Pasaka apie tris pensininkus

  

    Kartą vienoje Karalystėje gyveno 3 pensininkai: Povilas, Vilija ir Rimantas. Povilo pensija buvo 300 €, Vilijos – 200 €, o Rimanto tik 100 €.

Rimantas skundėsi: “Nesuduriu galų. Savaitę iki pensijos nebegaliu prasimaitinti. Vaikštau į labdaros valgyklą ir net neberaustu iš gėdos. Nebežinau kaip gyventi.”

Povilas kalbėjo: “Rimantai, nereikėjo dykinėti kai buvai jaunas. Jei būtum dirbęs nuo širdies ir mokėjęs Pensijų Mokesčius, šiandien gautum didelę pensiją. Galėtum švilpauti kaip aš.”

Vilija nesiskundė ir nekalbėjo. Ji žinojo, kad Karalystėje geriau patylėti.

Tą Karalystę valdė Geroji Valdovė, kuri buvo tokia gera, kad mylėjo net pensininkus. Ji pasikvietė savo Patarėją ir jo paklausė “Kaip galėčiau pagerinti pensininkų gyvenimą?”.

Patarėjas atsakė: “Valdove, Karalystės iždas pensijų padidinimui gali skirti 300 €. Jūsų valioje kaip šiuos pinigus padalinti tarp 3 pensininkų.“

„Norėčiau padalinti teisingai“, tarė Valdovė. „Patark kaip tą padaryti?“

„Galima visiems padalinti po lygiai“, pasakė Patarėjas. „Tada Povilo pensija būtų 400 €, Vilijos 300 €, o Rimanto 200 €. Ir Karalystėje nebeliktų skurstančių pensininkų, kadangi skurdo slenkstis pas mus yra 180 €. Rimantui užtektų ne tik maistui, bet dar ir 2 kinoseansams”.

“O Povilas ar nesiskųs tada? Juk jo pensija didžiausia, jis daugiausiai sumokėjo Pensijų Mokesčių. Jis užsidirbo didžiausią pensiją, o jam pridėsime tiek pat, kiek ir kitiems. Iki padidinimo Povilo pensija buvo 3 kart didesnė už Rimanto, o po padidinimo jau tik 2 kartus. Ar tai bus teisinga?”, suabejojo Geroji Valdovė.

“Galima dalinti ir kitaip”, paaiškino Patarėjas. „Pridėti proporcingai pensijoms iki padidinimo. Tada Povilo pensija pasidarytų 450 €, Vilijos 300 €, o Rimanto 150 €. Povilo pensija 3 kart viršytų Rimanto, kaip ir iki padidinimo. Tokį būdą vadintume pensijų indeksavimu su koeficientu 1.5. Teisybė, Rimantui šiek tiek pritrūktų prasimaitinti, bet jau nebedaug. Galėtų sumažinti valgymų skaičių per dieną kokiai savaitei. Truputį pabadauti sveika”.

Pamąsčiusi, Valdovė tarė: “Negaliu apsispręsti, kas būtų teisingiau. Manau, kad turėtume pamatyti kaip kaimyninė  Gerovės Valstybė tvarkosi su šiais reikalais. Nuvažiuok pas juos, Patarėjau, ir išsiaiškink. Kai sugrįši, tada ir nuspręsiu”.

Tą pačią dieną Patarėjas išvyko į Gerovės Valstybę. Štai ką jis ten sužinojo.

 

Iš Patarėjo ataskaitos

Gerovės Valstybėje yra 612 tūkst. senatvės pensijos ir 7.7 tūkst išankstinės senatvės pensijos gavėjų (2023 II ketv.). Spartesnis pensijų didinimas prasidėjo tik po 2016 m. Seimo rinkimų. Analizei naudoti duomenys pateikti lentelėje žemiau.

Rodiklis	Vien.	2017	2018	2019	2020	2021	2022
Pensijos gavėjų skaičius:
senatvės pensijos	žm.	590533	589343	607080	612383	609933	610024
išankstinės senatvės pensijos	žm.	7151	6857	5956	5252	5676	7046
Vidutinis pensijos dydis:
senatvės pensijos	€/mėn	277.20	311.54	344.42	376.49	413.36	473.55
išankstinės senatvės pensijos	€/mėn	200.23	227.42	250.78	279.25	328.76	380.46
Metinė infliacija	%	4.42	2.54	2.24	1.06	4.63	18.85

Šaltiniai:

https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pensijos

https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/prc_hicp_aind/default/table?lang=en

Pensijos didinamos, jas kasmet indeksuojant koeficientu, susietu su darbo užmokesčio fondo augimo tempu. Tuo tikslu kiekvienų metų pradžioje pensijų dydžiai dauginami iš pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatytą algoritmą apskaičiuoto indeksavimo koeficiento. Nuo 2021 metų, valdžiai susirūpinus dėl praktiškai nemažėjančio asmenų, atsidūrusių skurdo rizikos zonoje, skaičiaus ir siekiant sparčiau didinti mažas pensijas, imta papildomai indeksuoti individualiąją pensijos dalį. Tai leido sparčiau didinti pensijas asmenims, net ir nesukaupusiems būtinojo darbo stažo. Tačiau šis politinis sprendimas nebuvo pagrįstas ekonomine logika ir sukėlė nemažos pensininkų dalies nepasitenkinimą, ypač tų, kurie buvo sukaupę didelį darbo stažą ir jautėsi neteisingai nuvertinti.

Skurdo rizikos zonoje atsidūrusių asmenų skaičiui užstrigus ties 20% riba, Valstybėje padaugėjo diskusijų kaip reikėtų spręsti šią problemą. Jų turinys apsiriboja abstrakčiais samprotavimaisi apie būtinybę imtis „valingų sprendimų“, skatinti verslą, pritraukti daugiau investicijų, ir pan. Tačiau pirmoje eilėje reikėtų paieškoti paviršiuje gulinčių sprendimų, nereikalaujančių papildomo finansavimo. Pavyzdžiui, įvertinti ar pensijų didinimo algoritmas atitinka ekonominę logiką? Ar išdalindami tą pačią sumą tarp pensininkų, tą darome teisingai ir pagrįstai?

Šiandien taikomas pensijų indeksavimas didelėms pensijoms prideda daugiau, negu mažoms. 400€ ir 700€ pensijų indeksavimas koeficientu 0.1 arba 10% pensijas padidins atitinkamai 40€ ir 70€. Ar 30€ didesnis prieaugis didesnės pensijos atveju bus ekonomiškai pagrįstas? Ne, kadangi jis gautas kaip valdžios dovana, o ne kaip papildomas žmogaus darbo indėlis, susidarantis iš didesnio darbo stažo ir daugiau sumokėtų mokesčių Sodrai. Valdžios dovana išreiškiama vien tik formalia aritmetine operacija be ekonominio turinio. Gauname, kad indeksuodama pensijas, valdžia daugiau dovanų prideda prie didelių pensijų, negu prie mažų. Šie priedai nėra uždirbti, jie neturi ekonominio pagrindimo, todėl nevienodas “dovanų” paskirstymas tarp visų pensininkų laikytinas neteisingu ir diskriminuojančiu tą jų dalį, kurie gavo mažiau “dovanų”.

Apdovanojimų papročiuose gali būti, kad pirmas ordinas ar medalis teikiamas už kokius nors nuopelnus, o antras vien už tai, kad jau turimas vienas. Nuopelnai dėl antro apdovanojimo nebe tokie svarbūs, gali jų išvis nebūti. Trečias apdovanojimas suteikiamas dėl to, kad jau turimi du ir t.t. Tačiau ekonomikoje tokių tradicijų nėra. Didelė užsidirbta pensija nereiškia, kad valstybė turi prie jos dovanoti proporcingai didelius priedus.   

Šiuo atveju teisingas sprendimas būtų prie abiejų pensijų pridėti po lygiai – po 55€. Skirtumas tarp jų išliktų tas pats kaip ir buvo – 300€. Didesnės pensijos savininkas neturėtų skųstis, nes jo uždirbta pensija išlaiko lygiai tą patį atotrūkį nuo mažesnių pensijų ir jo didesnės darbo pastangos pensijos uždirbimo laikotarpiu nėra nuvertinamos.

Toks sprendimas būtų teisingas, jei nebūtų infliacijos. Realioje ekonomikoje visas pensijas pirmiausiai reikia apsaugoti nuo ataskaitinių metų infliacijos, sumažinusios realią pensijų vertę. Tam jas reikia indeksuoti metinės infliacijos indeksu. Ir tik po to pridėti visoms po lygiai valdžios “dovanų”, kiek ji pajėgi tą padaryti.          

Apibendrinant, ekonomiškai pagrįstą pensijų didinimą galima išreikšti formule:

       ∆P = P x i + C,

čia:|

∆P – individualios pensijos P prieaugis, apskaičiuojamas ir taikomas kiekvienų metų pradžioje;

i – metinės infliacijos indeksas (metinis vartotojų kainų pokytis);

C – priedas (valdžios “dovana”), vienodas visoms pensijoms.       

   

Toks metodas apsaugotų pensijas nuo nuvertėjimo (išskyrus anomaliai didelės infliacijos atvejus, kaip tai atsitiko 2022 metais), išlaikytų tuos pačius esamus skirtumus tarp pensijų, jie nei mažėtų, nei didėtų (dabar jie nepagrįstai didėja dėl indeksacijos), ir didintų visas pensijas pagal valdžios galimybes, nediskriminuojant atskirų pensininkų ar jų grupių.   

 

Šiandien taikoma pensijų indeksacija diskriminuoja mažas pensijas gaunančiuosius ir taip sudaro reikšmingą kliūtį skurdo mažinimui. Ta proga verta prisiminti, kad beveik 40% pensininkų patenka į skurdo rizikos zoną.

 

Iš lentelės duomenų nesudėtinga įvertinti šiandien taikomo indeksavimo metodo ribotumą. Šis metodas tinka naudoti iki tol, kol indeksavimo koeficientas neviršija infliacijos. Kai indeksavimo koeficientas tampa didesnis už infliaciją, jis nepagrįstai padidina didelių pensijų prieaugius mažų pensijų prieaugių sąskaita. Pavyzdžiui, 2019 metais buvo pagrįsta ir reikalinga taikyti indeksavimo koeficientą 1.0224, kadangi tokia buvo infliacija. Faktiškai šis koeficientas buvo 344.42/311.54 = 1.1055, ko išdavoje 78.8% ((1055-224)/1055) pensijų didinimui skirto finansavimo buvo paskirstyta, diskriminuojant mažų pensijų gavėjus. Per 2018 – 2021 metų laikotarpį neteisingai buvo paskirstyta trys ketvirtadaliai pensijų didinimui skirtų Valstybės lėšų, kas sudarė reikšmingą kliūtį pensininkų skurdo mažinimui.

 

* * *

„Pasirodo, kad net ir Gerovės Valstybėje valdžia klysta“, tarė sau Geroji Valdovė, užvertusi paskutinį Patarėjo ataskaitos lapą. „Bet dabar jau žinau ką daryti, kad nekartoti kitų klaidų“.

Kitą dieną įsigaliojo jos dekretas dėl pensininkų skurdo panaikinimo Karalystėje.        

 ************************************************* 

P. S.    Atsiuntė  vienas pensininkas