Brangstantis vanduo – dar vienas valstybinių investicijų neefektyvumo pavyzdys
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis su prezidente aptarė kylančią vandens kainą. Akivaizdu, kad brangstantis vanduo – valstybinių investicijų neefektyvumo ir beatodairiško ES fondų paramos naudojimo pavyzdys.
Seimo narys Kęstutis Masiulis ne be reikalo stebisi, kad „vandens atsargos Lietuvoje yra vienos gausiausių pasaulyje, tačiau kainos kyla labai sparčiai“.
Faktas – nuo 1996 metų į vandentvarką buvo investuota virš 3 mlrd. litų ES fondų paramos ir valstybinių lėšų.
Tai – akivaizdus perinvestavimo pavyzdys.
Neracionaliai išleidus pinigus neįmanoma pasiekti mažesnių kainų. Vandens vartotojams teks iš savo kišenės sumokėti už plačius ir ekonomiškai nepagrįstus valdininkų užmojus.
Ant to paties neracionalių investicijų grėblio ruošiamasi lipti ir Vilniaus bei Kauno šilumos ūkyje. Jiems valstybinis monopolininkas „Lietuvos energija“ ruošia gigantišką daugiau nei 2 mlrd. litų investicijų planą.
Nors iš pirmo žvilgsnio idėja yra gera (šilumos ūkis bus pervestas prie pigesnio už dujas vietinio biokuro), šie projektai šilumos kainų nesumažins, nes yra per brangūs.
Beatodairiškų investicijų į vandens ir šilumos ūkį paralelė – akivaizdi.
Nors vandens Lietuvoje daugiau nei pakanka, jis brangsta dėl perinvestavimo. Nors biokuras yra 2,5 karto pigesnis už gamtines dujas, į įrengimus investavus per daug, vartotojams kaina ne mažės, o augs.
Žinoma, neracionalūs projektai atneša ir naudos. Jais džiaugiasi projektus rengiantys konsultantai, statybas vykdančios įmonės, susiję politikai. Deja, sumokėti už tai turi vartotojai.
Todėl investuoti reikia tiek, kiek reikia ir nė lito daugiau.
Andrius Janukonis
******************************************************************
P.s.
O valdžia mano, kad investuoti reikia tiek, kiek jai reikia "otkatų" .........
O apetitas, kaip sakoma, kyla bevalgant ....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą