Vilniaus savivaldybės administracinių ginčų komisijai tenka „teisti“ savus .....

Atliekant žurnalistinį tyrimą, kaip gi penkių didžiųjų  miestų  savivaldybės  dalyvauja daugiabučių namų, kur jos yra bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkės, priežiūroje, sausio 13 dieną   Visuomenės informavimo įstatymo   visuomenės informavimo priemonėms nustatytais terminais,  jos buvo paprašytos  atitinkamos informacijos.

Kitos  savivaldybės  informaciją, kaip sakoma, vargais negalais pateikė, tačiau Vilnius nebūtų  Vilnius, jeigu kuo nors nepasižymėtų ....

 Vilniaus  miesto  savivaldybė užuot prašomą informaciją  pateikusi  per savaitę, kaip šiuo atveju (reikia kaupti informaciją) nustato  Visuomenės informavimo įstatymas, ji  į  prašymą visiškai nesureagavo.

Todėl ir teko kreiptis į Savivaldybės visuomeninę ginčų komisiją, kad ji  tą pačią  savivaldybę  paprotintų .....

Kiek teko bendrauti su Komisija, kol kas dėl jos  kompetencijos pastabų nėra, tačiau .....

Tačiau yra visiškai pagrįstas  pagrindas  įtarti, kad ji patiria savivaldybės klerkų  mafijos spaudimą.

Ir štai kodėl.

  Apskundus  savivaldybės klerkų neveikimą,  Komisija  visų pirma „suabejojo“ ar Buitinių  vartotojų sąjunga yra visuomenės informavimo priemonės valdytoja,  ir jai nepakako nuorodos  į Kultūros ministerijos interneto  svetainę, kur registruojamos visos  žiniasklaidos priemonės,   ji pati atliko savo „tyrimą“.

Kodėl  Komisija    užklausė Žurnalistų etikos inspektorių, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų  etikos komisiją  „kokie  asmenys gali būti laikytini viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais“ , vadovaujantis sveiko proto logika, suprasti neišeina, nebent tikslu „patempti“ laiką.

O kad visuomeninės organizacijos, turinčios interneto svetaines ir jose talpinančios informaciją, ją renkančios,  yra prilygintos žiniasklaidos priemonėms, išaiškino TEISMAS.

    Tokiu būdu,  vasario 27 dieną  pagaliau Komisija pripažino  kad savivaldybė  turėjo pateikti  informaciją Visuomenės informavimo įstatymo nustatytais terminais, ir įpareigojo   administracijos direktorių išnagrinėti sausio 13 dienos prašymą ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, nuo šios sprendimo  gavimo dienos pateikti atsakymą ........... Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais .....

 T.y.  daugiau kaip po dviejų mėnesių vietoje maksimum po septynių dienų....

Ir tai jokios garantijos, kad prašomą informacija bus gauta, nes ji neabejotinai patvirtintų  labai liūdną ir savivaldybei nemalonų faktą ...

Dabar apie komisijos sudėtį iš esmės  -  kad veiksmingai dirbtų, ji turėtų būti VISUOMENINĖ.

Tačiau ji iš esmės tokia nėra !!!!

1. 1.       Gžegož Sakson – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys (komisijos pirmininkas);
2. 2.       Vidas Patackas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjas (komisijos pirmininko pavaduotojas);
3. 3.       Simas Brusokas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus Žemės ūkio poskyrio vedėjas (komisijos sekretorius);
4. 4.       Algirdas Petrauskas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus vedėjas;
5. 5.       Jurgita Levinienė – Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyresnioji patarėja.

 Savivaldybės tarybos narys ir keturi savavaldybės administracijos darbuotojai !!!!!

Taigi, kaip sakoma, Komisijai tenka „teisti“ savus ....

Be to Komisijai už darbą nemokama, kas negali nekelti   jos narių visiškai suprantamo  nepasitenkinimo.

Tuo tarpu  Komisijos sudėtį iš esmės formuoja meras.

Ir nors savivaldybės taryba Komisiją buvo suformavusi laiku, tačiau ji kurį laiką neveikė,  laukdama  kol bus iš biudžeto jai skirtas finansavimas.

Teismui panaikinus šią savivaldybės sprendimo nuostatą, Komisija pradėjo dirbti,  o Savivaldybės taryba yra pavedusi  savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į  Vyriausybę, dėl finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, skyrimo.

Kad jo nebus, galime neabejoti, tačiau kodėl nebuvo pateikta  gerai motyvuota peticija, kad ir mero, kaip fizinio asmens, piliečio vardu  dėl Administracinių ginčų komisijų įstatymo atitinkamo pakeitimo,  teks jį patį to ir paklausti.

Kaip ir to, kodėl gi jis į komisiją neįtraukė nė vieno visuomenininko, „teisės eksperto“, kurių yra tiek privisę, kaip grybų po lietaus ...

*****************************************************************   

Visuomenės informavimo įstatymas

6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų

1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.

5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.

6. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas.

7. Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.