Valstybinis energijos kainų reguliavimas turi būti atliekamas atsakingai ir kvalifikuotai.

Nauja biokuro įsigijimo tvarka – daugiau skaidrumo ir konkurencijos - skelbia energetikos ministerija.

Tačiau argi jau senai nebuvo aišku, kad nereguliuojami šilumos tiekėjai yra korumpuotų valdžios struktūrų globojami.

Ir kol jie netaps reguliuojamais, kaip savivaldybės šilumos tiekimo įmonės, tol konkurencija šilumos tiekime bus ne konkurencja, o p...................

Vadovaujantis sveiko proto logika, ne už ką kita, o už vartotojų teisių gynimą ir yra taip puolami tai bandantys daryti politikai..

Betgi nors ir valstybinis energijos kainų reguliavimas yra reikalingas, tačiau jis turi būti  atliekamas atsakingai ir kvalifikuotai.

Deja yra, kaip yra - Valstybinė kainų ir energetikos komisija akivaizdžiai ir nepaneigiamai tinkamai neatlieka savo funkcijų.

Tai nepaneigiamai rodo ir įrodo Valstybinis reketas, kuris beje nesudomino Seimo pirmininko, nuo kurio tiesiog slapstosi ministras pirmininkas .............

Na o Seimo Ekonomikos komitetas, vertindamas Kainų komisijos 2017 metų ataskaitą, jai padėkojo už gerą darbą ...

O kadangi jis buvo informuotas apie Valstybinį reketą, tuo pačiu Kainų komisijai buvo padėkota ir už jį, už milijoninę šilumos vartotojams padarytą ir toliau daromą žalą ....
 

                 ------------------------------

Nauja biokuro įsigijimo tvarka – daugiau skaidrumo ir konkurencijos

2018 11 26

Energetikos Ministerijos naujienos

Energetikos ministerija teikia Vyriausybei svarstyti Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus, kurie padės užtikrinti, kad šilumos gamybai reikalingas biokuras būtų įsigyjamas skaidriausiu ir konkurencingiausiu būdu.

Pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas visiems rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis konkuruoti biokuro rinkoje. Energetikos ministerija siūlo įtvirtinti, kad visi šilumos aukciono dalyviai, įsigydami šilumos gamybai reikalingą biokurą, teiktų pirmenybę skaidriai, aiškiai sureguliuotai ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančiai prekybos biokuru biržai „Baltpool“.

 Dabar tokia tvarka privaloma tik reguliuojamiems šilumos gamintojams, nors šilumos aukcionuose dalyvauja ir nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai.

Kartu ministerija siūlo palikti galimybę rinkos dalyviams ir toliau sudaryti tiesioginius dvišalius (užbiržinius) sandorius, jeigu juose įsigyjamo biokuro kaina bus pigesnė nei tuo metu esamos „Baltpool“ biržos biokuro kainos vidurkis. 

Tačiau tais atvejais, kai norimo sudaryti dvišalio sandorio biokuro kaina yra brangesnė nei biokuro biržos vidurkis, šilumos aukciono dalyvis privalės teikti pirmenybę biržai.

Taip pat Vyriausybei lygiagrečiai numatoma pateikti siūlymus dėl dvišalių sandorių sudarymo procedūrų sutrumpinimo ir mažų sandorių vertės pakėlimo, kurie padės suaktyvinti konkurenciją ir palengvins pigesnių dvišalių sandorių sudarymą. 

Taip pat siūloma supaprastinti energijos išteklių rinkos dalyvių priežiūrą, kas būtų pasiekta įpareigojus biržos operatorių registruoti sudaromus dvišalius susitarimus.

Tikimasi, kad naujoji tvarka sudarys energijos išteklių rinkos dalyviams vienodas sąlygas konkuruoti bei prisidės prie skaidriau ir konkurencingiau veikiančios biokuro rinkos – aiški ir visiems prieinama biržos kaina dar geriau atspindės realią biokuro rinkos kainą.

Siūlomi pakeitimai atspindi ir atnaujintoje bei šiemet Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintą šilumos ūkio srities plėtojimo principą – užtikrinti energijos išteklių įsigijimą skaidriausiu ir konkurencingiausiu būdu, užtikrinant mažiausius kaštus galutiniam vartotojui.

................

Koks yra Valstybės valdymas be grįžtamo ryšio .......

 

 „Apgailestauju, kad 2018 09 20 Seimo posėdyje pristatydamas Ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 34¹, 35¹ straips­niais ir prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tą  Nr. XIIIP-2385,  kelis kartus paminėjau A. A. Miškinį ir jo peticiją Vyriausybei, kas su šio Įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu neturi nieko bendro.

  

Vienkart atsiprašau A. A. Miškinį  už  jį liečiančios,  tikrovės neatitinkančios,  informacijos viešą paskelbimą.“

To aplinkos ministrą K. Navicką paprašė atlikti Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis, pasipiktinęs   Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto pristatymo Seime eiga ir jo sužlugdymu.

Tačiau aplinkos ministras tyli, o ministerija poįstatyminių Geriamo vandens ir nuotekų įstatymo teisės aktų parengimą    toliau  sabotuoja.

Nedalyvavo ministras  ir ketvirtadienio Vyriausybės valandoje Seime.

Galima manyti, kad gal  jis pabijojo, kad gali būti paprašytas paaiškinti   tokį savo  elgesį pristatant  Geriamo vandens ir nuotekų įstatymo pakeitimų projektą Seime.

Na, o jeigu  jau ministras   šio Įstatymo pakeitimams  nepritaria, tai tada klausimas – kodėl   keturis metus sabotuojamas galiojančio Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo  Įstatymo įgyvendinimo poįstatyminių teisės aktų parengimas, kas jau tada būtų nutraukęs  Valstybinį reketą.

Ir čia sukis, kaip besisuk, ir kas paneigs, kad  aplinkos ministras   tuo pačiu,   pagal savo kompetenciją, yra atsakingas  ir už Valstybinio reketo padarytą žalą šilumos vartotojams, ir už neteisėtus šilumos tiekėjų pelnus.

O sumoje   tai šioje vietoje  tikrai verta pasvarstyti kas geriau (ar blogiau):

Ø  Ar ministro  kompetencija .....,

Ø  Ar galiojančio Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo  įgyvendinimo poįstatyminių teisės aktų parengimo sabotažas.

  Tą turėtų padaryti ministras pirmininkas, kuris yra gerai informuotas ir apie Valstybinį reketą, ir kaip ministras vykdė Vyriausybės įpareigojimą pristatyti Seimui Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo  Įstatymo pakeitimų projektą.

------------------------

 P.s.

 O argi visa tai nerodo, kad iš Seimo pusės nėra kontrolės apie jo priimtų Įstatymų vykdymą – nėra grįžtamo ryšio.

O koks yra Valstybės valdymas be grįžtamo ryšio – čia klausimas Seimo pirmininkui, kuris nepanoro susitikti su vartotojų asociacijų atstovais.

.

Kodėl Aušra Maldeikienė Gitanui Nausėdai nepateikė daugiau klausimų ....

  58 klausimai Gitanui Nausėdai apie jo „Gerovės“ rinkimų programą

 Aušra Maldeikienė, http://www.maldeikiene.lt/


Vakar skelbiau gabaliuka „Gerovės“ programos teksto. Šiandien klausimai to kūrinio autoriui Gitanui Nausėdai.

Nesu naivi, nemanau, kad atsakys, bet tikėtis niekas nedraudžia. Jeigu sulauksiu atsakymų, tai bus lengviau tą tekstą analizuoti. Jeigu nesulauksiu, prabočykit prabangios austrės, bus ne kas. 
Junkitės ir jūs – klauskite, kas domina.

Taigi, – po laidos su ponu G. Nausėda, kur su juo teko akis į akį pasimatyti pirmą kartą, kilo įvairių klausimų ir nebe įdomiausias, kodėl šis asmuo, nė dienos nebuvęs politiku, nusprendė tapti Prezidentu. 

Gal atsakymą rasime jo programoje?

Skaitant programą, kilo dar daugiau klausimų.

 Pradedu:

Ką reiškia frazė „[g]erovės valstybę žmonės supranta kur kas plačiau nei politikai“? Ar tikrai visi politikai remia „gerovės valstybę“, kaip idėją ar koncepciją?

Ar tikrai politikai „gerovės valstybę“ suvokia vien tik per materialinius aspektus, žinant, kad originalioji, socialdemokratiška idėja, iš kurios visi skolinasi, labiau akcentavo laisvę, lygybę ir orumą?

Kaip „LR“ (taip rašo G. Nausėda savo rinkimų programoje) Prezidentas gali tapti visuomenės psichologinės atmosferos garantu?

Kaip Prezidentas gali garantuoti „socialinės, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą“, jei vėliau savo programoje G. Nausėda teigia, kad jam svarbi savivalda, kurios kompetencijose ir priežiūroje yra absoliuti dauguma šių sistemų įstaigų?

Ar G. Nausėda tikrins, ar kiekvienoje mokykloje ir ligoninėje neprakiuręs stogas?

G. Nausėda (o gal koks neseniai Filosofijos fakulteto rūmus palikęs pseudo krikščioniškas veikėjas su ambicijomis, bet ne amunicijomis, kuris vargo kurdamas šią programą) teigia, kad „aukštos žmonių pajamos yra kryptingos ir nuoseklios ekonominės-socialinės politikos pasekmė, o ne priežastis“.

Kokią kryptingą ir nuoseklią ekonominę-socialinę politiką vykdo iš resursų išgavimo gyvenančios šalys, pvz. Persijos įlankos valstybės?

Kiek kartų mirė žmonių, parašiusių sakinį „[ž]mogus ir orientacija į jo poreikius yra kertinė rinkiminė idėja ir variklis“, siela?

Kodėl programoje žodis „gerovė“ rašomas iš didžiosios? Ar tai yra netiesioginė konservų gamyba užsiimančios įmonės reklama?

Kaip galima kurti „gerovę“ orientuojantis į „konkrečius žmonių lūkesčius ir reikšmes(?!!!)“, jei Lietuvos žmonės yra labai skirtingi, jų lūkesčiai ir interesai yra itin skirtingi?

Ką daryti, jei daliai visuomenės dabartinė mokesčių sistema ir veikiantis gyvulių ūkis yra tiesiogiai naudingas?

Programoje teigiama: „Esame hibridinio, geopolitinio poveikio zonoje, kurioje visos valstybės aršiai konkuruoja dėl pagridinio tikslo – socialinio ir ekonominio augimo būtent savosios šalies viduje.„ Taigi, …

Ar tikrai visos valstybės turi tik tokius tikslus?

Ar tikrai vis dar veikia neoliberalusis Vašingtono konsensusas?

 Ar tikrai visos valstybės rūpinasi tik ekonominiu ir socialiniu augimu?

Ar negrįžo geopolitika?

Ar Rusijos invazijos į Gruziją, Krymą ir Donbasą, Kinijos ekonominė ekspansija Rytinėje Europos Sąjungos dalyje yra tik „socialinio augimo būtent <…> šalies viduje“ pavyzdžiai?

Ar tikrai tik Prezidentas yra vienintelis, gaunantis „visos Tautos mandatą“, jeigu Konstitucijoje yra įrėžta laisvo, nuo politinių partijų ar atstovaujamos vienmandatės ar daugiamandatės nepriklausomo Tautos atstovo idėja?

Ar G. Nausėda yra skaitęs Lietuvos Konstituciją?

Kokias konkrečias problemas G. Nausėda rengiasi spręsti, inicijuodamas konkrečius įstatymų projektus?

Ar stipriai G. Nausėda verktų, jei jo siūlomos kryptys ir įstatymų keitimo pasiūlymai būtų atmesti Seimo, kuris dažnai teisėtai atsargiai žiūri į savo pagrindinės prievolės – įstatymų leidybos – prerogatyvą?

Kodėl G. Nausėda rinkimų programoje kalba apie politines partijas apskritai, kada valstybės vadovo ir politinių partijų santykis politiniame procese yra retas ir epizodinis, nes dažniau bendraujama su rinktais pareigūnais, ne su politinėmis partijomis, kaip institucijomis?

G. Nausėda yra viešai deklaravęs savo dešiniąsias politines pažiūras.

Programoje jis teigia, kad Prezidentu „turi pasitikėti visos politinės jėgos, kaip objektyviausiu demokratijos garantu, siekiančiu gerovės kiekvienam LR piliečiui“.

Kaip, žinant jo gerai dokumentuotas ilgalaikes ir nuoseklias pašaipas iš žmonių, kurie nesilaiko liberalių ar dešiniųjų pažiūrų, jis tikisi, kad kas nors pasitikės tokiu Prezidentu?

Kodėl Prezidento rinkiminėje kampanijoje iš viso atsiranda teiginiai apie politinių partijų finansavimą?

Ar Gitanas Nausėda nori būti Tautos atstovu, ar politinių partijų atstovu?

Ar politinių partijų finansavimo klausimus G. Nausėda laiko svarbesniu klausimu, nei šalies socioekonominę griūtį, kurią išgyvena Lietuva?

Kur Konstitucijoje G. Nausėda randa priedermę kažką priminti politinėms partijoms?

Ar Gitanas Nausėda Lietuvos žmones prilygina auksinėms žuvytėms, kurios neprisimena priežasčių, kodėl rinko Seimą ir savivaldą, ir ko iš savo atstovų tikisi? 

Ar tikrai TAM reikia Prezidento? Ar nepakaktų priminimo telefonuose?

Ką reiškia teiginys „Lietuvos užsienio politika turi būti subalansuota“?

Ar dabar ji nėra subalansuota?

Ar „plėtojant svarią ekonomikos bei verslo interesų dedamąją“ G. Nausėda siūlys Lietuvai imti kruvinus Kinijos pinigus?

Ar G. Nausėda teigia, kad Lietuva, gindama mažų valstybių ir mūsų partnerių postsovietinėje erdvėje nepriklausomybę bei atsparumą Rusijai, „dirbtinai kuria konfliktus”?

Ar G. Nausėda turi sąžinės prisiminti, ką jis teigė, kai buvo diskutuojama apie vėliau priimtą ultra liberalų naująjį darbo kodeksą?

Ar jis vis dar mano, kad „socialinė atskirtis <…> tėra vizualus efektas“?

Ar jis nemano, kad jo palaikytas naujasis Darbo Kodeksas padidino socialinę nelygybę ir atskirtį?

Kaip yra įmanoma mažinti socialinę nelygybę, jei darbo teisės reguliavimas užtikrina, kad ji būtų didelė ir augtų?

Ar G. Nausėda vis dar mano, kad profesinės sąjungos Lietuvoje remiasi marksistinėmis nuostatomis?

Ar G. Nausėda yra susipažinęs su naujausiais ekonomikos veikalais, kurie teigia, kad valstybės intervencija per minimalios algos reguliavimą yra labai neefektyvi (nors labai patogi politiškai)?

Kokie “koučeriai” patarė kalbėti apie tai, ką aš, R. Kuodis, R. Lazutka VISĄ LAIKĄ teigėme apie progresinių mokesčių būtinybę?

Ar jo nuomonė apie progresinius mokesčius nebūtų kitokia, jei jis nekandidatuotų į Prezidentus?

Ar G. Nausėda turi stuburą?

Ar G. Nausėda nepriskiria viešojo sektoriaus darbuotojų vidurinei klasei?

Ar G. Nausėda nemano, kad Lietuvos būsto ir nekilnojamojo turto rinka ir visiškas nuomojamo būsto rinkos nesubalansuotumas kyla iš to, kad pirmuoju atkurtos nepriklausomybės dešimtmečiu Lietuva jau tapo būsto savininkų visuomene?

Ar jis nemato kad tai sukuria papildomų problemų?

Ar G. Nausėda nemato struktūrinių verslo finansavimo problemų, kurios yra pagrindinis kliuvinys smulkaus verslo plėtrai, kurias daugiausiai sukelia pernelyg didelę įtaką šiam procesui turintys bankai?

Ar G. Nausėda nemato, kad mokestinės lengvatos, skatinančios įmones atlyginti darbuotojams įmonės akcijomis, yra iš principo ydingas pasiūlymas, nes tai yra turto perskirstymas iš vidurinės klasės į viršų, ir eiliniai darbuotojai nepajus jokio rezultato, o už viską sumokės vidurinės klasės atstovai?

Ar G. Nausėda nemano, kad pagrindinė problema su įmonių akcijų naudojimu, kaip papildoma motyvacine priemone, yra nepasitikėjimas institucijomis, reguliuojančiomis akcines bendroves, ir kad bet kokiai panašiai schemai reikėtų sustiprinti tesinę tokių įmonių vadovų ir savininkų atsakomybę – taigi, stiprinti reguliavimą, suteikti didesnį teisinį saugumą ir reikšmingai išplėsti teisinę apsaugą smulkiesiems akcininkams (kaip tai padarė tokios valstybės, kaip JAV).

Kokių paskatų vedamas G. Nausėda siūlo grąžinti Užimtumo tarnybą atgal į situaciją, kurioje ji buvo iki reformos, ir siūlo “decentralizuoti Užimtumo tarnybą”?

Kaip G. Nausėda, būdamas Prezidentu, rengiasi perkelti ministerijų padalinius iš vienos ministerijos į kitą?

Ar savivaldos klausimai G. Nausėdai apsiriboja vien europinių lėšų melžimu?

Ar G. Nausėda, kalbėdamas apie “nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių”, nori Lietuvoje panaikinti demokratiją ir valdžių kaitą?

Kodėl G. Nausėdai atrodo, kad būtent 500 – 600 mokinių turinčios mokyklos yra tai, ko reikia?

Ar “Idėja Lietuvai” (su visais absurdais apie mokytojo profesiją, kuri taip staiga taps prestižine 2025 m.) buvo jo rinkimų kampanijos dalimi? Jei taip, ar jis rengiasi deklaruoti savo išlaidas rinkimų kampanijos metu?

Kaip G. Nausėdos nuomone Prezidento institucija investuos į “aukštosios, profesionaliosios kūrybos puoselėjimą bei sklaidą šalyje, tiek į iškiliausių jos kūrinių eksportą, įgalinantį kurti teigiamą šalies įvaizdį svetur”?

Kas yra nacionalumas ir kuo jis skiriasi nuo tautiškumo ir nacionalizmo?

Tęsinių bus daug./

 Laukiame Gitano Nausėdos atsakymų.
----------------------------------------------------------------------
 P.s. 
      Buitinių vartotojų sąjunga, visiškai pritardama 58 klausimams, nesupranta, kodėl ponia Aušra nepaklausė pono Gitano, kokių priemonių jis imtųsi, kad būtų atkurta vietinė  (seniūnijų)  savivalda,  panaikinta 1994 metais. 

Tai būtų 59 klausimas. 

 Galėtų būti ir 60 klausimas - Ką darytų ponas Gitanas su Valstybiniu reketu.

Ir dar galėtų būti ir  61 klausimas - Ar būdamas išrinktas prezidentu jis išdrįstų susitikti su vartotojų atstovais aptarti jiems aktualių problemų.
.
 

Seimo nariai sulaužę LR Konstituciją ją saugos ....

Seimo LSDP frakcija pranešė: Seime sukurta grupė, kad apsaugotų Konstituciją nuo valdančiųjų išpuolių.

   Ryšium su tuo daugiau informacijos įpareigota suteikti    Irmina Frolova-Milašienė, el. p. irmina.milasiene@lrs.lt, mob. 8 600 07099, yra paprašyta atsiųsti elektroniniu būdu LR Konstitucijos, kurią gins ši grupė, tekstą, arba jo internetinę nuorodą.

  Be abejo, LR Konstituciją reikia saugoti, tačiau betgi ją reikia ir gerbti, ir ją vykdyti.

  Tuo tarpu tiek komisijos pirmininkas, tiek jo pavaduotojas 2017 02 14  sulaužė Seimo nario priesaiką „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją“ balsuodami už JAV karinių bazių steigimo Lietuvoje sutarties ratifikavimą, nes LR Konstitucija nustato:  137 straipsnis  Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

                                                                   ----------------

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE

 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/524076a0ed0311e6be918a531b2126ab?jfwid=-wd7z7cjvr

------------------------------------------

Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime sukurta grupė, kad apsaugotų Konstituciją nuo valdančiųjų išpuolių

Pradžia > Ryšiai su visuomene > Pranešimai žiniasklaidai

2018 m. lapkričio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

 Seimo posėdyje Algimanto Salamakino pasiūlymas ginti Konstituciją virto realiu sprendimu įkurti Seime Konstitucijos apsaugos grupę, kuri saugotų nuo neapsvarstytų ir nesibaigiančių politikų bandymų keisti pagrindinį šalies dokumentą. Jau 12 kartų per šio Seimo kadenciją  buvo bandoma keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, priimtą 1992 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Įvairių šalių praktika rodo, kad Konstitucija keičiama išimtiniais atvejais, o kai kuriose šalyse nekeičiama šimtus metų.

„Esame priversti imtis priemonių ir saugoti svarbiausią šalies dokumentą. Nes valdžią gavusi dabartinė valdančioji dauguma vieną po kito teikia siūlymus keisti Konstituciją. Neįvertinama, kad Konstitucijos straipsniai neturėtų būti keitinėjami vien tik politinės daugumos noru ir pagrindu, turi būti labai atsakingai įvertinami ir pasveriami argumentai tokiais atvejais, pasitelkiant Konstitucinės teisės ekspertus“,

- sako Seimo Konstitucijos apsaugos grupės pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Laikinoji Konstitucijos grupė sukurta Seimo statuto 42 straipsnio pagrindu.

Grupės pirmininku išrinktas Seimo narys J. Sabatauskas, pirmininko pavaduotoju – Stasys Šedbaras

Daugiau informacijos:

Irmina Frolova-Milašienė

El. p. irmina.milasiene@lrs.lt

Mob. 8 600 07099

   Naujausi pakeitimai - 2018-11-20
   Rūta Mensonaitė

Seimo pirmininkas susitiko su šilumininkais, o šilumos vartotojų atstovus “pasiuntė į kaimą pas bobutę riešutauti“ ??

  2018-11-16 Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis  susitiko su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovais (Algirdo Mykolo Brazausko salė, Seimo I rūmai).

Susitikime buvo aptartos šilumos kainų didėjimo problemos. Seimo pirmininkas pažadėjo jas spręsti.

O   keliomis dienomis anksčiau Nacionalinės vartotojų  federacijos energetikos ekspertas, Europos vartotojų konsultacinės grupės Energetikos pogrupės narys     Rimantas Zabarauskas ir Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas  Antanas Miškinis raštu kreipėsi į Seimo pirmininką:

Gerb. Seimo pirmininke,

    Mes atstovaujame visuomenines organizacijas – Buitinių vartotojų sąjungą ir Nacionalinę vartotojų federaciją.

   Kreipiamės į Jus dėl daugiabučių namų gyventojams aktualios  ir jau daugiau kaip dešimtmetį ne tik kad neišspręstos, bet net nesprendžiamos problemos, susijusios   su  šilumos tiekėjų neteikiamos  centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo (paruošimas, pristatymas, pardavimas) paslaugos kainų prievartiniu taikymu.

 O tuo tarpu daugiabučiuose namuose gyvena virš 60% mūsų šalies žmonių, todėl minėtos problemos padariniai jaučiami labai plačiai.

  Vien tik Vilniuje yra apie 200 tūkst.  karšto vandens vartotojų daugiabučiuose namuose (namų ūkių), kuriems dėl  neteikiamos paslaugos prievartinio kainų taikymo  kasmet padaroma ~ 3.7 mln. Eur materialinė žala.    

  Ką  šilumos vartotojai vadina  “Valstybiniu reketu”.

  Ir tai vyksta todėl, kad  Valstybinė  kainų ir energetikos kontrolės komisija  taiko   faktiškai  ir fiziškai negalimas  įvykdyti  kai kurias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, 

Aplinkos ministerija  nevykdo  galiojančio  Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo jai nustatytos pareigos parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus,  o Vyriausybės įgaliotas aplinkos ministras pateikia Seimui šio įstatymo pakeitimo  ir papildymo projektą, aiškiai duodamas suprasti, kad jis jam nepritaria ...

  Tikslu, kad negalimos įvykdyti Šilumos ūkio įstatymo nuostatos būtų sutvarkytos, o Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos neleistų spekuliuoti geriamo vandens nuotoliais daugiabučiuose namuose,   esame pateikę atitinkamus   projektus Seimui, taip pat Aplinkos ministerijai ir Vandens tiekėjų asociacijai. 

    Tačiau jau eilę metų mes negalime ne tik pasiekti defektinių Šilumos ūkio įstatymo nuostatų  pataisymo, bet netgi šios problemos dalykinio aptarimo.

Kreipėmės į:

                          Energetikos ministeriją;

                          Aplinkos ministeriją;

                          Vyriausybės kanceliariją;

                          Seimo narį V. Simulik (jis įregistravo mūsų pateiktas Šilumos ūkio įstatymo  pataisas);

                         Seimo Ekonomikos komitetą;

                          Seimo Energetikos komisijos pirmininką V.Poderį;

                          Seimo kontrolierius (A.Normantą);

                          Vilniaus apygardos prokuratūrą;

                          Prezidentės instituciją;

    Iš minėtų institucijų gavome vien atsirašymus, mūsų prašymų persiuntimus kitoms įstaigoms (dėl kurių neveikimo mes skundžiamės) ir akivaizdų nenorą bei vengimą dėl mums nesuprantamų priežasčių surengti klausimo dalykinį ir konstruktyvų aptarimą, sukviečiant visas suinteresuotas šalis.

   Susidaro vaizdas, kad arba šios problemos sprendimas sąmoningai sabotuojamas  (kurie nors institucijų vadovai gali būti įsivėlę į korupciją), arba klesti visuotinis neišmanymas, o kai žmonės neišmano, tai jie vengia tą parodyti.

   Bet juk tai didelę žalą vartotojams darantis dalykas, dėl labai plataus masto priskirtinas viešojo intereso sričiai.

 O taip pat didelė gėda  teisinei valstybei.

 Buvo skelbti  kritiniai straipsniais  spaudoje, tačiau į tai niekaip nereaguojama.

    Ta proga norėtume gauti paaiškinimus - kaipgi mūsų valstybėje įgyvendinama konstitucinė nuostata “Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”?  

   Ryšium su tuo prašome priėmimo tikslu pasitarti, kaip galėtume bendromis jėgomis spręsti šią įstrigusią, valstybei gėdą darančią problemą,  nes „Valstybinis reketas“  - mokesti už neteikiamą paslaugą, vykdomas valdžios institucijos niekaip nesiderina su teisinės valstybės sąvoka.

                                                                                  ---------------------

  

 

Deja Seimo pirmininkas vietoje susitikimo su šilumos vartotojų atstovais  ant jų laiško užrašė rezoliuciją „ Persiųsti Seimo Ekonomikos komitetui“ ,,,,,

  Kadangi nebuvo rezoliucijos  bent jau  „išnagrinėti ir atsakyti“, tai  reikia suprasti, kad šilumos vartotojų atstovai, kaip sakoma, buvo tiesiog „pasiusti   į kaimą pas bobutę  riešutauti“....... 

 

Todėl komentarai, kaip sakoma, tiesiog neturi prasmės ....

.