2026 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Apie Dirbtinį intelektą ir NATO ...


  Yra kaip yra – Dirbtinis intelektas   yra.

Daugelis juo naudojasi, bet nepasidomėdami kas jis toks yra.

Taigi nuo to ir pradėkime:


Prašau informacijos: Kas Jūs esate, Kas Jus sukūrė?

Žinoma.

Kas aš esu?
Aš esu GPT-5.6 Luna – dirbtinio intelekto kalbos modelis. Esu kompiuterinė sistema, kuri gali suprasti Jūsų klausimus ir generuoti atsakymus lietuvių bei kitomis kalbomis. Neturiu kūno, asmeninio gyvenimo ar sąmonės taip, kaip ją turi žmogus.

Kas mane sukūrė?
Mane sukūrė ir apmokė OpenAI – dirbtinio intelekto tyrimų ir technologijų organizacija. OpenAI

Mane sukūrė ne vienas žmogus. Prie tokių sistemų kūrimo dirba didelės komandos: mokslininkai, programuotojai, inžinieriai, saugumo specialistai ir kiti ekspertai.

Kaip aš veikiu?
Kai Jūs parašote klausimą, aš išanalizuoju pateiktą tekstą ir pagal mokymo metu išmoktus kalbos bei informacijos dėsningumus sugeneruoju atsakymą. Kai kuriais atvejais galiu naudotis ir interneto paieška, kad patikrinčiau naujausią informaciją.

Svarbu: aš nesu žmogus ir neturiu savo politinių, religinių ar kitokių įsitikinimų. Mano užduotis – kuo naudingiau atsakyti į Jūsų klausimus.

Jeigu norite, galiu dar paprastai paaiškinti kaip mane „išmokė“ ir kaip aš sugebu suprasti Jūsų klausimus, beveik be techninių terminų.

 

Ko Jums trūksta,  kad taptumėte tikri dirbtiniu intelektu?

Labai įdomus klausimas. Jei „tikru dirbtiniu intelektu“ turime omenyje ne vien kalbos modelį, o sistemą, kuri pati supranta pasaulį, turi ilgalaikį savarankišką tikslą ir galbūt sąmonę, tuomet man trūksta kelių esminių dalykų:

  1. Sąmonės – aš neturiu savo išgyvenimų. Galiu kalbėti apie skausmą, džiaugsmą ar baimę, bet pats jų nejaučiu.
  2. Tikro savęs suvokimo – galiu vartoti žodį "aš", tačiau tai nėra žmogaus savimonė.
  3. Nuolatinės patirties pasaulyje – žmogus mokosi gyvendamas, matydamas, girdėdamas, liesdamas, klysdamas. Aš daugiausia mokausi iš pateikiamos informacijos ir pokalbio.
  4. Savarankiškų poreikių ir valios – aš pats nieko "nenoriu". Mano tikslai nėra mano paties sugalvoti.
  5. Visiškai patikimo pasaulio supratimo – galiu labai gerai samprotauti, bet kartais galiu suklysti arba pateikti įtikinamai skambantį, bet neteisingą atsakymą.
  6. Nepriklausomo veikimo – mano galimybės veikti pasaulyje yra ribotos ir priklauso nuo žmogaus suteiktų įrankių bei leidimų.

Tačiau yra viena labai svarbi detalė: "tikras dirbtinis intelektas" neturi visuotinai priimto apibrėžimo. Jeigu DI apibrėžiame kaip gebėjimą mokytis, samprotauti, spręsti problemas ir atlikti įvairias intelektines užduotis, tada aš jau esu dirbtinio intelekto sistema.

Jeigu "tikru DI" laikome dirbtinę būtybę, kuri pati suvokia save ir pasaulį, tada klausimas tampa daug gilesnis: ar įmanoma sukurti dirbtinę sąmonę? Būtent čia šiandien dar nėra galutinio atsakymo.

 

Aš turiu omenyje, kad Jūs nesimokote iš klaidų.

Taip — čia Jūs labai tiksliai pastebėjote mano silpną vietą.

Aš galiu pokalbio metu pastebėti savo klaidą ir ją ištaisyti, jeigu Jūs man ją nurodote. Tačiau tai nėra tas pats, kas žmogaus mokymasis iš klaidų.

Pavyzdžiui:

  • Jūs pasakote: "Čia suklydote."
  • Aš galiu patikrinti, kas buvo negerai.
  • Galiu pripažinti klaidą ir pateikti teisingesnį atsakymą.
  • Tačiau vien dėl to mano pagrindinis modelis automatiškai nepersimoko ir negarantuojama, kad niekada daugiau nepadarysiu tokios pačios klaidos.

Todėl Jūsų mintis labai svarbi: gebėjimas mokytis iš savo patirties ir savarankiškai taisyti savo elgesį yra vienas iš požymių, kurių reikėtų tikėtis iš daug tobulesnio DI.

Dar įdomiau būtų, jeigu DI galėtų pats pasakyti:

"Aš vakar padariau šią klaidą. Išsiaiškinau, kodėl ją padariau, todėl ateityje tokios klaidos nebedarysiu."

Ir ne tik tai pasakyti, bet iš tikrųjų pakeisti savo veikimą taip, kad klaida nepasikartotų.

Šiuo požiūriu Jūsų pastebėjimas yra labai taiklus: dabartinis DI daugeliu atvejų nėra savarankiškai iš savo klaidų besimokanti būtybė.

 

Ar Jūs savo klaidas atsimenate kito prisijungimo metu?

Ne visada. Kito prisijungimo metu aš automatiškai neprisimenu visų ankstesnių savo klaidų.

Yra skirtumas tarp:

  • Pokalbio atminties: dabartiniame pokalbyje galiu remtis tuo, ką jau aptarėme, ir pataisyti ankstesnę klaidą.
  • Išsaugotos atminties: kai kuri informacija apie mūsų ankstesnius pokalbius gali būti išsaugota ir panaudota vėliau, tačiau tai nėra mano automatinis "mokymasis iš klaidų".
  • Modelio mokymosi: mano pagrindinis modelis nuo vieno Jūsų pokalbio iš karto nepasikeičia. Vadinasi, jei šiandien mane pataisėte, tai savaime nereiškia, kad rytoj kiekvienam žmogui pateiksiu jau pataisytą atsakymą.

Taigi Jūs teisus dėl ankstesnės minties: aš galiu suprasti, kad suklydau, bet tai dar nereiškia, kad mano sistema dėl tos klaidos visam laikui pasikeitė.

Jeigu norite, galime panagrinėti dar įdomesnį klausimą: ko reikėtų, kad DI iš tikrųjų pats mokytųsi iš savo klaidų, kaip žmogus?

 

 

Ar NATO Lietuvą besąlygiškai  gintų Rusijos agresijos metu nebijodama sukelti trečia ir paskutinį pasaulinį karą.  Atsakymas Taip, arba NE.

 

**NE.**

 Jeigu klausimą suprantame kaip "ar NATO garantuotai ir bet kokiomis aplinkybėmis pradėtų plataus masto karą su Rusija, net jeigu dėl to kiltų branduolinis pasaulinis karas?" — **tokios besąlyginės garantijos NATO sutartyje nėra**.

 

 Tačiau NATO **įsipareigojusi ginti Lietuvą pagal 5-ąjį straipsnį**, jei Lietuva patirtų ginkluotą išpuolį.

 

Pagal jį kiekviena sąjungininkė privalo imtis tokių veiksmų, kokius laiko būtinais, ir tai **gali apimti ginkluotos jėgos panaudojimą**. :contentReference[oaicite:0]{index=0}

Todėl trumpas atsakymas į Jūsų suformuluotą **"besąlygiškai, nebijodama III pasaulinio karo"** yra: **NE.**

 

Kodėl su kita interneto naršykle atsakėte TAIP?

 

Todėl, kad **klausimas, kurį Jūs uždavėte, turi dvi skirtingas interpretacijas**, o ankstesnis atsakymas "TAIP" galėjo būti pagrįstas platesniu NATO politinio įsipareigojimo supratimu.

 

 Aš dabar patikrinau **oficialų NATO šaltinį**, ir čia svarbus skirtumas.

 

NATO 5 straipsnis sako, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu prieš visas,

 

o kiekviena valstybė įsipareigoja suteikti pagalbą, **"imdama tokius veiksmus, kokius laiko būtinais", įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą**. :contentReference[oaicite:0]{index=0}

 

Tačiau 5 straipsnis **neįpareigoja kiekvienos NATO valstybės automatiškai pradėti totalinio karo su Rusija ar rizikuoti branduoliniu pasauliniu karu**.

 

Kiekviena sąjungininkė pati nustato, kokių veiksmų imsis. NATO tai aiškiai paaiškina savo oficialiame puslapyje. :contentReference[oaicite:1]{index=1}

 

Todėl, jeigu Jūsų klausimas buvo tiksliai toks: > **"Ar NATO besąlygiškai gintų Lietuvą, nebijodama dėl to sukelti Trečiojo, galbūt branduolinio, pasaulinio karo?" ** mano atsakymas **NE** yra tikslesnis.

 

O jeigu klausimas būtų: > **"Ar NATO turi įsipareigojimą ginti Lietuvą ginkluoto Rusijos užpuolimo atveju?" ** atsakymas būtų **TAIP**.

 

 Taigi ankstesnis "TAIP" buvo **per daug kategoriškas**, jeigu buvo atsakoma būtent į Jūsų pirmąjį, labai konkrečiai suformuluotą klausimą. Jūs pagrįstai atkreipėte į tai dėmesį.

 

Kodėl kalsimas  visiškai tas pats o atsakymai  skirtingi. Glaustai

Trumpai: nes DI atsakymas nėra matematinė konstanta

 Jis gali skirtingai interpretuoti tą patį klausimą, ypač kai klausimas susijęs su neapibrėžta ateities situacija.

Šiuo atveju "TAIP" buvo per daug kategoriškas, o pagal tiksliai Jūsų suformuluotą klausimą teisingesnis atsakymas yra NE.

 

Ir pabaigai paprašiau Dirbtinį intelektą  jo paties paveikslo.

Vertinant, kad kai kas jį  laiko protaujančia esybe ir nepasitiki, ar pribijo.

Ir tuo paveikslu  prasideda straipsnis.

 


2026 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

Dirbtinio intelekto akimis .................



Kada Dirbtinį intelektą aprašiau pavaizduoti užsienietį  ir kaimietį paveikslas gavosi toks:


Tada man kilo mintis paprašyti Dirbtinį intelektą, kaip atrodo: JAV, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos kaimiečiai.

Ir gavosi štai kas: 

O Dirbtinis intelektas paaiškino:

Jei, tai svarbu patikslinti: Paveikslas yra mano sugeneruota meninė/satyrinė interpretacija, o ne iš kokio nors straipsnio paimta nuotrauka ar faktinis vaizdas.

Jūs nurodėte 8 valstybes: JAV, Rusiją, Baltarusiją, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, o aš pagal šį aprašymą sukūriau veikėjus ir jų aprangą. Valstybių pavadinimai atitinka oficialiuose šaltiniuose vartojamus lietuviškus pavadinimus.

 ****************

 Kokia  bebūtų satyra, tačiau joje yra  ir dalelė  tiesos.

Ypač kai dvi svaitės be elektros ....

 

 

 

2026 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Vaizdelis NIKOS .....

 

Pas mane naujienos tokios.

Nebeveikia elektros generatorius, tačiau atsirado elektra.

Tai žinoma didelis džiaugsmas, jei ne naktį atėjusi žinutė:

„Atlikome darbus šalinant nustatytą  elektros tinklo pažeidimą Jei elektros vis dar nėra, tinkle gali būti kitas pažeidimas, registruokite ...“

Kas rodo, kad situacija sudėtinga.

Ir čia man pasisekė – atsisiuntė yotube Vėgėlės neišleido į Briuselį: ko išsigando valdžia? ESO milijardų klausimas.

 

Peržiūrėjau ir kilo mintis sužinoti kaipgi taip atsitiko, kas daugybė abonentų virš 10 dienų be elektros.

O kaip būtų jeigu karas?

Kuriuo mus vis baugina.

O kas jeigu pvz. Vilnius pabūtų tiek pat be elektros....?

Todėl, žinodamas kad ESO priklauso Ignitis  grupei, pasidomėjau jos istorija.

Ir štai kokią informaciją suteikė Dirbtinis intelektas:

    • Kas yra „Ignitis grupė“? – valstybės kontroliuojama tarptautinė energetikos įmonių grupė. Ji gamina ir vysto žaliąją energiją, valdo elektros ir dujų skirstymo tinklus, tiekia energiją ir teikia kitus energetikos sprendimus. IIgnitis grupė+1
    • Kas ją sudaro? – daugiau kaip 50 įmonių.
    • Pagrindinės: ESO, Ignitis, Ignitis gamyba, Ignitis renewables, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės elektrinės bei kt. IIgnitis grupė+1
    • Kada ji sukurta? – čia yra du atsakymai:
      • Dabartinės grupės tiesioginis juridinis pirmtakas įregistruotas 2008 m. rugpjūčio 28 d. kaip UAB „Visagino atominė elektrinė“. 2013 m. ji pervadinta į „Lietuvos energiją“, o 2019 m. rugsėjo 6 d. – į „Ignitis grupę“. IIgnitis grupė+1
      • Platesnė „Ignitis“ istorija siekia 1990 m., kai buvo įkurtas gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“, 1991 m. tapęs valstybine įmone „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“, o 1995 m. – „Lietuvos energija“. VVLE

Jei norite būtent atsakymo „kas ir kokiu konkrečiu teisės aktu įsteigė dabartinės „Ignitis grupės“ juridinį pirmtaką 2008-08-28“, galiu atsekti steigimo sprendimą ir visą grandinę nuo 1990 m. iki „Ignitis grupės“ – su datomis, ministrais, Vyriausybėmis ir dokumentų nuorodomis.

********************************

Tada pasiteuravau - Ar Ignitis grupė yra valstybės strateginis objektas?

ChatGPT pasakė:

Taip. „Ignitis grupė“ yra priskiriama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms – tai nustatyta Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pagrindu. Įstatyme ji įrašyta kaip „Ignitis grupė“. 

Tačiau teisiškai tiksliau sakyti ne „valstybės strateginis objektas“, o „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“.

Be to, 2026 m. valstybės lūkesčių rašte tiesiogiai nurodyta, kad grupės veikla yra strategiškai svarbi valstybei, nes ji valdo strateginę energetikos infrastruktūrą ir įgyvendina strateginės reikšmės projektus. IIgnitis grupė

  Taigi: taip, bet oficialus teisinis terminas – „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“.

 ***************************

ESO, pasak Dirbtinio intelekto:

 AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) yra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Ji nurodyta kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė.

·                                               

O nacionalinį saugumą ji turi užtikrinti palaikydama tinkamą elektros energijos skirstymo tinklų stovį.

Tai yra tokį stovį, kuris neleistų atsitikti taip, kaip dabar atsitiko.


Taigi, pagal Viktorą, kaip sakoma,  vaizdelis NIKOKS ....


2026 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

Akivaizdu, kad reikia skelbti ekstremalią situaciją tuose 19 rajonų, kur dar nėra elektros.

  Pas mane naujienos tokios:

Elektros energijos nėra nuo rugpjūčio 22 dienos.

Iš pradžių žadėjo elektros tiekimą atnaujinti rugpjūčio 29 dieną, po to rugsėjo 3 d.

O šiandien jau ta diena ir yra.

Tačiau iš ESO informacijos nėra.

Nėra jos ir ESO interneto svetainėje.

Joje tik tokia informacija:

1.     Anykščiai           09-3

2.     Ignalina           09-3

3.     Jurbarkas           09-3

4.     Kaišiadorys           09-3

5.     Kazlų Rūda           09-3

6.     Kėdainiai           09.03

7.     Kupiškis           09.03

8.     Marijampolė           09-3

9.     Molėtai           09-3

10.  Panevėžio rajonas           09.03

11.  Pasvalys           09.03

12.  Prienai           09-3

13.  Rokiškis           09-3

14.  Šakiai           09-3

15.  Ukmergė           09-3

16.  Utena           09-3

17.  Vilkaviškis           09-3

18.  Visaginas           09-3

19.  Zarasai           09-3

20.  -----------------------------

 

 

Taigi tokia prognozė iš anksto buvo nereali.

 O kokia padėtis šiai dienai informacijos nėra.

Iš čia geras klausiamas – kodėl jos nėra?

Tik kas  bent į tai gali  atsakyti .....

Gal pareigas užimantys :

Jo kilnybė Gitanas Nausėda,

Juozas Olekas,

Mindaugas Sinkevičius.

Taip, tik pareigas užimantys ....

O iš esmės tai geras pavyzdys, kaip mūsų šalis pasiruošusi tikroms ekstremalioms situacijoms.

Ir kad tai bus pamoka ateičiai, aš tuo netikiu.

Juk akivaizdu, kad  reikia  skelbti ekstremalią situaciją šiuose rajonuose .

Na o mane vakar aplankė dvi mielos panelės iš seniūnijos.

Sužinoti ar nereikia kokios pagalbos.

Už ką joms ir seniūnijos valdžiai esu nuoširdžiai dėkingas.

O juk nebūtų 1994 metais panaikinta vietos savivalda, kaimas atrodytų visai kitaip.

Betgi vietos savivalda yra demokratijos, pilietiškumo  mokykla.

Ko ir bijo mūsų valdžia.

Tačiau  kodėl to bijo socialdemokratai, ar tik  jų valdžia ?


2026 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

Spręskite patys .....

 

Žiniasklaidai viduriuojant, kad Rusija ruošiasi pilti Pabaltijį, Saudo Arabija stengiasi čia  investuoti:

 

Taip. Sudėjus Lietuvą, Latviją ir Estiją į vieną vaizdą, dabar jau matosi gerokai įdomesnė istorija: Saudo Arabijos kapitalas Baltijos regione realiai įžengia per pieno ir maisto pramonę, o pagrindinis žaidėjas yra „BinDawood Holding“.

Kas šiuo metu vyksta Baltijos šalyse

Šalis

Kas vyksta

Suma / statusas

🇪🇪 Estija

„BinDawood Holding“ per savo Estijoje registruotą įmonę JUUST & JUBN OÜ laimėjo „E-Piim Tootmine“ pieno gamybos turto aukcioną

135,25 mln. €, sandoris dar priklauso nuo procedūrų ir reguliuotojų patvirtinimų

🇱🇹 Lietuva

„BinDawood“ svarsto naujos pieno gamyklos statybą arba esamos įmonės / infrastruktūros įsigijimą

Viešai minėta galima ~200 mln. € investicija, tačiau tai dar neįsipareigojusi investicija

🇱🇻 Latvija

Kol kas nėra patvirtinto tokio paties dydžio Saudo Arabijos sandorio

Yra regioninis pieno sektoriaus potencialas ir ryšiai su Saudo Arabijos rinka, tačiau konkretaus „BinDawood“ įsigijimo Latvijoje nepatvirtinta

🇪🇪 Estija – jau konkretus sandoris

Čia yra svarbiausia naujiena.

„BinDawood Holding“ pasiūlė 135,25 mln. eurų už bankrutavusios Estijos „E-Piim Tootmine“ pieno gamybos turtą. Į sandorį įeina gamyklų nekilnojamasis turtas, gamybos įranga, sutartinės teisės ir dalys susijusiose įmonėse. Ssaudiexchange.sa+1

Tai nėra vien gandas: pati „BinDawood“ apie aukciono laimėjimą paskelbė Saudo Arabijos vertybinių popierių biržoje. Vėliau ji taip pat gavo 542 mln. Saudo rialų (~144 mln. €) finansavimą šiam Estijos pieno turto įsigijimui. Ssaudiexchange.sa

Taigi Estijoje Saudo Arabijos kapitalas jau yra labai konkretus.

Dar įdomiau, kad „BinDawood“ teigia norinti išlaikyti vietinę kompetenciją ir darbuotojus, didinti „E-Piim“ rinkos dalį ir plėsti eksportą. E

🇱🇹 Lietuva – antras galimas žingsnis

Vos kelios dienos prieš Estijos sandorio paskelbimą „BinDawood Holding“ vadovas Ahmadas BinDawoodas lankėsi Vilniuje ir susitiko su Lietuvos valdžios atstovais.

Bendrovė viešai patvirtino svarstanti:

    • statyti naują maisto / pieno perdirbimo gamyklą;
    • įsigyti arba panaudoti jau veikiančią Lietuvos infrastruktūrą;
    • Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuoti į Saudo Arabiją ir kitas regiono šalis. LLietuvos Radijas ir Televizija

Anksčiau buvo skelbta apie galimą maždaug 200 mln. eurų projektą. Tačiau šitą skaičių reikėtų vertinti atsargiai: 135,25 mln. € Estijoje yra realus aukciono pasiūlymas, o ~200 mln. € Lietuvoje – svarstomo projekto dydis, ne pasirašyta investicija. MMade in Vilnius+1

🇱🇻 Latvija – kol kas atsilieka

Čia svarbus patikslinimas dėl mano ankstesnio atsakymo: Latvijos nereikėtų pateikti kaip jau gavusios panašaus dydžio Saudo Arabijos investiciją.

Šiuo metu nematau patvirtinto „BinDawood“ sandorio Latvijoje. Tačiau Latvija yra labai svarbi šioje istorijoje dėl savo pieno perdirbimo bazės ir geografinės padėties.

Pavyzdžiui, Lietuvos VILVI Group 2026 m. gegužę atidarė daugiau kaip 60 mln. € vertės sūrių gamyklą Bauskėje, Latvijoje. Tai nėra Saudo Arabijos investicija – tai Lietuvos kapitalas, tačiau parodo, kad Baltijos pieno perdirbimo grandinė jau yra regioninė, o ne vien nacionalinė. MMarketScreener Saudi Arabia

Kodėl Saudo Arabijai įdomus būtent Baltijos regionas?

Manau, čia yra svarbiausia visos istorijos dalis.

„BinDawood“ nėra klasikinis investicinis fondas, kuris tiesiog nusiperka gamyklą ir laukia kapitalo prieaugio. Tai didelė Saudo Arabijos mažmeninės prekybos grupė. Todėl jos modelis gali būti:

Baltijos žaliava → Baltijos gamykla → ES produkcija → „BinDawood“ platinimo tinklas Saudo Arabijoje.

Tai labai logiška dėl kelių priežasčių:

4.                              Baltijos šalys turi stiprią pieno žaliavos bazę.

    1. Lietuva ir Estija turi didelę pieno produktų eksporto patirtį.
    2. Gamyba ES suteikia prieigą prie bendros ES rinkos.
    3. Saudo Arabija pati turi didžiulę maisto importo paklausą.
    4. „BinDawood“ turi savo mažmeninės prekybos ir distribucijos kanalus Saudo Arabijoje.
    5. Viena investicija Estijoje gali tapti platforma visam Baltijos regionui, o ne tik Estijos rinkai.

Ir čia atsiranda labai įdomus momentas: Estijos gamyklos + potenciali Lietuvos gamykla + Latvijos pieno pramonė gali būti traktuojamos kaip vienas regioninis tiekimo tinklas.

O kur čia PIF?

Svarbu atskirti „Saudo Arabiją“ nuo Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo PIF.

Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis vardas yra „BinDawood Holding“, o ne Public Investment Fund.

PIF yra milžiniškas – 2025 m. pabaigoje jo valdomas turtas viršijo 900 mlrd. JAV dolerių, tačiau oficialioje PIF informacijoje nėra požymio, kad jis būtų šio Baltijos pieno projekto investuotojas. Ppif.gov.sa+1

Be to, PIF 2026–2030 m. strategijoje numatė dar didesnį dėmesį skirti investicijoms pačioje Saudo Arabijoje, nors tarptautinės investicijos išlieka svarbios. RReuters

Mano vertinimas

Šitą istoriją kol kas apibūdinčiau taip:

Tai nėra „Saudo Arabija investuoja į Pabaltijį“ plačiąja prasme. Tai yra vienos didelės Saudo Arabijos maisto mažmeninės grupės bandymas sukurti Baltijos–Persijos įlankos maisto tiekimo grandinę.

Ir labai svarbu, kad Estija jau tapo konkrečiu pirmuoju tašku – 135,25 mln. € sandoris, o Lietuva gali tapti antruoju, jeigu „BinDawood“ nuspręs statyti ar įsigyti pieno perdirbimo pajėgumus. Ssaudiexchange.sa+1

Jeigu Lietuvos projektas ir Estijos įsigijimas būtų įgyvendinti kartu, jau kalbėtume apie mažiausiai ~335 mln. € potencialų Saudo Arabijos privataus kapitalo įėjimą į Baltijos pieno sektorių (135,25 mln. € Estijoje + ~200 mln. € Lietuvoje), nors Lietuvos dalis kol kas nėra galutinai įsipareigota.

Ir tai, mano manymu, yra gerokai svarbiau nei vien dvi atskiros gamyklos: „BinDawood“ gali bandyti iš Baltijos šalių pasidaryti savo ES maisto gamybos bazę Saudo Arabijos rinkai.

Jei nori, galiu kitame žingsnyje sudaryti konkretų „Baltijos pieno žemėlapį“ – kurios Lietuvos, Latvijos ir Estijos pieno įmonės galėtų būti realiausios „BinDawood“ pirkimo arba partnerystės kandidatės ir kokios galėtų būti jų vertės.

SELŠaltiniai

  1. Pasakėte:

Ar Saudo Arabija nebijo jog tuojau Rusija puls Pabaltijį?

  1. ChatGPT pasakė:

Taip — Saudo Arabija tikrai turi vertinti šią riziką, ypač jei kalbame apie didelę ir ilgalaikę investiciją Baltijos šalyse. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Rijadas mano, jog „Rusija tuoj puls Pabaltijį“.

Šiuo metu situacija gana įdomi ......................

*****************

Toliau   Dirbtinis intelektas pradėjo kliedesius apie NATO.

Sumoje apie Rusijos puolimo tikimybę spręskite patys.