2026 m. birželio 15 d., pirmadienis

JAV karas su Iranu , JAV prezidento gimtadienis, Pabradės poligonas ir Kindziulis ....


 „laisvas žodis‘  ką tik pranešė, kad penktadienį Šveicarijoje bus pasirašytas JAV ir Irano susitarimas dėl paliaubų.

Kadangi oficialus susitarimo tekstas  neviešinamas,

Teko paklausti Dirbtinį intelektą , kas apie jį žinoma:

 

Svarbu: žemiau pateikiama rekonstrukcija pagal viešai paskelbtus nutekėjimus ir žiniasklaidos pranešimus, o ne oficialus pasirašytas tekstas. Skirtingi šaltiniai kai kuriuos punktus formuluoja nevienodai, todėl ten, kur yra neatitikimų, tai pažymiu.

Rekonstruoti 14 memorandumo punktų

1. Nedelsiant nutraukti karo veiksmus

JAV, Iranas ir su jais susijusios pajėgos įsipareigoja nedelsiant sustabdyti karines operacijas.

2. Karo veiksmų nutraukimas Libane

Į susitarimą įtrauktas ir karo veiksmų užbaigimas Libano fronte.

3. Hormūzo sąsiaurio atvėrimas

Iranas atnaujina komercinės laivybos judėjimą per Hormūzo sąsiaurį ir pradeda jo išminavimą bei saugaus eismo atkūrimą.

4. JAV jūrų blokados nutraukimas

JAV įsipareigoja panaikinti Irano uostų jūrinę blokadą per maždaug 30 dienų.

5. Naujų sankcijų moratoriumas

Iki galutinio susitarimo JAV neįveda naujų ekonominių sankcijų Iranui.

6. Naftos eksporto išimtys

Iranui suteikiamos laikinos išimtys, leidžiančios eksportuoti naftą tarptautinėse rinkose.

7. Įšaldytų lėšų atlaisvinimas

JAV ir partneriai atlaisvina dalį Irano užsienyje įšaldyto turto. Šaltiniuose minima nuo 24 iki 25 mlrd. JAV dolerių suma.

8. Irano atstatymo programa

Numatoma tarptautinė ekonominės rekonstrukcijos ir investicijų programa. Kai kuriuose nutekėjimuose minima iki 300 mlrd. JAV dolerių vertės ilgalaikė programa.

9. JAV karinio spaudimo mažinimas

Kai kuriuose projektuose numatytas JAV pajėgų ir karinės infrastruktūros mažinimas aplink Iraną arba dalinis atitraukimas iš regiono. Šis punktas nėra vienodai patvirtintas visuose šaltiniuose.

10. Branduolinio ginklo atsisakymas

Iranas pareiškia neketinantis gaminti ar įsigyti branduolinių ginklų.

11. Esamos branduolinės programos „užšaldymas“

Iranas neplečia esamų branduolinių objektų ir nestiprina programos, kol vyksta derybos.

12. Urano sodrinimo stabdymas

Iranas sustabdo tolesnį urano sodrinimo didinimą; galutiniame susitarime gali būti svarstomas jau prisodrinto urano praskiedimas ar kitoks tvarkymas.

13. 60 dienų derybų laikotarpis

Per 60 dienų turi būti suderintas išsamus galutinis susitarimas dėl branduolinės programos ir sankcijų.

14. Galutinis susitarimas Šveicarijoje

Memorandumas numato pereinamąjį etapą iki oficialaus pasirašymo ir išsamaus susitarimo sudarymo Šveicarijoje tarpininkaujant trečiosioms šalims.

Dėl ko dar nesusitarta

Nutekėjimai rodo, kad šie klausimai palikti būsimoms deryboms:

  • galutinės urano sodrinimo ribos;
  • tarptautinių inspektorių režimas;
  • Irano raketų programa;
  • Irano remiamų grupuočių veikla regione;
  • ilgalaikis sankcijų panaikinimo grafikas;
  • prisodrinto urano atsargų likimas.

Todėl šią 14 punktų versiją reikėtų vertinti kaip labiausiai tikėtiną projekto rekonstrukciją pagal iki šiol paskelbtus nutekintus duomenis, o ne kaip oficialų galutinį dokumentą.

Formos viršus

 

O kaip Izraelio o valdžia vertina šį memorandumą?

Remiantis iki šiol viešai paskelbta informacija, Izraelio vyriausybė į siūlomą JAV–Irano memorandumą žiūri labai atsargiai ir gana skeptiškai, nors viešai vengia atviros konfrontacijos su Vašingtonu.

Pagrindiniai Izraelio nuogąstavimai:

  1. Branduolinė programa nėra galutinai išspręsta. Izraelio saugumo sluoksniuose kritikuojama tai, kad memorandumas daugiausia kalba apie laikinus apribojimus ir būsimas derybas, o ne apie visišką Irano branduolinių pajėgumų panaikinimą.
  2. Nesprendžiama balistinių raketų problema. Nutekėjusiuose punktuose beveik nekalbama apie Irano raketų programą, kuri Izraelyje laikoma viena svarbiausių grėsmių.
  3. Neaiškus Irano remiamų grupuočių klausimas. Izraelio kritikai teigia, kad susitarimas nepakankamai aiškiai reglamentuoja Irano paramą grupuotėms, tokioms kaip Hezbollah, Hamas ar Husių judėjimas.
  4. Finansinė nauda Iranui. Izraelyje susirūpinimą kelia galimas įšaldytų lėšų atblokavimas ir sankcijų švelninimas, nes tai galėtų sustiprinti Irano ekonominius ir karinius pajėgumus.
  5. Izraelis nebuvo pagrindinis derybų dalyvis. Kai kuriuose pranešimuose pažymima, kad Izraelio vyriausybė jautėsi nustumta į šalį, nes tarpininkavimą daugiausia vykdė kitos valstybės.

Kalbant apie oficialią poziciją, ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vyriausybė kol kas nėra paskelbusi formalaus memorandumo atmetimo. Pranešama, kad Netanyahu vengia viešai konfliktuoti su JAV administracija, tačiau Izraelis ir toliau pabrėžia teisę savarankiškai veikti prieš tai, ką laiko egzistencine grėsme.

Jei žiūrėtume strategiškai, Izraelio poziciją būtų galima apibendrinti taip:

  • Palaikoma karo veiksmų deeskalacija ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.
  • Nepalaikomas modelis, kuriame Iranas išsaugo reikšmingą branduolinę infrastruktūrą, urano atsargas ar raketų programą.
  • Siekiama, kad galutinis 60 dienų derybų susitarimas būtų daug griežtesnis už dabartinį memorandumą.

Įdomu tai, kad kai kurie Izraelio politikai ir buvę saugumo pareigūnai jau viešai vadina projektą „blogu susitarimu“ („bad deal“), primindami kritiką, kurią Izraelis reiškė ir 2015 m. JCPOA branduoliniam susitarimui.

--------------------------------------------------------------- 

 Vakar JAV prezidentui    suėjo 80 metų.

Pagal Dirbtinį intelektą Jį   iš ES šalių pasveikino šia proga:

 

Remiantis šiandien viešai patvirtintais pranešimais apie D. Trumpo 80-ąjį gimtadienį (2026-06-14), iš ES (Europos Sąjungos) šalių vadovų situacija yra tokia:

🇪🇺 ES šalių vadovai, kurie viešai sveikino (arba aiškiai tai padarė)

🇩🇪 Vokietija – Friedrich Merz

  • Perdavė ranka rašytą sveikinimo laišką
  • Planuotas ir asmeninis dovanos įteikimas per G7

    ➡️ Tai vienas aiškiausių ES valstybių vadovų sveikinimų (nors labiau diplomatinis nei „gimtadienio postas“).

🇵🇱 Lenkija – Karol Nawrocki

  • Viešai pasveikino Trumpą
  • Dalyvavo gimtadienio renginiuose JAV (Baltuosiuose rūmuose vykusiuose renginiuose)

    ➡️ Tai tiesioginis viešas sveikinimas.

🇭🇺 Vengrija – Viktor Orbán (ES narė)

  • Vieši sveikinimai socialiniuose tinkluose
  • Politinis, asmeninis palaikymas Trumpui

    ➡️ Dažniausiai laikoma atskira (ne ES institucine) pozicija.

🇪🇺 Kas iš ES vadovų viešai NESVEIKINO gimtadienio proga

Remiantis viešais šaltiniais:

  • 🇫🇷 Prancūzija – Emmanuel Macron: nėra gimtadienio sveikinimo
  • 🇮🇹 Italija – Giorgia Meloni: nėra patvirtinto gimtadienio sveikinimo
  • 🇪🇸 Ispanija – Pedro Sánchez: nėra viešo sveikinimo
  • 🇱🇹 Lietuva – Gitanas Nausėda: nėra viešo sveikinimo
  • 🇪🇺 ES institucijos – Ursula von der Leyen ir António Costa: nėra gimtadienio sveikinimų

🧾 Galutinė išvada (ES)

Viešai patvirtinti atvejai:

  • ✔️ Vokietija (Merz) – laiškas + dovana
  • ✔️ Lenkija (Nawrocki) – viešas sveikinimas
  • ✔️ Vengrija (Orbán) – vieši politiniai sveikinimai
  • Dauguma kitų ES lyderių – viešai nesveikino

***************************

Taigi mūsų ilgas ir pražus šalies vadovas pasielgė pagal  bandos  instinktus.

Savaime suprantama, kad mūsų Premjerė galėjo pasielgti kaip Vokietijos kancleris., kad ir be dovanos.

Galėjo, betgi  matyt jai to niekas nepaprotino ....

O tuo pat metu ore kybo klausimas, ar  Pabradės poligonan atvyks JAV karių pamaina ....................

 

Betrūksta, kad pasirodytų Kindziulis ir paklaustų – O kurgi čia Valstybės interesas???

*******************************************

 

P.S.

Kq Mercas padovanojo JAV prezidentui gimtadienio proga?

 

Friedrich Merz (Vokietijos kancleris) nepadovanojo vieno „daikto, kurį galima tiksliai įvardyti kaip fizinę dovaną“, bent jau pagal viešai paskelbtą informaciją.

🇩🇪 Kas tikrai žinoma apie jo „dovaną“ Trumpui:

1) Ranka rašytas sveikinimo laiškas

  • Merz nusiuntė ranka rašytą gimtadienio sveikinimo laišką
  • Jis buvo perduotas per kurjerį į Baltuosius rūmus


2) „Tikras“ gimtadienio dovanos turinys – NEATSKLEISTAS

  • Per G7 susitikimą jis planuoja įteikti atskirą dovaną asmeniškai
  • Tačiau viešai nebuvo paskelbta, kas tai yra


3) Svarbi detalė

  • Visi šaltiniai pabrėžia tą patį:

„What exactly the gift is has not been disclosed.“


🧾 Išvada

👉 Merzas Trumpui viešai patvirtino tik tai:

  • ✉️ ranka rašytas sveikinimo laiškas
  • 🎁 dar viena dovana, bet jos turinys laikomas paslaptyje

 

Pagal naujausią viešai patvirtintą informaciją (2025–2026 m. diplomatiniai pranešimai), Friedrich Merz dovanos Trumpui nėra vien tik „vienas daiktas“ – jis naudoja simbolinių dovanų seriją. Štai kas konkrečiai žinoma:


🎁 Ką Friedrich Merz yra padovanojęs Trumpui

🇩🇪 1. Rėminta Trumpo senelio gimimo liudijimo kopija

  • Tai garsiausia ir dažniausiai minimama dovana
  • Dokumentas: Friedrich Trump (Trumpo senelis), gimęs Vokietijoje
  • Įteikta per susitikimą Vašingtone
  • Įrėminta (dažnai apibūdinama kaip „auksu / prabangiai įrėminta“)

👉 Tai buvo aiškiai simbolinė dovana – pabrėžianti Trumpo vokiečių kilmę.


🇺🇸 2. Golfo lazda (ar golfo atributas)

  • Merz taip pat yra dovanojęs golfo lazdą / golfo tematikos dovaną
  • Tai atitinka Trumpo žinomą pomėgį golfui


📜 3. Istorinio JAV–Prūsijos sutarties kopija (1785 m.)

  • Dar viena ankstesnė dovana:
    • JAV–Prūsijos draugystės ir prekybos sutarties reprodukcija
  • Tai labiau diplomatinė, „istorinių santykių“ simbolika


🎁 4. Nauja gimtadienio dovana (2026 m.)

  • Per 80-ąjį gimtadienį:
    • Merz įteikė ranka rašytą sveikinimo laišką
    • O papildoma dovana dar neatskleista viešai


🧾 Esmė

Merzo „dovanos“ Trumpui nėra vienas daiktas – tai strateginė simbolinių gestų linija:

  • 🧬 šeimos kilmė (senelio dokumentas)
  • ⚖️ istorija (1785 sutartis)
  • 🏌️ asmeniniai pomėgiai (golfas)
  • ✉️ diplomatinis ryšys (laiškai)

Formos viršus

 

Formos apačia

 

 

2026 m. birželio 13 d., šeštadienis

Tamplierių ordino riteris skundikas .....

          „Karštas komentaras“  paviešino yotubę   

 Ar Vatikanas ir NATO žaidžia vienoje geopolitinėje pusėje?


 Čia ekspertas iš Izraelio dalijasi savo nuomone,

Apie geopolitiką, Vatikaną, NATO ir t.t.

Nuomonė yra nuomonė, kad ir eksperto iš Izraelio.

Apie  kai kurias verta plačiau pakalbėti

Štai ekspertas teigia, kad baigę   ATO Defence Kolegė yra Tamplierių  ordino riteriai.

 O  NATO gynybos koledžas – NATO Defence College – yra įsikūręs Roma, Italijoje.

 Nuo 1999 m. jis veikia Cecchignola kariniame rajone adresu Via Giorgio Pelosi 1.

Anksčiau koledžas buvo įkurtas Paryžius 1951 m., tačiau 1966 m. buvo perkeltas į Romą po to, kai Prancūzija pasitraukė iš NATO integruotos karinės struktūros.

Tokiu būdu Dirbtinis intelektas nustatė, kad šį NATO koledžą iš Lietuvos baigė:

🇱🇹 Lietuvos kariuomenės vadai (1993–dabar)

  1. Silvestras Žukauskas (istorinis, 1919–1920; nepriklausomos kariuomenės tradicijos pradžia)
  2. Jonas Andriškevičius (1993–1999)
  3. Jonas Kronkaitis (1999–2004)
  4. Valdas Tutkus (2004–2009)
  5. Arvydas Pocius (2009–2014)
  6. Jonas Vytautas Žukas (2014–2019)
  7. Valdemaras Rupšys (2019–2024)
  8. Raimundas Vaišnoras (2024–dabar)

 

Tokiu būdu pasak eksperto iš Izraelio Lietuva turi 8 Tamplierų ordino riterius.

Taigi galėtume didžiuotis, jeigu ne vienas liūdnas faktas.

Ordino riteris A. Pocius yra skundikas.

Apskundė savo Ordino brolį, ir tas neteko teisės viešai pasirodyti apsivilkęs uniforma ...

Taigi Tamplierių  Ordino  riteris yra  savo brolio skundikas ........

Pasielgė kaip gūdžiais Stalino laikais.

Kita vertus tai nereikia stebėtis, nes jis priklauso kremlinių partijai ....

 

2026 m. birželio 12 d., penktadienis

Į Lietuvą atvyksta revizorius ...

   

Šiandien visai atsitiktinai internete patekau į Seimo nario Mato Maldeikio „Situacijų kambarį“.

 Konkrečiai:

Naujos Vyriausybės dėlionė, Žemaitaičio ateitis ir karas Ukrainoje: kodėl keičiasi Lietuvos saugumas

 Susidomėjęs išklausiau ir  kai ką įdomaus iš Mato nuomonės sužinojau.

Štai jis teigia:

ATSIRANDA CENTRO SEŠINIOJI PARTIJ, Tėvynės sąjunga radikalėja, eina į dešinę smarkiai.

Labai įdomu – prorusiška partija radikalėja.

Apklausos rodo, kad sekančiame Seime tikėtina ji gali būti valdžioje.

Na ir ką ji gali padaryti Rusijos labui ir  pakenkti Lietuvai?

Ką daugiau, kaip provokacijomis, rusofobija priversti Putiną pažadėti, kad jis to nepamirš?

Gal ir nežino to ponas Matas, kalbėdamas apie grėsmę Lietuvai iš Rusijos pusės?

Gal jis ir nesuvokia, kad NATO gyvas lavonas.

Kad Rusija nesiruošia pulti Europos, kad Rusija nors ir yra TSRS teisių perėmėja, jos ideologija nėra komunizmo nešimas visam pasauliui.

Rusijoje egzistuoja  privati nuosavybė.

Galima būtų paklausti poną Matą, ar jis suvokia, kad šalį valdant jo Mozei, Lietuva sutiko, kad Rusija automatiškai JTO Saugumo taryboje užimtų TSRS vietą. Kaip šios blogio imperijos pasekėja ...

Taigi kalbat apie Rusijos pavojų Lietuvai reikia būtinai prisiminti, kas pripažino Rusijos teises į  buvusią LTSR – konservatorių Mozė ....   

O kalbėdamas apie Žemaitaičio galimą pasitraukimą iš Seimo, ponas Matas nepaminėjo, kad JAV ambasadorė nurodė -Žemaitaičio neturi būti Seime, o jis yra ...

Kodėl nepaminėjo?

Tikėtina kad iš baimės.

Kaip ir vieno nepriklausomos televizijos laidos vedėji, aiškindami, kas valdo šalį,  tarpe kitų jėgų paminėjo ir dar vieną.

Į Lietuvą iš JAV  atvyksta kitas revizorius“ .

Ir viskas, daugiau jokios informacijos ...

Štai taip ...

Na o pono MATO monologą siūlau perklausyti, nes tikėtina, kad jis kalba nuoširdžiai, kas visiškai nebūdinga jo partijai.

 

Iš kitos s pusės greit sueis mėnuo,  kaip Vyriausybės kanceliarija ieško    Strateginių tyrimų ir analizės centro , kuris

Viešai skelbia   savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais.

 

 

 

 It kurio steigėjas yra Vyriausybė.

Jeigu kas  nors turite informacijos, kur jis šiuo metu slapstosi, prašau padėkite Vyriausybei ...

 


2026 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

Tik tiek , bet ir to iki kaklo užtenka ...

 

Taigi prasideda

2026-04-03 Nuotolinis Vyriausybės posėdis.

 Premjerė pradeda:

 Posėdyje turime tik vieną klausimą.

 Ar darbotvarkei klausimų pasiūlymų turite?

Rankyčių nematau ....

...................

............................

 

Posėdžio pabaiga.

 

 Teisingumo ministrė(vienkart Registrų centro duomenų valdytoja)  sako: 

 Aš noriu paklausti energetikos ministro – Ar kainų reguliavimas apims ir benzino kaimą. Ar mes prisirišame tik prie finansų ministerijos  teikiamo nutarimo projekto?

 

Energetikos ministras atsako:  

 Ačiū už klausimą.

Tai gal būt noriu aiškiai akcentuoti  ... tai nėra kainų reguliavimas.

Tai nėra kainų lubų įvedimas.

Tokie instrumentai gal būt gali būti svarstomi ateityje.

Bet šiuo atveju yra du dalykai.

Informacijos apie kainas pateikimas nustatytu laiku.

Ir  antras dalykas – draudimas didinti kainą dažniau  nei  kartą per dieną.

Tai tikrai reguliavimo nėra.

Šituo būdu mes matome  subalansuotą sprendimą.

Bet taikoma tiek dyzelinui tiek benzinui.

 

Posėdį užbaigia Premjerė:

Tai yra rizikų valdymas dėl pernelyg dažnai keičiamų kainų.

Daugiau rankyčių nematau ...

Tai ačiū visiems už darbą.

Ir jeigu prieštaraujančių nėra, tada nutarimas priimtas.

Vyriausybės posėdis baigtas.

 

Labi įdomus ir turiningas posėdis.

Neabejotinai ir visi kiti vyksta panašiai.

Anksčiau  Vyriausybės posėdžiai nebuvo transliuojami.

 Betgi tuomet  įrašą. pavyko gauti tuometinio Premjero A, Kubiliaus vedamo posėdžio garso įrašą.

 O palyginus uos abu į galvą, kaip sakoma, atėjo   gauruotos  mintys ...

 Viena iš jų ir patarė  paklausti     Dirbtinį intelektą:

 

Kas yra rizikų valdymas

  

O jis atsakė:

Rizikų valdymas – tai procesas, kurio metu organizacija arba asmuo nustato galimas rizikas, įvertina jų tikimybę ir poveikį bei imasi veiksmų joms sumažinti arba kontroliuoti.

Paprastai rizikų valdymas apima keturis pagrindinius etapus:

1.  Rizikų identifikavimas – nustatoma, kas gali nutikti nepageidaujamo (pvz., finansiniai nuostoliai, techniniai gedimai, saugumo incidentai).

2.  Rizikų vertinimas – įvertinama, kokia yra rizikos tikimybė ir kokios būtų pasekmės.

3.  Rizikų valdymo priemonių parinkimas – nusprendžiama, kaip riziką sumažinti, perduoti (pvz., draudimu), išvengti arba priimti.

4.  Stebėsena ir peržiūra – nuolat sekama, ar rizikos nepasikeitė ir ar taikomos priemonės yra veiksmingos.

Pavyzdys:
Įmonė naudoja svarbią kompiuterinę sistemą. Viena iš rizikų – duomenų praradimas dėl techninio gedimo. Rizikos valdymo priemonė gali būti reguliarios atsarginės kopijos ir duomenų atkūrimo planas.

Trumpai tariant, rizikų valdymas padeda sumažinti neapibrėžtumą ir apsaugoti organizaciją nuo galimų nuostolių.

Formos viršus

 


Taigi,   sumoje, kaip sakoma, -Tik tiek , bet ir to iki kaklo užtenka .........