Kas būtų ...

  

Nors  ir Izraelis   nėra didelė valstybė, tačiau jos įtaka pasaulio įvykiams    gali būti ir didžiulė.

Ne tiesiogiai, o per savo šabesgojų JAV.

Paskutinis nepaneigiamas faktas – JAV agresija prieš Iraną.

Iranas buvo užpultas tikslu pakisti jo valdžią , kuri finansavo Hamas, Hesbola, husitus.

Kaip kad Irakas buvo sugriautas dėl to, kad Sadamas Husseinas skirdavo 25 000 dolerių žydų sugriautam palestiniečių būstui atstatyti.

Štai ir dabar Natanjahu tikisi, kad Trampas atnaujins karo veiksmus,  per kuriuos Izraelis išžudys Islamo sargybiniu vadovybę.

 

Tuo tarpu   2018 m. liepos 19 d. Izraelio parlamentas (Knesetas) priėmė Pagrindinį įstatymą, kuriuo Izraelis įtvirtintas kaip žydų tautos nacionalinė valstybė.

Ir štai ką paaiškino Dirbtinis intelektas „

1. Ką šis įstatymas duoda žydams?

• Įtvirtina, kad tik žydų tauta turi teisę į nacionalinį apsisprendimą Izraelyje.
• Patvirtina žydų teisę į istorinę tėvynę ir nacionalinę valstybę.
• Įpareigoja valstybę skatinti žydų imigraciją.
• Įtvirtina žydų gyvenviečių plėtrą kaip nacionalinę vertybę.
• Įtvirtina hebrajų kalbą kaip valstybės kalbą.
• Patvirtina ypatingą Izraelio ryšį su viso pasaulio žydais.

Svarbu: įstatymas nesuteikė žydams naujos individualios pilietybės ar naujos teisės balsuoti. Jis įtvirtino jų tautinį statusą konstitucinio lygmens įstatyme.

2. Kaip tai atsiliepia arabams, Izraelio piliečiams?

Arabai sudaro maždaug penktadalį Izraelio gyventojų. Dauguma jų yra Izraelio piliečiai.

Įstatymas jiems reiškia:

• Jie netenka lygiaverčio nacionalinio apsisprendimo statuso – įstatymas šią teisę pripažįsta tik žydams.
• Arabų kalba iš oficialios valstybės kalbos statuso perkelta į „specialaus statuso“ kategoriją.
• Įstatyme nėra aiškiai įtvirtinto visų piliečių lygybės principo.
• Žydų gyvenviečių plėtra paskelbta nacionaline vertybe, o arabų gyvenviečių plėtra tokio statuso negavo.

 

Svarbu: arabai, turintys Izraelio pilietybę, neprarado teisės balsuoti, dalyvauti rinkimuose ar naudotis pilietinėmis teisėmis vien dėl šio įstatymo.

3. Kaip tai atsiliepia drūzams?

 

Drūzų situacija ypač jautri.

Drūzai yra atskira religinė bendruomenė. Daugelis Izraelio drūzų vyrų tarnauja Izraelio kariuomenėje.

Jie:

• Tarnauja kariuomenėje ir prisideda prie valstybės gynybos.
• Yra Izraelio piliečiai.
• Dalyvauja valstybės politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Tačiau 2018 m. įstatymas jų tautinį statusą išskyrė iš žydų.

Drūzų bendruomenė jautėsi pažeminta: jie klausinėjo, kodėl, tarnaudami tai pačiai valstybei ir rizikuodami gyvybe, jie įstatyme nėra pripažįstami lygiaverte nacionaline bendruomene.

2018 m. Tel Avive vyko didelis drūzų protestas, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

4. Kaip tai atsiliepia palestiniečiams?

Čia būtina atskirti dvi grupes.

• Palestiniečiai, turintys Izraelio pilietybę: jie išsaugojo pilietybę, balsavimo teisę ir individualias pilietines teises, tačiau jų tautinė tapatybė ir kolektyvinė teisė į nacionalinį apsisprendimą įstatyme nepripažįstama.
• Palestiniečiai Vakarų Krante ir Gazos Ruože: šis įstatymas savaime nepavertė jų Izraelio piliečiais ir nesuteikė jiems Izraelio piliečių teisių. Jų padėtį lemia atskiras teritorinis ir teisinis režimas.

5. Ar kas nors bandė šį įstatymą panaikinti?

Taip. Buvo kreiptasi į Izraelio Aukščiausiąjį Teismą.

2021 m. liepos 8 d. teismas 10 balsų prieš 1 nusprendė įstatymo nepanaikinti.

Trumpai – kam tai naudinga, o kam kelia problemų?

Taigi  šio įstatymo esmė: Izraelis teisiškai įtvirtino, kad tai yra žydų tautos nacionalinė valstybė, o ne visų šalyje gyvenančių tautų bendra nacionalinė valstybė.

Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl 2018 m. įstatymas sukėlė tokį didelį arabų, drūzų ir palestiniečių pasipriešinim

 

2018 m. liepos 19 d., kai buvo priimtas įstatymas, Izraelio ministras pirmininkas buvo Benjaminas Netanyahu. Jis vadovavo dešiniųjų koalicijos vyriausybei ir aktyviai palaikė šį įstatymą.

******************************** 

Iš čia ir gera mintis – O jeigu mūsų Konstitucijoje nustatyti, kad valstybę kuria lietuvių  Tauta .......

O ne pilietinė Tauta ......

Kas vyksta Lenkijoj ....

 

Šventės baigėsi, laikas pasidomėti, kad vyksta pasaulyje.

Mūsų kaimynėje vyksta teisinis konfliktas tarp premjero ir prezidento.

Apie tai žemiau.

Kur Dirbtinis intelektas komentuoja, kad ES institucijos kritikavo Lenkiją dėl teismų nepriklausomumo .............

Nes kaip išaiškino Dirbtinis intelektas  - Europos Sąjunga – ekonominė ir politinė sąjunga.

o   1957 m. Romos sutartimi įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB). Jos pagrindas buvo ekonominė integracija ir bendra rinka. o   1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis. o   1993 m. lapkričio 1 d. ji įsigaliojo ir įsteigė Europos Sąjungą, įvesdama ir politinio bendradarbiavimo elementus: bendrą užsienio ir saugumo politiką, ES pilietybę, bendradarbiavimą teisingumo srityje.

„

Tokiu būdu reiktų visoms ES valstybėms standartinės konstitucijos .... ir nesusipratimų nebūtų.

O nepriklausomybės ir taip nėra ...

O kas liečia iš „Lenkijos pusės“ atskridusį droną, tai naujienų nėra.

   

Lenkijoje šiuo metu vyksta labai rimta politinė ir konstitucinė krizė. Konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo virto atvira kova tarp premjero Donaldo Tusko vyriausybės ir prezidento Karolio Nawrockio.

Trumpai tariant, abi politinės stovyklos nesutaria, kas turi teisę spręsti, kas yra teisėti Konstitucinio Tribunolo teisėjai ir kas turi jam vadovauti.

Kaip iki to prieita?

Kad būtų aišku, reikia grįžti į 2015 metus.

1. 2015–2023 m. – PiS valdymas. Konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pertvarkė teismų sistemą ir paskyrė savo kandidatus į Konstitucinį Tribunolą. Dėl dalies paskyrimų kilo teisėtumo ginčų. ES institucijos kritikavo Lenkiją dėl teismų nepriklausomumo.

2. 2023 m. – į valdžią grįžta Donaldas Tuskas. Jo vyriausybė pradeda bandyti atkurti teismų nepriklausomumą ir pakeisti PiS laikotarpiu suformuotą Tribunolo sudėtį.

3. 2026 m. – prasideda naujas konfliktas. Parlamentas išrenka naujus teisėjus, bet prezidentas Karolis Nawrockis atsisako priimti dalies jų priesaikas. Todėl kyla ginčas, ar šie teisėjai gali pradėti dirbti.

Kas įvyko praėjusią savaitę?

Spalio 30 d. įvyko dramatiškas posūkis:

o   Teisėja Anna Korwin-Piotrowska paskelbė, kad Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis ir jo pavaduotojas laikinai nušalinami nuo pareigų.

o   Ji pati perėmė laikiną vadovavimą institucijai.

o   Święczkowskis šį sprendimą paskelbė neteisėtu.

o   Prie Tribunolo pastato Varšuvoje kilo protestai, įsikišo policija.

o   Prezidentas Nawrockis nutraukė vizitą Afrikoje ir grįžo į Lenkiją.

Tuskas palaiko teisėjų veiksmus, o prezidentas juos vadina neteisėtu valstybės institucijos perėmimu.

Kas vyksta dabar, lapkričio 3 d.?

Šiandien numatytas bendrasis Konstitucinio Tribunolo teisėjų susirinkimas, kuriam vadovauti turėtų Korwin-Piotrowska.

Tačiau sprendimams priimti reikia mažiausiai 10 iš 15 teisėjų kvorumo. Todėl susirinkimo rezultatas nėra garantuotas.

Kokia ES pozicija?

Europos Komisija pareiškė, kad Lenkijos valdžia privalo užtikrinti Tribunolo veikimą pagal Lenkijos Konstituciją ir ES teisę.

Komisija taip pat nurodė, kad teisėjų skyrimas priklauso Lenkijos Seimo konstituciniams įgaliojimams.

Kodėl tai svarbu ne tik Lenkijai?

Čia iš esmės susiduria trys klausimai:

-Ar parlamentinė dauguma gali pakeisti ankstesnės valdžios suformuotą teismų sistemą?

-Ar prezidentas gali blokuoti parlamento išrinktus teisėjus?

-Kas turi teisę nustatyti, ar pats Konstitucinis Tribunolas veikia teisėtai?

Didžiausia problema: valstybėje gali atsirasti situacija, kai skirtingos valdžios institucijos pripažįsta skirtingus teisėjus ir skirtingus teismo sprendimus teisėtais.

Tai jau ne vien ginčas dėl kelių teisėjų kėdžių. Tai ginčas dėl valdžių atskyrimo ir pačios valstybės konstitucinės tvarkos.

Manau, verta stebėti, kas įvyks šiandienos teisėjų susirinkime – tai gali būti svarbus kitas šios krizės etapas.

Pagrindinis šaltinis: Reuters – What's behind Poland's constitutional crisis? (2026-11-02) . Taip pat: Euronews – išsami krizės istorija .

„***********************