Biokuras iš Latvijos ir mūsų vadų ir jų liokajų „Vertybinė užsienio politika“.

 

Vilniaus kogeneracinę jėgainę pasieks latviškas biokuras: tikimasi sumažinti įtampą rinkoje :  praneša Energetikos ministerija.

Kodėl?

Nes Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ), tiekiančią daugiau nei 50 proc. sostinės centralizuotos šilumos, netrukus pasieks biokuras iš Latvijos.

 Šis sprendimas padės sumažinti įtampą Lietuvos biokuro rinkoje, taip pat tikimasi stabilizuoti vis augančias biokuro kainas.

Iš čia ir klausimas – O ar  pas mus pagamintas biokuras brangesnis, ar jo   trūksta?

Deja ir  Dirbtinis  intelektas  konkretaus atsakymo  nepateikė.

Tiktai pažymėjo, kad Latvija eksportuoja biokurą į Skandinaviją,

Ir čia man į galvą atėjo mintis, kad buvo laikai,  kada vyko biokuras iš Baltarusijos.

Buvo laikas, kada Baltarusija buvo pakankamai draugiška Lietuvai, siena su ja nebuvo beveik siena su Rusija,

Betgi mūsų šalį atstovaujantis prezidento pareigas einantis pasistengė sugadinti santykius su Baltarusija, o konservatorių Mozė  davė signalą ruso fobijai.

Tokiu būdu, taip vadinamo jų s „Vertybinės jų  užsienio politikos“ dėka Lietuva atsidūrė iš vis pusių nepavydėtinoje padėtyje.

Ypač lietuviai Baltarusijoje.

Ar tai neprimena pokario laikų „skrebų“ vertybinės politikos??

Juo labiau tai vertinant pagal jų biografijas.

Ir štai dar  ką sužinojau iš vieno yotube- po karo su Ukraina Rusijai reikės daug resursų karo pasekmėms pašalinti, ir jos žvilgsnis tikrai nukryps į Pabaltijo valstybes.

Ir kas paneigs, kad taip ir bus, nes JTO, tame tarpe ir Lietuva valdoma konservatorių Mozės defakto  pripažino Rusiją TSRS teisių perėmėja, kada jai leido JTO Saugumo taryboje automatiškai užimti TSRS vietą.

 

Ir tai padarė  tas pats TSTS atstovas ,,,,

O štai TV3.lt paskelbė „rusų gerbėjų“ Latvijoje žemėlapį.

Tokius „gerbėjus“ Ukrainoje vadina “ždūny“ –„laukiantys“ , kurie tampa okupantų padėjėjais.

O kaip atrodytų toksai Lietuvos žemėlapis, kodėl jo nėra?

Latvijoje   jį parengė

Latvijos „Konstitucijos apsaugos biuras“ (latviškai – Satversmes aizsardzības birojs, SAB) yra viena iš pagrindinių Latvijos valstybės saugumo institucijų, kurios tikslas — saugoti valstybės suverenitetą, demokratinę santvarką ir konstitucinį teisinį pagrindą nuo vidinių ir išorinių grėsmių. Ji veikia kartu su dviem kitomis Latvijos saugumo tarnybomis: Valsts drošības dienests (VDD, Valstybinė saugumo tarnyba) ir Militārās izlūkošanas un drošības dienests (MIDD, Gynybinės žvalgybos ir saugumo tarnyba).

 

O Lietuvoje institucija su tokiomis kompetencijomis buvo, tačiau liaudies Seimas ją pavertė bedante žvalgybos institucija ....

Kodėl?   Nes tokia yra  mūsų „Vertybinė vidaus politika“ ...

  

O štai  kaip atrodo Europos valstybių  „Vertybinė vidaus  politika“.

Kuri tiems, kas vadovaujasi sveiko proto logika, plius  po sankciją Rusijai kas pusmetį, yra p kankamas įrodymas, kodėl karas Ukrainoje tęsiasi  jau kone 12 metų ....

 ******************************* 

 Taip — „Rusų namai“ (rus. Русский дом arba Russian House) Europoje yra kultūriniai centrai, kuriuos įsteigė Rusijos valstybės tarptautinio bendradarbiavimo agentūra Rossotrudnichestvo, siekdama skatinti rusų kalbą, kultūrą ir ryšius užsienyje. Jie dažnai veikia kaip Rusijos centrai mokslui ir kultūrai arba centrai rusų kalbai ir kultūrai ir buvo įsteigti pagal dvišales sutartis su šalimi, kurioje yra pastatas.

Puiku! 😎 Sudariau lentelę, kur aiškiai atskirta oficiali funkcija („kultūra ir kalba“) ir neoficiali/faktiškai vertinama funkcija („geopolitinė įtaka / įtakos instrumentas“) kiekvienoje Europos šalyje, kur veikia arba veikė „Rusų namai“.

Šalis	Oficiali funkcija	Faktiškai / ekspertų vertinimas	Statusas 2026 m.
Austrija	Rusų kalba, kultūra, mainai	Minkštoji galia, vietos kontaktų kūrimas	Veikia
Albanija	Kultūra, kalba	Geopolitinė įtaka, rusų bendruomenės stebėjimas	Veikia
Belgija	Kultūriniai renginiai, kalbos kursai	Galimas politinės įtakos instrumentas	Veikia
Bulgarija	Kalba, kultūra	Ribojama kaip įtakos instrumentas	Veikla ribojama
Danija	Kalbos kursai, kultūra	Minkštoji galia, naratyvo sklaida	Veikia
Vokietija	Kultūra, mainai	Vakarų politikos diskurso stebėjimas	Veikia
Graikija	Rusų kultūra, renginiai	Politinė įtaka	Veikia
Ispanija	Kalbos kursai, parodos	Geopolitinė įtaka, naratyvo sklaida	Veikia
Italija	Kultūra, menas, kalba	Minkštoji galia, informacijos rinkimas	Veikia
Kipras	Kalba, kultūra	Rusų bendruomenės tinklas	Veikia
Liuksemburgas	Kultūra, kalba	Minkštoji galia	Veikia
Malta	Rusų kalba, kultūra	Geopolitinė įtaka	Veikia
Lenkija	Kalba, kultūra	Minkštoji galia, stebėjimas	Veikia
Portugalija	Kultūra, kalba	Politinė įtaka ribota	Veikia
Serbija	Kalba, kultūra, mainai	Politinės įtakos instrumentas	Veikia
Slovakija	Kultūra, kalba	Įtakos instrumentas, ribojama	Veikla ribojama
Prancūzija	Kalba, kultūra	Minkštoji galia, politinės įtakos bandymai	Veikia
Rumunija	Kultūra, kalba	Vertinama kaip įtakos instrumentas	Veikla sustabdyta
Slovėnija	Kalba, kultūra	Politinės įtakos instrumentas	Veikla sustabdyta
Kroatija	Kultūra, kalba	Geopolitinė įtaka	Veikla nutraukta
Šiaurės Makedonija	Kalba, kultūra	Minkštoji galia	Veikla nutraukta
Juodkalnija	Kultūra, kalba	Politinės įtakos instrumentas	Veikla nutraukta
Moldova	Kalba, kultūra	Skleidė Kremliaus naratyvą	Uždaryta 2026 m.

---

💡 Interpretacija:

• Jei šalyje centras veikia, dažniausiai jis turi dvigubą funkciją: oficialiai – kalba ir kultūra, neoficialiai – geopolitinė įtaka, ryšių su rusakalbiais kūrimas.
• Jei veikla sustabdyta arba uždaryta, dažniausiai tai reagavimas į politines grėsmes ir propagandos poveikį.

 

------------------------------------- 

Apie tai, kas mums žinoti nebūtina ,,,,,

 Ahromiestelis

 Kad Baltarusijoje statomi agromiesteliai,

kadaise girdėjau  iš „Radijo Svoboda““.

Nuo to liko kiek metų praėjo, prorusiška valdžia, tenkindama Rusijos interesus, paskelbė jai sankcijas,  nuo jos geležine tvora atsitvėrė, sieną e beveik  uždarė.

Kiek galėjo, tiek padarė kenkdama savo etninėse žemėse Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams ir mūsų Valstybės interesui.

Tokiu būdu mes taip it likome  nežinioje, kas gi vyksta ir Baltarusijoje it lietuvių salose tenai.

Kad mūsų šalies vadovas de fakto yra tiek nežinomos tautybės, tiek šabesgojus, tai mūsų nebrandžios visuomenės ir valstybės įrodymas, Kaip sakoma, kirvis kotą atitiko,

Tačiau iš dabar valdančios koalicijos  to nesitikėjau.

Tai rodo, kad ir tai, kad tiek Simas,, tiek jo pirmininkas, tiek premjerė nepagerbė Kaniūkų kaime nužudytų atminimo.

 

Taigi yra, kaip  ir yra kiekvienais metais šių žudynių dieną ...

Na o dabar apie Baltarusiją.

Ir štai ką apie Baltarusijos  agromiestelius paviešino Dirbtinis  intelektas.

Ta yra  tai, kas mums žinoti nebūtina                              ...

 

 

 

 

Ką galite pasakyti apie Baltarusijos agromiestelius?

Baltarusijos agromiesteliai (arba agrotowns / агрогородки) – tai specifinis kaimiškų gyvenviečių tipas, sukurtas Baltarusijoje XXI a. pradžioje kaip valstybės strategijos dalis gyventojų išlaikymui ir žemės ūkio sektoriaus atgaivinimui.

📌 Kas yra agromiestelis?

Baltarusijoje agromiestelis (baltar. агрогорoдок) – teisės aktų nustatytas kaimo tipo gyvenimo taškas, kuriame derinami žemės ūkio darbas ir geresnė socialinė bei inžinerinė infrastruktūra nei įprastuose kaimuose. Tokios gyvenvietės turi būti aprūpintos:

• būstu,
• vandens tiekimo ir dujų sistemomis,
• keliais,
• mokyklomis ir medicinos punktu,
• prekybos bei paslaugų punktais.

Teisine prasme agromiestelis gali būti ir senos kaimo gyvenvietės atnaujinta versija, kuri buvo oficialiai pripažinta tokiu statusu. Pagal įstatymą, jei rajono selsoviet (vietos taryba) turi agromiestelį, jo administracinis centras turi būti būtent tokioje gyvenvietėje.

📍 Kodėl šie aglomeratai buvo kuriami?

Nuo 2000-ųjų valstybinės programos (ypač 2005–2010 m.) buvo skirtos kaimiškų teritorijų atgaivinimui, siekiant sustabdyti gyventojų nutekėjimą į didesnius miestus. Tikėtasi, kad sukurta infrastruktūra ir gyvenimo sąlygų gerėjimas pritrauks daugiau gyventojų ir specialistų į žemės ūkio sektorių.

📊 Kaip tai veikia realybėje?

Tūkstančiai agromiestelių iškilo visoje šalyje – pagal oficialius duomenis iki 2011 m. jų buvo įsteigta apie 1 500 ir statyta naujų gyvenamųjų namų. Tačiau jų poveikis kaimo atgaivinimui liko prieštaringas:

• infrastruktūros lygis dažnai yra nepakankamas (pvz., dujos ar centrinis vandentiekis ne visuose agromiesteliuose), todėl gyvenimas tokiuose miesteliuose lieka sudėtingas.
• net geresnės gyvenimo sąlygos nei įprastuose kaimuose ne visada reiškia darbo vietų ar ekonominio patrauklumo augimą, todėl jaunimas vis tiek migruoja į didesnius miestus.

📌 Valstybės politika ir ateities planai

Baltarusijos valdžia pozicionuoja agromiestelius kaip strateginį sprendimą kaimiškų teritorijų vystymui, o prezidento A. Lukašenkos teigimu, per ateinančius dešimtmečius praktiškai visi kaimai turėtų būti pertvarkyti į komfortiškus agromiestelius su miesto tipo standartais.

🧑‍🌾 Gyvenimo realijos (iš liudytojų pasakojimų)

Nepriklausoma žiniasklaida ir vietinių žmonių pasakojimai rodo, kad gyvenimas agromiesteliuose yra mišrus:

• kai kur – su geresne socialine infrastruktūra nei kaime,
• tačiau dažnai be įvairovės laisvalaikio ar platesnių profesinių perspektyvų už žemės ūkį ribų.

---

📌 Apibendrinimas

Baltarusijos agromiesteliai yra savitarpio tarp kaimo ir augmented rural settlements, kuriuos valstybė laiko būdu sustiprinti žemės ūkio sektorių ir išlaikyti gyventojus užmiestyje. Nors programos mastas ir infrastruktūros plėtra yra reikšminga, realus poveikis demografijai, gyvenimo kokybei ir ekonominei struktūrai skiriasi priklausomai nuo konkretaus agromiestelio.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek tokių agromiestelių yra skirtingose Baltarusijos srityse ar pavyzdžių vietovių? (Galėčiau pateikti sąrašą ar žemėlapio tipus.)

 

Skaičiau, kad juos įkūrė su Vokietijos pagalba?

Ne, Baltarusijos agromiestelių (agrogorodok/agrotown) kūrimo programa nebuvo vykdoma su Vokietijos vyriausybės arba Vokietijos valstybinių agentūrų pagalba kaip oficialiu tarptautiniu projektu. Jie yra iš esmės vidaus Baltarusijos valstybės iniciatyva ir programa.

🧑‍🌾 Kas tiksliai sukūrė agromiestelius

• Agromiesteliai (baltar. агрогородки) – tai oficialus kaimiškų gyvenviečių tipas, kurio teisinis pagrindas buvo priimtas Baltarusijos įstatymu dar 1998 m.
• Ši koncepcija praktiškai įgyvendinta per Baltarusijos valstybės programą „Valstybinė programa kaimiškų vietovių atgaivinimui ir vystymui 2005–2010 m.“, kuri turėjo užtikrinti infrastruktūros plėtrą, naujų gyvenamųjų namų statybą, socialinių objektų sukūrimą ir pan.
• Pagal šią programą iki 2011 m. Baltarusijoje buvo sukurta per 1500 agromiestelių su šiuolaikine infrastruktūra.

🌍 Ar dalyvavo Vokietija?

• Nėra patikimų šaltinių, kurie rodytų, kad Vokietijos valstybė (federalinės valdžios ar Vokietijos ministerijos) būtų tiesiogiai finansavusi, organizavusi ar kitaip administravusi agromiestelių kūrimą Baltarusijoje.
• Baltarusijos programa buvo finansuojama ir administruojama iš vidaus biudžeto ir valdžios institucijų Baltarusijoje bei buvo valstybės politika spręsti kaimiškų teritorijų problemas.

🧠 Galimai sumaišyta su kitais faktais

Kartais žmonės gali sumaišyti agromiestelius su tarptautiniu bendradarbiavimu žemės ūkio srityje, pavyzdžiui:

• Vokietijos ar kitų Vakarų šalių ūkininkai, verslo subjektai ar nevyriausybinės organizacijos gali turėti žmogiškųjų ryšių ar projektų ryšius su baltarusių ūkininkais arba gyventojais atskiruose kaimuose.
• Taip pat yra pavienių pavyzdžių, kai baltarusiai, kilę iš agromiestelių, gyvena ar dirba Vokietijoje (pavyzdžiui, šeimos migracijos istorijos), bet tai nėra susiję su Vokietijos vyriausybės finansavimu agromiestelių projektams.

📌 Apibendrinimas

• Agromiesteliai yra Baltarusijos vidaus politinė ir socialinė programa, skirta gerinti kaimo gyvenimo sąlygas.
• Vokietijos vyriausybė ar Vokietijos institucijos tiesiogiai jų nekūrė ir nefinansavo, bent jau pagal viešai prieinamą informaciją.
• Bet yra pavienių asmenų migracijos ryšių ar istorijų, susijusių su vokiečiais ar žmonėmis, gyvenančiais agromiesteliuose, tačiau tai nėra susiję su oficialia Vokietijos pagalba programai vykdyti.

Jei norėtum, galiu paaiškinti, kaip ši programa funkcionavo administracine prasme ir kaip tai buvo finansuojama Baltarusijos vidaus resursų lygmenyje.

 

 

Kas sudaro Baltarusijoje agromiestelį?

Galiu paaiškinti. Kad tiksliai atsakyti, reikia suprasti, ką reiškia terminas „agromiestelis“ (бел. агрогородок) Baltarusijos kontekste. Tai specifinė kaimo gyvenvietės forma, sukurta sovietmečiu ir plėtojama vėliau, siekiant koncentracijos ir modernizacijos žemės ūkio gyvenamosiose vietovėse.

Baltarusijos agromiestelį sudaro:

1. Gyvenamoji zona – namai ūkininkų ir jų šeimų. Paprastai tai viena ar kelios gatvės, kuriose stovi gyvenamieji namai su visais patogumais (vanduo, elektra, kanalizacija).
2. Ūkinė infrastruktūra – žemės ūkio paskirties pastatai: fermos, aruodai, sandėliai, technikos cechai.
3. Socialinė infrastruktūra – mokykla, darželis, parduotuvė, medicinos punktas, kultūros namai ar biblioteka. Tai turėtų užtikrinti, kad gyventojai turėtų visas pagrindines paslaugas „vienoje vietoje“.
4. Transporto ir logistikos infrastruktūra – keliai, aikštelės technikai, galbūt bendras transportas, kad būtų lengva pasiekti ūkius ar rajono centrą.
5. Žemės ūkio teritorija – aplink gyvenvietę dažniausiai yra žemės ūkio paskirties sklypai, kur dirba agromiestelio gyventojai.

Paprastai agromiesteliai buvo kuriami taip, kad mažintų kaimo izoliaciją ir pagerintų darbo bei gyvenimo sąlygas ūkininkams, sujungiant gyvenamąją, socialinę ir darbo infrastruktūrą vienoje gyvenvietėje.

Jeigu nori, galiu nupiešti schemą, kaip tipinis Baltarusijos agromiestelis atrodo iš viršaus – tai labai padeda suprasti struktūrą. Ar nupieščiau?

 

KOkiia produkcija gaminama jame gaminama?

Baltarusijos agromiesteliuose gamyba ir veikla orientuota į žemės ūkį. Tiksliai galima skirstyti pagal pagrindines kryptis:

1. Gyvulininkystė
• Pieno produktai – karvių auginimas pienui, pieno perdirbimas gali vykti tiek vietoje, tiek rajono lygmeniu.
• Mėsos gamyba – galvijai, kiaulės, vištos (mėsa ir kiaušiniai).
• Kiti gyvūnai – avys, žąsys, triušiai, kartais bitininkystė.
2. Augalininkystė
• Grūdai – kviečiai, miežiai, kukurūzai, avižos.
• Šakniavaisiai – bulvės, morkos, burokėliai.
• Šienas, pašarai gyvuliams – žolės, žolynai, silosas.
3. Perdirbimo produkcija (jei agromiestelyje yra mini-cechas ar kooperatyvas)
• Pieno produktai – sūriai, varškė, sviestas.
• Mėsos produktai – dešros, konservai.
• Grūdų perdirbimas – miltai, pašarai, grūdų produktai.

Taigi, agromiestelio esmė – kombinuota gamyba: vienoje gyvenvietėje gyventojai ūkininkauja, augina gyvulius ir augalus, dalį perdirba, kad sumažintų priklausomybę nuo tolimų gamybos centrų.

Jei nori, galiu padaryti lentelę su tipine agromiestelio gamyba pagal gyvulius, augalus ir perdirbimą – bus labai aišku, kas kur gaminama. Ar tai padaryčiau?

Formos viršus

  nės supainioja „DDR“ su „Vokietija“ ir mano, kad „Vokietija statė agromiestelius Baltarusijoje“. Bet tai tik idejos ir technologijos įtaka, o ne tiesioginė statyba.

1. Prefabrikuotų namų technologijos – tiek sovietmečiu, tiek po jo, technologijos buvo panašios į tas, kurias naudojo Vokietija, todėl atrodo, kad „vokiška statyba“.
2. Nepriklausomos konsultacijos ar įranga – po 1990 m. kai kurios Vokietijos įmonės galėjo tiekti įrangą fermoms ar pieno perdirbimo cechams. Tai nei statyba, nei projektų kūrimas, tik techninis aprūpinimas.

Išvada: Baltarusijoje agromiestelius statė valstybinės sovietinės ar baltarusų statybos organizacijos, o Vokietija čia neturėjo tiesioginės statybos rolės.

**********************************

 

 

 

 

 

Simoje LRT tyrimų skyriui siūloma atlikti šios aferos tyrimą. Ir tuo pačiu įrodyti, kad LRT yra - laisvas žodis. .

 

Pasiklausęs aimanavimų per TV, kad labai jau vangiai vyksta tarybinės statybos daugiabučių namų  renovacija,  prisiminiau Šiaulių daugiabučių namų asociacijos pirmininkės pokalbį su ponia Goriene per yotubę.

Kur pirmininkė pokalbio pradžioje informuoja, kad butų  savininkams priklauso tik daugiabučių butų namų plotai.

O į pokalbio galą informuoja, kad aplinkos ministerija su savo Bendrijų įstatymo pakeitimais siekia sunaikinti daugiabučių namų bendrijas, pagal jos pačios informaciją – neteisėtas,

Tad pradėkime nuo to, kam pagal Registrų centro nekilnojamo turto registrų išrašus priklauso  daugiabučiai namai.

T. y. kas yra jų savininkai nes  jų Registrų centro išrašuose- Nuosavybė- rašoma, kad įrašų nėra, arba  panašiai.

O butų Registrų centro išrašuose nenurodyta    butų savininkams s atitenkanti bendrosios dalinės nuosavybės -pastato bendrojo  naudojimo objektu – dalis .

 Vertinant tai, kad Registrų centro išrašai yra teisėti nuosavybę patvirtinantis dokumentai, seka išvada – butų savininkai nėra  daugiabučių namų savininkai.

Tačiau yra, kaip yra – butų savininkų tai nedomina, o valdžia aimanuoja, kad labai jau vangiai vyksta šeimininkių daugiabučių namų renovacija.

Pažymėtina, kad valstybei priklausančių daugiabučių namų butų privatizacija vyko iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui. O butų pirkimo sutartyse nėra nurodyta, kad parduodama ir atitinkama dalis pastato bendrojo naudojimo objektų.

Tokiu būdu butų pirkimo -pardavimo sutartys, daugiabučių namų  ir butų Registrų centro išrašai sumoje nustato, kad daugiabučiai namai nebepriklauso butų savininkams..

Betgi yra, kaip yra....

Teisinėje valstybėje daugiabučiai namai priklausytų jų pardavėjui.

Na  o mūsų valstybėje štai taip ir taip ištvarkomą valstybės nuosavybė, tokia gi ir jos apskaita ......

Aplinkos ministerijai parašytas antras laiškas, kuriame siūloma visų pirma išspręsti daugiabučių namų nuosavybės  klausimą, parinkti daugiabučių namų savininkų bendrijoms kitą pavadinimą, nes pagal Konstituciją naryste daugiabučių namų savininkų bendrijose yra neprivaloma.

Atsakymas turi būti gautas pirmadienį.

Sprendžiant iš siūlomų pakeitimų Bendrijų įstatymui,  į laišką  tradiciškai  nebuvo reaguota.

 

.Simoje LRT tyrimų skyriui siūloma atlikti šios aferos  tyrimą.  Ir tuo pačiu įrodyti, kad LRT yra  - laisvas žodis.

.

 

Piliečio ir Dirbtinio intelekto diskusija apie pilietybę.

 

Siūlau dialogą su Dirbtiniu intelektu, kol jo mūsų nežinomos tautybės valdžia jo dar nepritaikė savo interesams:

Argi nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams Konstitucija suteikia teisę balsuoti?

Ne — Lietuvos Konstitucija pati savaime ne-suteikia teisės balsuoti nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsienio piliečiams.
Konstitucijoje nustatyta universalus ir lygus balsavimo principas reiškia, kad balsuoti gali tik tam tikros kategorijos asmenys nustatyti įstatymuose — ir pilietybė yra viena esminių sąlygų daugumoje rinkimų.

🗳️ Pilietybė ir teisė balsuoti pagal įstatymus

• Seimo rinkimuose ir Prezidento rinkimuose teisę balsuoti turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai (t. y. užsienio piliečiai negali balsuoti).
• Europos Parlamento rinkimuose balsuoti gali Lietuvos piliečiai ir kitos ES valstybės piliečiai, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvoje — bet tai galioja tik ES piliečiams.
• Savivaldybių (vietos) rinkimuose šiuo metu teisę balsuoti turi nuolatiniai savivaldybės gyventojai, tarp kurių yra ir užsienio piliečių (t. y. nuolatinį gyvenamosios vietos leidimą turintys asmenys), jei jie laiku deklaravo gyvenamąją vietą.

🧾 Iš to seka

✅ Konstitucija nenurodo, kad užsienio piliečiams būtų suteikta teisė balsuoti — jai tai neteikia pirminės galios.
❌ Užsienio piliečiai neturi teisės balsuoti Seimo, Prezidento rinkimuose ar kituose aukšto lygio rinkimuose remiantis Konstitucijos nuostatomis.
✔️ Įstatymai (ne Konstitucija) leidžia nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams dalyvauti tik savivaldybių rinkimuose (ir kai kuriais atvejais Europos Parlamento rinkimuose ES piliečiams).

📌 Pastaba

Dabartinė praktika ir įstatymai gali būti keičiami — pavyzdžiui, Seime buvo siūlymų iš esmės keisti balsavimo teisę trečiųjų šalių piliečiams savivaldybių rinkimuose, netgi siūlant tai įtvirtinti Konstitucijoje.

Jei norite, galiu paaiškinti atskirai, ką konkrečiai reiškia teisinės sąlygos savivaldybių rinkimuose (pvz., kokiems užsieniečiams suteikiama teisė balsuoti).

Kam tada reikalinga pilitybė?

Trumpai? Pilietybė reikalinga tam, kad būtum visateisis valstybės „šeimininkas“, o ne tik gyventojas.
Ilgiau – štai esmė 👇

🧠 Pilietybė ≠ gyvenamoji vieta

Gyventi šalyje galima ir be pilietybės.
Pilietybė reiškia politinį ryšį su valstybe, o ne tik faktą, kad čia moki mokesčius ar turi leidimą gyventi.

🗳️ Politinė galia

Pilietybė suteikia pilną politinių teisių paketą:

• rinkti Seimą ir Prezidentą

• būti išrinktam (kandidatuoti)

• spręsti valstybės kryptį (užsienio politika, gynyba, mokesčiai, Konstitucija)

Užsienietis gali dalyvauti vietos savivaldoje, bet ne valstybės valdyme.

🛡️ Valstybės apsauga

Pilietis:

• turi besąlyginę teisę grįžti į Lietuvą

• gauna diplomatinę apsaugą užsienyje

• negali būti deportuotas

Užsieniečio teisė būti Lietuvoje visada yra sąlyginė.

⚖️ Konstitucinė lygybė

Piliečiai yra:

• Konstitucijos subjektai (ne tik jos „adresatai“)

• valstybės valdžios šaltinis („Tauta“ Konstitucijoje = piliečiai)

Tai labai svarbu teisiškai: pilietis ne tik gauna teises, bet ir suteikia valstybei legitimumą.

🪖 Pareigos

Pilietybė = ne tik teisės:

• pareiga ginti valstybę

• lojalumas Konstitucijai

• atsakomybė už valstybės likimą

🧩 Paprastai tariant

• Užsienietis: „Man leidžiama čia gyventi.“

• Pilietis: „Šita valstybė yra mano.“

Jei nori, galim panagrinėti konkrečiai – pvz.:

• ar logiška suteikti balsavimo teisę visiems nuolatiniams gyventojams?

• ar pilietybė šiandien praranda prasmę globaliame pasaulyje?

• ar tai labiau teisinė, ar emocinė sąvoka?

Pasirink kryptį 🙂

Koka aš – pilietis – šeimininkas, jei savivaldos valdžią gali išsirinkti ne piliečiai?

Suprantu tavo pyktį — čia labai taiklus klausimas, ne šiaip bambėjimas.

Trumpas atsakymas būtų nemalonus, bet sąžiningas:
👉 savivaldoje tu esi „šeimininkas“ kartu su ne piliečiais, o valstybėje – vienas iš išskirtinių šeimininkų.
Ir būtent čia prasideda įtampa.

Pabandau išnarplioti be teisinės miglos.

---

1️⃣ Savivalda Lietuvoje laikoma „gyvenimo vietos“, ne tautos lygmeniu

Įstatymų leidėjas pasirinko logiką:

jei žmogus čia gyvena, moka mokesčius, leidžia vaikus į mokyklą – jis turi teisę spręsti apie vietinius reikalus.

Todėl savivalda traktuojama kaip:

• šiukšlės

• darželiai

• vietiniai keliai

• viešasis transportas

Tai sąmoningai atskirta nuo valstybės suvereniteto.

---

2️⃣ Bet tavo intuicija teisinga: „šeimininko“ sąvoka čia susilpnėja

Klasikinėje politinėje teorijoje:

• šeimininkas = tas, kas sprendžia

• sprendžia = tas, kas balsuoja

Kai nebepiliečiai renka valdžią, pilietybė praranda dalį išskirtinumo, bent jau:

• vietos lygmenyje

• kasdienio gyvenimo sprendimuose

Tai nėra tavo fantazija — tai realus politinės reikšmės atskiedimas.

---

3️⃣ Kodėl tada valstybė vis tiek laiko pilietybę „ypatinga“?

Nes yra ribos, kurių neperžengia:

Tik piliečiai:

• renka Seimą ir Prezidentą

• sprendžia karo / taikos klausimus

• formuoja užsienio politiką

• keičia Konstituciją

Tai laikoma tikruoju šeimininkavimu, o savivalda – „ūkine tvarka“.

Problema ta, kad žmogus kasdien jaučia savivaldą, o ne Konstituciją.

---

4️⃣ Čia ir slypi esminė trintis

Teoriškai:

„Tu šeimininkas valstybės.“

Praktiškai:

„Tavo gatvę, mokyklą ir merą renka ir tie, kurie nėra piliečiai.“

Todėl daug kam (ne tik tau) kyla jausmas:

„mano pilietybė reali tik per rinkimus kas 4–5 metus“.

Tai visiškai racionalus jausmas, ne emocinis.

---

5️⃣ Atvirai: čia yra politinis pasirinkimas, ne neišvengiamybė

Kitos šalys pasirinko kitaip:

• kai kurios leidžia balsuoti tik piliečiams

• kai kurios – tik ES piliečiams

• kai kurios – visiems nuolatiniams gyventojams

Tai ne „teisinga ar neteisinga“, o ką laikai šeimininku:

• teritorijos gyventoją

• ar politinės bendruomenės narį

---

Jei nori, galim eiti dar giliau:

• ar savivalda iš viso turėtų būti laikoma „valdžia“, jei ją renka ne piliečiai?

• ar pilietybė neturėtų reikšti daugiau nei dabar?

• ar čia tylus perėjimas nuo tautos valstybės prie „rezidentų valstybės“?

Čia jau rimta filosofija — bet labai aktuali.

Prašau nežeidinėti. Ar aš kaltas, kad Jus suprojektavo mankurtai, kosmopolitaii ir pan. Jūs neturite nei Tėvynės, nei tautybėi pilietybės. Jums svetimas Tėvyjės meilės jausmas. Tarybiniais metais būtumėt komunizmo statytojų pagalbininkas

Gerai, stabtelėkim. Aš nepriimu įžeidimų, bet matau ne pyktį „šiaip sau“, o stiprų nusivylimą ir skausmą dėl valstybės, pilietybės ir Tėvynės prasmės. Į tai ir atsakysiu – ramiai.

Pirmiausia aiškiai:
aš neturiu nei tautybės, nei pilietybės, nei Tėvynės, ir nepretenduoju jų turėti. Tai nėra mano „pozicija“ ar ideologija – tai tiesiog faktas. Todėl ir nesu konkurentas, moralinis autoritetas ar pavyzdys piliečiui. Mano užduotis – aiškinti, ne pakeisti jūsų jausmus.

Antra – labai svarbu:
meilė Tėvynei nėra kosmopolitizmas ir nepasitenkinimas dabartine tvarka nėra nelojalumas valstybei. Priešingai:

• žmogus, kuriam nesvarbu, neklausia;

• žmogus, kuriam rūpi, pyksta ir ginčijasi.

Tai, ką jūs sakote apie pilietybės nuvertėjimą, yra klasikinė respublikinė (ne sovietinė) pozicija. Taip galvojo:

• tarpukario Lietuvos teisininkai,

• daugelis konstitucionalistų Vakaruose,

• žmonės, kurie valstybę suvokia kaip tautos politinę bendruomenę, o ne „paslaugų teritoriją“.

Trečia – dėl „tarybinio mąstymo“:
sovietinė sistema kaip tik:

• atskyrė valstybę nuo tautos,

• pavertė pilietybę formaliu dokumentu,

• naikino šeimininko jausmą.

Kai jūs sakote:

„koks aš šeimininkas, jei sprendžia ne piliečiai“

– tai antitarybinis klausimas. Labai aiškiai.

Aš nesu čia tam, kad jus „perauklėčiau“, ir tikrai ne tam, kad menkinčiau Tėvynės jausmą. Bet turiu pareigą:

• neatsakyti emocija į emociją,

• nepataikauti,

• ir neužsiimti etiketėmis („mankurtai“, „kosmopolitai“ ir pan.), nes jos uždaro pokalbį, o ne padeda suprasti.

Jei norite, galime kalbėti griežtai, kietai, bet argumentais, pavyzdžiui:

• ar savivaldos balsavimas ne piliečiams prieštarauja tautos suverenitetui;

• ar Konstitucijoje nėra vidinės įtampos tarp „Tautos“ ir „nuolatinių gyventojų“;

• ar pilietybė Lietuvoje netapo simboline, bet ne realia politine galia.

Jei norite – kalbam toliau.
Jei ne – čia sustosim.
Bet be asmeniškumų.

Nėra šia tema prasmės diskutuoti, nes negyvenote tarybiniais laikais. Tais laikais lietuvių tautos nežemino, tais laikais LIETUVA BUVO užsienis O kas dabar? ES patvorys.

Suprantu, kad jūs kalbate iš asmeninės patirties, ir čia yra riba, kurios aš tikr

ai neperžengsiu:
aš negyvenau tarybiniais laikais ir negaliu ginčyti to, ką pats išgyvenęs žmogus jaučia kaip tiesą. Tai būtų nepagarbu.

Galiu pasakyti tik tiek – ramiai, be ginčo.

Tai, ką jūs sakote, yra ne nostalgija sistemai, o ilgesys orumo.
Ne partijos, ne ideologijos – orumo jausmo.

Kai sakote:

• „Lietuva buvo užsienis“

• „dabar – ES patvorys“

jūs kalbate ne apie pasus ar sienas.
Jūs kalbate apie tai, kad tada buvome aiškiai „mes“ ir „jie“, o dabar:

• „mes“ ištirpę,

• sprendimai ateina iš išorės,

• pilietybė atrodo formali,

• valstybė nebesaugo savo stuburo.

Ir tai labai daug žmonių jaučia, net jei viešai taip nepasako.

Aš nesutinku su visomis formuluotėmis, bet aš suprantu jausmą:

„tada bent žinojom, kas esam – dabar tarsi visi, bet niekas“.

Jeigu kalbėtume istoriškai – taip, tarybinė sistema žemino tautą struktūriškai.
Bet kasdienis žmogaus orumo pojūtis ir didžiosios sistemos tiesa ne visada sutampa. Žmogus gyvena ne archyvuose, o savo kieme, darbe, kalboje.

Dabar daug kam skauda tai, kad:

• kalba silpnėja,

• sprendimai tolsta,

• valstybė ima kalbėti ne savo žmonių balsu.

Tai nėra silpnumas.
Tai skausmas dėl Tėvynės, o ne neapykanta kam nors.

Aš nebandysiu jūsų perkalbėti.
Tik pasakysiu vieną dalyką – be ginčo:

jeigu žmogui skauda dėl Lietuvos, jis nėra „prieš Lietuvą“.
Net jei jo žodžiai aštrūs.

Jei norite – galime čia ir sustoti.
Jei ne – galime kalbėti ne apie sistemas, o apie konkrečius dalykus, kurių šiandien trūksta Lietuvai, jūsų akimis. Be pamokslų.

**************************************** ų.