Praėjusio amžiaus devintojo
dešimtmečio pradžioje buvo suformuota sąvoka „ Nesveiko pastato sindromas“ (Sick Building Syndrome).
Šia sąvoka buvo apibrėžiama medicininė - ekologinė
problema, susieta su įvairios paskirties patalpų poveikiu žmogaus sveikatai.
1983 metais Pasaulinės Sveikatos apsaugos
(PSO) Organizacijos darbo grupė savo ataskaitoje nusakė pagrindines ir
sudėtines “Nesveiko pastato sindromo“
priežastis.
Kalbant apie ekologiškai nepalankias
supančios aplinkos sąlygas, pirmiausia ateina mintys apie
oro, vandens ir dirvos užterštumą.
Tačiau didžiąją laiko dalį (80-90%)
priklausomai nuo gyvenimo būdo ir darbinės veiklos šiuolaikinis žmogus
praleidžia patalpose.
Ir, aišku, patalpos turi milžinišką įtaką dirbantiems ar gyvenantiems jose
žmonėms.
Ekologų vertinimu oras patalpose gali būti 4-6
kartus labiau užterštas, nei išorėje.
1992-97 m. grupė mokslininkų iš
Italijos, Rusijos, JAV atliko specialius oro kokybės tyrimus gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose.
Pasirodė, kad 25% medžiagų, atrastų patalpų
ore, turi žmogui kenksmingų savybių.
PSO ekspertai priėjo išvados, kad
oro, esančio patalpų viduje, kokybė svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerbūviui,
negu oro, mus supančio lauke.
Nuo septintojo dešimtmečio daugelyje
pasaulio šalių medikų dėmesį ėmė traukti pastoviai didėjančių susirgimų su
nespecifine simptomatika skaičius.
Pacientai vienaip ar kitaip buvo susieti su ilgalaikiu
buvimu patalpose.
Dažniausia tai būdavo naujos
statybos ar neseniai renovuoti pastatai.
(JAV pagal kai kuriuos vertinimus
yra 20-30% tokių pastatų.)
NESVEIKO PASTATO SINDROMAS pasireiškė
dirbančiųjų ar gyventojų galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, greitu
nuovargiu, galvos skausmais, akių ir kvėpavimo organų gleivinių uždegimais, paaštrėjusiu
jautrumu kvapams.
Šie simptomai ir šiandien
pasireiškia daugumai žmonių, praleidžiančių laiką tokiose patalpose ir
palaipsniui išnyksta, pakeitus aplinką.
Nesveiko pastato sindromo
susiformavimą sąlygoja daugybė faktorių:
- Biologiniai
teršalai–mikroskopiniai
grybai, erkutės, pirmuonys, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai.
Rezultate gali pasirodyti infekciniai susirgimai, alerginės reakcijos ar
toksikozės, kai biologiniai teršalai veikia kaip cheminiai toksinai. Net jeigu
ši tarša neiššaukia patologinių procesų, kenčia imuninė sistema, ir mažėja
organizmo sugebėjimas pasipriešinti.
- Kita
grupė teršalų –lakūs organiniai junginiai, panaudoti statybos
darbuose. Tokių medžiagų kaip formaldehidas, pesticidai, organiniai tirpikliai,
benzolas-patalpose gali būti dešimtis kartų daugiau, negu išorėje. Jų
galima atrasti gumos gaminiuose, klijuose, apdailos medžiagose, dirbtinėse
kiliminėse dangose, linoleume, plastike ir t.t. Pasirodo ir naujos
sintetinės medžiagos, galinčios papildyti šią grupę.
- Sunkiųjų
metalų junginiai dažnai
aptinkami pastatų, statytų iki 1990 m.
apdailos medžiagose.
- Ypatingas
mikroklimatas susidaro šiandieninėse biuro patalpose. Pats veiklos charakteris lemia pastovų tobulinimą
ir keitimą biuro technikos, kurios žalingą veikimą jaučia biuro
darbuotojai, praleidžiantys biuro patalpose ne mažiau trečdalio paros.
Biuro technikos poveikis organizmui sąlygojamas ne tik jos tipu, naudojimo
trukme, bet ir pačios patalpos charakteristikomis, jos plotu, tūriu,
ventiliacija, oro drėgme ir kt.
- Pačios
biuro pastatų konstrukcijos dažnai tampa „Nesveiko pastato sindromo“ priežastimi.
Daugumoje šiandieninių biurų naudojamos tokios sienų apdailos ir langų
įstiklinimo technologijos, kurios visiškai anuliuoja natūralios ventiliacijos
galimybę. „Hermetizuodamos“ patalpą nuo išorinės aplinkos, jos trukdo pilnavertei
oro apykaitai ir sudaro terpę kauptis biologinei taršai.
• sudirgintos, sausos ir ašarojančios akys;
• sudirgusi, sloguojanti arba užsikimšusi nosis;
• burnos arba gerklės skausmas;
• odos sausumas, pleiskanojimas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas;
• galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas, irzlumas, padidintas nuovargis ir prasta koncentracija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą