Degalų kainos kyla,
JAV bombarduoja Iraną, J JAV grasina Iranui , Iranas - JAV .
Izraelis u
infotamcija apie Irano vadų žudymą lieka antrame plane ...
Sudaromas įspūdis,
kad tai JJAV yra šio karo iniciatorius,
Deja yra
visai ne taip, o atvirkščiai, kas liečia JAV prezidentą Trampą.
Jeigu panorėsite sužinoti, kokia yra Trampo pozicija Izraelio atžvilgiu- siūlau perskaityti tai, kas
apačioje.
Vienkart įvertinant
tai, kad prasidėjus karui su Iranu buvo Žiniasklaidoje kuriam laikui pamiršti Epšreino
failai.
O Epšteinas
buvo žydas, kaip ir Izraelio žvalgyba geriausia pasaulyje.
Taigi jo archyvas
buvo Izraelio paslaugoms.
O JAV prezidentų
tarpe ištvirkėliai ne išimtis -D. Kenedis ( kaip ir jo brolis teisingumo
ministras) , B.Klintonas.
Taigi jau
taip yra.
Panašiai, kaip
Lietuvoje, kur JJAV ambasadorė
žydė valdo
Seimą, Konstitucinį teismą , na ir + G. Nausėdą ...
O žemiau
tai, ką internete rado Dirbtinis intelektas .
**************************
Pirmą savo kadenciją Trampas pasitraukė iš sutartie su
Iranu dęl urano sodrinimo. Plačiau apie tai.
Donaldas Trumpas per pirmąją savo prezidento
kadenciją (2017–2021 m.) 2018 m. pasitraukė iš vadinamosios Irano
branduolinės sutarties, oficialiai – JCPOA (Joint Comprehensive Plan of
Action). Štai išsamiau, kas tai buvo ir kodėl jis taip padarė.
📜 Kas buvo
Irano branduolinė sutartis (JCPOA)?
- Sudaryta
2015 m. tarp Irano ir didžiųjų valstybių (JAV, JK, Prancūzijos,
Vokietijos, Rusijos, Kinijos).
- Tikslas: apriboti
Irano branduolinę programą, kad jis negalėtų pasigaminti branduolinio
ginklo.
- Mainais
Iranui buvo:
- panaikintos
ekonominės sankcijos
- leista
ribotai sodrinti uraną (iki ~3,67 %)
👉 Svarbu:
sutartis neleido Iranui turėti branduolinio ginklo, bet leido taikią
branduolinę veiklą su griežta priežiūra.
🇺🇸 Kodėl Trumpas pasitraukė (2018 m.)?
2018 m. gegužės 8 d. Trumpas paskelbė, kad JAV
traukiasi iš sutarties.
Pagrindiniai
jo argumentai:
1. „Bloga ir
vienašališka sutartis“
Trumpas teigė, kad:
- Iranas
gavo per daug naudos (sankcijų panaikinimą)
- JAV gavo
per mažai saugumo garantijų
2. Laikini
apribojimai („sunset clauses“)
- Dalis
apribojimų galiojo tik 10–15 metų
- Po to
Iranas galėtų plėsti programą legaliai
👉 Kritikai
sakė: tai tik atideda problemą.
3. Neapėmė
kitų grėsmių
Sutartis nekontroliavo:
- Irano
balistinių raketų programos
- Irano
veiklos regione (Sirija, Libanas ir kt.)
👉 Trumpas
norėjo „platesnio susitarimo“.
4.
„Maksimalaus spaudimo“ strategija
Pasitraukus:
- JAV vėl
įvedė griežtas ekonomines sankcijas Iranui
- Tikslas:
priversti Iraną derėtis iš naujo, jau griežtesnėmis sąlygomis
🌍 Reakcija
pasaulyje
- Europa
(JK, Prancūzija, Vokietija) nepritarė sprendimui ir liko sutartyje
- Dauguma
tarptautinių ekspertų kritikavo pasitraukimą
- Tačiau
Izraelis ir kai kurios Persijos įlankos valstybės jį palaikė
⚠️ Pasekmės
Po JAV pasitraukimo:
- Iranas
palaipsniui ėmė nesilaikyti apribojimų
- Padidino
urano sodrinimą
- Įtampa
tarp JAV ir Irano smarkiai išaugo
👉 Ilgainiui
sutartis faktiškai subyrėjo, o konfliktai regione sustiprėjo.
🧠 Svarbi
pastaba
Trumpas dažnai
teigė, kad sutartis „leido Iranui turėti branduolinį ginklą“, tačiau ekspertai
tai vertina kaip netikslų teiginį – sutartis kaip tik turėjo užkirsti tam
kelią.
📊 Trumpai
- 2015:
sudaryta sutartis → riboja Iraną
- 2018:
Trumpas pasitraukia
- Po to:
sankcijos + didėjanti įtampa
O kokia buvo Izraelio pozicija šios sutarties
atžvilgiu?
Izraelis buvo vienas griežčiausių Irano
branduolinės sutarties (JCPOA) kritikų nuo pat jos sudarymo 2015 m. Jo
pozicija iš esmės buvo neigiama – Izraelis laikė šią sutartį pavojinga savo
saugumui.
🇮🇱 Kodėl Izraelis nepritarė sutarčiai?
1. Iranas
laikomas egzistencine grėsme
Izraelio lyderiai, ypač tuometinis premjeras Benjamin
Netanyahu, teigė:
- Iranas
siekia sunaikinti Izraelį
- Todėl net
ribota branduolinė programa yra nepriimtina
👉 Izraelio
požiūris: Iranui apskritai negalima leisti turėti branduolinės
infrastruktūros.
2. Sutartis
„tik atideda problemą“
Izraelis kritikavo vadinamąsias „sunset clauses“:
- apribojimai
baigiasi po 10–15 metų
- vėliau
Iranas galėtų legaliai plėsti programą
👉 Netanyahu tai
vadino:
„kelias į bombą, tik su atidėjimu“
3. Per silpna
kontrolė
Izraelis teigė, kad:
- inspektoriai
negali bet kada tikrinti visų objektų
- Iranas
gali slėpti veiklą
👉 Baimė: slapta
programa tęsiama nepastebėta.
4. Neapima
raketų ir regioninės veiklos
Sutartis:
- nekontroliavo
Irano balistinių raketų
- nesprendė
Irano paramos grupuotėms (pvz., „Hezbollah“)
👉 Izraeliui tai
buvo didelė problema, nes tai tiesiogiai susiję su jo saugumu.
🗣️ Izraelio
veiksmai
🔹 Vieša kritika
- Benjamin
Netanyahu aktyviai kampanijavo prieš sutartį
- 2015 m.
net kalbėjo JAV Kongrese, ragindamas jos nepasirašyti
🔹 Parama JAV
pasitraukimui
Kai Donald Trump 2018 m. pasitraukė iš JCPOA:
- Izraelis
tai stipriai palaikė
- Netanyahu
sprendimą pavadino „istoriniu“
🔹 Žvalgybos
operacijos
2018 m. Izraelis paskelbė:
- per
operaciją iš Irano gavo slaptus dokumentus apie branduolinę programą
- teigė,
kad tai įrodo Irano nesąžiningumą
👉 Tai buvo
naudojama kaip argumentas prieš sutartį.
⚖️ Ar visi
Izraelyje sutiko?
Ne visai:
- dalis
saugumo ekspertų manė, kad sutartis bent laikinai stabdo Iraną
- tačiau
politinis elitas (ypač vyriausybė) buvo aiškiai prieš
📊 Esmė
Izraelio pozicija:
- ❌ Sutartis
per silpna
- ❌ Leidžia
Iranui išlikti „per arti“ branduolinio ginklo
- ❌
Ignoruoja kitus pavojus
👉 Todėl
Izraelis:
- priešinosi
jos sudarymui
- palaikė
JAV pasitraukimą
- siekė
griežtesnio spaudimo Iranui
Kokios buvo sutarties s vykdymo garantijos?
Irano branduolinė sutartis (JCPOA) neturėjo
vienos „klasikinės“ garantijos (pvz., automatinės karinės bausmės), bet buvo
paremta labai detalia kontrolės ir sankcijų sistema. Pagrindinė logika: nuolatinė
priežiūra + greitas sankcijų grąžinimas, jei Iranas pažeidžia taisykles.
🔍 1.
Tarptautinė priežiūra (pagrindinis ramstis)
Svarbiausias garantas buvo International Atomic
Energy Agency (TATENA).
Ji turėjo teisę:
- tikrinti
visus deklaruotus Irano branduolinius objektus
- naudoti
kameras, jutiklius, antspaudus
- stebėti
urano atsargas ir sodrinimo lygį
👉 Tai buvo
viena griežčiausių inspekcijų sistemų pasaulyje.
🧪 2.
Techniniai apribojimai (kad būtų sunku sukčiauti)
Iranas įsipareigojo:
- sodrinti
uraną tik iki ~3,67 % (toli nuo ginklo lygio)
- turėti
labai ribotą urano kiekį
- sumažinti
centrifugų skaičių
- pertvarkyti
reaktorius, kad negamintų plutonio
👉 Net jei
bandytų pažeisti – tai būtų greitai pastebima.
⚠️ 3. „Snapback“
sankcijų mechanizmas
Tai buvo viena svarbiausių „garantijų“.
Jei Iranas pažeidžia susitarimą:
- bet kuri
šalis gali inicijuoti procesą
- per
kelias savaites automatiškai grįžta JT sankcijos
👉 Svarbu:
- jų
negalima vetuoti (net Rusija ar Kinija negali sustabdyti)
🕵️ 4.
Prieiga prie įtartinų objektų
Jei kyla įtarimų:
- inspektoriai
gali prašyti prieigos prie nedeklaruotų vietų
- Iranas
turi ją suteikti per nustatytą laiką (apie 24 dienas max)
👉 Kritikai
sakė:
- per tą
laiką galima paslėpti įrodymus
👉 Šalininkai sakė: - branduolinės
veiklos pėdsakus sunku visiškai paslėpti
💰 5.
Ekonominis spaudimas kaip „garantija“
- Iranas
gavo didelę naudą: sankcijų panaikinimą
- Jei
pažeidžia → praranda prieigą prie pasaulinės ekonomikos
👉 Tai turėjo
būti stipri paskata laikytis taisyklių.
🌍 6.
Jungtinių Tautų vaidmuo
Sutartis buvo įtvirtinta per United Nations
Security Council rezoliuciją:
- suteikė
jai tarptautinį teisinį svorį
- įpareigojo
šalis laikytis susitarimo
⚖️ Silpnosios
vietos (kritika)
Nepaisant garantijų, buvo rimtų abejonių:
- ❗ Nėra
tiesioginės karinės prievartos mechanizmo
- ❗
Inspekcijos ne visada „bet kada ir bet kur“
- ❗
Apribojimai laikini („sunset clauses“)
- ❗ Neapima
raketų programos
👉 Būtent šias
spragas akcentavo:
- Donald
Trump
- Benjamin
Netanyahu
📊 Esmė
Sutarties vykdymas rėmėsi trimis dalykais:
- 🔍 Griežta
tarptautinė kontrolė (IAEA)
- ⚠️ Greitos
sankcijos pažeidimo atveju
- 💰
Ekonominė nauda kaip motyvacija laikytis
👉 Tai buvo ne
„geležinė garantija“, o balansas tarp pasitikėjimo, tikrinimo ir spaudimo.
Ką dar gero Izraeliui padarė Trampas pirmą savo kadenciją?
Per pirmąją Donald Trump kadenciją JAV politika
Izraelio atžvilgiu buvo viena palankiausių per ilgą laiką. Be pasitraukimo iš
Irano branduolinės sutarties, buvo keli labai svarbūs sprendimai:
🇮🇱 1. Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine
2017 m. Trumpas oficialiai pripažino Jerusalem
Izraelio sostine.
- JAV iki
tol laikėsi neutralios pozicijos
- 2018 m.
ambasada perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę
👉 Izraeliui tai
buvo didžiulis diplomatinis laimėjimas
👉
Palestiniečiai ir dauguma pasaulio šalių tam nepritarė
🏛️ 2. JAV
ambasados perkėlimas
- JAV
ambasada oficialiai atidaryta Jeruzalėje 2018 m.
- Tai
simboliškai įtvirtino JAV pozicijos pokytį
👉 Benjamin
Netanyahu tai vadino „istoriniu sprendimu“
🗺️ 3. Golano
aukštumų pripažinimas
2019 m. JAV pripažino Golan Heights kaip Izraelio
teritoriją.
- Izraelis
šią teritoriją užėmė per Six-Day War
- Dauguma
pasaulio ją laiko Sirijos teritorija
👉 JAV tapo
beveik vienintele šalimi, kuri tai oficialiai pripažino
🤝 4. Abraomo
susitarimai (Arabų valstybių ir Izraelio santykių normalizavimas)
Didelis diplomatinis proveržis – vadinamieji Abraham
Accords (2020 m.):
Izraelis užmezgė santykius su:
- United
Arab Emirates
- Bahrain
- Morocco
- Sudan
👉 Tai sumažino
Izraelio izoliaciją regione
👉 Ir sustiprino
bendrą frontą prieš Iraną
💰 5.
Spaudimas palestiniečiams
Trumpas:
- sumažino
finansavimą palestiniečių institucijoms
- uždarė
Palestinos atstovybę Vašingtone
👉 Tai buvo
palanku Izraeliui derybų prasme, bet padidino įtampą
🕊️ 6.
„Taikos planas“ (palankesnis Izraeliui)
2020 m. pristatytas planas („Deal of the
Century“):
- leido
Izraeliui išlaikyti dalį Vakarų Kranto teritorijų
- numatė
Palestinos valstybę su ribotu suverenitetu
👉
Palestiniečiai planą atmetė
👉 Izraelis jį
vertino palankiau
⚖️
Apibendrinimas
Trumpas Izraeliui:
- ✔️ suteikė
svarbių diplomatinių pripažinimų
- ✔️
sustiprino regioninius ryšius (Arabų šalys)
- ✔️ vykdė
griežtą politiką Irano atžvilgiu
👉 Todėl
Izraelio vyriausybė, ypač Benjamin Netanyahu, jį laikė vienu palankiausių JAV
prezidentų istorijoje.
Jei nori, galiu palyginti Trumpą su kitais JAV
prezidentais (pvz., Obama ar Bidenu) Izraelio politikos atžvilgiu – skirtumai
gana ryškūs.
Prašau.
Gerai – palyginkime Donald Trump, Barack Obama ir
Joe Biden Izraelio politikos kontekste. Skirtumai tikrai gana ryškūs, ypač
tonu, prioritetais ir konkrečiais sprendimais.
🇺🇸 JAV prezidentų politika Izraelio atžvilgiu
🟥 Donald Trump
(2017–2021)
Labai aiškiai pro-Izraelis, net laužant tradicinę
diplomatiją
Pagrindiniai sprendimai:
- Pripažino
Jerusalem Izraelio sostine ir perkėlė ambasadą
- Pripažino
Izraelio suverenitetą Golan Heights
- Tarpininkavo
Abraham Accords (Izraelis + arabų valstybės)
- Nutraukė
finansavimą UNRWA
Požiūris:
- Labai
artimas Benjamin Netanyahu vyriausybei
- Mažiau
spaudimo dėl Palestinos klausimo
- Konfliktą
bandė spręsti per regioninius susitarimus, ne per derybas su
palestiniečiais
🟦 Barack Obama
(2009–2017)
Balansuotas, bet dažnai įtempti santykiai su
Izraeliu
Pagrindiniai sprendimai:
- Pasirašė
didžiausią JAV karinę pagalbą Izraeliui (38 mlrd. USD)
- Spaudė
stabdyti gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante
- Palaikė Iran
Nuclear Deal (Izraelis tam griežtai priešinosi)
Požiūris:
- Siekė
„dviejų valstybių sprendimo“
- Santykiai
su Benjamin Netanyahu buvo gana įtempti
- Daugiau
dėmesio Palestinos klausimui nei Trumpas
🟩 Joe Biden
(2021–dabar)
Tradicinis pro-Izraelis, bet su daugiau
diplomatijos ir spaudimo ribų
Pagrindiniai bruožai:
- Tęsia
karinę paramą Izraeliui
- Viešai
remia Izraelio teisę gintis (ypač po 2023 Hamas attack on Israel)
- Tuo pačiu
spaudžia dėl humanitarinės situacijos Gazoje
Požiūris:
- Bando
derinti paramą Izraeliui su spaudimu mažinti civilių aukas
- Grąžino
dalį paramos Palestinos institucijoms
- Labiau
nei Trumpas remia diplomatinius sprendimus
⚖️ Esminiai
skirtumai
|
Klausimas |
Trump |
Obama |
Biden |
|
Jeruzalė |
Pripažino
sostine |
Ne |
Paliko
Trumpo sprendimą |
|
Santykiai su
Netanyahu |
Labai artimi |
Įtempti |
Mišrūs |
|
Palestinos
klausimas |
Mažai
dėmesio |
Daug dėmesio |
Vidutinis |
|
Iranas |
Griežtai
prieš |
Susitarimas |
Bandė
atkurti |
|
Diplomatija |
Netradicinė |
Tradicinė |
Tradicinė |
🧠 Trumpai
apibendrinant
- Trumpas →
labiausiai palankus Izraeliui, mažai kompromisų
- Obama → bandė
balansuoti, bet konfliktavo su Izraelio valdžia
- Bidenas →
tarpinis variantas: remia Izraelį, bet labiau rūpinasi pasekmėmis
Jei nori, galiu dar giliau palyginti (pvz., karinę
paramą skaičiais, JT balsavimus arba Gazos karų reakcijas) –
ten skirtumai dar įdomesni.
Prašau
Gerai — pažiūrėkime giliau ir konkrečiau:
karinę paramą, JT balsavimus ir reakcijas į Gazos konfliktus tarp Donald Trump,
Barack Obama ir Joe Biden.
💰 1. Karinė
parama Izraeliui
🟦 Obama
- Pasirašė
rekordinį 10 metų paketą (~38 mlrd. USD) (2016)
- Stiprino Iron
Dome finansavimą
- Parama
buvo stabili, institucinė, ilgalaikė
👉 Paradoksas:
politiniai santykiai įtempti, bet karinė parama – labai didelė
🟥 Trump
- Tęsė
Obamos patvirtintą finansavimą
- Papildomai
stiprino bendradarbiavimą prieš Iraną
- Mažiau
sąlygų ar spaudimo Izraeliui
👉 Parama tapo ne
tik karinė, bet ir politiškai „besąlyginė“
🟩 Biden
- Tęsia
finansavimą + papildomi paketai po 2023 Hamas attack on Israel
- Skubiai
patvirtino milijardines sumas gynybai (pvz., Iron Dome papildymas)
👉 Parama
didelė, bet:
- atsiranda
vidinis spaudimas JAV riboti ją dėl humanitarinių priežasčių
🏛️ 2. JT
(Jungtinės Tautos) balsavimai
🟦 Obama
- Leido
priimti UN Security Council Resolution 2334 (susilaikė)
- Rezoliucija
kritikavo Izraelio gyvenvietes
👉 Tai buvo rimtas
signalas Izraeliui paskutinėmis kadencijos dienomis
🟥 Trump
- Aktyviai
gynė Izraelį JT
- JAV
dažnai vetuodavo rezoliucijas prieš Izraelį
- Atvirai
kritikavo JT kaip „šališkas“
👉 Linija: maksimali
diplomatinė apsauga Izraeliui
🟩 Biden
- Dažnai
tęsia veto politiką (kaip Trump)
- Bet:
- kartais
spaudžia Izraelį užkulisiuose
- leidžia
švelnesnę kritiką
👉 Bandymas
balansuoti tarp:
- vidaus
politikos
- sąjungininkų
spaudimo
💥 3. Gazos
konfliktai – reakcijos
🟦 Obama (pvz.,
2014 Gazos karas)
- Rėmė
Izraelio teisę gintis
- Bet:
- kritikavo
civilių aukas
- spaudė
dėl paliaubų
👉 „Taip, bet…“
politika
🟥 Trump
- Beveik
visiška parama Izraeliui
- Mažai
viešos kritikos dėl Gazos
👉 Aiški pusė: Izraelis
teisus
🟩 Biden (ypač
po 2023)
- Iš
pradžių: stipri parama Izraeliui
- Vėliau:
- didėjanti
kritika dėl civilių aukų Gazoje
- spaudimas
dėl humanitarinės pagalbos
👉 Dinamiška
politika:
- pradžia
kaip Trump
- vėliau
labiau kaip Obama
⚖️ 4.
Strateginis požiūris į konfliktą
|
Tema |
Trump |
Obama |
Biden |
|
Konflikto
sprendimas |
Apeiti
palestiniečius |
2 valstybės |
2 valstybės |
|
Prioritetas |
Regioniniai
sandoriai |
Diplomatinis
balansas |
Stabilumas |
|
Požiūris į
Gazą |
Minimalus
spaudimas |
Spaudimas |
Kintantis |
🧠 Esmė
(labai aiškiai)
- Trumpas →
pakeitė taisykles:
👉 „JAV yra Izraelio pusėje – be išlygų“ - Obama → bandė
būti tarpininku:
👉 „Remiame Izraelį, bet ne viską“ - Bidenas → bando
suderinti abu:
👉 „Remiame Izraelį, bet yra ribos“
🔍 Įdomus
pastebėjimas
Nepaisant visų skirtumų:
👉 visi trys
prezidentai išlaikė Izraelį kaip strateginį JAV sąjungininką
Skiriasi ne „ar remti“, o:
- kaip
remti
- kiek
spausti
- kiek
ignoruoti Palestinos klausimą