Nuo
2008 metų sausio 1 dienos Šilumos ūkio
įstatymas nustatė:
9. Karšto
vandens tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams
pagal pirkimo–pardavimo sutartis.
10. Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas
ir pardavimas karšto vandens vartotojams.
31. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas šilumos perdavimo tinklo įrenginys, su
šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo
prietaisus.
Tokiu
būdu Šilumos ūkio įstatymas 2008 metų
sausio 1 dienos IMPERATYVIAI šilumos tiekėjo
šilumos punktus priskyrė šilumos perdavimo tinklui, o Kainų komisija todėl jų sąnaudas įtraukė į šilumos kainas – tokiu būdu buvo imperatyviai nustatytas ir realizuotas aprūpinimo karštu vandeniu būdas
be jo tiekėjo.
Karšto vandens
ruošimas daugiabučiuose namuose tapo apmokamas per šilumos kainas.
O nuo 2011 11 01 Šilumos ūkio įstatymas nustatė:
1. Prie šilumos
tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens
sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų
patalpų savininkams, taip pat šilumos
punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens
tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti
(nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą,
laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją
turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų
patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius
šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu,
nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
Pastato šildymo ir
karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo
apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio
kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai,
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie
nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Tokiu būdu daugiabučiuose
namuose nuo 2008 metų Šilumos ūkio įstatymas IMPERATYVIAI nustatė apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be jo
tiekėjo, o nuo 2011 11 01 atėmė teisę iš šilumos tiekėjų ruošti karštą vandenį daugiabučiuose
namuose.
Neginčijamai valdžios institucijos
privalo žinoti, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiai
teisės aktai negali pakeisti įstatymų nuostatų.
O Aukščiausiasis teismas
Civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2004 2004 m. rugsėjo 29 d. atsakovas UAB „Vilniaus energija“, dalyvaujantys
byloje asmenys – Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba
Išaiškino:
„Name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį
šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes
šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui
buityje.
Kaip vartotojas
gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo
poreikiams.
Kartu jis yra šilumos
kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas.
Tiekiama į namą
šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“.
Visa energija,
tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos
prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma.
Dalis energijos yra
apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų.
Kita dalis, kurią
sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo
savininkų.
Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal
bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį
kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias
su bendru daiktu ( turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.
Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl
už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų
rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos
prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių).“
Tokiu būdu sumų sumoje, kada daugiabučiuose namuose įrengti šilumos
punktai, karštas vanduo ruošiamas
pastatuose, centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas nevyksta, jų šilumos
vartotojai turi apmokėti visą pastatui pateiktą šilumą.
Pažymėtina, kad nors ir šiame teisme
dalyvavo Kainų komisijos ir Valstybinės
vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai, šios valdžios institucijos
atkakliai laikosi nuostatos, kad Vilniaus šilumos tiekėjas ( beje
nuo 2012 metų pradžios nebeturintis savo nuosavybėje šilumos punktų)
yra centralizuotai paruošto, pastatams lauko tinklais, ar atvira šildymo
sistema pristatyto, karšto vandens tiekėjas .....
Ir kaip visa tai
suprasti ??
Kaip teisinius nihilizmą, prostraciją, impotenciją ???
Kaip veiksmus, labai jau panašius į
penktosios kolonos veiklą ???
Kodėl toks klausimas ???
Todėl kad dėl tokių jų
nuostatų šilumos vartotojai sumoje patiria
milijoninius nuostolius.
Dėl to ir viešas klausimas Valstybės
saugumo departamento vadovui - Kodėl apie
tokią, valstybės saugumą liečiančią, situaciją
neinformuojama Prezidentė ???
Vienkart viešas pasiūlymas „Žinių radijui“ ( kad ir tikslu įrodyti savo nepriklausomybę) surengti
laidą su pavadinimu pvz. „Kam naudingas neteikiamos karšto vandens tiekimo
paslaugos mokestis“ ar panašiu.
.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą