, kad jų yra.

Ir jų situacija teisinėje valstybėje turi būti tinkamai sprendžiama.

Tiktai deja tai   30 suvirš metų tebeegzistuoja.

Nes tai nerūpi valdžiai, o tokių daugiabučių namų butų savininkai to nežino.

O tie, kurie nemoka už elektrą bendroms pastato reikmėms, argi bus tuo nepatenkinti.

*****************

Vilniaus miesto savivaldybės   merui                    2026-06-15 Nr.26-4

   

 DĖL  ADMINISTRATORIŲ  SKYRIMO KADA ŠILUMOS PUNKTAS KITAME NAME IR ELEKTROS BENDRAM MAUROJIMUI TAIP PAT

 

   Tarybinės statybos daugiabučiuose namuose nereta situacija, kada daugiabučiame name nėra savo šilumos punkto ir elektros energijos pastato bendroms reikmėms apskaitos prietaiso.

 Tokiu atveju pastatai gauna šildymą ir karštą vandenį iš kito pastato, kaip ir elektros energiją bendroms  reikmėms.

 Tuo tarpu teisės aktai, reglamentuojantys  šilumos, karšto vandens ir elektros  energijos tiekimą yra skirti tam atvejui, kada šilumos punktas ir elektros  energijos  bendroms pastato reikmėms apskaitos prietaisas randai tame pačiame pastate.

 Tačiau, nežiūrint į tai, savivaldybė skiria tokiems   namams  atskirus administratorius.

 Taip pat būna du atskiri šilumos ūkio prižiūrėtojai, nors ir šilumos punktas pagal savo esamą paskirtį yra bendras.

 O šilumos tiekėjas išrašo sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį vertindamas, kad abiejų pastatų šilumos ūkis yra bendras.

 Savaime suprantama, kad tokia situacija yra visapusiškai netoleruotina.

 Ryšium su tuo prašau informacijos kokių veiksmų bus imtasi situacijai pašalinti.

 Kadagį šilumos tiekėjas yra savivaldybės įmonė, vienkart prašau informacijos kiek Vilniuje yra daugiabučių namų, kuriems šildymas ir karštas vanduo tiekiami iš kito daugiabučio namo, o elektros energijos bendroms namo reikmėms apskaitos prietaisas  randasi kitame name.

 

 T. y. už elektros energiją bendroms namo reikmėms apmoka kito namo butų savininkai.                    

                                                                            

 Antanas Algimantas  Miškinis