O gal tai kas nors paneigs ???

15min.lt  Marius Jokubaitis rašo, kad  Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija, vienijanti mažuosius šilumos gamintojus šalyje, piktinasi, kad  šilumos tiekėjai iš gyventojų atima dešimtis milijonų eurų, kad šilumos tiekėjai už tarpininkavimą susižeria milijonus ...........

Taigi iš karto tūlas Marius atsiriboja nuo atsakomybės - jis matote pateikia ne savo nuomonę.

Betgi viskas yra  gerai apskaičiuota - kaltinimas, pateiktas straipsnio antraštėje, nulemia tai, kad po jo pateiktas šilumos tiekėjo teisinimasis, liaudžiai  nebeturi jokio poveikio.

Kurgi ne, jeigu jau  pati Jos Kilnybė kaltina šilumos tiekėjus, tai kam gi toliau straipsnį beskaityti.

 "Tokia situacija, kai monopolininkai lobsta žmonių sąskaita, netoleruotina. 

Tiesioginę atsakomybę už tai turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“, 

 2011 metų gruodžio 20 dieną pareiškė D. Grybauskaitė.

Betgi tai pati  Jos Kilnybė  paskiria Kainų komisijos vadovybę, kuri ir nustato šilumos kainas.

Ir jeigu jos paskirta Kainų komisijos vadovybė leidžia monopolininkams lobti žmonių sąskaita, tai ji pati ir yra kalta, kam paskyrė tokias personas ir nesiima priemonių jas pakeisti.

O kur dar jos rankose esančios spectarnybos................

Na o kalbos apie "perteklinę šilumos temperatūrą" tai visiškos nekompentencijos akivaizdus ir nepaneigiamas įrodymas, nes pastatuose įrengti šilumos punktai, kurie automatiškai reguliuoja pastatų šildymą pagal lauko temperatūrą.

Betgi liaudis tai tiki Jos Kilnybe, ir dargi ją išrenka metų žmogumi .......

  Tokiu būdu Kainų komisijos paaiškinimai nepateikti, nors straipsnio autorius tai žino, kas šilumos kainas iš esmės nustato.

Taigi ir klausimas - koks šio straipsnio tikslas ??

Nes teisinga informacija tyčia nepateikiama, liaudies protas akivaizdžiai drumsčiamas.

Todėl ir klausimas - kuo gi tai iš esmės skiriasi nuo maskvietiškos propagandos ??

Mūsų nuomone tuo, kad ji žymiai, žymiai pavojingesnė.

Betgi, kaip kadaise sakė A.M.B. - "Все законно ....."

O dabar šiek tiek  tiesos apie tuos verkšlentojus - "mažuosius"  šilumos gamintojus.

Štai jeigu būtų paskelbti tų verkšlentojų pelnai ir jų santykis su investicijomis. tai būtų linksma ....

Betgi tai yra kažkokia tai, matote, paslaptis ....

Tai ir siūlome straipsnio autoriui padaryti, tą paslaptį atskleisti, jeigu jis nori paneigti, kad straipsnis nėra propaganda. 

O jeigu Seimo narė A. Maldeikinė pasigilintų kokios išimtinės sąlygos yra suteiktos tiems verkšlentojams, tai, kas paneigs, pavadintų juos kokiais tai parazitais .....

ir padarytų visai teisingai, nes šilumos tiekėjo pelnas reguliuojamas, o "nepriklausomų" šilumos gamintojų - NE.

Betgi kurgi tada teisybė, kurgi kapitalizmo pagrindas - konkurencija ???

Betgi koks  čia dar kapitalizmas, jeigu šalies energetinis ūkis yra valdžios rankose ??

Tai valstybinis kapitalizmas - tas pats iš kurio prieš ketvirtį amžiaus bandėme pabėgti ..... 

Ir beje su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, kaip kad prancūzų investitoriaus terorizavimas tikslu jį išstumti iš valstybinio kapitalizmo "daržo" ...

O gal kas nors tai paneigs ????

***************************************************************

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

Biudžetinė įstaiga, Verkių g. 25C-1,  LT-08223 Vilnius, tel. (8 5) 213 5166, faks. (8 5) 213 5270, el. p. rastine@regula.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188706554

Buitinių vartotojų sąjunga		20	Nr. R2-(Š)-
		Į 2016-12-2	Nr. 41
DĖL STRAIPSNIO „MAŽIEJI ŠILUMOS GAMINTOJAI: GYVENTOJAI PERMOKA, NES TARPININKAMS RŪPI TIK PELNAS“

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) gavo Buitinių vartotojų sąjungos (toliau – Pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 41, kuriame Pareiškėjas pateikia klausimus dėl www.15min.lt publikuotame straipsnyje „Mažiejišilumos gamintojai: gyventojai permoka, nes tarpininkams rūpi tik pelnas“ teiginių apie šilumos tiekėjų nepagrįstai gaunamus pelnus.

Komisija informuoja Pareiškėją, kad nekomentuoja viešai paskelbtos informacijos, tačiau pagal savo kompetenciją teikia paaiškinimus į prašomus atsakyti klausimus.

1.   Pareiškėjas klausia, ar tvirtinimas, kad straipsnyje aprašytu būdu šilumos tiekėjai „susižeria milijonus“, t. y. nekontroliuojamai pelnosi, atitinka tikrovę. Komisija pažymi, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. 

Komisija primena, kad Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika), 57.7 papunktyje reglamentuotas investicijų grąžos (pelno) skaičiavimas, kur nustatyta, kad skaičiuojant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) atsižvelgiama į protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą, kuri nustatoma vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – WACC metodika). 

Taip pat pažymėtina, kad Metodikos 74.9 papunktyje numatytas kasmetinis faktinės ir į šilumos kainą įskaičiuotos (leistinos gauti) investicijų grąžos dydžio neatitikties tikrinimas. 

Jai nustatoma, kad šilumos tiekėjas uždirbo daugiau investicijų grąžos, nei leistina, atitinkamai mažinama šilumos kaina ateinantiems metams, o jei šilumos tiekėjo faktinė investicijų grąža buvo mažesnė nei leistina, šilumos kaina nekoreguojama. 

Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, teigtina, kad šilumos tiekėjų investicijų grąža (pelnas) yra valstybės griežtai kontroliuojama, o Metodikos nuostatos užtikrina, kad šilumos tiekėjai gautų tik teisės aktais nustatytą leistiną investicijų grąžą.

2.   Pareiškėjas teiraujasi, ar esama tvarka leidžia savivaldybės įmonėms, aukcione nupirkus šilumą už labai mažą kainą, pridėti neribojamus antkainius. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 10 straipsnyje nurodyti būdai ir aplinkybės, kokiomis superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų. 

Iš nepriklausomų šilumos gamintojų nupirktos šilumos kainos įskaičiavimas į vartotojams taikomą šilumos kainą reglamentuotas Metodikos 58.3 papunktyje, kuriame nurodyta, jog pirktos šilumos kainos, taikomos šilumos kainų skaičiavimuose, nustatomos pagal einamąjį mėnesį nustatytas ateinantį mėnesį planuojamos supirkti šilumos kainas.

 Taigi, į šilumos kainą įskaičiuojamos tik tokios iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirktos šilumos kainos, kurias šilumos supirkimo aukcione pasiūlo patys nepriklausomi šilumos gamintojai, tačiau ne didesnes nei palyginamosios šilumos tiekėjo šilumos gamybos kainos (ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalis).

3.   Pareiškėjas rašte klausia, nuo ko priklauso ir nuo ko nepriklauso investicijų grąža. Kaip minėta, investicijų grąža skaičiuojama pagal Metodikos 57.7 papunktį, kur numatyta, kad investicijų grąža skaičiuojama nuo kapitalo apimties, taikant pagal WACC metodiką apskaičiuotą investicijų grąžos normą. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad šios nuostatos (investicijų grąžos skaičiavimas nuo kapitalo apimties) taikymas yra atidėtas Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 6 punktu, kuriame nurodoma, jog šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki 2017 m. liepos 1 d., investicijų grąža skaičiuojama nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės (mažmeninio aptarnavimo paslaugai – nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą pagal Metodikos 57.7.2 punktą. 

Pažymėtina, kad šilumos tiekėjo investicijų grąža nuo šilumos tiekimo kintamų sąnaudų (kuro, elektros ir vandens technologijai sąnaudų bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos sąnaudų) nepriklauso.

Komisijos pirmininkė       Inga Žilienė