2026 m. kovo 4 d., trečiadienis

Kodėl mūsų aukščiausios valdžios vyrai ir moterys gauna tokius atlyginimus?

 

Išgirdęs kaip žemgrobys Gitanas Nausėda aimanuoja, kad jis pašalins vartelius iš regioninio parko žemės tada, kada sukaups tam lėšų, paprašiau Dirbtinio intelekto pasidomėti ar ir Latvijos ir Estijos aukščiausi valdžios vyrai ir moterys yra tokie  bėdžiai.

 Ir štai ką gavau:

 

 

Kokia yra Pabaltijo valstybių prezidentų, Seimo pirmininkų, premjerų atlyginimai?

Čia — apibendrinta informacija apie atlyginimus aukščiausiems politikams Pabaltijo valstybėse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) pagal naujausius turimus duomenis (2025–2026 m.). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad atlyginimai gali būti skirtingi bruto prieš mokesčius ir neto “į rankas”, taip pat gali būti papildomų atlygimų (pavyzdžiui, atstovavimo išlaidų).


🇱🇹 Lietuva

Pagal oficialius Seimo pasiūlymus ir skaičiavimus (2026 m.) atlyginimai:

  • Prezidentas (Gitanas Nausėda) – apie ~6 309 € „į rankas“ per mėnesį (už 2026 m. planuojama)
  • Premjerė (Inga Ruginienė) – apie ~5 330 € „į rankas“ per mėnesį
  • Seimo pirmininkas (Juozas Olekas) – apie ~5 330 € „į rankas“ per mėnesį

Pastaba: čia pateikti „į rankas“ atlyginimai, kurie skiriasi nuo bruto sumų, priklauso nuo mokesčių.


🇪🇪 Estija

Pagal naujausius indeksuotus tarifus 2025–2026 m.:

  • Prezidentas (Alar Karis) – apie ~9 720 € bruto per mėnesį, plius atstovavimo išlaidos (~1 944 €), tad galutinė suma gali siekti ~11 664 €
  • Premjeras – apie ~9 007 € bruto, su 20 % atstovavimo išlaidų sodra gali būti ~10 808 €
  • Riigikogu pirmininkas – taip pat apie ~9 720 € bruto ir su atstovavimo išlaidomis artimai prezidento sumai

Pastarieji skaičiai gali keistis kasmet dėl indekso pagal infliaciją ir kitų kriterijų.


🇱🇻 Latvija

Nors detalūs šaltiniai ne visada skelbia oficialias neto sumas šiuo metu, remiantis nauja reforma:

  • Prezidento atlyginimas – oficialiai nurodomas ~54 732 € metinis (apie 4 561 € per mėnesį bruto), pagal Wikipedia duomenis (gal mažesnis realus dydis nei kitose Baltijos šalyse)
  • Saeima pirmininko atlyginimas – oficialiai ~36 000 € metinis (apie 3 000 € per mėnesį bruto)
  • Premjero atlyginimas – pagal valstybės biudžeto planus šių valdžios pareigūnų bendras atlyginimas yra apytiksliai vienodas su prezidento / Saeimos pirmininko maksimaliu tarifu, t.y. apie 8 659 € gross kaip maksimali suma su indeksacija (2025 m. duomenys) – realios neto sumos priklauso nuo mokesčių ir gali būti mažesnės.

Latvijoje atlyginimų sistema yra susieta su baziniu dydžiu ir indeksacija, todėl tikslūs „į rankas“ skaičiai gali skirtis.


📌 Trumpa lentelė (apytiksliai, 2025–2026)

Šalis

Prezidentas (mėnesinis)

Premjeras (mėnesinis)

Parlamento vadovas

Lietuva

~6 300 € neto

~5 330 € neto

~5 330 € neto

Estija

~9 720 € bruto (~11 660 € su išlaidomis)

~9 007 € bruto (~10 800 € su išlaidomis)

~9 720 € bruto (~11 660 su išlaidomis)

Latvija

~4 500+ € bruto

~max ~8 600 € bruto (planai)

~3 000 € bruto


📌 Svarbu

  • Skirtingose šalyse atlyginimai oficialiai skelbiami bruto prieš mokesčius, taigi „į rankas“ (neto) gali būti mažiau.
  • Estijoje ir Latvijoje paprastai būna papildomų išlaidų ar reprezentacijos priedų, kurie didina faktiškai gaunamą sumą.
  • Duomenys gali keistis kasmet dėl indeksavimo pagal infliaciją ar politinių sprendimų.

.


📈 Vidutinis atlyginimas Pabaltijo šalyse (2025 m.)

🇱🇹 Lietuva

  • Vidutinis darbo užmokestis bruto ~2 427–2 430 € per mėn.,
  • Vidutinis darbo užmokestis neto ~1 480–1 490 € per mėn.
    (duomenys apie 2025 m. trečią ketvirtį)

🇱🇻 Latvija

  • Vidutinis atlyginimas bruto ~1 815 € per mėn.,
  • Vidutinis atlyginimas neto ~1 346 € per mėn.
    (2025 metai, visi sektoriai)

🇪🇪 Estija

  • Vidutinis atlyginimas bruto ~2 075 € per mėn.
    (2025 m. trečias ketvirtis)

Ir dar man parūpo tuo pačiu sužinoti:

Koks yra Finansų ministerijos valdomos Ab Ignitis vadovų atlyginimai?

 

Štai apžvalga apie atlyginimus Finansų ministerijos valdomoje įmonėje – AB Ignitis grupė (duomenys iš atskirų ataskaitų, darbų skelbimų ir žiniasklaidos šaltinių, 2025–2026 m.):


👔 Vadovų atlyginimai

🧑💼 Generalinis direktorius / CEO

  • 2025 m. trečio ketvirčio duomenimis, generalinio direktoriaus vidutinė mėnesinė alga (fiksuotoji dalis) siekė ~24 057 € prieš mokesčius, o dar buvo mokama kintamoji dalis (~1 626 €) – t.y. bendra mokėtina suma apie ~25 683 € per mėnesį bruto.
  • Analizuojant metinius duomenis, 2024–2025 m. CEO viso kompensacijos dydis (metinė) buvo apie ~€340 k, t.y. apie ~28 000 € per mėnesį vidutiniškai (užfiksuota finansinėje analizėje).

👉 Iš darbo skelbimų naujai siūlomoje CEO pozicijoje atlyginimų diapazonas – ~21 660 € – 25 000 € bruto per mėnesį, kuri gali būti papildyta kintamąja dalimi.


📊 Kiti valdybos nariai / aukščiausio lygio vadovai

Pagal duomenis ir analizes:

  • Valdybos narių (aukščiausio lygio vadovų) metinės kompensacijos (kai kurie valdybos nariai) svyruoja maždaug tarp ~€235 000 – €270 000 per metus, kas sudaro ~19 500 – 22 500 € per mėnesį bruto ekvivalentą.

🧑💻 Management Board (vadovų taryba) – atlyginimų rėžiai

Naujų darbo skelbimų duomenimis:

  • Valdybos narių (išskyrus CEO) atlyginimai skelbiamas intervalas ~15 040 € – 18 400 € bruto per mėnesį, su galimu kintamuoju komponentu už rezultatus.

🧑💼 Stebėtojų taryba

  • Nariai gauna fiksuotą atlygį už dalyvavimą:
    • Narystės mokestis ~2 000 € per mėnesį prieš mokesčius,
    • Tarybos pirmininko mokestis ~2 600 € per mėnesį prieš mokesčius.

📊 Santrauka – vadovų atlyginimų lygiai (bruto)

Pareigybė

Atlyginimas (apytikris)

Generalinis direktorius (CEO)

~21 660 € – 25 000 € / mėn. arba ~24 000 € su kintamaisiais

Kiti valdybos nariai

~15 040 € – 18 400 € / mėn. (darbų skelbimai)

Aukščiausio lygio vadovai (analizė)

~19 500 € – 22 500 € / mėn. vidutiniškai

Stebėtojų tarybos narys

~2 000 € / mėn.

Stebėtojų tarybos pirmininkas

~2 600 € / mėn.


📌 Svarbios pastabos

  • Atlyginimai šiame kontekste nurodomi bruto (“prieš mokesčius”), kaip dažniausiai skelbiama įmonių ataskaitose ir darbo skelbimuose.
  • Kintamoji atlygio dalis (premijos) gali reikšmingai didinti faktinį uždarbį priklausomai nuo rezultatų.
  • Ignitis grupė yra listinguojama įmonė, todėl atlyginimų politika – viešai skelbiama ir derinama su korporatyvinio valdymo standartais, o galutinės sumos gali skirtis nuo planuotų diapazonų.

Tada paklausiau:

Kodėl toks didelis skirtumas palyginus su valdžios atlyginimais?

 

Didelis skirtumas tarp politikų ir valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimų (pvz., Ignitis grupė) atsiranda dėl kelių struktūrinių priežasčių.


1️ Skirtinga atlyginimų nustatymo logika

🏛 Politikų atlyginimai

Prezidento, premjero ar Seimo pirmininko atlyginimai:

  • nustatomi įstatymu,
  • susieti su baziniu valstybės pareiginės algos dydžiu,
  • politiškai jautrūs (didinimas dažnai sulaukia kritikos),
  • neturi premijų pagal finansinius rezultatus.

Tai iš esmės yra valstybinės tarnybos atlyginimai, o ne rinkos atlygis.


🏢 Valstybės valdomų įmonių vadovai

Tokių įmonių kaip Ignitis grupė vadovai:

  • konkuruoja su tarptautine rinka,
  • atsako už milijardinės vertės turtą ir projektus,
  • turi akcininkus (įskaitant biržos investuotojus),
  • jų atlygis dažnai sudarytas iš:
    • fiksuotos dalies
    • kintamos dalies (premijos)
    • ilgalaikės motyvacinės sistemos (akcijų ar KPI pagrindu)

Jų atlyginimai lyginami su privačių energetikos bendrovių vadovų atlygiu, o ne su politikų algomis.


2️ Atsakomybės ir rizikos pobūdis

  • Politikai priima politinius sprendimus, bet asmeniškai neatsako finansine prasme už valstybės biudžeto rezultatus.
  • Įmonių vadovai atsako už:
    • pelningumą,
    • investicijas,
    • akcijų kainą,
    • kredito reitingus,
    • strateginius projektus (pvz., energetikos transformaciją).

Net nedidelė klaida gali kainuoti šimtus milijonų eurų.


3️ Tarptautinė konkurencija

Tokios įmonės kaip Ignitis veikia:

  • Baltijos šalyse,
  • Skandinavijoje,
  • kapitalo rinkose (birža Londone ir Vilniuje).

Jei atlyginimai būtų „valdiški“, būtų sunku pritraukti vadovus, kurie galėtų dirbti privačiame sektoriuje už 2–3 kartus didesnį atlygį.


4️ Politinė realybė

Politikų atlyginimai dažnai:

  • sąmoningai laikomi santykinai „nuosaikūs“,
  • siekiant išvengti visuomenės pasipiktinimo,
  • nors atsakomybė ir krūvis – labai dideli.

Valstybės įmonių atlyginimai:

  • mažiau politiškai matomi,
  • labiau grindžiami korporatyvine logika.

📊 Palyginimui (apytikriai)

Pareigos

Mėnesinis atlyginimas

Lietuvos prezidentas

~6 300 € (neto)

Premjeras

~5 300 € (neto)

Ignitis CEO

~22 000–28 000 € (bruto + premijos)

Skirtumas – maždaug 3–5 kartai.


5️ Ar tai normalu tarptautiniame kontekste?

Taip.
Daugelyje ES šalių valstybės valdomų energetikos ar transporto bendrovių vadovai uždirba:

  • gerokai daugiau nei ministrai ar net prezidentai.

Tai laikoma rinkos logikos ir valstybės tarnybos logikos skirtumu.


 

 Supratau, kad  mūsų aukščiausios  valdžios  vyrai ir moterys todėl gauna tokius palyginti nedidokus  atlyginimus?


2026 m. kovo 3 d., antradienis

Tokiu būdu, kaip sakoma, Jų Kilnybių tarpe nieko naujo .....:tik :Nausėdos poligonas "

 

   Klausai kaip žurnalistas Rolandas Vilkončius kalbina krašto apsaugos ministrą r. Kauną apie būsimą Kapčiamiesčio poligoną.

Klausau  ir laukiu, kada žurnalistas paklaus ministrą, kodėl poligonui pasirinkta vieta vos už keliolikos kilometrų nuo priešiškos sąjunginės Rusijos – Baltarusijos poligono.

  Nesilaukiau, nors nėra abejonės, kad tai domina visus Lietuvos piliečius, kad tai tiesiog žiniasklaidos padorumo pareiga  tai sužinoti ir paviešinti.

  Juo labiau, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys  viešai pareiškė, kad KA ministerija į tai jam taip ir neatsakė ...

 Ir labai tikėtina, kad jos tai ir nedomina, nes iš prezidentūros gavo tokią „zadaniją“ ...

 Kitaip Jo Kilnybė nebūtų vykęs į Kapčiamiestį šios poligono virtos  ginti.

 

Kaip supratau iš pokalbio su krašto apsaugos ministru, Kapčiamiesčio poligonas būtų skirtas treniruotis kariuomenės brigadai .

Tokiu būdu teko kreiptis į Dirbtinį intelektą su klausimus:

Koks būtų brigados likimas, jei ją užpultų dronų ir raketų spiečius? Vertinant tai, kad jos oro gynyba yra prasta, o pats poligonas randasi   užnemunės kišenėje, Sumoje glaustai..

 

Į tai  Dirbtinis intelektas atsakė:

Glaustai: brigada, tankiai sutelkta Kapčiamiesčio poligone Užnemunės kišenėje, su prasta oro gynyba, prieš dronų ir raketų spiečių smūgį, būtų praktiškai ištrinta kaip kovinis vienetas.

  • Didžioji dalis technikos ir štabo sunaikinta.
  • Personalas patirtų didelius nuostolius (50–70 % ar daugiau).
  • Logistika ir C2 praktiškai sugriuvę, likusieji padaliniai – chaotiški, nepakankamai pajėgūs tęsti kovą.
  • Atsitraukimas beveik neįmanomas dėl geografinės „kišenės“ padėties.

Santrauka: brigados išlikimo tikimybė labai maža; telkimas tokioje vietoje be efektyvios oro gynybos yra ekstremaliai pažeidžiamas.

Formos viršus










 Kad to nesuvokia ir ministras ir Jo Kilnybė, sunkoka patikėti

Ir dar keletas skvarbių  momentų.

Vienas iš jų, tai, kad nemažai sodybų poligono ribose gali pasilikti.

 Na žmonės, tarkime, gal ir gali priprasti, kada aplinkui šaudoma iš automatų ir kulkosvaidžių, laksto kareiviai, važinėja kovos mašinos.

 Tačiau kaip gi su gyvūnais?

 

Kitas momentas, kad į Vilnių atvyko buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas agituoti už poligonus.

 Todėl Dirbtinį intelektą ir paklausiau:

 

Ar poligonas tokioje vietoje būtų gana tinkamas JAV karinei žvalgybai?


Į tai jis atsakė:

 

Taip, Kapčiamiesčio poligonas Užnemunės „kišenėje“ būtų labai tinkamas JAV karinei žvalgybai dėl kelių priežasčių:


🔹 Geografiniai privalumai

  • Arti priešiškos sienos (Belarus) – leidžia stebėti mobilizaciją, konvojus, raketų/artiškų pajėgų judėjimą.
  • Ribotas manevro plotas („kišenė“) ir logistikos koridoriai – lengviau prognozuoti ir fiksuoti judėjimo kryptis.
  • Reljefas ir miškai – gali padėti maskuoti žvalgybinius įrenginius ir slaptą ISR techniką.

🔹 Operaciniai privalumai

  • Aiški linija matomumo į rytus – palankus radarams, dronams, elektroninės žvalgybos priemonėms.
  • Lengva stebėti priešo pratybas ar laikinas koncentracijas – tankiai sutelkta brigada ar kitos pajėgos greitai aptinkamos.
  • Strateginė „kišenė“ – ribotas atgalinis judėjimas prie sienos padidina stebėjimo efektyvumą.

🔹 Trūkumai / apribojimai

  • Priešo stebėjimo pajėgumai gali pastebėti žvalgybinius objektus, jei nebus tinkamai maskuojami.
  • Ribota logistika ir nedaug alternatyvių stebėjimo pozicijų – gali būti pažeidžiama, jei priešininkas pradėtų aktyvią priešžvalgybinę operaciją.

Santrauka: vietovė idealiai tinka stacionariai ar laikinei ISR veiklai prieš rytinę sieną: lengva fiksuoti judėjimą, ribotas priešo atsitraukimas leidžia prognozuoti veiksmus, tačiau reikia gerai maskuoti ir išskaidyti žvalgybines priemones.

Jei nori, galiu parengti lentelę su „pliusais ir minusais“ JAV ISR operacijoms Kapčiamiesčio rajone labai glaustai. Ar padaryti?

Štai glausta lentelė su pliusais ir minusais JAV ISR operacijoms Kapčiamiesčio poligone Užnemunės kišenėje:

🔹 Faktoriai

Privalumai

Trūkumai / rizikos

Geografinė padėtis

Arti sienos su Belarus, aiški linija stebėjimui

Ribotas judėjimo plotas gali apriboti pozicijų variaciją

Reljefas / miškai

Galima maskuoti ISR įrangą, paslėpti UAV paleidimo punktus

Priešo ISR gali aptikti net slaptus įrenginius

Priešo judėjimo stebėjimas

Ribotos logistikos linijos – lengviau prognozuoti konvojus / pajėgų koncentraciją

Jei priešininkas žino žvalgybos pozicijas, gali atlikti priešžvalgybines operacijas

Strateginė „kišenė“

Ribotas atsitraukimas padeda fiksuoti ir analizuoti mobilizaciją

Ribotos alternatyvios ISR pozicijos – didesnė priklausomybė nuo kelių punktų

Operacinis efektyvumas

Galima vykdyti laikinas ar nuolatinės ISR operacijas su greitu reagavimu

Reikalingas nuolatinis maskavimas ir apsauga nuo elektroninės ar kinetinės grėsmės

Santrauka: Kapčiamiesčio poligonas labai tinka laikiniems ar nuolatiniams ISR stebėjimams, ypač judančių pajėgų prie sienos fiksavimui, tačiau efektyvumą riboja pozicijų ribotumas ir potenciali priešo atsakomųjų priemonių grėsmė.

Formos apačia

Tokiu būdu iš analogijos su VŽV kalėjimu, kuria vadinamas Adamkaus vardu, labai tikėtina, kad atsiras poligonas, vadinamas Nausėdos vardu, ir šį sykį oficialiai ....

Tokiu būdu, kaip sakoma, Jų Kilnybių tarpe nieko naujo .....


2026 m. kovo 2 d., pirmadienis

..Kaip gamtoje, taip ir tarp valstybių ....

 

Pasaulyje iš esmės nieko naujo -Trampas Artimuosiuose rytuose pademonstravo esąs ištikimas Izraelio šabesgojus.

Pirmą savo kadenciją jis pateisino Izraelio aneksuotas Sirijos Golano aukštumas, Vakarinės Jeruzalės dalies aneksiją.

Dabar gi  palaikė Izraelio oro atakas prieš Iraną, kurio esminė kaltė, kad jis priešinasi palestiniečių tautos genocidui.

Kuriam šiuo metu vadovauja tarptautinis nusikaltėlis Netanyahu.

Štai taip mūsų saugumo garantas JAV paiso tarptautinių teisių.

Ir daugiau nei akivaizdu, kad jeigu Trampas  valdant Rusija užpultų Pabaltijį būtų antras Miunchenas, ar Jalta.

Taigi nei  Vietnamas, nei Afganistanas, nei Irakas  nepamokė stipriausios pasaulio valstybės.

Ir  labai tikėtina, kad šis karas neišsilies į naują džihado bangą.

---------------

Ddžihadas dažnai klaidingai suprantamas šiuolaikinėje žiniasklaidoje:

  1. Fokusas į smurtą – dauguma naujienų apie „džihadą“ atsiranda kontekste, kai islamistinės grupuotės vykdo smurtinius veiksmus. Dėl to visuomenėje susidaro klaidingas įspūdis, kad džihadas reiškia tik karinę kovą, nors islame didysis džihadas – vidinė dvasinė kova – yra laikomas svarbiausiu.
  2. Istorinė ir kultūrinė konteksto ignoravimas – džihadas islame turi konkrečias taisykles ir sąlygas, pvz., kovos turi būti teisėtos, gynybinės, be civilių žalojimo. Dažnai šis kontekstas praleidžiamas, todėl iškraipoma esmė.
  3. Sensacingumas – žiniasklaida dažnai akcentuoja ekstremistinių grupių veiksmus, nes tai traukia dėmesį. Todėl normalios musulmonų praktikos, kaip savęs tobulinimas ir socialinės pastangos, lieka nepastebėtos.
  4. Kalbiniai skirtumai – žodis „džihadas“ dažnai tiesiogiai verčiamas kaip „šventasis karas“, nors literalus vertimas yra „pastangos“ arba „kova“ – daug platesnė sąvoka.

Trumpai tariant, džihadas yra daug platesnė, teigiama sąvoka, susijusi su vidiniu tobulėjimu ir teisingumo siekimu, o ne tik smurtine kova.

O kokia kam nauda iš šios karo pasak Dirbtinio intelekto?

 

Puiku! Štai viena bendra lentelė, kur lyginame JAV, Kinijos ir Rusijos galimą naudą ir rizikas, jei regione kyla įtampa dėl Irano užpuolimo ar panašaus konflikto:

Šalis

Galima nauda

Rizikos / neigiama pusė

JAV

- Politinis konsolidavimas viduje
- Sąjungininkų sutelktumas regione
- Gynybos pramonės augimas
- Signalas apie karinę galią

- Ilgalaikiai kariniai įsipareigojimai
- Tarptautinė kritika
- Ekonominiai nuostoliai dėl konflikto ar naftos kainų svyravimų

Kinija

- Galimybė pademonstruoti JAV „silpnumą“ tarptautinėje scenoje
- Investicijų ir prekybos galimybės regione
- Plėsti „Naująjį Šilko kelią“ be JAV kliūčių

- Naftos importo brangimas
- Regioninė nestabilumas gali pakenkti prekybai
- Kritika už galimą paramą Iranui

Rusija

- Galimybė parodyti JAV silpnumą
- Stiprinti ryšius su Iranu ir kitais JAV priešininkais
- Plėsti naftos/dujų eksporto galimybes
- Didinti karinę įtaką regione

- Tarptautinė kritika už paramą Iranui
- Regioninė nestabilumas gali paveikti

 

Rusijos interesus
- Galimi santykių su JAV/NATO pablogėjimai

-------------------------- 

O kaip bus ateityje pamatysime, ir įvertinsime.

Beje užsienio žiniasklaida teigia, kad bombardavimo metu nužudyta ~ 150 MERGAIČIŲ, BOMBAI PATAIKIUS Į MOKYKLĄ.

O kad jų giminė prisiekė  už tai atkeršyti, savaime suprantama, kaip ir už ajatolos Cheminei ir jo šeimos nužudymą.

O kaip gi šis karas atsilieps Ukrainai?

Kategorija

Galima nauda Ukrainai

Rizikos / neigiama pusė

 

Politinė / diplomatinė

- Pavyzdys Rusijai, kad tarptautinė koalicija gali veikti vieningai
- Galimybė Ukrainai derėtis dėl papildomos paramos, remiantis regioninių sąjungų mobilizacija

- Dėmesio nukrypimas nuo Ukrainos tarptautiniuose forumuose
- Kai kurios šalys gali atsargiau remti Ukrainą, jei JAV dalis resursų bus nukreipta į Vidurio Rytus

 

Karinių resursų tiekimas

- Jei JAV išlaikys gebėjimą koordinuoti, gali tęsti ginklų tiekimą

- Ginklų ir finansinės paramos sulėtėjimas dėl resursų perkėlimo į Vidurio Rytus
- Rusija gali rizikuoti intensyvinti operacijas, manydama, kad atsakas bus lėtesnis

 

Ekonominė / energetinė

- Energijos kainų kilimas gali padidinti paramos galimybes energetiškai savarankiškoms Ukrainos priemonėms (pvz., galingesnė energetinė infrastruktūra su užsienio pagalba)

- Naftos ir dujų kainų šuoliai gali padidinti Ukrainos karines ir ekonomines išlaidas
- Globalinė ekonominė įtampa gali sumažinti finansinę paramą

 

Strateginė galimybė

- Tarptautinės bendruomenės vienybė prieš agresorių gali padidinti spaudimą Rusijai

- Jei konfliktas eskaluojasi globaliai, strateginis dėmesys gali būti išskaidytas, mažinant spaudimą Rusijai

************************

Lietuvai:

Kategorija

Galima nauda Lietuvai

Rizikos / neigiama pusė

Politinė / diplomatinė

- Galimybė stiprinti ryšius su NATO ir ES, dalyvaujant bendrose saugumo diskusijose
- Lietuva gali demonstruoti solidarumą su JAV ir sąjungininkais

- Dėmesio nukrypimas nuo Europos saugumo problemų (pvz., Ukraina)
- Politinis spaudimas didinti išlaidas gynybai ar siųsti karių užsienyje

Karinių resursų / saugumo

- Patirtis dalyvaujant tarptautinėse operacijose, stiprinant kariuomenės kompetencijas

- NATO resursų dalinimasis gali reikšti mažesnę pagalbą Europos regionui
- Padidėjusi grėsmė dėl Rusijos reakcijos ar provokacijų regione

Ekonominė / energetinė

- Galimybė įsigyti energetikos resursų iš alternatyvių tiekėjų, jei JAV įtaka padeda stabilizuoti rinkas

- Energijos kainų šuoliai Europoje gali didinti išlaidas
- Globalinė ekonominė įtampa gali paveikti Lietuvos eksportą ir investicijas

Diplomatinė / strateginė

- Lietuva gali stiprinti savo įtaką tarptautinėse forumuose, rodydama paramą kolektyviniam saugumui

- Tarptautinės dėmesio skaldos rizika – mažiau įtakos regioninėms krizėms (pvz., Baltijos regione)


 

 Na kas liečia dyzelino kainas, tai jos padidėjo.

Formos viršus

Formos apačia

O kas bus toliau -pamatysime.

Riktai nuo mūsų kažin ar kas priklauso, išskyrus  teisę į tiesos žinojimą.