Energetikos ministerijai 2021-09-19 Nr. 5
DĖL ŠILUMOS TIEKIMO IR VARTOJIMO TAISYKLIŲ SUTVARKYMO KAD JOS ATITIKTŲ CIVILINĮ KODEKSĄ
Energetikos ministerijos nuostatai nustato:
Energetikos ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiais ir Energetikos ministerijos nuostatais (toliau – Nuostatai).
Energetikos ministerijos veiklos tikslai, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinio ūkio plėtrą, gyventojų gerovės kilimą ir vykdant narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, yra:
7.3.Formuoti valstybės politiką iškastinių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių, elektros ir šilumos, energijos vartojimo efektyvumo, valstybės energetikos sektoriaus konkurencingumo skatinimo srityse ir užtikrinti šios politikos įgyvendinimą.
Energetikos ministerija, siekdama Nuostatų 7.3 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas:
10.8. rengia energetikos ūkio eksploatavimo, energijos ir jos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, nustato energetikos specialistų ir įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką;
Iš ko matyti, kad ministerijos veikla su geriamo vandens tiekimo ir vartojimo teisiniu reguliavimu yra nesusijusi, nes tai yra Aplinkos ministerijos kompetencija.
Taigi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta:
1. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.
2. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims.
Kas yra visiškai teisinga, ir iš ko seka kad Taisyklės netaikomos geriamo vandens tiekėjams ir vartotojams.
Tačiau Taisyklės nustato:
145. Jei vartotojai pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamasis vanduo karštam vandeniu ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma – iš šilumos tiekėjo, tiekėjo ir vartotojo sutartiniai santykiai reguliuojami vartotojų sutartimis su atitinkamais tiekėjais arba sutartimi su subjektu, užsiimančiu karšto vandens tiekimo šio namo patalpų savininkams veikla.
Betgi jeigu jau vartotojai pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu be jo tiekėjo, tai kaip suprasti sutartį su karšto vandens tiekėju .....????
Taigi nuostata:
|
Jei vartotojai pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamasis vanduo karštam vandeniu ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma – iš šilumos tiekėjo, tiekėjo ir vartotojo sutartiniai santykiai reguliuojami vartotojų sutartimis su atitinkamais tiekėjais. |
yra visiškai teisiškai tinkama.
Tačiau nesuprantama kodėl, kokiu
tikslu, toliau Taisyklės nustato:
193. Daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai, vadovaudamiesi teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktų) nuostatomis, priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu, vartotojai privalo:
193.1. per 30 kalendorinių dienų privalo pateikti šilumos ir geriamo vandens tiekėjams šiuos dokumentus:
193.1.1. daugumos daugiabučio namo gyventojų – buitinių karšto vandens vartotojų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) sprendimas dėl sutikimo pasirinkti šį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą;
193.1.2. juridiškai tinkama forma patvirtintas įgaliojimas asmeniui, galinčiam sudaryti sutartis su tiekėjais;
193.1.3. įgalioto asmens išsami kontaktinė informacija;
193.2. jeigu pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginys priklauso vartotojams:
193.2.1. Vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su šilumos tiekėju patalpų savininkų–vartotojų vardu pasirašo šilumos pirkimo–pardavimo sutartį šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti. Šiuo atveju su šilumos tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis;
193.2.2. Vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su geriamojo vandens tiekėju patalpų savininkų – vartotojų vardu pasirašo geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo sutartis. Šiuo atveju su geriamojo vandens tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklio rodmenis;
Ir iš kur, kaip sakoma, ministerijai atsiranda kažkoks tai „Vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo“, jeigu Civilinis kodeksas nustato:
6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos
1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
Ir dar Civilinis kodeksas nustato:
Todėl sumoje ministerija, kurios konstitucinė priedermė yra ginti viešąjį interesą, vartotojo interesus, nedelsdama privalo atitinkamai sutvarkyti šį savo teisės aktą taip, kad jis atitiktų Civilinį kodeksą, nes ministerijos įvestas tas neteisėtas „Vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo“ yra naudojamas nedorais tikslais.
Vienkart prašome informacijos, kas yra sąvokos Taisyklėse „Vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo“ autorius.
Be to Taisyklių nuostata:
193.4. Kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 193.1 papunktyje nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 193.2 papunktyje nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta vadovautis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą.
yra labai jau teisiškai abejotina.
Kad ir tokiu atveju, kada pvz. AB Vilniaus šilumos tinklai parduoda savo šilumos punktą daugiabučio namo savininkams, kad būtų suderintas daugiabučio namo renovacijos projektas.
Taigi šilumos tiekėjas nebeturi su kuo ruošti šiame daugiabučiame name karštą vandenį.
Taigi karšto vandens pirkimo –pardavimo sutartis su šio daugiabučio namo vartotojais jis turi pats nutraukti, kaip ir geriamo vandens karšto vandens ruošimui šiame daugiabučiame pirkimo su geriamo vandens tiekėju sutartį.
O ką gi nustato šį Taisyklių nuostata –ji įteisina „Valstybinį reketą“ .....
Todėl sumų sumoje ministerijai siūlome laikytis LR Konstitucijoje nustatytų nuostatų:
Valstybė gina vartotojo interesus.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Prezidentas Antanas Miškinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą