2022 m. sausio 31 d., pirmadienis

To įrodymas žemiau ....

 

 Nors ir  LR Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai teisės aktai negali  pakeisti įstatymų nuostatų, kas beje, vadovaujantis sveiko proto logika, net neturint juridinio mokslo pradmenų, yra savaime suprantama, deja yra taip, kaip yra ... 

Nors irLR Konstitucija nustato: 

 109 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.

 kaip tai atrodo natūroje įrodymas žemiau.

 

 ************

Specialiųjų tyrimų tarnybai      2022-01-31     NR. 1

 DĖL ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADOS  DĖL karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį būdų teisinio reglamentavimo     2020 m. liepos 7 d. Nr. 4-01-5263

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/21a5cbb2c0ec11eaae0db016672cba9c?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=84296425-74af-4642-93be-3585fafda2c2

 

Visiškai atsitiktinai mums pakliuvusi   Specialiųjų tyrimų tarnybos   

 ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo už jį būdų teisinio reglamentavimo, 2020 m. liepos  7 d. N r. 4-01-5263


mus labai sudomino ir nustebino.

Kad teismai nesivadovauja Civiliniu kodeksu, o vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymo poįstatyminiais aktais, tai anokia čia naujiena .....

Gal teisėjams Civilinis kodeksas yra neprieinamas, o gal jie turi kokį tai nepadorų, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos   kompetenciją interesą ...

 Beje prie išvados pridedama LAT  Byla 3K-3-435/2014 tai akivaizdžiai ir visiškai nepaneigiamai  tai įrodo.

Nes LR Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai teisės aktai negali  pakeisti įstatymų nuostatų, kas beje, vadovaujantis sveiko proto logika, net neturint juridinio mokslo pradmenų, yra savaime suprantama,

Taigi Civilinis kodeksas nustato:

6.161 straipsnis. Viešoji sutartis

1. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos).

2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis.

3. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

 

 6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos

1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

4. Prekė:

1) materialus kilnojamasis daiktas;

2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;

 

6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga

1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja.

-------------------------

Iš ko turi būti suprantama ir aišku, kad su daugiabučio namo vartotojais, jiems turint savo nuosavybėje karšto vandens ruošimo įrenginį,  turi būti sudaromos viešosios vartojimo sutartys šilumai ir geriamam vandeniui pirkti.

Vien pasirinkimo ruoštis karštą vandenį su savo karšto vandens ruošimo įrenginiu, kaip tai nustato Šilumos ūkio įstatymas, niekaip nepakanka –reikia dar jį turėti,  todėl aklai, besąlygiškai  taikyti šią Šilumos ūkio įstatymo nuostatą negalima.

Taigi ir apie kokį nors karšto vandens tiekimą, ar kokį nors įgaliotinį sutartims su geriamo vandens tiekėju ir kalbos  šiuo atveju  negali būti.

O reglamentuoti  geriamo vandens pirkimą (tame tarpe karštam vandeniui ruošti) yra ne Energetikos ministerijos, Šilumos ūkio įstatymo, jo poįstatyminių teisės aktų kompetencija.

Tai yra Aplinkos ministerijos, Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo, jo poįstatyminių teisės aktų kompetencija.

Žinoma kad taip turi būti, jeigu esame teisinė  valstybė, vykdomos LR Konstitucijos nuostatos:

Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms

Valstybė gina vartotojo interesą.

 Todėl sumoje, įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome informacijos:

Ø  Ar Specialiųjų tyrimų tarnyba   sutinka, kad, jeigu daugiabučiuose namuose yra įrengti jų  savininkams nuosavybės teise priklausantys karšto vandens ruošimo įrenginiai, su jų savininkais tiesiogiai ( be tarpininkų ar įgaliotinių)  turi būti sudaromos viešosios vartojimo sutartys šilumai ir  geriamam vandeniui ( kaip elektros energijai, dujoms) i pirkti. Kaip tai nustato Civilinis kodeksas .

Ø  Jeigu NE, prašome tai paaiškinti.

 Kadangi  prašoma informacija yra  iš principo nesudėtinga,  tikimės, kad ilgai netrukus sulauksime atsakymo.

 

Prezidentas   Antanas Miškinis

 ......

************************

 

Kadenciją baigia teisėjas Vincas Verseckas

 
2020-12-23

Šiandien kadenciją baigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vincas Verseckas.

Teisėjui skiriami kolegų ir valdžios atstovų padėkos žodžiai už ilgametį profesionalų darbą.

Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda perdavė teisėjui padėką už valstybės vardu nepriekaištingai vykdytą teisėjo misiją, išmintį ir pasišventimą.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėkojo už pagarbą teisinės valstybės principams ir indėlį vykdant teisingumą.

Laikinai einanti Teismo pirmininko pareigas Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, dėkodama už ilgalaikį darbą Teisme, pabrėžė ne tik teisėjo profesionalumą, bet ir jo draugiškumą, talentą suburti bendruomenę.

Atsisveikindami su teisėju, kolegos linki sveikatos, aktyvios veiklos ir sėkmės. Prisimindami teisėjo puoselėjamą meilę gamtai, tikimės kartu tęsti miško sodinimo tradiciją.

Vincas Verseckas gimė 1955 m. Varėnos rajone, 1981 m. įgijo teisininko kvalifikaciją Vilniaus universitete ir pradėjo teisėjo karjerą Šilutės rajono teisme. Vėliau dirbo Kupiškio rajono teisme, buvo šio teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. 1993–1999 m. dirbo advokatu, nuo 1999 m. – Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą