2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Mortuo leoni et lepores insultant – kaip sakydavo romėnai ....









2014 10 14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą

pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties  ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje 

pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl skolos priteisimo,
trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

 Bylos esmė tame, kad AB ,,Vilniaus energija“  nori įtikinti teismus, kad geriamą vandenį karšto vandens ruošimui daugiabučiuose namuose turi pirkti „Vilniaus vandenys“ .
Teismai, vertindami  TIK  Šilumos tiekimo – vartojimo taisykles, ir vieną Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnį,  visiškai nevertino faktinės situacijos, sukurtos įgyvendinus  kitus Šilumos ūkio įstatymo straipsnius, kaip ir visiškai nesuvokė   Šilumos ūkio įstatymo dvasios.

O nepaneigiami faktai yra šie:
Ø  Nuo 2008 metų pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos punkto priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos  imperatyvai turėjo būti ir buvo  įtraukiamos  į šilumos kainas, t.y. tuose pastatuose, kur įrengti šilumos tiekėjų šilumos punktai,  karšto vandens kaina neturėjo būti nustatoma. Logiškai mąstant – nėra paslaugos kainos, nėra ir jos teikėjo.

Ø  nuo 2011 11 01 Šilumos ūkio įstatymas imperatyviai šilumos tiekėjų šilumos punktus atidavė prižiūrėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kuriems už karšto vandens ruošimą yra atlyginama per šilumos punktų priežiūros eksploatavimo mokestį. O šilumos tiekėjams imperatyviai uždraudė prižiūrėti savo šilumos punktus. Logiškai mąstant kaipgi šilumos tiekėjas gali imti karšto vandens kainą, kai karštą vandenį   ruošiasi patys jo vartotojai.

Ø  kas liečia AB ,,Vilniaus energija“, tai ji savo šilumos punktus nuo 2012 metų pradžios perdavė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Vadovaujantis sveiko proto logika, kaipgi šilumos tiekėjas gali būti karšto vandens tiekėju, jei neturi savo karšto vandens ruošimo renginių.

Ø  Lietuvos aukščiausiojo teismo posėdis  vyksta 2014 10 14, t.y. tada,  kada akivaizdžiai ir nepaneigiamai AB ,,Vilniaus energija“  fiziškai negali būti karšto vandens tiekėju, o ji  save tuo laiko, ir  akivaizdžiai neteisėtai taiko centralizuotai paruošto karšto vandens kainas taiko .........................

Ø  Taipogi  tuo  metu galiojančios  Šilumos ūkio įstatymo imperatyvios teisės normos daugiabučių namų šilumos vartotojams, kurių pastatuose įrengti šilumos punktai,  nustatė tik du apsirūpinimo karštu vandeniu būdus:
1.      Ruošiant karštą vandenį šilumos punktuose.
2.      Ruošiant karštą vandenį butuose panaudojant kitas energijos rūšis.

  O centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas (lauko vamzdynais, ar atvira šildymo sistema) dar kai kur (pvz. Visagine (buv. Sniečkuje) egzistuoja, kaip sovietinių laikų reliktas .................
 Na, tarkime, kas gi nuo to, kad teisiasi du ūkio subjektai ir teismas vadovaujasi tik Šilumos ūkio įstatymą neatitinkančiomis Taisyklėmis, VISIŠKAI  nevertindamas tiek faktinės situacijos, tiek Šilumos ūkio įstatymo vientisai.
   
 Betgi šiuo teismo sprendimu vadovaujasi AB ,,Vilniaus energija“  tiems šilumos vartotojams, kurie raštu buvo patvirtinę apie karšto vandens apsirūpinimo antru būdu ( be karšto vandens tiekėjo) pasirinkimą, taikydama karšto vandens kainas .....

 Betgi šilumos tiekėjui pritaria Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, karšto vandens ruošimo įrenginių neturinčiam šilumos tiekėjui nustatydama karšto vandens kainas ...

Betgi nuo 2014 11 01  LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO  ĮSTATYMAS imperatyviai nustatė:
   2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
   Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.

 O:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

turėjo iki 2014 m. spalio 31 d. pagal   Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją priimti  šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 Deja jau kone metai, o šių įgyvendinamųjų teisės aktų nėra ir nėra ....

  Tokiu būdu ne daugiabučių namų šilumos vartotojai turi susirinkti  ir nutarti  įpareigoti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoją, arba nieko nedaryti, o ši imperatyvi teisės norma – geriamą vandenį  karšto vandens ruošimui pirkti pastato įvade -  turi būti imperatyviai įgyvendinta.

O iki tol kol ji bus neįgyvendinta, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatinės akivaizdžiai neteisėtas karšto vandens kainas, šilumos tiekėjai iš vergiško nuolankumo valdžios institucijai, ar iš kitų paskatų jas, taikys.

O šilumos vartotojai mokės  po kokį litą ar  daugiau LABDAROS šilumos tiekėjams  už kiekvieną   savo pačių pasiruoštą  kubą karšto vandens.

Šia proga noromis nenoromis tenka pažymėti, kad aplamai  tik pagyrimo verta Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, kaip nekeista ir liūdna,  neteisėtai įvestų neteikiamos paslaugos,  karšto vandens tiekimo,  kainų  klausimu,  yra visiškoje teisinėje prostracijoje ir demonstruoja apgailėtiną savo tokią pačią  impotenciją ....

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą