Prie Finansų ministerijos yra tokia biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka, kurios nuostatus
tvirtina Lietuvos respublikos finansų ministras.
Tai VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA, kurios
viršininką skiria ir
atleidžia iš pareigų finansų ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
O Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatai nustato:
7. Svarbiausi Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie FM uždaviniai
yra:
7.1. padėti mokesčių
mokėtojams ir mokesčius išskaičiuojantiems asmenims įgyvendinti savo teises ir
pareigas;
7.2. įgyvendinti
mokesčių įstatymus;
7.3. užtikrinti
mokesčių į biudžetą sumokėjimą;
7.4. užtikrinti efektyvų TVMI darbą koordinuojant,
kontroliuojant bei metodiškai jam vadovaujant.
8. Įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai,
finansų ministro įsakymai ir jais patvirtinti teisės aktai gali numatyti VMI
prie FM ir kitų uždavinių.
Palikime visus kitus
Inspekcijai nustatytus uždavinius ir pabandykime suvokti, kaip gi vykdomi du iš
jų:
Ø
įgyvendinti mokesčių įstatymus;
Ø
užtikrinti mokesčių į biudžetą sumokėjimą
Taigi yra toks Pridėtinės vertės (PVM) mokestis yra ir
jo vardu pavadintas įstatymas.
Kas yra tas PVM –plačiau
priede.
O populiariai, tai priedas
prie prekės kainos, kuris atitenka valstybės biudžetui.
O tas PVM yra pagrindinis
valstybės biudžetą pildantis mokestis.
Taigi tas Pridėtinės
vertės mokesčio įstatymas nustato:
5. Į apmokestinamąją vertę visais atvejais
įtraukiami:
2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių
išlaidų (tokių kaip: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;
6. Subsidija ar dotacija
laikoma turinčia įtakos galutinei prekės (paslaugos) kainai, jeigu tenkinamos
visos šios sąlygos:
Taigi yra, kaip pas mus ir yra ..... daugelis savivaldybių
iš savo biudžeto skiria lėšas šilumos tiekėjams, kad jie sumažintų savo
parduodamos šilumos kainas.
O Ekonomikos terminų
žodynas nustato šias sąvokas:
Dotacija (angl. Dotation):
Lėšų suma, paprastai
skiriama iš valstybės biudžeto ir fondų įmonės ar asmens pelningai veiklai
palaikyti. Dotacijomis
palaikoma neefektyvi gamyba, jomis perskirstoma gerovė, todėl jų teikimas
yra ekonomiškai žalingas
Subsidija (angl. Subsidy)
Tiesioginė valstybės
finansinė parama ar mokesčių nuolaidos tam tikrai šakai ar įmonei siekiant
sumažinti prekės kainą vartotojui, pagerinti įmonės veiklos rodiklius ar padėti
prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Subsidijos
perskirsto gerovę, pažeidžia laisvąją konkurenciją ir mažina paskatas
veikti efektyviai.
Mūsų nuomone toms lėšoms, kurios skiriamos šilumos tiekėjams šilumos kainoms sumažinti, tiktų sąvoka DOTACIJA, nes jos skiriamos palaikyti neefektyviai gamybai.
Tuo tarpu savivaldybės savo teisės aktuose jas vadina
subsidija.
Taigi mums ir kilo klausimas – Ar reikia mokėti PVM nuo tų savivaldybių šilumos tiekėjams skiriamų subsidijų
– dotacijų ?
Iš pagarbos Finansų
ministerijai jai ir buvo pateikti klausimai:
Ø
Ar šios dotacijos yra teisėtos . Jeigu TAIP,
tada kokie teisės aktai, jų nuostatos tai nustato..
Ø
Ar yra privalomas šioms dotacijoms PVM.
Į klausimą Ar yra privalomas šioms dotacijoms PVM ? ministerija
pavedė atsakyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
O ši, Finansų ministerijai pavaldi, institucija atsakė:
Buitinių
vartotojų sąjungai
Žirmūnų
g. Nr. 104-106
LT-09121 Vilnius
Kopija:
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
|
|
2017-03- Nr. (18.3-31-2 E) RM-
|
Į 2017-01-30 Nr. 1
|
||
|
||
|
||
DĖL SAVIVALDYBIŲ
DOTACIJŲ APMOKESTINIMO PVM
|
Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau —
VMI), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos persiųstą Jūsų
paklausimą dėl savivaldybių dotacijų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu
(toliau – PVM), paaiškina:
Pagal Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio nuostatas, PVM
objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), jeigu prekės tiekiamos
(paslaugos teikiamos) už atlygį, prekių tiekimas (paslaugų teikimas) pagal PVMĮ
nuostatas vyksta šalies teritorijoje, prekes tiekia (paslaugas teikia)
apmokestinamais asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą.
PVMĮ 15 str. 1 dalyje
nustatyta, kad paslaugos apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti
skaičiuojamas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi
gauti prekės tiekėjas (paslaugos) teikėjas arba jo vardu trečiasis asmuo.
Pagal PVMĮ 15 str. 5 ir 6 dalių
nuostatas, į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami visi mokesčiai ir
rinkliavos, išskyrus patį PVM, su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu
susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip: pakavimo, transportavimo,
draudimo ir kitų) vertė, bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos
galutinei prekės arba paslaugos kainai. Subsidija ar dotacija laikoma turinčia
įtakos galutinei prekės (paslaugos) kainai, jeigu tenkinamos šios sąlygos: ji
mokama pardavėjui, ja moka trečioji šalis, ši suma sudaro atlygį už paslaugą ar
jos dalį, t. y. priklauso nuo patiektų prekių (suteiktų paslaugų) apimties.
Vertinant,
ar Jūsų rašte minimos savivaldybių skiriamos dotacijos šilumos tiekėjams turėtų
būti laikomos atlygiu už patiektas prekes (suteiktas paslaugas), turi būti
atsižvelgiama į konkrečias dotacijų suteikimo aplinkybes.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, mokesčių
administratorius mokesčių mokėtojams teikia konsultacijas dėl mokesčių
apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo ir kitų mokestinių procedūrų atlikimo,
todėl paaiškinti ar savivaldybių dotacijų skyrimas šilumos tiekėjams yra teisėtas
nėra VMI kompetencija.
Teisės departamento direktorė
|
|
Rasa Virvilienė
|
Jurijus Kondratovičius, tel. (8-5) 2687 674, el. p.
J.Kondratovicius@vmi.lt
----------------------------------
Štai taip Valstybinė
mokesčių inspekcija
Ø
Įgyvendina mokesčių įstatymus;
Ø
užtikrina mokesčių į biudžetą sumokėjimą
Taigi skaitomi Nuostatai kas kelinta eilutė ir cituojama tas,
kad tik greičiau atsikabintų .....
Greičiau TAIP, negu NE, kad Finansų ministerijos nesudomins toks Valstybinę mokesčių inspekcijos
„atsakymas“.
O gal vis tik ministras pats skaito jam skirtus e-mailus
????
Taigi bus pabandyta jį sudominti tokiu Valstybinės mokesčių inspekcijos savo
kompetencijų supratimu.
Tiesiog tampa liūdna klausantis Seimo Ekonomikos komiteto
pirmininko,
kaip jis nuoširdžiai
rūpinasi biudžeto vykdymu, žinant kaip tuo „rūpinasi“
pagrindinis mokesčių rinkėjas ( taip jį sąlyginai pavadinkime).
Bet tai su tom subsidijom -dotacijom, kurioms turi būti nustatytas PVM,( o kaip yra, kas žino ... nes VMI tai nerūpi ) dar ne viskas.
Šilumos kainas šilumos tiekėjams tokiais atvejais (išskyrus vieną rajoną) nustato pačios
savivaldybės, jos pačios ir skiria tas subsidijas –dotacijas.
Ir kaip tai neužkliūna Specialiųjų tyrimų tarnybai, nes geresnės dirvos korupcijai vargu ar
bereikia ????
Štai Premjeras labai supyko, kada Seimas paliko galioti PVM
nuolaidą šilumai, nes ją gauna visi šilumos vartotojai nepriklausomai nuo jų turtinės,
finansinės padėties.
Įdomu kaip vertintų savivaldybių šilumos tiekėjams teikiamas
subsidijas - dotacijas Premjeras, jeigu
jį jo patarėjai apie tai informuotų ....
O kas dėl subsidijų dotacijų teisėtumo, tai klausimas taip
ir lieka neišspręstas.
O sprendžiant iš Finansų
ministerijos atsakymo:
. ...... manome, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos
joms įstatymu priskirtą kompetenciją, turi teisę savo nuožiūra
nustatyti kokia tvarka iš biudžeto
teikti kompensacijas tam tikroms vartotojų
grupėms.
Išeitų, kad dotacijos – subsidijos yra neteisėtos, nes tai ne kompensacijos tam tikroms vartotojų grupėms.
Be to sąskaitas vartotojams šilumos tiekėjai pateikia su kainomis, sumažintomis subsidijų –dotacijų dydžiu, kas yra neleistina – taip teigia Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Taigi kas paneigs, kad geresnio įrodymo apie sąstingį VMI vargu ar bereikia ...
Tai ką gi visų pirma reiktų padaryti ??
Visų pirma, įvertinant Valstybinės mokesčių inspekcijos svarbą, teisės aktuose nustatyti, kad Valstybinės mokesčių
inspekcijos viršininkas yra finansų ministro asmeninio – politinio pasitikėjimo
valstybės tarnautojas ir tada pareikalauti iš finansų ministro, kad jis, kaip sakoma, pabudintų Inspekciją iš letargo miego - reformuotų ją iš pagrindų, kaip kad Premjeras Vyriausybės kanceliariją.
Na o kai šioje institucijoje bus įvesta tvarka, tada galima ir
konkursus rengti, ar jos viršininką skirtų Vyriausybė ministro teikimu, ar panašiai.
O dabar, kada taip trūksta lėšų daugybei valstybei itin svarbių problemų sprendimui, tikrai žaisti
demokratiją nederėtų.
************************************************
Priedas
PVM (pridėtinės
vertės mokestis)
Tema: Ekonomika
Terminas anglų kalba: VAT
Trumpai
PVM (pridėtinės vertės mokestis), galima sakyti, yra
pagrindinis valstybės mokestis (pagal surinkimą ženkliai lenkia kitus
mokesčius). Šis mokestis yra vartojimo mokestis, ir paprastai yra mokamas už
didžiąją dalį valstybėje suvartojamų prekių bei paslaugų.
Plačiau
Nors žiūrint techniškai, pridėtinės vertės mokestį valstybei sumoka įmonės, tačiau realiai jis gula ant vartotojų pečių, padidindamas galutines prekių bei paslaugų kainas. Kuo PVM šalyje didesnis – tuo brangesnės prekės ir paslaugos tampa gyventojams.
Plačiau
Nors žiūrint techniškai, pridėtinės vertės mokestį valstybei sumoka įmonės, tačiau realiai jis gula ant vartotojų pečių, padidindamas galutines prekių bei paslaugų kainas. Kuo PVM šalyje didesnis – tuo brangesnės prekės ir paslaugos tampa gyventojams.
Mokesčio dydis Lietuvoje
Pagrindinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21% (2016
metai). Šis tarifas taikomas visoms šalies teritorijoje parduodamoms prekėms ar
paslaugoms, jei joms nėra taikomas lengvatinis tarifas, ir jei šias prekes ir
paslaugas parduoda PVM mokėtojas (tokiais yra absoliuti dauguma).
Lengvatinis
pridėtinės vertės mokesčio tarifas:
Lengvatinis 9% PVM tarifas taikomas knygoms, laikraščiams,
kitiems informaciniams leidiniams (yra išimčių), maršrutinio susisiekimo
klientų vežimui, viešbučiams, šilumai daugiabučiams
namams šildyti.
Lengvatinis 5% PVM tarifas taikomas neįgaliųjų
priemonėms, valstybės kompensuojamiems vaistams (nuo 2017 metų taip pat ir
nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurių apmokestinamoji pakuotės vertė
didesnė nei 300 EUR) bei medicininėms priemonėms.
21% vartojimo mokesčio dydis pasauliniu mastu yra palyginti
didelis, tačiau lyginant su kitomis ES šalimis, kur vyrauja aukšti mokesčiai,
jis daugiau mažiau atitinka vidurkį. Net ir norint, valstybė esanti Europos
Sąjungoje sunkiai galėtų išsiskirti, nes laisvas prekių judėjimas
reglamentuojamas bendrai ES ribose. Jei vienoje valstybėje prekės būtų ženkliai
brangesnės nei pas kaimynus, didėtų internetinė bei kitokia prekyba iš
kaimyninių šalių.
21% pridėtinės vertės mokesčio tarifas buvo įvestas 2009
metais (po finansinės krizės smarkiai išaugus biudžeto deficitui), padidinant
jį nuo 19%. Kol kas šio mokesčio tarifo pakeitimai nenumatomi.
Kaip skaičiuojamas šis mokestis; pavyzdys: tarkime prekė prieš pridėtinės vertės mokestį kainuotų 100 EUR, tai pridėtinės vertės mokestis su 21 proc. tarifu sudarytų 21 EUR, o galutinė prekės kaina būtų 121 EUR, nuo kurios mokestis sudarytų 17,4 proc.
Kaip skaičiuojamas šis mokestis; pavyzdys: tarkime prekė prieš pridėtinės vertės mokestį kainuotų 100 EUR, tai pridėtinės vertės mokestis su 21 proc. tarifu sudarytų 21 EUR, o galutinė prekės kaina būtų 121 EUR, nuo kurios mokestis sudarytų 17,4 proc.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą