Rytoj tikintiems žydams šventė. I
Ir štai ką apie tai rašo Dirbtinis intelektas:
Žydų Velykos, vadinamos Pesach, 2026 metais
prasideda balandžio 1 dieną vakare ir tęsiasi iki balandžio 9 dienos
vakaro.
Šventė prasideda su pirmuoju vakariniu ritualu
(Sederiu) ir trunka 7–8 dienas (priklausomai nuo tradicijos).
Štai pagrindiniai skirtumai tarp Pesach (žydų
Velykų) ir Velykos (krikščioniškų Velykų):
🔹 Ką mini šios
šventės
- Pesach – žydai
mini išėjimą iš Egipto vergijos (laisvės pradžią).
- Velykos –
krikščionys mini Jėzus Kristus prisikėlimą iš numirusių.
🔹 Kada
švenčiama
- Pesach –
prasideda 15-ąją Nisano mėnesio dieną pagal žydų kalendorių (dažniausiai
kovo–balandžio sandūroje).
- Velykos –
švenčiamos pirmą sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
🔹 Pagrindinės
tradicijos
- Pesach:
- Vyksta
ypatinga vakarienė – Sederis
- Valgoma
maca (nerauginta duona)
- Vengiama
raugintų produktų
- Velykos:
- Dalyvaujama
bažnyčios pamaldose
- Margučiai
(dažyti kiaušiniai)
- Velykų
zuikis ir kiti liaudiški simboliai
🔹 Trukmė
- Pesach – 7–8
dienos
- Velykos –
pagrindinė diena yra sekmadienis, bet šventinis laikotarpis trumpesnis
🔹 Esminė prasmė
- Pesach – fizinė
laisvė ir tautos išsilaisvinimas
- Velykos –
dvasinis išganymas ir pergalė prieš mirtį
Mano nuomone krikščionybė yra
judaizmo sekta, Dirbtinis intelektas mano šiek tiek kitaip.
Galima manyti ir taip ir kitaip, tačiau be Senojo testamento krikščionybė
pakibtų ore.
Tavo mintis nėra nauja — ji dažnai aptariama
religijotyroje. Trumpai: taip, istoriškai Krikščionybė atsirado iš Judaizmas,
bet ar ją vadinti „sekta“ priklauso nuo to, kaip apibrėžiame tą žodį.
🔹 Kodėl kai kas taip sako
- Jėzus Kristus ir pirmieji jo sekėjai buvo
žydai.
- Ankstyvoji krikščionybė pradžioje veikė kaip
judaizmo vidinė grupė ar judėjimas.
- Ji perėmė daug judaizmo tekstų (pvz., Senąjį
Testamentą).
🔹 Kodėl dauguma
mokslininkų taip nebevadina
- Krikščionybė
gana greitai atsiskyrė ir tapo savarankiška religija.
- Atsirado
esminių skirtumų:
- Jėzus
laikomas Mesiju ir Dievo Sūnumi (judaizme – ne)
- Kitoks
požiūris į Įstatymą (Torą)
- Šiandien
tai dvi atskiros pasaulinės religijos su savomis tradicijomis.
🔹 Apie žodį
„sekta“
Šnekamojoje kalboje jis dažnai turi neigiamą
reikšmę. Istoriškai jis gali reikšti tiesiog „atsiskyrusią grupę“, bet
vartojant apie tokias dideles religijas kaip krikščionybė, jis laikomas
netiksliu ar šališku.
👉
Apibendrinant: galima sakyti, kad krikščionybė kilo iš judaizmo, bet
šiandien ji laikoma atskira religija, o ne judaizmo sekta.
**********************************
Galima manyti ir taip ir kitaip.
Bet ura kaip
yra -žydai ir žydai ortodoksai.
Beje jie atsisako tarnauti Izraelio kariuomenėje.
Dirbtinis
intelektas aikina:
· Jiems svarbiausia, kad žydų tikėjimas ir
tradicijos išliktų gyvi.
· Dalyvavimas kariuomenėje galėtų sutrukdyti
šiam tikslui dėl kasdienio religinių įstatymų laikymosi ir bendruomenės normų.
· Daugelis
ortodoksų mano, kad dvasinė tarnyba – malda, studijos ir bendruomenės
stiprinimas – yra tokia pat svarbi Tautos gynimo forma kaip fizinė gynyba.
Taip mano jų advokatas.
Ir čia aš
prisimenu getų policiją iš žydų, kuri atrinkinėjo, ką sausti nirčiai.
O gal vis tik nereiktų nustebti, kad nacių žydų getuose jų policija galėjo būti iš žydų ortodoksų?
Į tai Dirbtinis intelektas atsakė:
Vokietijos okupacijos laikais žydų getuose (pvz.,
Vilniaus ar Lodzės getai) veikė geto policija („Judenpolizei“), kurią
sudarė žydai, o ne visada ortodoksai – tai buvo įvairaus religingo ir
socialinio fono žmonės.
Šie
pareigūnai dažnai turėjo tragišką pasirinkimą: vykdyti nacių nurodymus
ir bandyti apsaugoti bent dalį bendruomenės arba patys rizikuoti.
- Ne visi
buvo ortodoksai – kai kuriose vietovėse dauguma galėjo būti
sekuliariai nusiteikę arba tiesiog priversti dirbti.
- Religinis
principas nebūtinai sprendė – net ortodoksai, jei tapdavo policijos
nariais, dažnai tai darė dėl priverstinės situacijos, o ne dėl savo
įsitikinimų ar karo vengimo analogijos su Izraelio laikais.
Taigi sąsaja tarp ortodoksų vengimo
kariuomenėje šiandien ir geto policijos narių istorijoje nėra tiesioginė.
Viena yra
religijos prioritetai modernioje valstybėje, kita – priverstinė veikla nacistų
režimo sąlygomis.
*****************
Tarkime, kad taip.
Betgi pagal jų elgesį Izraelyje yra akivaizdu, kad
valstybės likimas jiems nerūpi.
Net kai Izraelio kariuomenės štabo viršininkas
pareiškė, kad jeigu kariuomenė negaus papildymo, prasidės jos erozija iš vidaus.
O tas papildymas, tai kelios dešimtys tūkstančių ortodoksų kasmet.
Savaime
suprantama, atleidžiant nuo tarnybos tuos, kurie tikrai nuo ryto iki vakaro
studijuoja Torą.
Taigi štai tokios
yra kone 80 metų kariaujančios valstybės šiokiadieniai.
Vieni žydai
gina savo valstybę, kitiems tai nemotais.
Kaip ir
kiekvienoje valstybėje – taip ir Dievo išrinktos Tautos ....





