Skundas ..........

[Tekstas visiškai atitinka gautą originalą]

X. Y.

gyv.Z g.bb-nn  ,Vilniaus m.

Lietuvos Respublikos

Seimo pirmininkui

Gerb.Viktoriui Pranskiečiui

Gedimino pr.53,LT-01109 Vilniaus m.

Skundas

Dėl Seimo Ekonomikos komiteto  vadovo neobjektyvaus  2017-08-08  kolektyvinio  pareiškimo išnagrinėjimo.

2017-10-12

Vilnius

2017-10-10 aš gavau elektroninį atsakymą į 2017-08-08 kolektyvinį piliečių pareiškimą dėl Lietuvoje  tiekiamų paslaugų  be sutarčių.

Aš,kaip pirmas pasirašęs  šį pareiškimą surinkau visus pasirašusių buitinius vartotojus  ,kurie susipažino su 2017-10-09 elektroniniu  atsakymu  iš LR seimo Ekonomikos komiteto ,kuri pasirašė  Virginijumi Sinkevičiumi. Visi  pasirašusieji  yra buitiniai vartotojai  ir teisininkai  ir jie nustėro,kaip juos kvailina  LR seimo Energetikos komiteto  pirmininkas Virginijus Sinkevičius ir todėl jie prašo manę parašyti skundą  Gerb Seimo pirmininkui ir nurodyti visų   pasirašusiųjų  buitinių vartotojų teisinius argumentus,nes jie,  gavė tokį atsakymą ,jiems tapo  akivaizdu, kad Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas   nevykdo savo pareigų ir stengiasi aiškinti savo neveiklumą ir apsileidimą bei nežinojimą ir kad  jos pareigos objektyviai pateikti atsakymą ir  nekomentuoti  teisės aktus ir sutartis dėl karšto vandens tiekimo  nebuvimo iki šiolei ,nes tai padarė  LAT ir jis  jau pasisakė  ir todėl jie buvo priversti   manęs parašyti  tokį skundą Jums,kad šis komitetas negali vykdyti savo  pareigų,o tik imituoja jos vykdymą ir jis yra aukščiau LAT  ir išvis nesupranta,kad Seimo Energetikos komiteto pirmininkui  nesuteikta  aiškinti LAT nutartį  kitaip ir kvailinti mus buitinius vartotojus ir pažeidinėti viešojo administravimo įstatymo  nuostatas ir jo reikalavimus,nes kiek jie suprato,kad jam neveikia..

1.Dėl sutarčių sudarymo.

20 l 7-03-29 baigė galioti 2002-02-01 šilumos ūkio  nuomos sutartis,   tarp   AB   ,,Vilniaus   šilumos   tinklai",   Vilniaus   miesto savivaldybės, UAB ,,Vilniaus energija" ir Prancūzijos bendrovės ,,Dalkia" , kurios  pagrindu  UAB ,,Vilniaus energija"  iki 2017-03-29 vykdė šilumos ir karšto  vandens tiekimo     veikla    Vilniaus     mieste ir kad  nebuvo jokių sutarčių  su buitiniais vartotojais  dėl karšto vandens tiekimo,nes nebuvo  reglamentuojančių teisės aktų dėl karšto  vandens tiekimo ir karšto geriamojo  vandens tiekimo ,nes nebuvo nuo 210 metų iki šiol  dėl seimo kaltės parengta ir priimta šie ir tai minėtas komitetas nenori pastebėti ir rašo tokį biurokratinį atsakymą mums  ir taip žemina savo autoritetą,nes yra  valstybės institucija.

Atkreipiu  Gerb. seimo pirmininke Jūsų  dėmesį į tai  ,kad šios nuomos     sutarties    pagrindu  jau  yra    šilumos    tiekėjas AB    ,,Vilniaus    šilumos    tinklai"(toliau-VŠT ) tik ne karšto vandens tiekėjas ,nes gi nėra reglamentuojančių teisės aktų dėl karšto vandens tiekimo ir tai nustatė LAT.

 VKEKK  2017-03-30  nutarimu  Nr.  03-102  ,,Dėl  energetikos  veiklos  licencijos  akcinei  bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai" išdavimo" išduotos energetikos veiklos licencijos pagrindu nuo 2017-03-30 pradėjo vykdyti VŠT,kuri  toliau be teisės aktų reglamentuojančių karšto vandens tiekimo ir  sutarčių  dėl karšto vandens tiekimo  teikia sąskaitas buitiniams vartotojams ir tai žino minėtas komitetas  ir tai ją tenkina ir  ji  nedaro iki šiolei ir  vengia vykdyti savo pareigas šiuo klausimu,nes jai neįdomu ,kad niekas nesidomi šiuo klausimų  ir nekelia klausimų dėl kitų dalykų ir todėl yra išvis darosi keista tokia šios institucijos veikla ir todėl  yra  nesaugus buitiniai  vartotojai  bei  bendrovės užsiminačios  vandens tiekimą buitiniams vartotojams.Taigi iš  šio komiteto  atsakymo matosi ,kad ji  iki šiolei nesupranta ,kad nėra sutarties dėl karšto vandens tiekimo ir nėra reglamentuojančių teisės aktų  dėl karšto vandens tiekimo ir dėl to yra pasisakęs LAT nes jis nurodė,kad turi būti priimtas įstatymas  ,tačiau  šios komiteto vadovas ir rašo savo atsakyme,kad ji yra aukščiau LAT ir ji randa kažką ir net komentuoja teisės aktą,nors LAT jau yra pasisakęs  ir tai rodo,kad šis komitetas nesiorientuoja ,kad iki 2015 m. nerado LAT  teisės aktų reglamentuojančių teisės aktų dėl karšto vandens tiekimo ir nėra  sudarytų sutarčių dėl karšto vandens tiekimo su buitiniais vartotojais ir tai rodo,kad šio komiteto  pirmininkas  išvis nesiorientuoja ir todėl rašo nesąmones mums ir  buitiniams vartotojams ir mus kvailina ir taip mus apgaudinėja ir to išvis negalima daryti.

Seimo Energetikos komiteto pirmininkas nesupranta,kad negalima vadovautis   nuostata t.y. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, kuri patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 jsakymu Nr. 1-173 ,,Dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo"  5 punkte, ir energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 ,,Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo", nes LAT nenustatė,kad šie ministro įsakymai nėra teisinis pagrindas  dėl to,kad nėra išvis teisės aktų reglamentuojančių  dėl karšto  geriamojo vandens tiekimo  sutarčių  sudarymo ir šis  teismas aiškiai konstatavo,kad nėra teisės aktų reglamentuojančių  teisės aktų dėl karšto vandens tiekimo vartotojams ir todėl rašymas tokio mums atsakymo ,rodo,kad yra itin žemas išprusimas komiteto vadovo  parašiusi  šį elektroninį  atsakymą mus ir toks atsakymas itin žemina valstybės įvaizdį ir ši komitetą   nenorą rengti teisės aktų reglamentuojančių dėl karšto vandens tiekimo  t.y. įstatymo.

Atsižvelgiant į aukščiau jau nurodytas aplinkybes , darytina išvada, kad Seimo Energetikos komitetos  pirmininkas  pučia migla mums   ,nes LAT jų nerado teisės aktų reglamentuojančių teisės aktų dėl karšto vandens tiekimo  iki 2014 metų ir todėl negalima  jais remtis ir komentuoti  savo atsakyme  ir jis pridengdamas savo teisinį neraštingumą šioje srityje , neveiklumą ir aplaidumą  stengiasi apgauti mus buitinius vartototojus  ir jam nesinori rengti   šio įstatymo.

2.Dėl buitiniams vartotojams pateiktų sąskaitų už  nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį.

Seimo Energetikos komiteto  pirmininkas pučia migla savo 2017-10-09  atsakyme mums ,kad neva yra energetikos ministro 2010 -10-25 įsakymą Nr. 1-297 buvo patvirtinta nauja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių  redakcija,nors LAT pripažino,kad nėra ir šis teisės aktas nėra reglamentuojantis dėl karšto vandens tiekimo buitiniam vartotojui,tačiau jis toliau  rašo savo savo  atsakyme tai .Keista,kad Seimo Ekonmikos komiteto pirmininkas  nesupranta klausimo , ar vartotojai tinkamai pasirinko II apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, galutinai yra išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2014-10-14 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-435/2014 (S): nagrinėdamas pareigos atsiskaityti už patiektą geriamaji vandeni karštam vandeniui ruošti klausimą, konstatavo, kad ,,šalių sudarytomis 2000-2004 m. sutartimis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo buvo susitarta, ,kad daugiabučio namo savininkai turėjo pasirinkti  su teikiamais paslaugų teikėjais pasirašyti atitinkamas sutartis šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudaryti naujas sutartis su vandens tiekeju, karšto vandens tiekėju. LAT pripažino, kad su geriamojo vandens tiekėju UAB ,,Vilniaus vandenys" turėjo atsiskaityti UAB ,,Vilniaus energija" kaip karšto vandens tiekėjas, turėjo pirkti geriamaji vandeni karštam vandeniui ruošti, o ne vartotojai.Tačiau UAB ,,Vilniaus energija" subjektyviai jvertinusi LAT nutarties turini, pateikė vartotojams sąskaitas už laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės  iki 2015 m. sausio mėnesio vartotojams suvartoto, bet neapmokėto geriamaji vandeni karštam vandeniui ruošti,tačiau dėl to VKEKK nieko nedarė ir todėl Seimo Energetikos komiteto pirmininkas,kad viskas teisingą .

Man tenka konstatuoti ,kad VKEKK yra apsileidusi ir savo neveiklumą demonstruoja toliau dėl tokius  veiksmus dėl ankstesnės bendrovės ir toliau tai tęsia VŠT  .LAT 2014-10-14 nutartyje pabrėžė, kad ,,nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas skolos tarp dviejų ūkio subjektų priteisimo pagal sudarytas sutartis klausimas".VKEKK žino,kad LAT nepasisakė dėl UAB ,,Vilniaus energija" pareigos atlikti valstybės reguliuojamų kainų perskaičiavimo veiksmus nei ginčo, nei jokiu kitu laikotarpiu vartotojų atžvilgiu, LAT apskritai nepasisakė dėl vartotojų teisių ir pareigų susiklosčiusioje situacijoje. Susidariusi situacija nėra reglamentuota ir šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos teises aktuose nėra nurodyta, kokiu būdu turėtų būti apskaičiuojami mokėjimai už patiektą, bet neapmokėtą karštą  vandeni laikotarpiu, kai karšto vandens tiekėjas faktiškai nevykdė karšto vandens tiekėjo veiklos, ir ar karšto vandens tiekėjas turi teisę tokius mokėjimus už praeitą laikotarpj pateikti apmokėti vartotojams. Nei Seimo Energetikos komiteto pirmininkui ir VKEKK, nei kitai ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančiai valstybės institucijai nėra suteikta teisė spręsti dėl minėtų mokėjimų  teisėtumo bei duoti privalomojo pobūdžio nurodymus dėl nuostolių atlyginimo  vienai iš šalių,tačiau šio komiteto vadovas  tokius bendrovės sprendimus ir todėl toks gimė atsakymas mums  ir rašo,kad  minėtų bendrovių sąskaitos už karštą vandenį nuo 2010 iki2015 metų yra  teisėti ir tai rodo ,kad šis komitetas  išvis rodo nesugebėjimą spręsti šią teisinė situaciją   ir tai rodo,kad ji  yra suinteresuotą spręsti ne vartotojų naudai  ir rodo jos kompetencijos stoka bei jos suinteresuotumą išspręsti mūsų pareiškimą  objektyviai .

Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, darytina išvada, kad Seimo Ekonomikos komitetui  arba VKEKK ir energetikos ministerija nėra įgaliotos aiškinti šio LAT nutartį ir juo labiau jo vykdymo sukeliamas teisinies pasekmes, t. y. ir jos  nėra kompetentingos pasisakyti dėl AB ,,Vilniaus šilumos tinklai" sąskaitų už nepriskaitytą  karšto vandens kainos dali teikimo vartotojams teisėtumo,tačiau  buitiniams vartotojams rašo miglotus   nepagrįstus atsakymus ir  todėl jų veiksmai yra neteisėti. Kitaip tariant, Seimo Ekonomikos komitetas,VKEKK ir energetikos ministerija nėra kompetentingos spręsti dėl priskaičiuotų mokesčių už geriamąjį  vandeni karštam vandeniui ruošti teisėtumo nuo 2010 iki 2015 metų .Tačiau  šis komiteto  vadovas  iki šiolei nejaučia savo kaltės dėl  parašyto atsakymo mums vartotojams dėl to ir toliau toleruoja tokius savo veiksmus.

3.Dėl permokos už  UAB ,, Vilniaus energija" suteiktas paslaugas gražinimo.

Seimo  Ekonomikos komiteto  vadovo elektroninio 2017-10-09 atsakymo dalyje  mums     nieko nerašo,kodėl šis komitetas arba VKEKK 10 mėnesius vilkina vykdyti Vilniaus miesto apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 panaikino Komisijos 2010 -12-15 nutarimą Nr. 03-316 ,,Dėl šilumos bazines kainos dedamają uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus energija"", Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A-2681-822/2016 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.Seimo Ekonomikos komiteto vadovą  ir VKEKK rodo savo apsileidimą,nevykdymą šio teismo nutarties ir toliau vilkina  vykdymą  nutarties vykdymą ir todėl vadovas toliau kuria savo  biurokratinį atsakymą mums, buitiniams vartotojams jau 10 mėnesius,nes minėtas komitetas  yra suinteresuotą nieko nedaryti pagal šio teismo nutartį ir tokį   surašė tokį biurokratinį atsakymą mums šioje dalyje  ir jis  galvoja,kad tai tenkins  buitinius vartotojus ir neva jokio seimo kontrolės  dėl VKEKK  nevykdymo teismo nutarties,nes ši permoka atsirado dėl jos kaltės ir niekas iki šiolei nėra nubaustas  ir  vilkina jau mėnesių.

4.Dėl teisės aktų, reglamentuojančių karšto vandens tiekimą bei VKEKK reguliuojamų subjektų viešai skelbiamą informaciją.

Seimo  Ekonomikos komiteto vadovas specialiai savo atsakyme parašyti užmiršo,kad jos yra pareiga informuoti Seimą,energetikos ministeriją,vyriausybę ir prezidentę,kad nuo 2010 iki 2017 metų  nėra reglamentuojančių teisės aktų dėl karšto vandens tiekimo buitiniams  ir tai neriboja jo kompetencijos ir niekas neprašo rengti teisės aktus šios srities ir  kuria  savo teorijas šioje srityje.

                   5.Seimo komitetų įgaliojimai dėl rengimo teisės aktų.

                   Seimo Ekonomikos komiteto  pirmininkas nežino už ką gauna atlyginimą ir todėl priversti Gerb. Seimo pirmininką prašyti supažindinti raštiškai  jį su savo komiteto įgaliojimais;

1) svarstyti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, su jais susijusias pataisas ir pasiūlymus ir rengti išvadas dėl jų;

2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus;

3) pagal kompetenciją svarstyti valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat šių pareigūnų atleidimo klausimus ir teikti Seimui išvadas;

4) svarstyti pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų valstybės institucijų steigimo ar panaikinimo; rengti ir teikti Seimui išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas dėl su komiteto veiklos kryptimis susijusių institucijų veiklos;

5) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų informaciją ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai; prireikus teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Seimo nutarimai, kaip laikomasi šiuose teisės aktuose nustatytų jų įgyvendinimo terminų, stebėti ir vertinti, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinius tyrimus ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų reikiamus duomenis, dokumentus ir kitokią atliekant parlamentinę kontrolę reikalingą medžiagą; svarstyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metines ataskaitas ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas;

6) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, kiekvienų metų veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams priskirtose valdymo srityse ir teikti Seimui savo išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; svarstyti Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą ir teikti Seimui išvadas;

7) svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį;

8) analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų pagal komitetui priskirtas veiklos kryptis, vertinti programų tikslingumą ir joms numatytų asignavimų pagrįstumą;

9) svarstyti valstybinio audito ataskaitas ir išvadas;

10) nagrinėti gautus kreipimusis;

11) teikti pasiūlymus dėl rengiamo Seimo sesijos darbų programos projekto, prireikus sudaryti komiteto darbo planą;

12) dalyvauti palaikant tarptautinius ir tarpparlamentinius Seimo ryšius pagal Užsienio reikalų komiteto teikiamus ir Seimo valdybos patvirtintus tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus;

13) Seimo valdybai teikti pasiūlymus ir pagrindimą dėl komitetui skirtinų lėšų poreikio;

14) dalyvauti rengiant ir derinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 4 dalyje), svarstyti pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹straipsnio 4 ir 5 dalyse) ir prireikus teikti Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl jų;

15) prireikus teikti išvadas Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 3 dalyje) galimai neprieštarauja subsidiarumo principui;

16) bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis, taip pat su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių nacionalinių parlamentų komitetais;

17) svarstyti pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras;

18) nagrinėti ir svarstyti kitus klausimus, prireikus pateikti Seimui, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas;

19) vykdyti Seimo pavedimus.

Aš manau nebūtų reikalo dar jam išvardyti,ką turi  daryti seimo narys.

Aš supratau ,kad Seimo Ekonomikos komiteto vadovas nežino, kad LAT ir  LVAT nutartis yra įsiteisėjusios, kurias  yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir seimo nariams ir seimo komitetams turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK ,BPK ir ABTĮ  ) ir tai turi daryti  šis Seimo Ekonomikos komitetas, nors vadovas  kitaip galvoja ,kad jam nereikia rengti teisės aktus reglamentuojančius dėl karšto vandens tiekimo ir tada bendrovės tūrės teisinį pagrindą teikti vartotojams sutartis, o dabar išvis nežino ką daryti ir šios bendrovės džiaugiasi tokią betvarkę.

Primenu Gerb. Seimo pirmininke ,kad  Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir Teismas) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jei susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinės sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi. Tai reiškia, jog nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas gali pažeisti Konvenciją (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje Hornsby prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 18357/91), par. 40; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 33509/04), par. 65–66). Tokio užsitęsimo pagrįstumas turi būti vertinamas visų pirma atsižvelgiant į vykdymo proceso sudėtingumą, paties pareiškėjo bei kompetentingų institucijų elgesį, taip pat teismo priteistos sumos dydį bei sprendimo pobūdį (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Raylyan prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22000/03), par. 31; 2015 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Rafailovič ir Stevanovič prieš Serbiją (pareiškimų Nr. 38629/07 ir 23718/08), par. 78). Nors Teismas atsižvelgia į nacionaliniais įstatymais nustatytus vykdymo proceso terminus, jų nesilaikymas nebūtinai reiškia Konvencijos pažeidimą. Šioks toks vėlavimas ypatingomis aplinkybėmis gali būti leidžiamas, bet jis niekuomet negali būti toks, kad būtų pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies saugomos teisės esmė (žr. pirmiau cituotą sprendimą Burdov (Nr. 2), par. 67). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad sprendimo dėl tam tikro turto suteikimo vykdymas gali užtrukti ilgiau nei pinigų sumokėjimas (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Kopnin ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2746/05), par. 33, ir kt.). Neveltui LVAT įvairiose bylose tai konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog  žalos administracinėje byloje priteisimas neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo  sprendimą ir vykdymo procese taikyti priverstinio vykdymo priemones bei sankcijas – skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą,  nes jis gi atsakovas VKEKK vengia tai daryti ir vilkina šios nutarties vykdymą.

Atkreipia Gerb. seimo pirmininko dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendime Arbačiauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 2971/08) yra pažymėjęs, kad nors kartais kompensacija gali būti laikoma pakankama teisinės gynybos priemone dėl valstybės neįvykdyto teismo sprendimo, ji nebūtų tinkama alternatyva priemonėms, kurias nacionalinė teisinė sistema turėjo užtikrinti pareiškėjui tam, kad būtų atkurtos jo nuosavybės teisės; konkrečios bylos aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad civilinis ieškinys negali būti laikomas veiksminga teisinės gynybos priemone dėl ilgai nevykdomo teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui suteikta teisė įsigyti turtą (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituotą Arbačiauskienė prieš Lietuvą, par. 110),o gal  pas mus neveikia  ir   galima palaukti gal per 2-3 metus ir tada gal išnyks bendrovė iš kurios turi išreikalauti mano ir kitų buitinių vartotojų permokas ir išnyks vykdymo teismo sprendimų ir nutarčių , tai nori Seimo Ekonomikos komiteto vadovas ir užmiršo kieno tai pareiga .

 Seimo  Ekonomikos komiteto pirmininkas dėl neišprusimo nežino   teisėkūros ,kurie yra  Konstitucijoje, TPĮ, kituose įstatymuose, įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose (Seimo statute) bei Konstitucinio Teismo praktikoje. Dėl įstatymų leidybos stadijų Konstitucinis Teismas pasisakė 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime: „Įstatymų leidybos procesas - tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka. Visuotinai pripažintos yra šios pagrindinės įstatymų leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas, įstatymo projekto svarstymas, projekto priėmimas, priimto įstatymo promulgavimas ir įsigaliojimas. Tik pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita stadija. Minėta nuosekli įstatymų leidybos proceso stadijų seka iš esmės yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas - 68 straipsnyje, įstatymų priėmimas - 69 straipsnyje, įstatymų promulgavimas ir įsigaliojimas - 70 - 72 straipsniuose.TPĮ 1 straipsnio 3 dalis numato, kad šis įstatymas taip pat netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo. Todėl pvz., teismų sprendimams, jų rengimui, priėmimui, paskelbimui ir įsiteisėjimui bendros teisėkūrą reguliuojančios normos nebus taikomos, o ir negalėtų būti taikomos dėl paties teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties ypatumų Šių teisės aktų priėmimą reguliuoja specialios normos išdėstytos teismo procesą reguliuojančiuose aktuose (Civilinio proceso kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse, Teismų įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme). Tiesa, dalis teismų sprendimų - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo dažnai laikomi ne tik teisės taikymo aktais, bet ir turinčiais norminį pobūdį, kadangi jais gali būti formuojama bendra šių teismų bei žemesnės instancijos teismų praktika. Visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre, t.y. jie yra Teisės aktų registro objektais. (TPĮ 6 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 22 straipsnio 1 dalis) TPĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, o 5 dalis nustato, kad teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tačiau aptariamiems teismų sprendimams šios nuostatos visa apimtimi negali būti taikomos, jų įsiteisėjimą reguliuoja jau minėtos specialios normos ir tik teismas turi teisę komentuoti teismo nutartį ir sprendimą ,o ne Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, gal būt priims seimas tokį įstatymą,ir kad šis  komitetas bus viršesnis už LAT ir LVAT ir jis nevykdys jo sprendimų ir nutarčių, o kai bus gerai gyventi ,taip turbūt masto šis komiteto vadovas. Aš suprantu, kad nežino, kad reikia parengti karšto vandens įstatymą ir karšto  geriamojo vandens įstatymą ir jo pagrindu vyriausybė parengs nutarimus dėl vartojimo karšto vandens ir  karšto geriamojo  ir sutarčių sudarymą, Energetikos ir aplinkos ministerijos parengs institucija dėl teikimo  karšto vandens ir  karšto geriamojo vandens. VKEKK parengs nutarimus dėl karšto vandens ir karšto geriamojo vandens tiekimo ,kaip yra su šaltu vandeniu,   su dujomis, su elektros energija ir šiluma  ir taip toliau ir todėl buitiniai vartotojai laukia jau nuo paskelbimo LAT ,kada gi bus parengtas karšto vandens įstatymas ir karšto geriamojo vandens įstatymas jau praėjo trys metasi ir buitinius vartotojus  kvailina ir pučia migla dėl to,  o kaip gerai yra gauti atlyginimą už tai. Primenu ,kad VKEKK  rašo mums ,kad reikia rengti  reglamentuojančius teisės dėl karšto vandens tiekimo  ir ji gali padėti seimui ir energetikos ministeriją tik yra keistas šio komiteto vadovo  pozicija ir todėl gimė šis skundas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Seimo Ekonomikos komiteto  pirminko toks rašymas tokio  atsakymo  yra nepateisinama ir žemina  šios institucijos autoritetą , o gal Jūs tai tenkina . Apie priimtą sprendimą pagal mūsų skundą  Gerb. Seimo pirmininke   maloniai prašome  parašyti objektyvų atsakymą mums.

Pagarbiai,

 X.       Y.