|
D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos sutartis, pasirašyta 1938 m. rugsėjo 29 d. Miunchene, pagal kurią Čekoslovakija turėjo iki 1938 m. spalio 10 d. perduoti Vokietijai Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, žaliavų atsargomis, ryšių priemonėmis, per tris mėnesius atiduoti kai kurias savo teritorijas Lenkijai ir Vengrijai. Miuncheno susitarimo dalyviai garantavo naujų Čekoslovakijos sienų saugumą agresijos atveju. Sutartį pasirašė vyriausybių vadovai Nevilis Čemberlenas, Eduardas Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis. 1938 m. rugsėjo 30 d. Čekoslovakijos vyriausybė be Nacionalinio susirinkimo sutikimo Miuncheno sutarties sąlygas priėmė. |
Miunchenas 2
|
Budapešto memorandumas Ukrainos, Jungtinės karalystės, Rusijos ir JAV buvo pasirašytas 1994 m. gruodžio 5 d. Dokumente buvo nustatytos saugumo garantijos, susijusios su Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. 1996 m. Šis prisijungimas įvyko. Pagrindiniai punktai 1994 m. Budapešto memorandume buvo numatyta Ukrainos pareiga laiku pašalinti iš jos teritorijos visus branduolinius ginklus. Savo ruožtu Rusijos Federacija, JAV ir Jungtinė Karalystė pasižadėjo: Gerbti Ukrainos suverenitetą, esamas sienas ir nepriklausomybę pagal ESBO baigiamąjį aktą. Nenaudoti ginklų prieš Ukrainos politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, nebent savigynai ir kitais atvejais pagal JT chartiją. Atsisakyti ekonominės prievartos, kuria siekiama pažeisti Ukrainos teises, susijusias su jos suverenitetu, savo interesams ir taip užsitikrinti pranašumus sau. Reikalauti JT saugumo tarybos neatidėliotinų veiksmų, jei Ukraina, kuri yra Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties šalis, tampa objektu, kuriam gresia pavojus, ar agresijos auka naudojant branduolinius ginklus. Nenaudoti branduolinių ginklų prieš Ukrainą, išskyrus atvejus, kai ta šalis puola valstybes, susijusias su memorandumu, jų teritoriją ir sąjungininkes. Patarti, jei kyla ginčų dėl pirmiau nurodytų įsipareigojimų. |
Miunchenas 3
|
Minsko susitarimas: Paliaubos, dėl kurių 17 valandų Minske tarėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, skelbiamos nuo vasario 15-osios – sekmadienio vidurnakčio Keturšalių derybų Minske dalyviai susitarė dėl paliaubų. Esminės susitarimo dėl paliaubų sąlygos: 1. Galutinės paliaubos nuo vasario 15 dienos vidurnakčio. 2. Visos sunkiosios artilerijos atitraukimas nuo fronto linijų per dvi savaites nuo paliaubų paskelbimo. 3. Efektyvi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pagalba stebint ir užtikrinant sunkiosios artilerijos atitraukimą. 4. Dialogas dėl vietos valdžios rinkimų Donecko ir Luhansko srityse organizavimo pirmą dieną po artilerijos atitraukimo. 5. Per 30 dienų po susitarimo Ukrainos Aukščiausioji Rada turi patvirtinti rezoliuciją, nurodančią teritoriją, kuriai bus suteiktas specialusis statusas. Linija turi būti nustatyta pagal 2014 metų rugsėjo 19 dienos Minsko memorandumą. 6. Per penkias dienas nuo artilerijos atitraukimo turi būti apsikeista belaisviais ir neteisėtai dėl įvykių Donecko ir Luhansko srityse įkalintais asmenimis. Pagal šį punktą gali būti išlaisvinta ir kalėjime Rusijoje nuo gruodžio badaujanti ukrainietė pilotė N. Savčenko. 7. Saugus humanitarinės pagalbos tiekimas, laikymas ir paskirstymas. 8. Separatistų kontroliuojamuose regionuose visiškai atkuriami socialiniai ir ekonominiai ryšiai, pensijų ir mokesčių mokėjimas pagal Ukrainos įstatymus, atkuriama bankų veikla. 9. Visiškas Ukrainos valstybinės sienos kontrolės visoje konflikto zonoje atkūrimas – tik po vietos valdžios rinkimų. 10. Iš Ukrainos teritorijos, stebint ESBO, išvedami visi užsienio pajėgų daliniai ir samdiniai bei išvežama karinė technika. Visų nelegalių grupių nuginklavimas. 11. Konstitucinė reforma Ukrainoje, pagal kurią nauja Konstitucija turi pradėti veikti iki 2015 metų pabaigos. Pagrindinis jos reikalavimas – šalies decentralizacija, atsižvelgiant į Donecko ir Luhansko regionų išskirtinį statusą. |
Miunchenas 4
|
Birželio 16 dieną Ženevoje, JAV prezidento prašymu, įvyks JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. Jis įvyks po to, kai JAV prezidentas Rusijos prezidentą pavadino žudiku, o Rusijos prezidentas į tai atsakė grėsminga karinės jėgos demonstracija prie vakarinių Rusijos sienų. Tokiu būdu yra akivaizdu ir nepaneigiama, kad JAV prezidentas pasijuto esąs bejėgis pyktis su Rusijos prezidentu ir vyks į Ženevą jo atsiprašyti. Kita vertus ir ši JAV valdžia pagaliau susiprotėjo, kad JAV toliau nebegali būti pasaulio žandaru, kad ir šalies viduje aibė spręstinų problemų. Tokiu būdu JAV prezidentas sutiks su Rusijos prezidento pasiūlymu –Pabaltijis, Baltarusija, Ukrainos Donbasas, Krymas – Rusijos įtakos zonoje. Tokiu būdu Miunchenas 4 birželio 16 dieną Ženevoje tikrai įvyks. |
Visi 4 Miunchenai, kaip ir Molotovo – Ribentropo paktas, kaip ir visa žmonijos istorija, yra sąlygota valstybių interesų supratimo ir realizacijos.
Tai, kaip sakoma, amžinas istorijos Omo dėsnis.
Tiktai deja, kad tamsi liaudis to nesuvokia, kas visiškai atitinka valdžios interesus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą