Išgirdęs per
LRT. Kad 7 iš 10 šalyje yra nepasiruošę
ekstremaliai situacijai, prisiminiau, kad kada tai buvo tokia situacija paskelbta. O ar ji dar
tebegalioja, pasakyti negalėjau.
Čia į
pagalbą atėjo Dirbtinis intelektas:
Taip — šiuo
metu Lietuvoje dar galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Ji buvo paskelbta 2025 m. gruodžio 8 d. Vyriausybės
nutarimu dėl iš Baltarusijos į Lietuvą leidžiamų kontrabandą
gabenančių balionų, kurie laikomi grėsme nacionaliniam saugumui ir žmonių
saugai.
Ką tai reiškia praktiškai:
·
valstybės institucijos gali greičiau koordinuoti
veiksmus,
·
kariuomenė gali padėti kitoms tarnyboms (pvz.,
policijai ar sienos apsaugai),
·
lengviau skirti resursus problemos sprendimui.
⚠️ Svarbu:
·
tai nėra karantinas ar karo
padėtis,
·
daugumai gyventojų kasdienybėje tai beveik
nejaučiama — daugiau administracinė priemonė valstybės institucijoms.
✅ Trumpai: taip, ekstremali
situacija Lietuvoje vis dar galioja (valstybės lygio).
·
--------------------
Taigi situacija
tebegalioja, o Prezidentas toliau laužo duotą priesaiką, premjerė važinėja po
užsienį.
Taigi kažkaip tai
nelabai rimta, ta ekstremali situacija visos šalies mastu.
O valdžia ko gero
bisai pamiršo tą situaciją atšaukti.
Ir iš vis gerai pagalvojus tai ar ją reikėjo
visos šalies mastu paskelbti.
Nes sumoje tai
gaunasi tokios situacijos diskreditacija.
O jeigu kada
nors ji bus rinta, tai tikrai ir bus 7
iš 10 .......
O kad reikia būti
pasiruošus analogiškoms situacijoms, tai jau iš tikro reikia.
Kaip teigia
Dirbtinis intelektas:
Pasiruošti ekstremaliai situacijai
Lietuvoje rekomenduoja ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Pagrindinė idėja – turėti mažiausiai 72 val. (3 parų) atsargas, kad
galėtum savarankiškai išgyventi, jei laikinai neveiktų elektra, vanduo ar
parduotuvės.
1️⃣ Turėk „ekstremalių situacijų krepšį“
Į vieną kuprinę ar dėžę sudėk svarbiausius
daiktus:
Vanduo ir maistas
- vanduo –
~2–3 l vienam žmogui per dieną
- negendantis
maistas: konservai, riešutai, džiovinti vaisiai, energiniai batonėliai
- konservų
atidarytuvas
Sveikata
- pirmosios
pagalbos rinkinys
- svarbiausi
vaistai (bent kelioms dienoms)
- dezinfekcinės
priemonės
Ryšys ir šviesa
- žibintuvėlis
- atsarginės
baterijos
- nešiojamas
radijas
- „powerbank“
telefonui
Dokumentai
- paso / ID
kopijos
- svarbūs
kontaktai popieriuje
- šiek tiek
grynųjų pinigų
Kiti naudingi daiktai
- šiltas
apklotas ar drabužiai
- daugiafunkcis
peilis
- degtukai
ar žiebtuvėlis
- higienos
priemonės
2️⃣ Aptark planą su šeima
Svarbu iš anksto susitarti:
- kur susitiksite,
jei ryšys neveiks
- kas paims
vaikus iš mokyklos
- kur yra artimiausia
priedanga ar saugi vieta
3️⃣ Žinok perspėjimo signalus
Lietuvoje naudojama sirena – ilgas
kaukimas reiškia pavojų.
Tada reikia:
- įsijungti
radiją ar televiziją,
- patikrinti
oficialią informaciją.
Naudinga turėti programėlę:
- LT72 –
oficiali programėlė apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
4️⃣ Pasiruošk namus
- turėk vandens
atsargų kelioms dienoms
- laikyk įkrautą
powerbanką
- žinok,
kur išjungti elektrą, dujas ir vandenį
✅ Svarbiausia
taisyklė: pasiruošimas nereiškia panikos – tai tiesiog atsargumas.
Štai labai praktiškas „72 valandų krepšio“
sąrašas, kurį rekomenduoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas ir civilinės saugos specialistai Lietuvoje. Idėja – kad 3
paras galėtum išgyventi savarankiškai. 🎒
🎒 1. Vanduo ir
maistas
Vanduo
- 2–3
litrai vienam žmogui per dieną
- taigi
~6–9 litrai 3 dienoms
Maistas (negendantis)
- konservai
(mėsa, pupelės, žuvis)
- greitai
paruošiama košė
- riešutai
- džiovinti
vaisiai
- energetiniai
batonėliai
- sausainiai
ar džiūvėsiai
Papildomai
- konservų
atidarytuvas
- plastikiniai
ar metaliniai indai
🔦 2. Šviesa ir
ryšys
- žibintuvėlis
- atsarginės
baterijos
- nešiojamas
radijas (geriausia su baterijomis)
- „powerbank“
telefonui
- telefono
įkrovimo laidai
🩹 3. Sveikata
- pirmosios
pagalbos rinkinys
- asmeniniai
vaistai (bent kelioms dienoms)
- skausmą
malšinantys vaistai
- dezinfekcinis
skystis
- pleistrai
ir tvarsčiai
📄 4. Dokumentai
ir pinigai
- paso arba
ID kopija
- medicininės
informacijos kopijos
- svarbių
kontaktų sąrašas
- šiek tiek
grynųjų pinigų
🧤 5. Drabužiai
ir šiluma
- šiltas
megztinis
- atsarginės
kojinės
- lietpaltis
- kepurė ir
pirštinės (žiemą)
- pledas
arba termo antklodė
🧰 6. Naudingi
daiktai
- daugiafunkcis
peilis
- degtukai
arba žiebtuvėlis
- lipni
juosta
- virvė
- šiukšlių
maišai
- popieriniai
rankšluosčiai
🧼 7. Higiena
- drėgnos
servetėlės
- tualetinis
popierius
- dantų
šepetėlis ir pasta
- rankų dezinfekantas
- moterų
higienos priemonės
✅ Patarimas:
Krepšį laikyk vienoje vietoje prie išėjimo, kad prireikus galėtum jį
greitai pasiimti.
Taip pat verta pasitikrinti informaciją
programėlėje:
- LT72 –
ten yra oficialūs pasirengimo patarimai Lietuvoje.
Štai 10 dalykų, kuriuos žmonės dažniausiai
pamiršta įsidėti į ekstremalios situacijos („72 val.“) krepšį, nors jie
gali būti labai svarbūs. Šiuos patarimus dažnai akcentuoja ir Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
🔟 Dažniausiai
pamirštami, bet svarbūs daiktai
1. Popierinis kontaktų sąrašas 📞
Jei telefonas išsikraus ar neveiks ryšys, svarbius numerius turėsi popieriuje.
2. Atsarginiai akinių pora 👓
Jei nešioji akinius – be jų gali būti sunku orientuotis.
3. Atsarginiai telefono įkrovimo laidai 🔌
Daugelis turi „powerbanką“, bet pamiršta laidą.
4. Švilpukas 🔊
Labai naudingas, jei reikia atkreipti gelbėtojų dėmesį.
5. Vandeniui atsparus maišelis dokumentams 📄
Kad dokumentai nesušlaptų lietuje ar evakuacijos metu.
6. Atsarginiai raktai 🔑
Nuo namų ar automobilio.
7. Kortų kaladė ar mažas žaidimas ♠️
Ilgai laukiant (pvz., priedangoje) padeda sumažinti stresą.
8. Mažas užrašų knygelė + rašiklis 📝
Užsirašyti informacijai ar kontaktams.
9. Dulkių kaukės 😷
Gali praversti gaisro, griuvėsių ar didelio dūmingumo atveju.
10. Mažas rankšluostis arba skarelė 🧣
Labai universalus – nuo šilumos iki pirmosios pagalbos.
💡 Labai
geras patarimas:
Patikrink savo krepšį kartą per 6 mėnesius – pakeisk:
- maistą,
- baterijas,
- vaistus.
Taip pat verta telefone turėti programėlę:
- LT72 – ji
parodo, ką daryti skirtingų ekstremalių situacijų metu.
Deja yra kaip yra, kaip rusai sako: L[
griaustinis nesudundės, mužikas ne pasižegnos.
Gera pavyzdys Izraelis, dešimtmečius gyvenantis
nuolatiniame oro pavojuje dėl savo
agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu, kurie priešinasi palestiniečių genocidui.
Kaip
skelbia per Izraelio radiją pulkininkas,
vis tiek dar tenka informuoti ir informuoti, kad gyventojai tinkamai užsidarytų mamadų duris ir
langus.
O kas yra „mamad“ aiškina Dirbtinis intelektas:
Taip. Izraelyje „mamad“ arba „mamas“ yra
specialus saugus kambarys (slėptuvė) bute ar name, skirtas apsaugai nuo
raketų, sprogimų ir cheminių grėsmių.
🛡️ Kas yra „mamad“
Hebrajiškai ממ"ד (Mamad) reiškia „sustiprinta
saugumo erdvė“.
Tai kambarys, kuris yra integruotas į patį butą ar namą.
Po Gulf War Izraelis priėmė įstatymą, kad naujuose
pastatuose privaloma turėti tokį kambarį.
🧱 Pagrindinės
„mamad“ savybės
- Labai
storos gelžbetonio sienos
- Sustiprintos
plieninės durys
- Sprogimams
atsparus langas su metaline sklende
- Speciali
ventiliacija, kuri gali turėti filtrus nuo cheminių ar
biologinių medžiagų
Tokie kambariai gali apsaugoti nuo:
- raketų skeveldrų
- sprogimo
bangos
- dalies
cheminių grėsmių.
⏱️ Kodėl jie
reikalingi
Kai Izraelyje suveikia oro pavojaus sistema
(pvz., „Tzeva Adom“ – „raudonas signalas“), žmonės turi labai mažai
laiko pasislėpti:
Todėl slėptuvė turi būti pačiame bute.
🏢 Kiti
slėptuvių tipai Izraelyje
Be „mamad“, yra dar keli:
- Mamak – saugus
kambarys daugiabučio aukšte
- Miklat –
bendras slėptuvės rūsys pastate
- Viešos
slėptuvės gatvėse
✅ Įdomu tai,
kad daug saugumo specialistų Europoje dabar svarsto Izraelio modelį, nes
slėptuvė namuose yra daug praktiškesnė nei bendra rūsyje.
Izraelyje saugus kambarys „Mamad“ (ממ״ד)
naujuose gyvenamuosiuose pastatuose tapo privalomas nuo 1992 metų.
Kodėl buvo
priimtas toks reikalavimas
Sprendimas atsirado po Gulf War, kai 1991 m.
Irakas paleido „Scud“ raketas į Izraelį. Tūkstančiai žmonių turėjo
slėptis laikinuose kambariuose su dujokaukėmis, nes buvo baiminamasi ir
cheminių atakų.
Po šios patirties Israel nusprendė pakeisti
statybos normas:
- nuo 1992
m. visi nauji gyvenamieji pastatai privalo turėti „Mamad“
(sustiprintą saugų kambarį),
- jis turi
būti pačiame bute arba name, kad žmonės galėtų pasislėpti per
kelias sekundes.
Kas atsakingas
už šias taisykles
Statybos reikalavimus ir civilinės saugos
standartus nustato Israel Home Front Command – kariuomenės padalinys,
atsakingas už civilių apsaugą.
Įdomus faktas
- Senesniuose
pastatuose (statytuose iki 1992 m.) dažniausiai nėra „Mamad“.
- Ten
naudojamos bendros slėptuvės rūsyje („miklat“).
✅ Todėl
šiandien Izraelyje dauguma naujų butų automatiškai turi saugų kambarį,
kuris kasdien naudojamas kaip paprastas kambarys (miegamasis, darbo kambarys),
bet pavojaus metu tampa slėptuve.
Formos apačia
Štai taip
tenai yra.
************************************************
Štai 3 svarbūs dalykai, kuriuos rekomenduojama
turėti namuose, o ne tik „72 valandų krepšyje“. Apie tai dažnai kalba
civilinės saugos specialistai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas.
🪣 1.
Vandens atsargos kelioms dienoms
Net jei turi vandens krepšyje, namuose verta
turėti didesnį rezervą.
Rekomendacija:
- ~3 litrai
vandens žmogui per dieną
- bent 3
paroms
📌 Pvz., šeimai
iš 4 žmonių:
apie 36 litrus vandens.
🔋 2.
Alternatyvus elektros šaltinis
Jei dingtų elektra kelioms valandoms ar dienoms,
labai praverstų:
- didesnis powerbankas
- baterijų
atsargos
- stovyklinis
žibintas
- mažas
generatorius (jei yra galimybė)
Taip galėsi:
- įkrauti
telefoną
- turėti
šviesą
- klausytis
radijo.
📻 3.
Baterijomis veikiantis radijas
Tai vienas svarbiausių dalykų.
Jei:
- neveiktų internetas,
- neveiktų
mobilus ryšys,
informaciją apie situaciją vis tiek galėtum gauti
per radiją.
✅ Labai
svarbus patarimas:
Namie verta turėti vieną vietą su visomis civilinės saugos atsargomis,
kad prireikus nereikėtų jų ieškoti.
Taip pat gali padėti oficiali Lietuvos
pasirengimo programėlė:
