Kodėl apie tokią, valstybės saugumą liečiančią, situaciją neinformuojama Prezidentė ???

Nuo 2008 metų sausio 1 dienos Šilumos ūkio įstatymas nustatė:

9. Karšto vandens tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis.

10. Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams.

         31. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas šilumos perdavimo tinklo įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.

   Tokiu būdu  Šilumos ūkio įstatymas  2008 metų   sausio 1 dienos IMPERATYVIAI šilumos tiekėjo šilumos punktus priskyrė šilumos perdavimo tinklui, o Kainų komisija  todėl jų sąnaudas įtraukė į šilumos kainas – tokiu būdu buvo imperatyviai nustatytas  ir realizuotas aprūpinimo karštu vandeniu būdas  be jo tiekėjo.

Karšto vandens ruošimas daugiabučiuose namuose tapo  apmokamas  per šilumos kainas.

O nuo 2011 11 01 Šilumos ūkio įstatymas nustatė:

1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.

Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Tokiu būdu daugiabučiuose namuose nuo 2008 metų Šilumos ūkio įstatymas IMPERATYVIAI nustatė apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be jo tiekėjo, o nuo 2011 11 01 atėmė teisę iš šilumos tiekėjų ruošti karštą vandenį daugiabučiuose namuose.

Neginčijamai valdžios institucijos privalo žinoti, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai teisės aktai negali pakeisti įstatymų nuostatų.

O Aukščiausiasis teismas Civilinėje  byloje  Nr.3K-3-514/2004   2004 m. rugsėjo 29 d.  atsakovas UAB „Vilniaus energija“, dalyvaujantys byloje asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba

Išaiškino:

            „Name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje.

Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.

Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas.

Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma.

Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų.

Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų.

 Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu ( turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių).“

  Tokiu būdu sumų sumoje, kada daugiabučiuose namuose įrengti   šilumos punktai,  karštas vanduo ruošiamas pastatuose, centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas nevyksta, jų šilumos vartotojai turi apmokėti visą pastatui pateiktą šilumą.

   Pažymėtina, kad nors ir šiame teisme dalyvavo Kainų komisijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai, šios valdžios institucijos atkakliai laikosi nuostatos, kad Vilniaus šilumos tiekėjas ( beje nuo 2012 metų pradžios nebeturintis savo nuosavybėje šilumos punktų) yra centralizuotai paruošto, pastatams lauko tinklais, ar atvira šildymo sistema pristatyto, karšto vandens tiekėjas .....

Ir kaip visa tai suprasti ??

Kaip teisinius nihilizmą, prostraciją,   impotenciją ???

Kaip veiksmus, labai jau panašius į penktosios kolonos veiklą ???

Kodėl toks klausimas ???

Todėl kad dėl tokių jų nuostatų šilumos vartotojai sumoje patiria milijoninius nuostolius.

Dėl to  ir viešas klausimas   Valstybės saugumo departamento vadovui - Kodėl   apie tokią, valstybės saugumą liečiančią,  situaciją neinformuojama  Prezidentė  ???

Vienkart  viešas pasiūlymas „Žinių radijui“  ( kad ir tikslu įrodyti savo nepriklausomybę) surengti laidą su pavadinimu  pvz. „Kam naudingas neteikiamos karšto vandens tiekimo paslaugos mokestis“ ar panašiu. 

.

.