Apie valgomus ledus ...........

Ledų klasifikacija, rūšys

Ledų sąvoka

 

Taip taip, visi žinome, jog ledai – nuostabus gaivinantis desertas, keliantis puikias emocijas visiems – nuo pačių mažiausiųjų iki garbaus amžiaus žmonių. Net ir kai kurie mūsų augintiniai mėgsta ledus! Tačiau kas vis dėl to yra ledai?

 

Valgomieji ledai – dažniausiai saldus sušaldytas arba iš dalies sušaldytas produktas, pagamintas dažniausiai iš pieno produktų ar pieno sudedamųjų dalių bei kitų medžiagų mišinio. Šaldymo procesas valgomiesiems ledams yra svarbus ir lydi šį produktą nuo gamybos proceso, per pagaminto produkto laikymo periodą iki produkto vartojimo nenutrūkstamai. Tik valgydami ledus galime reguliuoti jų aptirpimo laipsnį pagal savo skonį – juk vieniems patinka šiek tiek aptirpę ar net gerokai varvantys ledai, kiti mėgsta juos skanauti po truputį. Atšildytų ledų vėl užšaldyti nevalia, nes dar kartą užšaldyti jie tiesiog praranda savo fizikines bei skonio savybes.

 

Įdomu! Tam tikros rūšies ledai skirtingomis kalbomis gali vadintis skirtingai, pavyzdžiui ledai iš sulčių daugelyje šalių turi skirtingą pavadinimą (pvz. angliškai „ice lollies“). Tačiau lietuvių kalboje turime vieną bendrinį žodį „ledai“, kuriuo vadinami įvairių rūšių šie šaldyti desertai.

 

Iš ko gaminami ledai?

Ledų gamyboje naudojami įvairių produktų bei jų medžiagų mišiniai, priklausomai nuo ledų rūšies bei skonio. Tai gali būti pienas ar pieno produktai, kurie gali būti įvairaus pavidalo: švieži arba rauginti, sausi arba koncentruoti bei kitaip apdoroti. Ledų gamyboje gali būti naudojami ir kitokios (ne pieno) kilmės riebalai, aliejai ir baltymai. Skaitydami ledų sudėtį paprastai rasite ir cukraus, geriamojo vandens, o taip pat priklausomai nuo skonio kiaušinių ar jų produktų, vaisių bei jų produktų. Ledų gamyboje naudojami ir kiti įvairūs priedai, reikalingi palaikyti tam tikrą ledų struktūrą, skonio bei aromato savybes. Dažnai ledai gaminami su įvairiais priedais – vafliais, glaistu, uogienėmis, šokoladu ir kt. Šiuose prieduose gali būti augalinės kilmės riebalų, tačiau tai neturi įtakos pačių ledų sudėčiai. Todėl svarbu skaityti ant pakuotės pateiktą informaciją ir atkreipti dėmesį į pačių ledų sudėtį. Jei ledai pagaminti iš grietinėlės, galite būti tikri, kad tai tikrai kokybiškas ir skanus produktas. Visų šių ingredientų bei gamybos proceso dėka, galime mėgautis įvairių rūšių bei pavidalų ledais.

 

Ledų klasifikacija. Kokios yra ledų rūšys?

 

Ledai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius: formą (ledai vafliniuose puodeliuose, ledai ant pagaliuko arba „eskimo“, vaisiniai arba gaivūs ledai ir pan., funkcines savybes (riebumą, vyraujančias sudėtines dalis ir pan.), netgi dydį: ledai porcijomis, „šeimyniniai“ ledai - didelėse pakuotėse, ledų rinkiniai arba taip vadinami „multipacks“ – kuomet vienoje dėžutėje ar maišelyje supakuotos kelios porcijos ledų (paprastai tokios pakuotės siūlo pridėtinę vertę vartotojui, pavyzdžiui „5 porcijos + 1“).

 

Kadangi kai kurios viršuje paminėtos ledų klasifikacijos formos yra akivaizdžios ir lengvai atpažįstamos, plačiau norime supažindinti su ledų skirstymą pagal jų funkcines savybes.

 

Plombyras yra laikomas pačiais riebiausiais ledais. Šie ledai dažnai laikomi ir pačiais skaniausiais. Pieno riebalų plombyre turi būti ne mažiau nei 12% (paprastai siekia 13-15%). Ir jie gaminami tik iš pieno riebalų, negali būti gaminami iš augalinių riebalų. 12 proc. pieno riebalų. Plombyro leduose sausųjų medžiagų turi būti ne mažiau kaip 36%, o pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2%. 100 g ledų energinė vertė, priklausomai nuo komponentų, yra apie 220–240 kcal.

 

Grietininiai ledai – tai ledai, šiek tiek liesesni nei plombyras. Pieno riebalų juose būna 8-11%. Tai reiškia, kad 100 g produkto yra apie 180 kcal. Sausųjų medžiagų kiekis šios rūšies leduose – ne mažiau kaip 32%, pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2%. Ledų kaloringumas priklauso ir nuo juose esančių priedų – riešutų, šokolado, razinų. Grietininių ledų gamyboje naudojami pieno riebalai – grietinėlė, sviestas ir/arba pienas, todėl juose yra daug kalcio, vertingų baltymų ir įvairių vitaminų. Taigi, jei grietininius ledus valgome saikingai, mūsų organizmas gauna daug naudingų medžiagų.

 

Pieniški ledai– ženkliai mažesnio riebumo ledai, pieno riebalų kiekis juose ne didesnis nei 7%. Sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 28%, o pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2%.

 

Vaisiniai ledai – tai ledai be jokių riebalų (žinoma, jei tai nėra vaisiniai - grietininiai ledai). Tokiuose leduose vaisių turi būti ne mažiau 20% arba, jei ledai gaminami iš koncentruotų vaisių sulčių, jų turi būti nemažiau kaip 2,5%.

 

Sorbetas ir šerbetas. Ne tas pats! Sorbetas – tai suplaktos šaldytos sultys, kuriose nėra riebalų. Vaisių jame turi būti ne mažiau kaip 25%. Gaminant sorbetą nenaudojamas nei pienas, nei jo sudedamosios dalys. Sorbetas kuo puikiausiai tinka žmonėms, kurių organizmas netoleruoja laktozės! Šerbetas tuo tarpu gaminamas iš vaisių sulčių, pieno riebalų ir sausųjų pieno medžiagų be riebalų. Šių ledų riebumas paprastai būna 2–4%. Vaisių leduose turi būti ne mažiau kaip 10%, sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 20%, riebalų – ne mažiau kaip 1%.

 

Gaminant jogurtinius ledus į ledų mišinį dedama raugo, turinčio jogurto bakterijų. Kai pasiekiamas reikiamas rūgštumo lygis, gautas jogurtas suplakamas ir sušaldomas – taip pagaminami ledai. Jogurtinius ledus galima pagaminti ir naudojant jau pagamintą jogurtą.

 

Visi kiti ledai, kurie nepriskiriami nei vienai iš paminėtų grupių, vadinami tiesiog valgomaisiais ledais.

 

Dietiniuose leduose būna sumažintas kaloringų komponentų kiekis, jie iš dalies arba visiškai pakeičiami riebalų pakaitalais ir dirbtiniais saldikliais.