„......mažas esi ir pakeisti nieko negali...“

Ar šilumos tiekėjas  turi teisę būti geriamo vandens tiekėju ???

 Jeigu Lietuva būtų   teisinė valstybė, jeigu Energetikos ministerijai ir Valstybinei  kainų ir energetikos kontrolės komisijai vadovautų  profesionalai, o ne atsitiktiniai  Prezidentei ir Seimui tinkantys ir patinkantys fiziniai asmenys- tokio  klausimo, tokios  problemos iš viso nebūtų.

   O problema yra, ir ji tiesiogiai susijusi su šilumos tiekėjų  NETEIKIAMA   KARŠTO VANDENS TIEKIMO PASLAUGA, už kurią šilumos vartotojai moka  ~ po 3 litus už kubą karšto vandens.

  Tiktai  neteisinėje valstybėje, daugiabučio namo, kur karšto vandens ruošimo įrenginys yra  namo butų savininkų nuosavybė, šilumos tiekėjas gali prievartauti daugiabučių  namų butų savininkus pasirašyti sutartį    akivaizdžiai ir nepaneigiamai neteikiamai paslaugai – centralizuotai paruošto, lauko   tiekimo tinklais namui pristatyto ir butų savininkams parduoto karšto vandens  pirkimo sutartį.

   Argumentai, kad daugiabučių namų savininkai su savo  nuosavybėje esančiais  karšto vandens ruošimo  įrenginiais  jau savo reikmėms ruošia karštą  vandenį, ir todėl reikalavimas mokėti už neteikiamą  paslaugą - karšto vandens tiekimą, yra ir neteisėtas, ir  nelogiškas, Valstybinės  kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojui, laikinai vykdančiam   pirmininko funkcijas    Dariui  Biekšai jokio įspūdžio nepadarė........ ...

....

Štai toks buvo jo atsakymas ....................... „teisiškai labai ir labai  reikšmingas“ ....   nes  Šilumos  ūkio įstatymas labai kategoriškai nustato dar daugiau -  šilumos tiekėjas karšto vandens ruošimo įrenginių, kurie randasi daugiabučiuose  namuose, VALDYTI NEGALI .....  taigi ir  jais  ruošti karšto vandens pardavimui ...... NEGALI ....

 Tokį teiginį, tokią  poziciją  belieka suprasti tik taip,  kaip toj senoj, sovietinį rėžimą menančioj  dainoj  „......mažas  esi ir pakeisti nieko negali......“

  Iš tiesų,  kas gi  tu, biednas ir negramatnas šilumos vartotojau,  esi prieš  energetikos ir termoinžinerijos krypties  mokslų daktarą,  Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų  energetikos katedros docentą,   Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorių,  atlikusį  nemažai mokslinių tiriamųjų darbų energetikos tema, dalyvavusį  ir skaičiusį  pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, parengusį  ir paskelbusį  nemažai tarptautinių publikacijų....

   Deja, tokiais atvejais šviesios atminties nusipelnęs energetikas Vytautas Miškinis, ilgametis Valstybinė energetikos inspekcijos viršininkas, liūdno vaizdo  Energetikos ministro A. Sekmoko atleistas iš darbo už principingą pareigų vykdymą, giliai atsidusdavo ir sakydavo „nėra gi ko norėti iš vieno vamzdžio galo specialistų...“

    Betgi ir šiuo, ir visais kitais atvejais, kada karštą  vandenį  daugiabučių namų savininkai savo reikmėms  ruošia pastatuose  esančiuose karšto vandens ruošimo įrenginiuose,  daugumoje nuo seno šilumos tiekėjas iš geriamo vandens tiekėjo perka geriamą vandenį karšto vandens ruošimui,  ir jį parduoda daugiabučių namų šilumos vartotojams.

 Perka – parduoda – perparduoda -  gauna pelną ........

  Tokią schemą neabejotinai  įsivaizduoja tie, kurie smaginasi  žiūrėdami  Baltijos televizijos  laidą,  kaip  du debiliški personažai Surskis ir Mauzeris vaiposi iš televizijos ekranų, kur  jiems  malonumą teikia brukama mintis, kad šilumos tiekėjai gauna pelną iš parduoto šilumos kiekio, kada   iš jų pastoviai tyčiojamasi ....

  Biznis tikrai pavydėtinas – štai Vilniaus šilumos tiekėjas iš tokio  perpardavinėjimo   „biznio“  kasmet patiria milijoninius nuostolius, nes  geriamą vandenį    perka pagal daugiabučių namų įvadinius jo apskaitos prietaisus, o  šilumos vartotojams jį parduoda  pagal butų karšto vandens apskaitos prietaisus.

   Tuo tarpu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato:  Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis.

   Kadangi šilumos tiekėjas daugiabučiuose namuose  produkto - karšto vandens   neruošia,  vadovaujantis šiuo įstatymu išeina, kad karšto vandens apskaitos prietaisus butuose turi įrengti geriamo vandens tiekėjas.

    Kada šilumos tiekėjas karštą vandenį ruošia centralizuotai (katilinėse, kvartalinėse boilerinėse), jį pristato į daugiabučius  namus  ir parduoda, tada jis  tikrai yra geriamo vandens karštam  vandeniui ruošti pirkėjas ir naujo produkto - karšto vandens tiekėjas.

Ir tada jo,  kaip produkto-  karšto vandens  tiekėjo, kaip karšto vandens tiekimo paslaugos teikėjo,  pareiga yra  butuose įrengti   karšto vandens apskaitos prietaisus.

 Tokiu būdu,  jeigu vadovautis sveiko proto logika ir teisės aktais,  viskas būtų  aišku kaip du kart du ... perpardavinėtojas visiškai nereikalingas.

  O jeigu ne, ir dar turi neribotą ir nekontroliuojamą valdžią, „stogą“  Seime ir Prezidentūroje, tada, kas paneigs,   gali paversti šilumos tiekėją neteikiamos paslaugos teikėju; gali priversti šilumos vartotojus  už ją mokėti; gali įvesti neteisėtą geriamo vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokestį; gali patvirtinti investicijas, nustatyti šilumos kainas šilumos tiekėjui, kurio teritorijoje įvesta ekstremali situacija; gali neįvertinti neteisėtai, ekstremalios situacijos metu nustatytų šilumos kainų; gali daryti tai, kas kai kam tinka ir patinka ...

 O tuo tarpu Metrologijos inspekcija,  laimi teisme viena po kitos bylas, kur  geriamo vandens perpardavinėtojas -  šilumos tiekėjas pripažįstamas geriamo vandens  tiekėju  ir verčiamas įrenginėti karšto vandens apskaitos prietaisus butuose.....  

Ir kas paneigs, kad  teisėjus „vieno galo vamzdžio specialistais“     ko gero galima būtų ir pavadinti, nes jie vis tiktai  turėtų žinoti Įstatymus, žinoti,  kad  ten,  kur daugiabučiuose namuose yra įrengti karšto vandens ruošimo įrenginiai, Šilumos ūkio įstatymas vienareikšmiškai    nuo 2011 11 01 įteisino  apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – be karšto vandens tiekėjo – taip vadinamą antrą apsirūpinimo   karštu vandeniu būdą - šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimą  iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimą iš geriamojo vandens tiekėjo .......

Taip, kad vadovaujantis sveiko proto logika, šiais atvejais dargi kalba apie kokį tai antro būdo pasirinkimą ir eiti negali – tokį apsirūpinimo   karštu vandeniu būdą šiais atvejais nustatė Šilumos ūkio įstatymas – be karšto vandens tiekėjo.

O antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ( be karšto vandens tiekėjo) galima pasirinkti tiktai tenai, kur  dar vyksta decentralizuotas karšto vandens ruošimas, jo pristatymas į daugiabučius  namus ir jo, kaip produkto,  pardavimas karšto vandens vartotojams, tenai kur dar vyksta karšto vandens tiekimas.

  

Metrologijos inspekcija, tvirtindama, kad nesant karšto vandens tiekėjo butų karšto vandens apskaitos    prietaisų metrologinės patikros Šilumos ūkio įstatymas nenustato, yra teisi, nes tai ne šio įstatymo kompetencija, nes tai pagal Šilumos ūkio įstatymą yra „šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo“.

O geriamo vandens pirkimą reguliuoja toks Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas .....

Todėl keista ir nesuprantama, kaipgi ir kodėl Metrologijos  inspekcija to nenori suprasti ..........

Betgi mūsų  plutokratinėje valstybėje jau taip yra, kaip yra ...... reketas yra perkeltas į valstybinį lygį, nes kitaip, kaip reketu  reikalavimo mokėti už neteikiamą paslaugą, pavadinti niekaip neišeina ...

O sumoje, tokiu būdu lieka atviras klausimas - Ar šilumos tiekėjas turi teisę būti geriamo vandens tiekėju, nes tam reikalinga Kainų komisijos licencija ...... ???

Ir jeigu to paklaustume Kainų komisiją, jos laikinai vykdantis pirmininko funkcijas, kas paneigs,     atrašytų,  kad licencijos neturėjimas yra „teisiškai nereikšmingas faktas....“