Nors ir LR Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai teisės aktai negali pakeisti įstatymų nuostatų, kas beje, vadovaujantis sveiko proto logika, net neturint juridinio mokslo pradmenų, yra savaime suprantama, deja yra taip, kaip yra ...
Nors irLR Konstitucija nustato:
109 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
kaip tai atrodo natūroje įrodymas žemiau.
************
Specialiųjų tyrimų tarnybai 2022-01-31 NR. 1
DĖL ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADOS „DĖL karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį būdų teisinio reglamentavimo“ 2020 m. liepos 7 d. Nr. 4-01-5263
Visiškai atsitiktinai mums pakliuvusi Specialiųjų tyrimų tarnybos
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį būdų teisinio reglamentavimo, 2020 m. liepos 7 d. N r. 4-01-5263
|
|
mus labai sudomino ir nustebino.
Kad teismai nesivadovauja Civiliniu kodeksu, o vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiais aktais, tai anokia čia naujiena .....
Gal teisėjams Civilinis kodeksas yra neprieinamas, o gal jie turi kokį tai nepadorų, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją interesą ...
Beje prie išvados pridedama LAT Byla 3K-3-435/2014 tai akivaizdžiai ir visiškai nepaneigiamai tai įrodo.
Nes LR Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai teisės aktai negali pakeisti įstatymų nuostatų, kas beje, vadovaujantis sveiko proto logika, net neturint juridinio mokslo pradmenų, yra savaime suprantama,
Taigi Civilinis kodeksas nustato:
6.161 straipsnis. Viešoji sutartis
1. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos).
2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis.
3. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos
1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
1) materialus kilnojamasis daiktas;
2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga
1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja.
Iš ko turi būti suprantama ir aišku, kad su daugiabučio namo vartotojais, jiems turint savo nuosavybėje karšto vandens ruošimo įrenginį, turi būti sudaromos viešosios vartojimo sutartys šilumai ir geriamam vandeniui pirkti.
Vien pasirinkimo ruoštis karštą vandenį su savo karšto vandens ruošimo įrenginiu, kaip tai nustato Šilumos ūkio įstatymas, niekaip nepakanka –reikia dar jį turėti, todėl aklai, besąlygiškai taikyti šią Šilumos ūkio įstatymo nuostatą negalima.
Taigi ir apie kokį nors karšto vandens tiekimą, ar kokį nors įgaliotinį sutartims su geriamo vandens tiekėju ir kalbos šiuo atveju negali būti.
O reglamentuoti geriamo vandens pirkimą (tame tarpe karštam vandeniui ruošti) yra ne Energetikos ministerijos, Šilumos ūkio įstatymo, jo poįstatyminių teisės aktų kompetencija.
Tai yra Aplinkos ministerijos, Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo, jo poįstatyminių teisės aktų kompetencija.
Žinoma kad taip turi būti, jeigu esame teisinė valstybė, vykdomos LR Konstitucijos nuostatos:
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms
Valstybė gina vartotojo interesą.
Todėl sumoje, įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome informacijos:
Ø Ar Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad, jeigu daugiabučiuose namuose yra įrengti jų savininkams nuosavybės teise priklausantys karšto vandens ruošimo įrenginiai, su jų savininkais tiesiogiai ( be tarpininkų ar įgaliotinių) turi būti sudaromos viešosios vartojimo sutartys šilumai ir geriamam vandeniui ( kaip elektros energijai, dujoms) i pirkti. Kaip tai nustato Civilinis kodeksas .
Ø Jeigu NE, prašome tai paaiškinti.
Kadangi prašoma informacija yra iš principo nesudėtinga, tikimės, kad ilgai netrukus sulauksime atsakymo.
Prezidentas Antanas Miškinis
......
************************
Kadenciją baigia teisėjas Vincas Verseckas
Šiandien kadenciją baigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vincas Verseckas.
Teisėjui skiriami kolegų ir valdžios atstovų padėkos žodžiai už ilgametį profesionalų darbą.
Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda perdavė teisėjui padėką už valstybės vardu nepriekaištingai vykdytą teisėjo misiją, išmintį ir pasišventimą.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėkojo už pagarbą teisinės valstybės principams ir indėlį vykdant teisingumą.
Laikinai einanti Teismo pirmininko pareigas Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, dėkodama už ilgalaikį darbą Teisme, pabrėžė ne tik teisėjo profesionalumą, bet ir jo draugiškumą, talentą suburti bendruomenę.
Atsisveikindami su teisėju, kolegos linki sveikatos, aktyvios veiklos ir sėkmės. Prisimindami teisėjo puoselėjamą meilę gamtai, tikimės kartu tęsti miško sodinimo tradiciją.
Vincas Verseckas gimė 1955 m. Varėnos rajone, 1981 m. įgijo teisininko kvalifikaciją Vilniaus universitete ir pradėjo teisėjo karjerą Šilutės rajono teisme. Vėliau dirbo Kupiškio rajono teisme, buvo šio teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. 1993–1999 m. dirbo advokatu, nuo 1999 m. – Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Gediminas Sagatys
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Pareigos: Teisėjas
Bendras teismo telefonas: (8 5) 261 6466
Elektroninis paštas: lat@teismas.lt
Biografija
- Gimimo metai ir vieta: 1977 m.
- Išsilavinimas: 2000 m. Lietuvos teisės universitetas. Teisininko kvalifikacija.
2004 m. Mykolo Romerio universitete. Suteiktas socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis. - Teisinio darbo patirtis:
2000-10–iki šiol Mykolo Romerio universitetas, Teisės fakultetas, Civilinės justicijos institutas, doktorantas, lektorius, nuo 2006 m. - docentas.2000-04–2003-05 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Teisės departamentas, Teisinės priežiūros ir atstovavimo skyrius, vyriausiasis specialistas
2003-05–2007-11 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Teisės departamentas, vyresnysis patarėjas
2007-11–2013-12 Advokato I. Norkaus ir partnerių kontora "Raidla Lejins& Norcous", vyresnysis teisininks, advokatas
2013-12–iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius, teisėjas
2020-09–iki šiol Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, narys********************************
Sigitas Gurevičius (g. 1952 m. lapkričio 14 d. Ramanave, Lazdijų rajonas) – teisininkas, teisėjas, buvęs.
Biografija
1971–1976 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją.
1975–1981 m. VU gamybinės praktikos vadovas. 1981–1985 m. – Lietuvos Respublikos prokuroro padėjėjas vykdymo kontrolei ir organizaciniams klausimams. 1985–1987 m. – Lietuvos TSR prokuroro vyresnysis padėjėjas vykdymo kontrolei ir organizaciniams klausimams. 1987–1988 m. – Lietuvos Respublikos prokuratūros civilinių bylų priežiūros skyriaus prokuroras. 1988–1992 m. – Generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokuroras. 1992–1994 m. – Generalinės prokuratūros civilinių bylų ir bendrosios kompetencijos skyriaus vyriausiasis prokuroras. 1994–1995 m. – Generalinės prokuratūros kriminalinių procesų ekonomikoje tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras[1].
Nuo 1995 m. sausio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.[ Buvęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą