Dirbtinio intelekto žiniasklaidos tyrimas - tuneliai iš Baltarusijos į Lietuvą .....

 

Prisiklausiau įvairiausios informacijos apie pasieniečių rastą tunelį ir migrantų pasipriešinimą pasieniečiams ir paprašiau Dirbtinį intelektą  atlikti žiniasklaidos tyrimą tunelių iš Baltarusijos tema.

Juo labiau, kad kai kas tvirtina, kad tunelis, prie kurio įvyko pasipriešinimas pasieniečiams yra pirmas rastas.

Todėl  siūlau žemiau pateiktą informaciją tikslu  nebūti klaidinami.

 

Taigi  Dirbtinį intelektą  klausiu:

Kasa mūsų žiniasklaida pranešė apie tunelius iš Baltarusijos į Lietuvą?

 

2026 m. liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje VSAT paskelbė apie tris iš Baltarusijos Lietuvos link kastus tunelius Varėnos pasienio rinktinės ruože:

• Liepos 23 d. – Piesčių kaimo apylinkės, Varėnos r. Aptiktas iš Baltarusijos pusės kastas tunelis, kuris buvo įėjęs apie 5 m į Lietuvos teritoriją, tačiau dar neturėjo išėjimo Lietuvoje.
• Liepos 26 d. – Pertako kaimas, Lazdijų r. Aptiktas apie 11 m ilgio nebaigtas tunelis, esantis Lietuvos pusėje, už maždaug 9,5 m nuo fizinio barjero.
• Rugpjūčio 4 d. – Latežerio kaimas, Druskininkų sav. Aptiktas trečias tunelis. Jis buvo apie 1,5 m gylyje, sutvirtintas rąstais ir lentomis, iš Baltarusijos pusės driekėsi apie 4 m į Lietuvos teritorijos gilumą.

Svarbi detalė: nė vienas iš šių trijų tunelių nebuvo užbaigtas taip, kad per jį būtų galima patekti į Lietuvą. VSAT juos aptiko ir užvertė.

Tačiau yra ir ankstesnis, kitokio pobūdžio atvejis: 2026 m. gegužės 26 d. 38 migrantai iš Baltarusijos iš tikrųjų pateko į Lietuvą požeminiu urvu Šalčininkų rajone. 

VSAT nurodė, kad migrantai išlindo iš Baltarusijos pusėje iškasto urvo.

Beje, 2026 m. rugpjūčio 5 d. VSAT pranešė, kad šiemet jau užfiksuota 12 bandymų patekti į Lietuvą kasantis po žeme.

Jei klausiate būtent apie tai, ką apie šiuos tunelius rašė LRT, TV3, 15min, Delfi ir kiti Lietuvos portalai, galiu surinkti konkrečias publikacijas ir palyginti, kaip skyrėsi jų antraštės bei pateikiama informacija nuo oficialių VSAT duomenų.

Formos viršus

 

Tada Dirbtinį intelektą  klausiu:Formos apačia

TasaT

Prašau plačiau apie paskutinį tunelį, kur buvo išpulti pasieniečiai.

Atsako:

 

  Padarykime tai kaip šaltinių palyginimą, o ne kaip vieno portalo pasakojimo perpasakojimą.

1. Ką skelbė skirtingi šaltiniai

Klausimas	VSAT / pirmoji informacija	15min	LRT	Lrytas	Ką galima teigti dabar
Buvo tunelis?	Taip – aptiktas kasamas tunelis	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Buvo apie 20 migrantų?	Taip, viešai skelbta apie 20 apgręžtų migrantų	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai bandė patekti per tunelį?	Taip	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta / VSAT versija
Įvyko fizinis susidūrimas su pasieniečiais?	Pirminėje komunikacijoje tai nebuvo akcentuota	Pirmoje publikacijoje – neakcentuota	Vėliau – taip	Vėliau – taip	Patvirtinta, kad buvo konfliktas / pasipriešinimas
Dalyvavo 4 pasieniečiai?	Vėliau patvirtinta	–	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai puolė pasieniečius?	VSAT terminologija atsargesnė – kalbama apie pasipriešinimą	–	Vartoja „užpuolimo“ kontekstą	Antraštėje – „užpuolė“	Tiksli įvykio kvalifikacija dar svarbi tyrimui
Migrantai buvo ginkluoti lazdomis ir akmenimis?	VSAT to nepatvirtino	–	–	Pateikta kaip viešai iškelta versija	Nepatvirtinta kaip galutinis faktas
Kai kurie migrantai buvo su antrankiais?	Vėliau aptarinėta	–	Taip / minima	Taip / minima	Reikia tyrimo duomenų
Dalis migrantų pabėgo į Baltarusiją?	Taip	–	Taip	Taip	Patvirtinta VSAT pasakojime
Pareigūnai buvo sužeisti?	Ne	–	Ne	Ne	VSAT teigia, kad ne
Ministras buvo informuotas apie visą incidentą?	Vėliau kilo ginčas	–	Ministras teigia, kad nebuvo informuotas apie visas aplinkybes	Tas pats	Tai vienas pagrindinių tyrimo klausimų

---

2. Pats įdomiausias skirtumas – liepos 26–28 d.

Čia verta sustoti.

Pirmasis sluoksnis

VSAT komunikacijoje visuomenei buvo pateikta operacinė istorija:

aptiktas tunelis → sustabdyta migrantų grupė → 20 žmonių neįleista / apgręžta.

Tai nebuvo išgalvota. Tunelis iš tikrųjų buvo aptiktas, o migrantų grupė iš tikrųjų buvo susijusi su tuo įvykiu.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už šios trumpos istorijos slypėjo gerokai sudėtingesnis kontaktas tarp migrantų ir pasieniečių.

Ir būtent šis skirtumas yra svarbus.

---

3. Ką pirmą dieną žinojo visuomenė ir ko nežinojo

Buvo žinoma:

1. Pasienyje aptiktas tunelis.
2. Juo buvo siejama migrantų grupė.
3. Grupėje buvo apie 20 žmonių.
4. Migrantai į Lietuvą nepateko.
5. VSAT juos sustabdė / apgręžė.

Nebuvo viešai išryškinta:

1. Kad įvykio vietoje buvo tik keturi VSAT pareigūnai prieš gerokai didesnę grupę.

2. Kad tarp jų įvyko fizinis konfliktas.

3. Kad pareigūnams teko panaudoti specialiąsias priemones.

4. Kad dalis migrantų, kaip vėliau buvo teigiama, pasitraukė į Baltarusiją.

5. Kad dėl įvykio vėliau atsirado klausimų ne tik migrantams, bet ir pačių pareigūnų veiksmams.

Todėl galima labai aiškiai pasakyti:

Pirmoji vieša informacija nebuvo melaginga, tačiau ji buvo nepilna.

Ir tai yra daug tikslesnis apibūdinimas negu sakyti, kad VSAT „melavo“.

---

4. 15min – svarbus momentas

15min pirmojoje publikacijoje situacija buvo pateikiama kaip pasienio kontrolės operacija: 20 migrantų buvo apgręžti, o kontekste minimas tunelis.

Tai labai svarbu, nes tuo metu skaitytojas galėjo susidaryti įspūdį apie gana įprastą pasienio incidentą.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už žodžio „apgręžti“ slypėjo kur kas dramatiškesnė situacija.

Todėl čia nėra taip, kad 15min „sugalvojo kitą istoriją“. Jie iš esmės rėmėsi tuo, ką tuo metu komunikavo VSAT.

Problema buvo ankstesniame informacijos sluoksnyje – ką VSAT nusprendė pateikti žiniasklaidai.

---

5. LRT ir Lrytas – kas pasikeitė rugpjūčio 5 d.

Kai istorija iškilo viešai rugpjūčio 5 d., LRT jau rašė nebe vien apie tunelį.

Atsirado naujas elementas:

4 VSAT pareigūnai ↔ apie 20 migrantų ↔ konfliktas / pasipriešinimas.

LRT publikacijoje taip pat buvo keliamas klausimas VSAT vadui Rustamui Liubajevui, kodėl apie incidentą visuomenė ir politinė vadovybė nebuvo informuota anksčiau.

Lrytas pasirinko dar stipresnę formuluotę – antraštėje jau buvo teigiama, kad migrantai „užpuolė VSAT pareigūnus“.

Čia reikia atskirti antraštę nuo nustatyto teisinio fakto.

„Užpuolė“ yra žurnalistinis apibūdinimas. Kol vyksta tyrimas, tiksliau būtų sakyti:

įvyko konfliktas ir pasipriešinimas pareigūnams, kurio aplinkybės tiriamos.

---

6. O štai kur atsiranda rimčiausias klausimas

Mano manymu, svarbiausia šios istorijos dalis yra ne:

„Ar migrantai buvo agresyvūs?“

Tai, kad buvo pasipriešinimas, jau iš esmės pripažįstama.

Daug svarbesnis klausimas:

Kodėl liepos 28 d. visuomenė išgirdo apie 20 migrantų ir tunelį, bet ne apie keturių pasieniečių susidūrimą su maždaug 20 žmonių?

Jeigu incidentas iš tiesų buvo toks, kaip vėliau aprašytas, tai yra reikšminga operacinė aplinkybė, o ne smulkmena.

Ir dar svarbiau:

Kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuotas vidaus reikalų ministras?

Būtent čia istorija iš paprastos migracijos naujienos virsta VSAT vadovybės ir informacijos perdavimo problema.

---

7. Labai svarbus dalykas dėl „ginklų“

Čia norėčiau pataisyti savo ankstesnį atsakymą.

Viešai pasirodė teiginys, kad migrantai galėjo būti ginkluoti akmenimis ir lazdomis.

Bet kol kas aš nematau pakankamai patikimo oficialaus pagrindo šį teiginį pateikti kaip nustatytą faktą.

Todėl mūsų galutinėje chronologijoje jį reikėtų žymėti:

🟡 „teigiama / pranešta, tačiau oficialiai nepatvirtinta“

o ne:

🟢 „migrantai buvo ginkluoti“.

Tai svarbus skirtumas.

---

8. Dar viena korekcija dėl tunelių

Čia taip pat verta nesumaišyti kelių skirtingų įvykių.

VSAT oficialiai skelbė apie tunelį ties Piesčių kaimu Varėnos rajone: jis buvo apie 5 m į Lietuvos pusę, dar neturėjo išėjimo į Lietuvą, o jo skersmuo buvo apie 1 m.

Todėl ankstesniame atsakyme mano sujungimas į vieną „Pertako tunelio“ chronologiją buvo pernelyg drąsus.

Norint tiksliai rekonstruoti rugpjūčio 5 d. viešai iškeltą incidentą, reikia atskirti:

• Piesčių tunelio aptikimą;
• Pertako vietovę;
• konkretų liepos 26 d. migrantų ir VSAT pareigūnų konfliktą;
• vėliau viešai iškilusią informaciją apie pareigūnų veiksmus.

Tai nėra detalė – nuo to priklauso, ar kalbame apie vieną operaciją, ar kelis skirtingus pasienio įvykius.

---

9. Mano išvada

Jeigu visą istoriją sutrauktume į vieną schemą, ji atrodo taip:

FAKTAS

→ aptiktas tunelis
→ migrantų grupė bandė patekti į Lietuvą
→ VSAT juos sustabdė
→ dalis / visa grupė pasitraukė į Baltarusiją
→ įvyko konfliktas su pareigūnais

TAI, KAS BUVO PASKELBTA IŠ KARTO

→ „20 migrantų apgręžta“
→ „aptiktas tunelis“

TAI, KAS IŠKILO VĖLIAU

→ keturi pareigūnai
→ fizinis pasipriešinimas / susidūrimas
→ antrankiai
→ migrantų pasitraukimas
→ klausimas, kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuota politinė vadovybė
→ vertinami ir pareigūnų veiksmai.

Todėl kol kas aš šios istorijos nevadinčiau „VSAT melu“.

Tikslesnė formuluotė būtų:

VSAT pirmoji vieša komunikacija pateikė tik dalį įvykio vaizdo, o esminės aplinkybės apie susidūrimą su migrantais tapo viešos tik vėliau. Dabar svarbiausia išsiaiškinti, ar tai buvo įprasta operacinė informacijos atranka, ar rimtas informacijos neperdavimas vadovybei.

Ir būtent antrasis klausimas, mano nuomone, yra vertas atskiro tyrimo.

Jeigu norite, galiu eiti dar vienu žingsniu toliau ir padaryti „minutė po minutės“ rekonstrukciją: ką VSAT žinojo liepos 26 d., kada buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kada informuota vadovybė, ką tiksliai gavo ministras ir kurioje grandinės vietoje atsirado informacijos spraga. Tam reikėtų dar kartą sistemingai pereiti VSAT, VRM, prokuratūros ir žiniasklaidos publikacijas.

Formos viršus

Formos apačia

Naudojame slapukus

 

 

 

 

Prisiklausiau įvairiausios informacijos apie pasieniečių rastą tunelį ir migrantų pasipriešinimą pasieniečiams ir paprašiau Dirbtinį intelektą  atlikti žiniasklaidos tyrimą tunelių iš Baltarusijos tema.

Juo labiau, kad kai kas tvirtina, kad tunelis, prie kurio įvyko pasipriešinimas pasieniečiams yra pirmas rastas.

Todėl  siūlau žemiau pateiktą informaciją tikslu  nebūti klaidinami.

 

Taigi  Dirbtinį intelektą  klausiu:

Kasa mūsų žiniasklaida pranešė apie tunelius iš Baltarusijos į Lietuvą?

 

2026 m. liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje VSAT paskelbė apie tris iš Baltarusijos Lietuvos link kastus tunelius Varėnos pasienio rinktinės ruože:

• Liepos 23 d. – Piesčių kaimo apylinkės, Varėnos r. Aptiktas iš Baltarusijos pusės kastas tunelis, kuris buvo įėjęs apie 5 m į Lietuvos teritoriją, tačiau dar neturėjo išėjimo Lietuvoje.
• Liepos 26 d. – Pertako kaimas, Lazdijų r. Aptiktas apie 11 m ilgio nebaigtas tunelis, esantis Lietuvos pusėje, už maždaug 9,5 m nuo fizinio barjero.
• Rugpjūčio 4 d. – Latežerio kaimas, Druskininkų sav. Aptiktas trečias tunelis. Jis buvo apie 1,5 m gylyje, sutvirtintas rąstais ir lentomis, iš Baltarusijos pusės driekėsi apie 4 m į Lietuvos teritorijos gilumą.

Svarbi detalė: nė vienas iš šių trijų tunelių nebuvo užbaigtas taip, kad per jį būtų galima patekti į Lietuvą. VSAT juos aptiko ir užvertė.

Tačiau yra ir ankstesnis, kitokio pobūdžio atvejis: 2026 m. gegužės 26 d. 38 migrantai iš Baltarusijos iš tikrųjų pateko į Lietuvą požeminiu urvu Šalčininkų rajone. VSAT nurodė, kad migrantai išlindo iš Baltarusijos pusėje iškasto urvo.

Beje, 2026 m. rugpjūčio 5 d. VSAT pranešė, kad šiemet jau užfiksuota 12 bandymų patekti į Lietuvą kasantis po žeme.

Jei klausiate būtent apie tai, ką apie šiuos tunelius rašė LRT, TV3, 15min, Delfi ir kiti Lietuvos portalai, galiu surinkti konkrečias publikacijas ir palyginti, kaip skyrėsi jų antraštės bei pateikiama informacija nuo oficialių VSAT duomenų.

Formos viršus

 

Tada Dirbtinį intelektą  klausiu:Formos apačia

TasaT

Prašau plačiau apie paskutinį tunelį, kur buvo išpulti pasieniečiai.

Atsako:

 

  Padarykime tai kaip šaltinių palyginimą, o ne kaip vieno portalo pasakojimo perpasakojimą.

1. Ką skelbė skirtingi šaltiniai

Klausimas	VSAT / pirmoji informacija	15min	LRT	Lrytas	Ką galima teigti dabar
Buvo tunelis?	Taip – aptiktas kasamas tunelis	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Buvo apie 20 migrantų?	Taip, viešai skelbta apie 20 apgręžtų migrantų	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai bandė patekti per tunelį?	Taip	Taip	Taip	Taip	Patvirtinta / VSAT versija
Įvyko fizinis susidūrimas su pasieniečiais?	Pirminėje komunikacijoje tai nebuvo akcentuota	Pirmoje publikacijoje – neakcentuota	Vėliau – taip	Vėliau – taip	Patvirtinta, kad buvo konfliktas / pasipriešinimas
Dalyvavo 4 pasieniečiai?	Vėliau patvirtinta	–	Taip	Taip	Patvirtinta
Migrantai puolė pasieniečius?	VSAT terminologija atsargesnė – kalbama apie pasipriešinimą	–	Vartoja „užpuolimo“ kontekstą	Antraštėje – „užpuolė“	Tiksli įvykio kvalifikacija dar svarbi tyrimui
Migrantai buvo ginkluoti lazdomis ir akmenimis?	VSAT to nepatvirtino	–	–	Pateikta kaip viešai iškelta versija	Nepatvirtinta kaip galutinis faktas
Kai kurie migrantai buvo su antrankiais?	Vėliau aptarinėta	–	Taip / minima	Taip / minima	Reikia tyrimo duomenų
Dalis migrantų pabėgo į Baltarusiją?	Taip	–	Taip	Taip	Patvirtinta VSAT pasakojime
Pareigūnai buvo sužeisti?	Ne	–	Ne	Ne	VSAT teigia, kad ne
Ministras buvo informuotas apie visą incidentą?	Vėliau kilo ginčas	–	Ministras teigia, kad nebuvo informuotas apie visas aplinkybes	Tas pats	Tai vienas pagrindinių tyrimo klausimų

---

2. Pats įdomiausias skirtumas – liepos 26–28 d.

Čia verta sustoti.

Pirmasis sluoksnis

VSAT komunikacijoje visuomenei buvo pateikta operacinė istorija:

aptiktas tunelis → sustabdyta migrantų grupė → 20 žmonių neįleista / apgręžta.

Tai nebuvo išgalvota. Tunelis iš tikrųjų buvo aptiktas, o migrantų grupė iš tikrųjų buvo susijusi su tuo įvykiu.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už šios trumpos istorijos slypėjo gerokai sudėtingesnis kontaktas tarp migrantų ir pasieniečių.

Ir būtent šis skirtumas yra svarbus.

---

3. Ką pirmą dieną žinojo visuomenė ir ko nežinojo

Buvo žinoma:

1. Pasienyje aptiktas tunelis.
2. Juo buvo siejama migrantų grupė.
3. Grupėje buvo apie 20 žmonių.
4. Migrantai į Lietuvą nepateko.
5. VSAT juos sustabdė / apgręžė.

Nebuvo viešai išryškinta:

1. Kad įvykio vietoje buvo tik keturi VSAT pareigūnai prieš gerokai didesnę grupę.

2. Kad tarp jų įvyko fizinis konfliktas.

3. Kad pareigūnams teko panaudoti specialiąsias priemones.

4. Kad dalis migrantų, kaip vėliau buvo teigiama, pasitraukė į Baltarusiją.

5. Kad dėl įvykio vėliau atsirado klausimų ne tik migrantams, bet ir pačių pareigūnų veiksmams.

Todėl galima labai aiškiai pasakyti:

Pirmoji vieša informacija nebuvo melaginga, tačiau ji buvo nepilna.

Ir tai yra daug tikslesnis apibūdinimas negu sakyti, kad VSAT „melavo“.

---

4. 15min – svarbus momentas

15min pirmojoje publikacijoje situacija buvo pateikiama kaip pasienio kontrolės operacija: 20 migrantų buvo apgręžti, o kontekste minimas tunelis.

Tai labai svarbu, nes tuo metu skaitytojas galėjo susidaryti įspūdį apie gana įprastą pasienio incidentą.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad už žodžio „apgręžti“ slypėjo kur kas dramatiškesnė situacija.

Todėl čia nėra taip, kad 15min „sugalvojo kitą istoriją“. Jie iš esmės rėmėsi tuo, ką tuo metu komunikavo VSAT.

Problema buvo ankstesniame informacijos sluoksnyje – ką VSAT nusprendė pateikti žiniasklaidai.

---

5. LRT ir Lrytas – kas pasikeitė rugpjūčio 5 d.

Kai istorija iškilo viešai rugpjūčio 5 d., LRT jau rašė nebe vien apie tunelį.

Atsirado naujas elementas:

4 VSAT pareigūnai ↔ apie 20 migrantų ↔ konfliktas / pasipriešinimas.

LRT publikacijoje taip pat buvo keliamas klausimas VSAT vadui Rustamui Liubajevui, kodėl apie incidentą visuomenė ir politinė vadovybė nebuvo informuota anksčiau.

Lrytas pasirinko dar stipresnę formuluotę – antraštėje jau buvo teigiama, kad migrantai „užpuolė VSAT pareigūnus“.

Čia reikia atskirti antraštę nuo nustatyto teisinio fakto.

„Užpuolė“ yra žurnalistinis apibūdinimas. Kol vyksta tyrimas, tiksliau būtų sakyti:

įvyko konfliktas ir pasipriešinimas pareigūnams, kurio aplinkybės tiriamos.

---

6. O štai kur atsiranda rimčiausias klausimas

Mano manymu, svarbiausia šios istorijos dalis yra ne:

„Ar migrantai buvo agresyvūs?“

Tai, kad buvo pasipriešinimas, jau iš esmės pripažįstama.

Daug svarbesnis klausimas:

Kodėl liepos 28 d. visuomenė išgirdo apie 20 migrantų ir tunelį, bet ne apie keturių pasieniečių susidūrimą su maždaug 20 žmonių?

Jeigu incidentas iš tiesų buvo toks, kaip vėliau aprašytas, tai yra reikšminga operacinė aplinkybė, o ne smulkmena.

Ir dar svarbiau:

Kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuotas vidaus reikalų ministras?

Būtent čia istorija iš paprastos migracijos naujienos virsta VSAT vadovybės ir informacijos perdavimo problema.

---

7. Labai svarbus dalykas dėl „ginklų“

Čia norėčiau pataisyti savo ankstesnį atsakymą.

Viešai pasirodė teiginys, kad migrantai galėjo būti ginkluoti akmenimis ir lazdomis.

Bet kol kas aš nematau pakankamai patikimo oficialaus pagrindo šį teiginį pateikti kaip nustatytą faktą.

Todėl mūsų galutinėje chronologijoje jį reikėtų žymėti:

🟡 „teigiama / pranešta, tačiau oficialiai nepatvirtinta“

o ne:

🟢 „migrantai buvo ginkluoti“.

Tai svarbus skirtumas.

---

8. Dar viena korekcija dėl tunelių

Čia taip pat verta nesumaišyti kelių skirtingų įvykių.

VSAT oficialiai skelbė apie tunelį ties Piesčių kaimu Varėnos rajone: jis buvo apie 5 m į Lietuvos pusę, dar neturėjo išėjimo į Lietuvą, o jo skersmuo buvo apie 1 m.

Todėl ankstesniame atsakyme mano sujungimas į vieną „Pertako tunelio“ chronologiją buvo pernelyg drąsus.

Norint tiksliai rekonstruoti rugpjūčio 5 d. viešai iškeltą incidentą, reikia atskirti:

• Piesčių tunelio aptikimą;
• Pertako vietovę;
• konkretų liepos 26 d. migrantų ir VSAT pareigūnų konfliktą;
• vėliau viešai iškilusią informaciją apie pareigūnų veiksmus.

Tai nėra detalė – nuo to priklauso, ar kalbame apie vieną operaciją, ar kelis skirtingus pasienio įvykius.

---

9. Mano išvada

Jeigu visą istoriją sutrauktume į vieną schemą, ji atrodo taip:

FAKTAS

→ aptiktas tunelis
→ migrantų grupė bandė patekti į Lietuvą
→ VSAT juos sustabdė
→ dalis / visa grupė pasitraukė į Baltarusiją
→ įvyko konfliktas su pareigūnais

TAI, KAS BUVO PASKELBTA IŠ KARTO

→ „20 migrantų apgręžta“
→ „aptiktas tunelis“

TAI, KAS IŠKILO VĖLIAU

→ keturi pareigūnai
→ fizinis pasipriešinimas / susidūrimas
→ antrankiai
→ migrantų pasitraukimas
→ klausimas, kodėl apie tai nebuvo tinkamai informuota politinė vadovybė
→ vertinami ir pareigūnų veiksmai.

Todėl kol kas aš šios istorijos nevadinčiau „VSAT melu“.

Tikslesnė formuluotė būtų:

VSAT pirmoji vieša komunikacija pateikė tik dalį įvykio vaizdo, o esminės aplinkybės apie susidūrimą su migrantais tapo viešos tik vėliau. Dabar svarbiausia išsiaiškinti, ar tai buvo įprasta operacinė informacijos atranka, ar rimtas informacijos neperdavimas vadovybei.

Ir būtent antrasis klausimas, mano nuomone, yra vertas atskiro tyrimo.

Jeigu norite, galiu eiti dar vienu žingsniu toliau ir padaryti „minutė po minutės“ rekonstrukciją: ką VSAT žinojo liepos 26 d., kada buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kada informuota vadovybė, ką tiksliai gavo ministras ir kurioje grandinės vietoje atsirado informacijos spraga. Tam reikėtų dar kartą sistemingai pereiti VSAT, VRM, prokuratūros ir žiniasklaidos publikacijas.

Formos viršus

Formos apačia

Naudojame slapukus