Путин после 2024 года останется у власти в качестве премьера

09:57 Вчера в рубрике Политика

Mick22222 1582 98 2

Кремль планирует изменить избирательное законодательство в России к 2021 году, чтобы Владимир Путин после выборов 2024 года, когда останется у власти в качестве премьер-министра, смог контролировать Госдуму еще и в качестве лидера «Единой России». Об этом со ссылкой на свои источники пишет Bloomberg.
Предполагается, что полномочия премьера Путина будут «расширены в ущерб президентским», но для этого нужно согласие парламента, в котором при таком сценарии нужно сохранить большинство «Единой России» после выборов через два года. Однако источники издания отмечают, что могут возникнуть сложности, так как рейтинги партии и её членов падают.
Для сохранения контроля планирует изменить законодательство — долю депутатов по партийным спискам сократят с 50% до 25% (112 человек), остальные 75% будут избирать по округам — как номинально независимых. В итоге Путин сможет получить контроль над Госдумой за несколько лет до истечения своих президентских полномочий.
Два источника, близких к Кремлю, и высокопоставленный член «Единой России» подтвердили Bloomberg, что потенциально такой сценарий позволит господину Путину остаться у власти после 2024 года.
В свою очередь, в разговоре с «URA.RU» председатель наблюдательного совета консалтинговой компании «Бакстер Групп», политтехнолог Дмитрий Гусев выразил сомнение, что сценарий, описанный в материале Bloomberg, осуществим. По его словам, у «Единой России» при большинстве в Госдуме не раз были возможности изменить избирательное законодательство, но этого не происходило.

«Скорее всего, речь идет лишь о некоторых прикидках, дискуссии без окончательных решений», — прокомментировал РБК политолог Николай Миронов идею парламентской реформы.

Pažiūrėsime, kaip LR Prezidentas kurs Gerovės Valstybę be vietos savivaldos su Valstybiniu reketu ???

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos kalba Seime

2019-07-12

Brangūs Lietuvos žmonės,
Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi,
Pone Seimo pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,
Gerbiami svečiai,
šiandien, priimdamas Lietuvos žmonių man suteiktus įgaliojimus, pirmiausia norėčiau padėkoti – Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.
Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei.

Prisiekiau saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Bet Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos. Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų.

Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta.

Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera.

Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe.

 Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.

Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme.

Mes, Lietuva, ne kartą parodėme, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais.

Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos.

Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų.

Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme - suteikimas kultūrai,  – yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą.

Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus.

Teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus.

Šiandien prisiekiau tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei - pareiga.

Turime suprasti - gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje.

Todėl iškeldami Gerovės valstybės idėją išskyrėme penkis esminius šalies rodiklius:

Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga.

Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija.

Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais.

Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei.

Šiandien prisiekiau visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę.

Turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti.

Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO.

Privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Brangūs Lietuvos žmonės,
Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų.

Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai.

Vykdykime ją kartu.
Vardan tos, Lietuvos!
Ir tepadeda mums Dievas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

--------------------------------------------------------- 

Kapitonas viena akimi aklas ir prastai girdintis ..................

Apie tai www.DELFI.lt rašo Rimantas Zabarauskas. Su valstybe viskas gerai?

 

 

 

 (9) Rimantas Zabarauskas yra  Europos vartotojų konsultacinės grupės Energetikos pogrupės narys, energetikos ekspertas.  

.

.

Jo KIlnybė (Jo ekscelencija) ar tiesiog Lietuvos Prezidentas

 Kokiu įgaliojimus turi Lietuvos prezidentas, paaiškina Verslo žinios:

VŽ paaiškina: kokius įgaliojimus turi Lietuvos prezidentas

Kad LR Konstitucijos kūrime dalyvavo KGB, blaiviai mastant abejoti nedera.

Tai ir turime, ką turime -Ar Jo Kilnybę, ar parlamentinės respublikos prezidentą ...............

O kokios iš esmės yra Lietuvos prezidento galios, demonstruoja nušalinto prezidento R. Pakso situacija: niekas iš valdžios jo neaplanko, o valstybei nuo to nė kiek ne blogiau.

Taigi Lietuvos prezidentų galios visiškai priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės pajėgumo pasiimti tai, kas jiems priklauso pagal LR Konstituciją.

.

Tiktai ar bus nuo to geriau ...????

Darbą pradeda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Konsoliduojant energetikos sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą, 2019 m. liepos 1 d. veiklą pradeda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

VERT vykdys veiklą konsolidavus energetikos reguliavimo, rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas, prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Komisija) prijungus Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (VEI).

Pasak VERT pirmininkės Ingos Žilienės, šis dviejų institucijų funkcijų ir kompetencijų konsolidavimas leis žengti žingsnį link kokybiškesnio ir efektyvesnio energetikos rinkos reguliavimo.  Nuolat bendradarbiavusių institucijų kompetencijų apjungimas užtikrins kvalifikuotą ES elektros ir gamtinių dujų sektorių tinklų kodeksų įgyvendinimą, mažins priežiūros administracinę naštą, optimizuojant funkcijas, padės efektyviau spręsti vartotojų skundus „vieno langelio" principu. Be to, dirbant kartu bus stiprinamos ir VERT darbuotojų kompetencijos.

Tiek Komisija, tiek VEI vykdė priežiūrą bei kontrolę iš esmės tų pačių ūkio subjektų atžvilgiu energetikos sektoriuje. Konsolidavus abiejų institucijų funkcijas, VERT specialistai įvertins tiek reguliuojamų sąnaudų ekonominį pagrįstumą, tiek  techninį įrenginių patikimumą ir saugumą, poreikį investicijoms ir kt. Svarbi bendra veiklos sritis – energetikos įmonių investicijų techninis bei ekonominis vertinimas. Efektyvios ir būtinos investicijos užtikrina vartotojams patikimas ir saugias paslaugas už prieinamą kainą. Ūkio subjektams vykdant infrastruktūrinę veiklą, investuojama ne tik tam, kad būtų pasiekta ekonominė nauda, bet didžioji dalis lėšų skiriama  saugumui ir patikimumui užtikrinti, ypatingai energetikos sektoriuje.

Nuo liepos 1 d. VERT greta ekonominio rinkos reguliavimo atliks ir šias techninės priežiūros funkcijas:

• Energetikos objektų ir įrenginių priežiūrą;
• Energetikos darbuotojų atestavimo kontrolę;
• Energinio efektyvumo tikrinimą;
• Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų išdavimą.

VERT ne tik apjungia dviejų iki šiol gyvavusių institucijų funkcijas, bet nuo 2019 m. liepos 1 d. priskirta ir nauja funkcija – vykdyti didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais rinkos priežiūrą bei licencijavimą. VERT turės išduoti šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms veiklos leidimus ar licencijas, prieš tai atlikusi minėtų ūkio subjektų finansinio, technologinio bei vadybinio pajėgumo vertinimą.

Po konsolidavimo procesų  VERT  ieškos sprendimų, kad veiklos procesai būtų darnūs, o sprendimai būtų priimami sklandžiai ir operatyviai bei atspindėtų visų rinkos dalyvių ir vartotojų, valstybės interesus.

Apie visus pokyčius pranešime VERT svetainėje adresu www.vert.lt, nuo šiol į mus kreipkitės el. pašto adresu info@vert.lt.

VERT tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo su institucijomis, asociacijomis, reguliuojamais ūkio subjektais, siekiant bendrų tikslų energetikos ir geriamojo vandens sektoriuose.