Linkėjimas - Pasakius A, pasakyti ir B ….

 

  Naujausiais duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195.550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų šalyje buvo 189.411.

Žymiai pagausėjo mūsų šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų, o   ukrainiečių bendruomenė sumažėjo.

Formos apačia

Formos viršus

Formos apačia

Per pusmetį pagausėjo Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių – nuo 48.804 iki 58.347.

2015 metų duomenimis Ilguvoje gyveno 39 tūkstančiai baltarusių tautybės Lietuvos piliečių.

Tokiu būdu Lietuvoje dabar  gyvena per 100 000 baltarusių.

Ir diskutuojant apie sienų su Baltarusija uždarymą, migracijos iš Baltarusijos ribojimus, situaciją taikliai apibūdino  Seimo NSGK komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pasakymas – Mums nereikia Baltarusijos Lietuvoje.

Tai p atrodo jam ir susipratusiems lietuviams.

O kaip tai  atrodo baltarusiams tautiškai susipratusiems ?

 

Kas tai ?

Tai Lukašenkos suspenduoti Baltarusijos herbas ir vėliava.

Plius atstatyta Radvilų Nesvyžiaus pilis.

Plius baltarusių tvirtinimas, kad karalius Mindaugas yra  baltarusis ir t.t.

Kad Sapiegos, Chodkevičiai buvo  baltarusiai to nepaneigsi.

Ką reiškia L., Kalinausko palaikų  palaidojimas  Vilniuje, gerai dar kad ne Katedroje, kaip siūlė tuometinis Seimo pirmininkas  Kauno liumpenpatriotas.

Taigi tautiškai susipratę baltarusiai, teigdami, kad atkurtos nepriklausomos Baltarusijos sostinė bus Vilnius, yra savo supratimu teisūs.

Ir ne tik  todėl, kad abi tautas jungia bendra istorija LDK

O todėl, kad mes iš esmės atsisakėme savo istorijos –LDK.

Ir ne tik jos, bet ir lietuvių etninėse žemėse  Baltarusijoje gyvenančių savo tautiečių.

Kaip ir Vilais krašto lietuvių, kur jie yra paversti tautine mažuma  savo  valstybėje.

Ir tai yra visiškai akivaizdu ir nepaneigiama.

Ir deja  nėra nė vienos partijos, kurios programoje  bent jau  būtų deklaruojamas rūpestis Vilniaus krašto lietuviais,  lietuviais Rusijoje ir Baltarusijoje.

Tokiu būdu kada Baltarusija taps  nepriklausoma – neabejotinai  bus pareikštos pretenzijos į Vilnių.

Ar apie tai atsakingai galvojama, ar prognozuojam tokia Vilniaus krašto ateitis ?

Manau, kad atsakymas nereikalingas ....

Na o ponui Laurynui belieka palinkėti – Pasakius A, pasakyti ir B ….

 

O liaudžiai demokratijos ir nereikia ...

   

Taip Remigijus pakomentavo įrašą „"Pasaka apie tris pensininkus"“

Prieš 2 d.

Puikus straipsnis ir puikus pasiūlymas dėl (1) proporcingo pensijos didinimo ir (2) visiems po vienodai.  Be šitos 2 dalies sunkiai mažas pensijas gaunantys įveiks skurdo ribą. Klausimas, kaip šias dvi dalis nustatyti, kokią dalį kiekviena sudarys bendrame pensijos padidinime.

 

Mano nuomonė tokia- kol neturėsime pilietinės valdžios, tol taip ir gyvensime.

Ne pinigų trūksta mokytojų ir valstybė tarnautojų algoms, pensijoms, o tvarkos valstybėje nėra tinkamos.

Milžiniška korupcija, milijardai otkatams iš viešųjų pirkimų- apie tai tyla.

Nes kaip gi kitaip – gyvename „Gerovės valstybėje“, kur liaudis patenkinta –„Prezidentas dirba gerai“.

 

Taigi iš esmės ne valdžia kalta, o tie kas ją išrinko.

O Lietuva vienintelė pasaulyje šalis, kur nėra vietos savivaldos.

O jos nėra, nes liaudžiai jos  ir nereikia.

O jeigu nėra vietos savivaldos tai nėra ir tikros demokratijos.

 Yra tik atstovaujamoji demokratija – kai rinkimų teisę turintys piliečiai išrenka savo atstovus, kurių deklaruojamos pažiūros   tinka daugumai  piliečių.

Šie atstovai balsuoja už visus galiojančių įstatymų pakeitimus.

Tai demokratijos forma, turinti begalę esminių trūkumų:

a) atstovai patys sau nustato privilegijas bei savo veiksmų kontrolę

b) atstovai turi teisę pakeisti pažiūras po rinkimų

c) atstovus galima papirkti

d) atstovai gali naudotis valdžia asmeniniams interesams tenkinti

e) atstovai gali keisti rinkimų įstatymus, tuo nepastebimai uzurpuodami galimybę patekti į valdžią vėl ir vėl;

ir t.t… ….

Tokiu būdu::

  - priimami sprendimai, kuriems akivaizdžiai nepritaria dauguma gyventojų;

-  valdžioje išlieka neatsistatydinę atstovai ir vyriausybės su labai žemais visuomenės palaikymo reitingais;

-  piliečiai iš valstybės bėga į užsienį.

 Ir t. t.

Taip yra todėl, kad valdžią renka ne piliečiai, o liaudis.

O vietos savivaldos paskirtis  yra ugdyti piliečius.

Kada Rusijos caras panaikino baudžiavą, jis nustatė tvarką, kad kaimai išsirinktų seniūnus.

O dabar netgi seniūnijos seniūnai yra savivaldybių skiriami.

O nuo sovietų pasilikusi vietos savivalda buvo sunaikinta 1994  metais .......

Ir tada tik vienas Seimo narys replikavo – Tada nebus demokratijos ....

Taigi jos ir nėra, nes liaudžiai   jos ir nereikia.

 

 

 

Kaip mūsų valdžia tenkina Rusijos interesus.

 

 Seimo pirmininkės apsilankymo Taivanije proga LRT rašo, kad Kinija demokratinį ir savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną ketina susigrąžinti.  

O argi Kinija neteisi ?.

Nes   iki pat 1971 m. Kinijai JTO  atstovavo Taivane įsikūrusi nacionalistinė Čiang Kai-ši (angl. Chiang Kai-shek) vyriausybė.

Ir nors daugelis valstybių iki aštuntojo dešimtmečio nepripažino komunistinės Kinijos vyriausybės, yra neginčytina, jog ši vyriausybė buvo veiksminga Kinijoje nuo 1949 m. pabaigos.

 Galiausiai 1971 m. JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 2758, kuria nuspręsta, jog Kinijos Liaudies Respublika (t. y. komunistinė Kinijos vyriausybė), o ne Kinijos Respublika (t. y. Taivano vyriausybė) yra vienintelis teisėtas Kinijos atstovas Jungtinėse Tautose, nors JAV, taip pat dar 34 šalys balsavo prieš.

 Taigi JTO Taivanas nepriklauso, iš ko seka, kad jis yra Linijos dalis.

 Kai 2021 metais Lietuva pasiūlė  Taivanui atidaryti savo atstovybę Vilniuje, šis žingsnis sukėlė Kinijos  didelį nepasitenkinimą – Pekinas apribojo santykius su Lietuva ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą.

Toki būdu mūsų šalies vadovas, Seimas ir vyriausybė iš esmės tyčia padarė žalą valstybės politiniams ir  ekonominiams  interesams.

Ir ne tik taip nelengvai    verslo  pasiekti ekonominiai santykiai nutrūko, bet ir Lietuvos valdžia labai smarkiai supykdė nuolatinę JTO Saugumo tarybos narę.

Visa tai sumoje vertinti kitaip,  kaip Rusijos interesų tenkinimą, vadovaujantis sveiko proto logika neišeina.

Tiktai tai argi naujiena  tiems, kam rūpi valstybės interesai.

 

 

 

Pasaka apie tris pensininkus

  

    Kartą vienoje Karalystėje gyveno 3 pensininkai: Povilas, Vilija ir Rimantas. Povilo pensija buvo 300 €, Vilijos – 200 €, o Rimanto tik 100 €.

Rimantas skundėsi: “Nesuduriu galų. Savaitę iki pensijos nebegaliu prasimaitinti. Vaikštau į labdaros valgyklą ir net neberaustu iš gėdos. Nebežinau kaip gyventi.”

Povilas kalbėjo: “Rimantai, nereikėjo dykinėti kai buvai jaunas. Jei būtum dirbęs nuo širdies ir mokėjęs Pensijų Mokesčius, šiandien gautum didelę pensiją. Galėtum švilpauti kaip aš.”

Vilija nesiskundė ir nekalbėjo. Ji žinojo, kad Karalystėje geriau patylėti.

Tą Karalystę valdė Geroji Valdovė, kuri buvo tokia gera, kad mylėjo net pensininkus. Ji pasikvietė savo Patarėją ir jo paklausė “Kaip galėčiau pagerinti pensininkų gyvenimą?”.

Patarėjas atsakė: “Valdove, Karalystės iždas pensijų padidinimui gali skirti 300 €. Jūsų valioje kaip šiuos pinigus padalinti tarp 3 pensininkų.“

„Norėčiau padalinti teisingai“, tarė Valdovė. „Patark kaip tą padaryti?“

„Galima visiems padalinti po lygiai“, pasakė Patarėjas. „Tada Povilo pensija būtų 400 €, Vilijos 300 €, o Rimanto 200 €. Ir Karalystėje nebeliktų skurstančių pensininkų, kadangi skurdo slenkstis pas mus yra 180 €. Rimantui užtektų ne tik maistui, bet dar ir 2 kinoseansams”.

“O Povilas ar nesiskųs tada? Juk jo pensija didžiausia, jis daugiausiai sumokėjo Pensijų Mokesčių. Jis užsidirbo didžiausią pensiją, o jam pridėsime tiek pat, kiek ir kitiems. Iki padidinimo Povilo pensija buvo 3 kart didesnė už Rimanto, o po padidinimo jau tik 2 kartus. Ar tai bus teisinga?”, suabejojo Geroji Valdovė.

“Galima dalinti ir kitaip”, paaiškino Patarėjas. „Pridėti proporcingai pensijoms iki padidinimo. Tada Povilo pensija pasidarytų 450 €, Vilijos 300 €, o Rimanto 150 €. Povilo pensija 3 kart viršytų Rimanto, kaip ir iki padidinimo. Tokį būdą vadintume pensijų indeksavimu su koeficientu 1.5. Teisybė, Rimantui šiek tiek pritrūktų prasimaitinti, bet jau nebedaug. Galėtų sumažinti valgymų skaičių per dieną kokiai savaitei. Truputį pabadauti sveika”.

Pamąsčiusi, Valdovė tarė: “Negaliu apsispręsti, kas būtų teisingiau. Manau, kad turėtume pamatyti kaip kaimyninė  Gerovės Valstybė tvarkosi su šiais reikalais. Nuvažiuok pas juos, Patarėjau, ir išsiaiškink. Kai sugrįši, tada ir nuspręsiu”.

Tą pačią dieną Patarėjas išvyko į Gerovės Valstybę. Štai ką jis ten sužinojo.

 

Iš Patarėjo ataskaitos

Gerovės Valstybėje yra 612 tūkst. senatvės pensijos ir 7.7 tūkst išankstinės senatvės pensijos gavėjų (2023 II ketv.). Spartesnis pensijų didinimas prasidėjo tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Analizei naudoti duomenys pateikti lentelėje žemiau.

Rodiklis	Vien.	2017	2018	2019	2020	2021	2022
Pensijos gavėjų skaičius:
senatvės pensijos	žm.	590533	589343	607080	612383	609933	610024
išankstinės senatvės pensijos	žm.	7151	6857	5956	5252	5676	7046
Vidutinis pensijos dydis:
senatvės pensijos	€/mėn	277.20	311.54	344.42	376.49	413.36	473.55
išankstinės senatvės pensijos	€/mėn	200.23	227.42	250.78	279.25	328.76	380.46
Metinė infliacija	%	4.42	2.54	2.24	1.06	4.63	18.85

Šaltiniai:

https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pensijos

https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/prc_hicp_aind/default/table?lang=en

Pensijos didinamos, jas kasmet indeksuojant koeficientu, susietu su darbo užmokesčio fondo augimo tempu. Tuo tikslu kiekvienų metų pradžioje pensijų dydžiai dauginami iš pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatytą algoritmą apskaičiuoto indeksavimo koeficiento. Nuo 2021 metų, valdžiai susirūpinus dėl praktiškai nemažėjančio asmenų, atsidūrusių skurdo rizikos zonoje, skaičiaus ir siekiant sparčiau didinti mažas pensijas, imta papildomai indeksuoti individualiąją pensijos dalį. Tai leido sparčiau didinti pensijas asmenims, net ir nesukaupusiems būtinojo darbo stažo. Tačiau šis politinis sprendimas nebuvo pagrįstas ekonomine logika ir sukėlė nemažos pensininkų dalies nepasitenkinimą, ypač tų, kurie buvo sukaupę didelį darbo stažą ir jautėsi neteisingai nuvertinti.

Skurdo rizikos zonoje atsidūrusių asmenų skaičiui užstrigus ties 20% riba, Valstybėje padaugėjo diskusijų kaip reikėtų spręsti šią problemą. Jų turinys apsiriboja abstrakčiais samprotavimaisi apie būtinybę imtis „valingų sprendimų“, skatinti verslą, pritraukti daugiau investicijų, ir pan. Tačiau pirmoje eilėje reikėtų paieškoti paviršiuje gulinčių sprendimų, nereikalaujančių papildomo finansavimo. Pavyzdžiui, įvertinti ar pensijų didinimo algoritmas atitinka ekonominę logiką? Ar išdalindami tą pačią sumą tarp pensininkų, tą darome teisingai ir pagrįstai?

Šiandien taikomas pensijų indeksavimas didelėms pensijoms prideda daugiau, negu mažoms. 400€ ir 700€ pensijų indeksavimas koeficientu 0.1 arba 10% pensijas padidins atitinkamai 40€ ir 70€. Ar 30€ didesnis prieaugis didesnės pensijos atveju bus ekonomiškai pagrįstas? Ne, kadangi jis gautas kaip valdžios dovana, o ne kaip papildomas žmogaus darbo indėlis, susidarantis iš didesnio darbo stažo ir daugiau sumokėtų mokesčių Sodrai. Valdžios dovana išreiškiama vien tik formalia aritmetine operacija be ekonominio turinio. Gauname, kad indeksuodama pensijas, valdžia daugiau dovanų prideda prie didelių pensijų, negu prie mažų. Šie priedai nėra uždirbti, jie neturi ekonominio pagrindimo, todėl nevienodas “dovanų” paskirstymas tarp visų pensininkų laikytinas neteisingu ir diskriminuojančiu tą jų dalį, kurie gavo mažiau “dovanų”.

Apdovanojimų papročiuose gali būti, kad pirmas ordinas ar medalis teikiamas už kokius nors nuopelnus, o antras vien už tai, kad jau turimas vienas. Nuopelnai dėl antro apdovanojimo nebe tokie svarbūs, gali jų išvis nebūti. Trečias apdovanojimas suteikiamas dėl to, kad jau turimi du ir t.t. Tačiau ekonomikoje tokių tradicijų nėra. Didelė užsidirbta pensija nereiškia, kad valstybė turi prie jos dovanoti proporcingai didelius priedus.   

Šiuo atveju teisingas sprendimas būtų prie abiejų pensijų pridėti po lygiai – po 55€. Skirtumas tarp jų išliktų tas pats kaip ir buvo – 300€. Didesnės pensijos savininkas neturėtų skųstis, nes jo uždirbta pensija išlaiko lygiai tą patį atotrūkį nuo mažesnių pensijų ir jo didesnės darbo pastangos pensijos uždirbimo laikotarpiu nėra nuvertinamos.

Toks sprendimas būtų teisingas, jei nebūtų infliacijos. Realioje ekonomikoje visas pensijas pirmiausiai reikia apsaugoti nuo ataskaitinių metų infliacijos, sumažinusios realią pensijų vertę. Tam jas reikia indeksuoti metinės infliacijos indeksu. Ir tik po to pridėti visoms po lygiai valdžios “dovanų”, kiek ji pajėgi tą padaryti.          

Apibendrinant, ekonomiškai pagrįstą pensijų didinimą galima išreikšti formule:

       ∆P = P x i + C,

čia:|

∆P – individualios pensijos P prieaugis, apskaičiuojamas ir taikomas kiekvienų metų pradžioje;

i – metinės infliacijos indeksas (metinis vartotojų kainų pokytis);

C – priedas (valdžios “dovana”), vienodas visoms pensijoms.       

   

Toks metodas apsaugotų pensijas nuo nuvertėjimo (išskyrus anomaliai didelės infliacijos atvejus, kaip tai atsitiko 2022 metais), išlaikytų tuos pačius esamus skirtumus tarp pensijų, jie nei mažėtų, nei didėtų (dabar jie nepagrįstai didėja dėl indeksacijos), ir didintų visas pensijas pagal valdžios galimybes, nediskriminuojant atskirų pensininkų ar jų grupių.   

 

Šiandien taikoma pensijų indeksacija diskriminuoja mažas pensijas gaunančiuosius ir taip sudaro reikšmingą kliūtį skurdo mažinimui. Ta proga verta prisiminti, kad beveik 40% pensininkų patenka į skurdo rizikos zoną.

 

Iš lentelės duomenų nesudėtinga įvertinti šiandien taikomo indeksavimo metodo ribotumą. Šis metodas tinka naudoti iki tol, kol indeksavimo koeficientas neviršija infliacijos. Kai indeksavimo koeficientas tampa didesnis už infliaciją, jis nepagrįstai padidina didelių pensijų prieaugius mažų pensijų prieaugių sąskaita. Pavyzdžiui, 2019 metais buvo pagrįsta ir reikalinga taikyti indeksavimo koeficientą 1.0224, kadangi tokia buvo infliacija. Faktiškai šis koeficientas buvo 344.42/311.54 = 1.1055, ko išdavoje 78.8% ((1055-224)/1055) pensijų didinimui skirto finansavimo buvo paskirstyta, diskriminuojant mažų pensijų gavėjus. Per 2018 – 2021 metų laikotarpį neteisingai buvo paskirstyta trys ketvirtadaliai pensijų didinimui skirtų Valstybės lėšų, kas sudarė reikšmingą kliūtį pensininkų skurdo mažinimui.

 

* * *

„Pasirodo, kad net ir Gerovės Valstybėje valdžia klysta“, tarė sau Geroji Valdovė, užvertusi paskutinį Patarėjo ataskaitos lapą. „Bet dabar jau žinau ką daryti, kad nekartoti kitų klaidų“.

Kitą dieną įsigaliojo jos dekretas dėl pensininkų skurdo panaikinimo Karalystėje.        

 ************************************************* 

P. S.    Atsiuntė  vienas pensininkas