Vilnius palaiko nuo terorizmo atakų kenčiantį Izraelį: šalies vėliavos spalvomis nušvito tiltai, Trijų Kryžių paminklas, Rotušė.
Skelbia Lrytas.lt Lietuvos diena Aktualijos.
O aš į konfliktą žiūriu iš esmės ir, vadovaudamasis Izraelio istorija ir sveiko proto logika bei sąžine , pritariu Aleksejaus Venediktovo (Rusijos žurnalisto ,Radio laidų vedėjo, Rusijos valdžios laikomo iniagentu, Echo Moskvy vyriausiojo redaktoriaus) nuomonei, kad tai yra atidėtas revanšas,.
Juo labiau, kad ponas Aleksejus tikėtinai yra žydas.
Taigi pradėkime nuo Izraelio valstybės istorijos.
Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).
Po Antrojo pasaulinio karų žydų imigracija dar padidėjo ir prasidėjo įvairių nelegalių žydų grupių spaudimas Jungtinei Karalystei.
Kadangi nebuvo tiksliai apibrėžta teritorijos ateitis, iš dalies joje įsivyravo anarchija.
1946 07 22 Palestinoje sionistų teroristai susprogdina viešbutį „Karalius Dovydas“. Ja0me gyveno Didžiosios Britanijos vyriausybės ir armijos atstovai.
Žuvo 91 žmogus.
1946 09 Londone vyksta konferencija, bandanti išspręsti Palestinos problemas.
Sionistai konferenciją boikotuoja.
(Sionizmas (pagal Siono kalną Jeruzalėje) – žydų tautinis judėjimas, siekiantis suvienyti žydų tautą jų istorinėje tėvynėje Erec-Izraelyje (Izraelio žemėje), teritorijoje tarp Jordano upės ir Viduržemio jūros krantų.)
1947 04 02 Didžioji Britanija teisę spręsti Palestinos padalijimą perduoda Jungtinių tautų organizacijai.
1947 m. lapkričio 29 d. JTO Generalinė Asamblėja priima rezoliuciją, kurioje skelbiama apie arabų ir žydų valstybių Palestinoje sukūrimą.
JTO pasiūlė teritoriją padalinti į dvi dalis, įsteigiant dvi valstybes: žydų ir palestiniečių, taip pat nepriklausomą Jeruzalę, nes joje gyveno abiejų tautybių žmonės.
Tačiau žydams pagal planą būtų buvę suteikta 55 % teritorijos, nepaisant to, kad žydų dauguma egzistavo tik aplink Tel Avivą, Haifą ir Tiberijaus ežero pakrantėje.
(1946 m. pabaigoje, britų bei amerikiečių sudarytos komisijos duomenimis, Palestinoje gyveno 1 269 000 arabų (67,6 %), 608 000 žydų (32,4 %).)
1948 m. kovo 16 d. JTO Palestinos komisija praneša, kad dėl vietinės opozicijos padalyti valstybės neįmanoma.
1948 04 09 sukarinta žydų organizacija Irgun Dair Jasino kaime nužudė, skirtingais duomenimis, 100–250 arabų, daugiausia civilių.
Pasklidus apie skerdynes gandams, prasidėjo masinis palestiniečių bėgimas į aplinkines valstybes.
Šių pabėgėlių statusas šiuo metu yra rimta kliūtis tolesnėms deryboms dėl Palestinos valstybės įkūrimo.
1948 m. gegužės 14 d. baigiasi britų mandato Palestinoje galiojimo laikas, todėl žydų nacionalinė taryba ir Generalinė sionizmo taryba paskelbia Izraelio valstybės įkūrimą.
Tą pačią dieną JAV pripažįsta naują valstybę.
Gegužės 17 dieną Izraelį pripažįsta Sovietų Sąjunga. Tokia situacija netenkino aplinkinių arabų šalių, kurios iš pat pradžių nesutiko su JTO siūlomu padalijimu, ir jos pradėjo karo veiksmus prieš Izraelį.
1948 m. gegužės 15 Egiptas, Transjordanija, Irakas ir Sirija užpuola Izraelį ir okupuoja dalį teritorijos pietuose ir rytuose.
Transjordanijos arabų legionas užima senąją Jeruzalės dalį.
Tačiau Izraelis gavo didelę finansinę paramą iš užsienyje gyvenančių žydų, jo kariuomenėje kovėsi nemažai patyrusių kariškių, tarnavusių kitų šalių pajėgose, be to, buvo sėkmingai atlikta visuotinė mobilizacija.
Arabų armijos buvo prastai ginkluotos bei apmokytos, neturėjo vieningos vadovybės ar pakankamos logistinės sistemos, todėl karą arabai pralaimėjo.
1948 m. birželio 11 d. JTO tarpininkavimo misijos vadovas grafas Folkė Bernadotas sutaria dėl ugnies nutraukimo keturioms savaitėms.
Jo pasiūlytas taikos planas pasirodė nepriimtinas teroristinei žydų organizacijai Lehi, todėl Bernadotas buvo nužudytas, bijant, kad Izraelio valdžia priims jo siūlymus.
Dėl šio Izraelio ir kelių arabų šalių karo labiausiai nukentėjo vietos palestiniečiai: Izraelis užėmė gerokai daugiau žemių nei jam skyrė JTO, o palestiniečiai buvo priversti pasitraukti iš savo namų.
Išvaryti palestiniečiai buvo įkurdinti pabėgėlių stovyklose aplinkinėse šalyse, tai sukėlė toms šalims nemenkų problemų, ypač Libanui, kuris buvo sukurtas Prancūzijos (atrėžtas nuo Sirijos mandato) kaip krikščioniška šalis, bet dėl Izraelio į jį atvytų palestiniečių, krikščionys prarado daugumą, vėliau ten kilo pilietinis karas tarp religinių grupių, į kurį įsikišo Izraelis ir Libaną okupavo. Išvarytiesiems palestiniečiams iki šiol neleidžiama sugrįžti, dabar daugiau palestiniečių gyvena tremtyje nei Palestinoje – ši situacija yra vienas didžiausių stabdžių taikos deryboms, nes žydai nenori leisti išvarytų žmonių atgal.
Ir dar vienas esminis faktas - Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika.
Dabar apie Gazos ruožą.
Gazos Ruožas kartu su Vakarų Krantu sudaro Palestinos valstybę.
JAV pripažįsta šią teritoriją esant okupuotą Izraelio, o tokia padėtis prieštarauja Izraelio-Palestinos laikinam susitarimui.
Teigiama, jog ilgalaikiai susitarimai gali atsirasti tik tolesnėse derybose.
Izraelio vyriausybė su tuo nesutinka, ypač po savo kariuomenės atitraukimo iš Gazos ruožo 2005 m.
Izraelis kontroliuoja Gazos Ruožo šiaurines sienas, teritorinius vandenis bei oro erdvę.
Pagal susitarimą su Izraeliu, Egiptas kontroliuoja pietinę sieną.
Gazos ruožą šiuo metu valdo palestiniečių organizacija Hamas.
Pagal l Hamas įstatus (parašytus 1988 ir tebegaliojančius), organizacija siekia sunaikinti Izraelio valstybę, o dabartinėje jo teritorijoje, Vakariniame krante ir Gazos ruože įkurti Palestinos valstybę.
Jeigu Hamas laikoma teroristine organizacija, tai Izraelio valstybė yra neteisėtai įkurta žudynėmis įbaugintų ir taip išvarytų palestiniečių žemėse, nacistinė (žydų) valstybė.
Taigi Izraelio istorija rodo, kad Hamas karas su Izraeliu yra atidėtas revanšas.
Kad Izraelis, žudydamas palestiniečius, nugalės, tikėtina.
Tačiau palestiniečių požiūris koks buvo toks ir liks – vėžinis auglys .....
Geras klausimas – kodėl šiai valstybei leidžiama taip elgtis ?
Ogi todėl, kad Vakaruose egzistuoja galingas tenai gyvenančių žydų palaikymas.
Štai pvz. šiuo metu JAV valstybės sekretorius yra žydas Blinkenas ......
Na o pvz. mūsų šalies valdantieji yra tiesiog apgailėtini šabesgojai.
Ypatingai toks yra Seimas, ketinantis surengti apkaltą R. Žemaitaičiui už tiesą apie Izraelio elgesį su palestiniečiais.
Beje Izraelis turi atominį ginklą, o pasaulis apsimeta, kad to nemato ....
Taigi istorija rodo, kad žydų valstybės požiūris į palestiniečius yra kone toks pat, kaip nacistinės Vokietijos į žydus ir čigonus ...
Tokia yra istorinė Izraelio valstybės tiesa.
Ją galima ignoruoti, klastoti.
Ji gali labai nepatikti, ja galima žavėtis.
Tačiau ji yra ir liks tokia, kokia yra.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą