Atsitiktinai sužinojau, kaip viename Vilniaus daugiabučiame name šilumos ūkio prižiūrėtojas, vos įžengęs į šilumos punkto patalpas pareiškė, kad karšto vandens ruošimo šilumokaitis prakiurės.
Neneigdamas specialisto praktikos nusprendžiau kreipti konsultacijos
į Dirbtinį intelektą
Ir tai ką jis atsakė tikrai verta perskaityti tiems daugiabučių
namų butų savininkams, kur šilumos punktai yra šilumos tiekėjo nuosavybė.
Kaip sakoma, savo teises reikia pasiimti patiems, kad
nelikti lochais.
rašau
techninės konsultacijos. Kaip nustatoma, kad šilumos punkto karšto vandens
ruošimo šilumokaitis yra prakiuręs
Šilumos punkto karšto vandens ruošimo
šilumokaičio prakiurimas (vidinis nesandarumas tarp pirminio ir antrinio
kontūrų) paprastai nustatomas pagal kelis požymius ir bandymus. Tikslus metodas
priklauso nuo šilumokaičio tipo (dažniausiai plokštelinis).
Pagrindiniai nustatymo būdai:
- Slėgio
pokyčių stebėjimas
- Paprastai
šilumos tinklo (pirminėje) pusėje slėgis yra didesnis nei geriamojo
vandens (antrinėje) pusėje.
- Jei
šilumokaitis prakiuręs, pirminės pusės vanduo patenka į karšto vandens
sistemą.
- Tuomet
gali būti stebima:
- nuolat
kylantis karšto vandens sistemos slėgis;
- dažnas
apsauginio vožtuvo suveikimas;
- nepaaiškinamas
vandens kiekio didėjimas sistemoje.
- Slėgio
laikymo bandymas
Šilumokaitis atjungiamas nuo sistemų:
- viena
pusė užpildoma vandeniu ir užslėgiama;
- kita pusė
paliekama be slėgio arba atvira;
- stebima,
ar atsiranda vandens kitoje pusėje arba krenta slėgis.
Tai vienas patikimiausių metodų.
- Hidraulinis
bandymas
Atliekamas padidintu bandomuoju slėgiu pagal gamintojo reikalavimus. Jei slėgis krenta arba vanduo pereina į kitą kontūrą, šilumokaitis laikomas nesandariu. - Cheminė
vandens analizė
Jeigu:
- šilumos
tinkluose naudojamas specialiai paruoštas vanduo;
- jo
cheminė sudėtis skiriasi nuo geriamojo vandens,
laboratorijoje galima nustatyti, kad į karšto
vandens sistemą patenka šilumos tinklo vanduo pagal:
- elektrinį
laidumą;
- geležies
koncentraciją;
- inhibitorius;
- kitus
specifinius cheminius rodiklius.
- Temperatūros
ir debitų analizė
Kartais pastebima:
- neįprastai
dideli papildomo vandens kiekiai;
- nestabilios
temperatūros;
- neįprasti
šilumos apskaitos rodmenys.
Vien šie požymiai prakiurimo neįrodo, tačiau
leidžia įtarti gedimą.
- Šilumokaičio
išardymas
Jeigu tai plokštelinis išardomas šilumokaitis:
- jis
išardomas;
- plokštės
apžiūrimos;
- atliekamas
dažų arba slėgio bandymas kiekvienai plokštei.
Taip galima nustatyti konkrečią pažeistą plokštę.
Dažniausi praktiniai požymiai eksploatacijoje
Jei šilumokaitis prakiuręs, dažniausiai
pastebima:
- nuolat
didėjantis karšto vandens sistemos slėgis;
- dažnai
lašantis arba suveikiantis apsauginis vožtuvas;
- nepaaiškinamas
šilumos tinklo vandens nuostolis arba papildymas;
- pasikeitusi
karšto vandens cheminė sudėtis;
- bandymo
metu slėgio kritimas ir vandens patekimas į kitą kontūrą.
Ar vien šilumos tiekėjas gali konstatuoti, kad
šilumokaitis prakiuręs?
Ne. Vien tik pagal nuotolinės apskaitos duomenis
ar slėgio rodmenis paprastai galima tik įtarti nesandarumą. Techniškai
pagrįsta išvada paprastai daroma tik atlikus:
- slėgio
sandarumo bandymą;
- hidraulinį
bandymą;
- arba
išardžius ir patikrinus šilumokaitį.
Tai laikoma patikimiausiais būdais patvirtinti,
kad šilumokaitis iš tiesų yra prakiuręs.
***********************************
O kiek
vidutiniškai kainuoja karšto vandens ruošimo šilumokaitis?
Kaina labai priklauso nuo šilumokaičio galios,
tipo ir gamintojo. Daugiabučių namų šilumos punktuose dažniausiai naudojami
plokšteliniai šilumokaičiai, kurių kainos gali skirtis kelis kartus.
Apytikslės kainos (be montavimo):
- Mažas
(individualiam namui, iki ~30 kW) – 300–800 €.
- Vidutinio
dydžio (mažam daugiabučiui, ~50–150 kW) – 800–2 000 €.
- Didesnis
daugiabučiui (~150–500 kW) – 2 000–5 000 €.
- Labai
dideliems objektams – 5 000–10 000 € ir daugiau.
Prie šių sumų paprastai prisideda:
- seno
šilumokaičio demontavimas – apie 100–500 €;
- naujo
montavimas – apie 300–1 000 €;
- naujos
tarpinės, bandymai, paleidimas – dar 100–500 €.
Todėl bendra keitimo kaina daugiabutyje dažnai
siekia 2 000–6 000 €, o didesniuose namuose gali būti ir didesnė.
Jeigu šilumokaitis yra išardomas, ne
visada reikia pirkti naują. Kartais pakanka:
- pakeisti
pažeistą plokštę;
- pakeisti
tarpines;
- atlikti
cheminį valymą.
Tokiu atveju remontas gali kainuoti nuo kelių
šimtų iki maždaug 1 500 €, priklausomai nuo gedimo.
Šilumos
punktas yra šilumos tiekėjo nuosavybė. Kas turi pateikt šilumokaičio pakeitimo
darbų sąskaitą daugiabučio namo butų savininkams?
Šilumos
sistemų prižiūrėtojas, ar šilumos punkto
savininkas?
Daugiabučio
namo šilumos sistemų prižiūrėtojas pagal Šilumos ūkio įstatymą prižiūri šilumos
tiekėjo šilumos punktą nesudarydanas su
juo sutarties.
Jūsų klausimas yra ne tiek techninis, kiek
teisinis, ir jame svarbu atskirti turto nuosavybę, techninę priežiūrą
ir atsiskaitymą už darbus.
Jeigu:
- šilumos
punktas yra šilumos tiekėjo nuosavybė;
- daugiabučio
šilumos sistemų prižiūrėtojas šį punktą prižiūri pagal įstatymą, nesudarydamas
sutarties su šilumos tiekėju,
tuomet vien tai, kad prižiūrėtojas vykdo techninę
priežiūrą, nesuteikia jam savaime teisės reikalauti iš butų savininkų
apmokėti šilumos tiekėjui priklausančio turto pakeitimą.
Teisiniu požiūriu pagrįsta būtų tokia schema:
- jei
šilumokaitį keičia šilumos punkto savininkas, jis ir turi pagrįsti
išlaidas bei, jei teisės aktai ar sutartys numato, pateikti reikalavimą
jas apmokėti;
- jei
darbus fiziškai atliko šilumos sistemų prižiūrėtojas, jis gali išrašyti
sąskaitą tik tada, jei tam turi aiškų teisinį pagrindą (pvz.,
įgaliojimą, sutartį ar kitą teisės aktuose numatytą pagrindą veikti
savininko vardu).
Jeigu, kaip nurodote, sutarties tarp šilumos
tiekėjo ir prižiūrėtojo nėra, kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu
prižiūrėtojas apskritai įgijo teisę atlikti kapitalinio pobūdžio darbus šilumos
tiekėjo turte ir reikalauti už juos apmokėjimo iš trečiųjų asmenų (butų
savininkų).
Tokiu atveju butų savininkai turi teisę prašyti
pateikti:
- teisinį
pagrindą, kuriuo remiantis prižiūrėtojas išrašė sąskaitą;
- dokumentą,
kuriuo šilumos tiekėjas pavedė atlikti šiuos darbus arba pritarė jų
atlikimui;
- šilumokaičio
gedimo nustatymo aktą ar bandymo protokolą;
- darbų
priėmimo–perdavimo aktą;
- pagrindimą,
kodėl išlaidos tenka butų savininkams.
Jeigu tokio teisinio pagrindo nėra, vien
aplinkybė, kad prižiūrėtojas prižiūri šilumos punktą pagal įstatymą, pati
savaime nesukuria prievolės butų savininkams atsiskaityti būtent su
prižiūrėtoju už šilumos tiekėjui priklausančio turto pakeitimą.
Jei šis klausimas susijęs su ginču, galiu padėti
išanalizuoti konkrečias Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nuostatas
ir paaiškinti, kaip jos taikomos būtent jūsų situacijai.
Prašau.
Manau, kad jūsų keliamas klausimas yra pagrįstas.
Tačiau atsakymas priklauso nuo to, kas yra kreditorius pagal teisės
aktus ir kokiu pagrindu reikalaujama apmokėti šilumokaičio keitimą.
1. Dėl šilumos punkto priežiūros
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos
šilumos ūkio įstatymas numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų
prižiūrėtojas prižiūri tiek gyventojams priklausančius šildymo įrenginius, tiek
šilumos tiekėjui ar kitam asmeniui priklausantį šilumos punktą. Taigi priežiūra
vykdoma nepriklausomai nuo to, kam priklauso šilumos punktas.
Tačiau įstatymas, nustatydamas priežiūros
pareigą, nereiškia, kad prižiūrėtojas tampa šilumos punkto savininku arba
įgyja teisę savo vardu reikalauti iš gyventojų atlyginti savininko turto
remonto išlaidas.
2. Kas turėtų pateikti sąskaitą?
Jeigu:
- šilumokaitis
yra šilumos tiekėjo nuosavybė;
- jis
pakeistas dėl gedimo;
- išlaidas
pagal teisės aktus turi padengti butų savininkai,
tuomet logiška ir teisiškai pagrįsta būtų, kad:
- šilumos
tiekėjas priima sprendimą dėl keitimo;
- šilumos
tiekėjas turi gedimo nustatymo dokumentus ir darbų
priėmimo aktus;
- šilumos
tiekėjas pateikia reikalavimą atlyginti išlaidas
arba įgalioja kitą asmenį tai padaryti.
Jeigu sąskaitą pateikia šilumos sistemų
prižiūrėtojas, jis turėtų galėti pagrįsti:
- kokiu
teisiniu pagrindu jis veikia;
- ar turi
šilumos tiekėjo įgaliojimą;
- ar
sutartį, leidžiančią veikti savininko vardu.
3. Įdomi įstatymo raida
2022 m. buvo siūloma aiškiai įtvirtinti, kad šilumos
vartotojai moka šilumos tiekėjui už jam priklausančio šilumos punkto remonto
darbus. Ši formuluotė projekte buvo įrašyta būtent taip – nurodant, kad
mokama šilumos tiekėjui.
Tai rodo, kad įstatymų leidėjas pats siejo tokių
išlaidų apmokėjimą su šilumos punkto savininku, o ne su techninės priežiūros
vykdytoju. Vis dėlto tai buvo projekto nuostata, todėl ji pati savaime nėra
galiojanti teisės norma.
4. Ką siūlyčiau patikrinti
Jeigu jūsų name prižiūrėtojas pateikė sąskaitą už
šilumokaičio keitimą, verta paprašyti:
- kokiu
teisės aktu remiantis jis išrašo sąskaitą savo vardu;
- šilumos
tiekėjo įgaliojimo arba sutarties;
- šilumokaičio
gedimo nustatymo akto;
- darbų
priėmimo–perdavimo akto;
- sąmatos
ir išlaidų apskaičiavimo.
Jeigu šių dokumentų nepateikiama, kyla pagrįstas
klausimas, ar reikalavimą pateikė tinkamas subjektas.
**************




