Pirmas būdas, antras būdas ....., o makaulėj čystas blūdas ....

 

 Galimybę už karštą vandenį mokėti pigiau nubraukia nesąžiningi gyventojai 

 rašo  Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-09-28 , Statybų naujienose.

     Rašo apie apsirūpinimo karštu vandeniu būdus.

   Šilumos ūkio įstatymas nustato jų tris:

2. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (pirmas būdas)

arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo(antras būdas) , 

arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros (trečias būdas).

Be to Šilumos ūkio įstatymas nustato:

11. Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams.

Na o ką gi rašo ponia Inga ???

Prieš kelerius metus vilniečiams buvo pasiūlyta pasirinkti vieną iš dviejų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų.

 

 Pirmasis iš jų – už karštą vandenį mokėti dviem bendrovėms: „Vilniaus vandenys“ ir „Vilniaus energija“ (vandens tiekimo tarpininkei). 

 

 Tai kuri gi iš šių bendrovių yra centralizuotai paruošto karšto vandens tiekėja, ponia Inga ???

 Toliau ponia Inga rašo:

 Šį būdą rinkosi dauguma gyventojų. 

 

(Netiesa visiška - dauguma šilumos vartotojų nieko nedarė, nieko nesirinko,  tačiau moka centralizuotai paruošto karšto vandens kainą, nors ir patys savo name, su šilumos punktu, pasisamdę jo prižiūrėtoją, ruošia karštą vandenį..........)

 

Mat antrasis  vandens tiekimo būdas, kai vanduo tiekiamas be tarpininko, reikalauja daugiau namo bendrijos ar tarybos pirmininko pastangų. 

 

( Jeigu kalba eina apie antrą apsirūpino karštu vandeniu būdą, tai jis ruošiamas daugiabučiame name be jokio tarpininko ...)

 

Tačiau antruoju atveju vanduo kainuoja šiek tiek pigiau. 

  

Jį pasirinkus „Vilniaus vandenys“ išrašo bendrą sąskaitą už visą į namo įvadą patiektą vandenį, o gyventojams patiems reikia išsiaiškinti, kas kiek jo išnaudojo.

 

   

Kaip matome, jau pakanka ir to, kad skaitytojas nesusigaudytų apie ką šiame straipsnyje rašoma.

 

 O jeigu jis supras, kad  mokėti ųž karštą vandenį pigiau trukdo karšto vandens apskaitos prietaisų butuose parodymų deklaracija ir pan., tai reikia įrengti apskaitos prietaisus su nuotoliniu  jų parodymų nuėmimu.

 

Noras mokėti už karštą vandenį tiktai pagal butų apskaitos prietaisų parodymus suprantamas.

Tiktai yra vienas BET.

Nes yra toks  GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO

Į S T A T Y M A S, kuris nustato:

2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.

Tokiu būdu problema teisiškai, įstatymo lygmenyje, yra  išspręsta.

Tačiau yra kitas, didesnis, BET

Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 patvirtino

ATSISKAITYMO UŽ PATIEKTĄ GERIAMĄJĮ VANDENĮ IR SUTEIKTAS NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGAS TVARKOS APRAŠĄ

 tačiau apie geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti jame NIEKO NĖRA ........

     O APRAŠAS, kas liečia geriamo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimą ir t.t., turėjo būti parengtas  2014 metų lapkričio 1 dienai .....  

   Apie visa tai ir reikėjo poniai Ingai straipsnyje ir parašyti - paprotinti Vyriausybę gerbti šalies įstatymus, bei šilumos ir geriamo vandens vartotojus.

   Dabar gi, perskaičius šį straipsnį  taip ir kyla mintis, perfrazuojant vieną liaudies posakį, jį įvertinti sekančiai:

Pirmas būdas, antras būdas ....., o makaulėj čystas blūdas ....
***********************************************************************

2015 rugsėjo 29 d. antradienis, 18:51

 

Miestiečiai

Galimybę už karštą vandenį mokėti pigiau nubraukia nesąžiningi gyventojai

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-09-28 14:47

 

Prieš kelerius metus vilniečiams buvo pasiūlyta pasirinkti vieną iš dviejų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų. Pirmasis iš jų – už karštą vandenį mokėti dviem bendrovėms: „Vilniaus vandenys“ ir „Vilniaus energija“ (vandens tiekimo tarpininkei). 

 

Šį būdą rinkosi dauguma gyventojų. Mat antrasis vandens tiekimo būdas, kai vanduo tiekiamas be tarpininko, reikalauja daugiau namo bendrijos ar tarybos pirmininko pastangų. Tačiau antruoju atveju vanduo kainuoja šiek tiek pigiau. 

 

Jį pasirinkus „Vilniaus vandenys“ išrašo bendrą sąskaitą už visą į namo įvadą patiektą vandenį, o gyventojams patiems reikia išsiaiškinti, kas kiek jo išnaudojo.

 

Vandens maišytuvas. Portalo nuotr.

Antrasis būdas – nebent vienam nedideliam daugiabučiui

Vis tik daugumos namų, kurie buvo pasirinkę antrąjį karšto vandens tiekimo būdą, bendrijų pirmininkai teigia grįžtantys prie pirmojo būdo. Nors tokiu atveju papildomai reikia mokėti dar ir skaitiklio abonentinį mokestį. Priežastis – šimtai kubų niekam nepriskirto vandens, už kurį gyventojai nesusimoka.

„Mes žinojome, jog teisės aktai nėra iki galo sutvarkyti. Ir akivaizdu, jog antras apsirūpinimo karštu vandeniu būdas stumia žmones mokėti už nepaskirstytą vandenį, – problemą daugiabučių namų administratorių susirinkime apibūdino Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis (portalo nuotr. kairėje). – Jei tokį būdą pasirenka nedidelis namukas – 15–30 butų – gal ir nedidelė bėda. Bet jei bendrija su keliolika, o gal ir keliasdešimt namų – tada atsiranda problemų su apskaita.“ 

Vis tik tokį būdą pasirinkusio daugiabučio namo pirmininkė Kazė Pranckevičienė teigė, jog problemą jiems lyg ir pavyko išspręsti. Tačiau patikslino, jog vadovauja vienam nedideliam namui. 

„Mūsų name yra 37 butai. Pradėjome nuo to, jog visi pasikeitėme karšto vandens skaitiklius į antimagnetinius. Tai jau seniai atsipirko. Mūsų name įvadinio skaitiklio duomenys ir tai, ką sumoka gyventojai, praktiškai sutampa. Žinoma, skaičiavimo daugiau, nes kai žmonės sumoka, kiekvienam butui atskirai reikia paskaičiuoti vandenį pašildymui po 1,38 euro (už kubą, – red. past.). Pinigai suplaukia į vieną sąskaitą, o „Vilniaus vandenys“ mums parašo pagal įvadinio skaitiklio duomenis sąskaitą faktūrą. Ir kiekvieną mėnesį mes mokam už tą vandenį“, – paaiškino vieno iš namų pirmininkė K. Pranckevičienė.

Siekiant sutaupyti – tūkstantinės skolos

Norintiems pasirinkti antrąjį būdą pirmininkė patarė pradėti nuo „Vilniaus energijos“. Šios bendrovės reikia prašyti skaičiuoti mokestį tik už vandens pašildymą – ne už tiekimą. Tam reikia surinkti daugiabučio namo gyventojų parašus. 

„Taip gyventojams yra žymiai pigiau. Tačiau neįsivaizduoju, kaip reikėtų administruoti esant daug namų – vienas sumokėtų, kitas nesumokėtų. Kai mūsų namas mažas, problemų nėra. Kažkur apie porą litų mažiau mokame už karšto vandens kubinį metrą“, – teigė K. Pranckevičienė. 

Kitiems namų pirmininkams replikavus, jog ir antimagnetinius vandens skaitiklius galima sustabdyti, pirmininkė atsakė, kad jos name žmonės yra sąmoninigi ir seniai nebesukčiauja mažindami suvartoto vandens kiekį. 

„Aš taip pat galiu pasidalinti patirtimi, – įsiterpė bendrijos „Neries vingis“ pirmininkė Marija Fadejeva. – Mūsų bendrija nedidelė – 43 butai. Tačiau pasikeitėme karšto vandens tiekimo būdą iš antrojo į pirmąjį. 

Nes tiesiog vieni mokėjo už kitus, kurie vartoja, tačiau metų metus nemoka. Ir tai visiems skirstydavo kaip bendro naudojimo vandenį. Tad taupydamas kiekvienam, kad jis pora litų pigiau sumokėtų už vandens kubą, galiausiai vis tiek moki brangiau. Nes moki už kitus.“ 

Bendrijos pirmininkę pašiurpino suvartoto vandens skaičiavimų rezultatai: gyventojai už kaimynų išnaudotą ir neapmokėtą vandenį buvo sumokėję virš 6000 litų.

„Pirmininkams tai – didžiulis darbas. Nenorite sąžiningai mokėti – na, ir nereikia. Mokėsite brangiau per „Vilniaus energiją“, – nusivylusi kalbėjo bendrijos „Neries vingis“ pirmininkė.

Priversti susimokėti gali tik teismas

J. Antanaitis pabrėžė, jog pirmininkams skaičiuoti kiekvieno buto vandenį ir išgyventi dėl susidariusių skolų tiesiog nėra prasmės. 

„Bendrijos pirmininkas negauna papildomų lėšų... (apskaičiuodamas išnaudotą vandens kiekį kiekvienam butui atskirai, – red. past.) Už „Validolį“, kurį reikia pirkti, kai netikėtai atsiranda didžiulė skola „Vilniaus vandenims“. Sąskaita išrašoma bendrijai ir bendrija negali padaryti nieko kito, kaip tik ją apmokėti. O ką daryti, kai 20–30 žmonių nemoka?“ – kalbėjo J. Antanaitis. 

Kiti bendrijų pirmininkai pritarė išsakytoms mintims: kai kur lieka apie 60 proc. nepaskirstyto vandens, kitaip tariant, vandens, kuris jau išnaudotas, tačiau niekas neprisipažįsta jį išnaudojęs.

J. Antanaitis rekomendavo bendrijoms įvertinti, koks didelis darbas tenka pirmininkui, kai gyventojai pasirenka antrąjį karšto vandens tiekimo būdą ir sutarti dėl šio darbo apmokėjimo.

„Jei pasirinkus antrąjį būdą būtų atsiskaitoma pagal butuose esančių skaitiklių rodmenis – ne pagal įvadinį skaitiklį – tuomet būtų viskas gerai. Dabar mus į neviltį veda tas susidarantis skirtumas“, – kalbėjo J. Antanaitis. 

„Kaip gali nemokėti?“, – stebėjosi šiuo būdu nenusivylusio daugiabučio pirmininkė K. Pranckevičienė.

„Galiu nemokėti, nes esu nesąžiningas, nes esu biednas, nes man nepatinka bendrijos pirmininkas, nes mane privertė pasirinkti antrąjį būdą, kurį pasirinko dauguma – gali būti daugybė priežasčių“, – aiškino J. Antanaitis.

Todėl paprasčiausias būdas priversti visus susimokėti už savo išnaudotą karšto vandens kiekį – rinktis pirmąjį karšto vandens tiekimo būdą.