2014 10 14 Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito
Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco
Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Vilniaus energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo
17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
„Vilniaus energija“ dėl skolos priteisimo,
trečiasis asmuo Vilniaus miesto
savivaldybės administracija.
Bylos esmė tame, kad AB ,,Vilniaus
energija“ nori įtikinti teismus, kad geriamą vandenį karšto vandens ruošimui
daugiabučiuose namuose turi pirkti „Vilniaus vandenys“ .
Teismai, vertindami TIK Šilumos tiekimo – vartojimo taisykles, ir
vieną Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnį, visiškai nevertino faktinės situacijos, sukurtos
įgyvendinus kitus Šilumos ūkio įstatymo
straipsnius, kaip ir visiškai nesuvokė Šilumos ūkio įstatymo dvasios.
O nepaneigiami faktai yra šie:
Ø Nuo 2008 metų pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos
punkto priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos imperatyvai
turėjo būti ir buvo įtraukiamos į šilumos kainas, t.y. tuose pastatuose, kur
įrengti šilumos tiekėjų šilumos punktai,
karšto vandens kaina neturėjo būti nustatoma. Logiškai mąstant – nėra paslaugos kainos, nėra ir jos teikėjo.
Ø nuo 2011 11 01 Šilumos ūkio įstatymas imperatyviai
šilumos tiekėjų šilumos punktus atidavė prižiūrėti daugiabučių namų šildymo ir
karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kuriems už karšto vandens ruošimą yra
atlyginama per šilumos punktų priežiūros eksploatavimo mokestį. O šilumos
tiekėjams imperatyviai uždraudė prižiūrėti savo šilumos punktus. Logiškai mąstant kaipgi šilumos tiekėjas
gali imti karšto vandens kainą, kai karštą vandenį ruošiasi patys jo vartotojai.
Ø kas liečia AB ,,Vilniaus energija“, tai ji
savo šilumos punktus nuo 2012 metų pradžios perdavė AB „Vilniaus šilumos
tinklai“. Vadovaujantis sveiko proto
logika, kaipgi šilumos tiekėjas gali būti karšto vandens tiekėju, jei neturi
savo karšto vandens ruošimo renginių.
Ø Lietuvos aukščiausiojo teismo posėdis vyksta 2014 10 14, t.y. tada, kada akivaizdžiai ir nepaneigiamai AB
,,Vilniaus energija“ fiziškai negali būti karšto vandens tiekėju, o ji save tuo laiko, ir akivaizdžiai neteisėtai taiko centralizuotai
paruošto karšto vandens kainas taiko .........................
Ø Taipogi
tuo metu galiojančios Šilumos ūkio įstatymo imperatyvios teisės normos daugiabučių namų šilumos vartotojams,
kurių pastatuose įrengti šilumos punktai, nustatė tik
du apsirūpinimo karštu vandeniu būdus:
1. Ruošiant karštą vandenį šilumos punktuose.
2. Ruošiant karštą vandenį butuose panaudojant
kitas energijos rūšis.
O centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas (lauko vamzdynais, ar atvira šildymo sistema) dar kai kur (pvz.
Visagine (buv. Sniečkuje) egzistuoja, kaip sovietinių laikų reliktas
.................
Na, tarkime, kas gi nuo to, kad teisiasi du
ūkio subjektai ir teismas vadovaujasi tik Šilumos
ūkio įstatymą neatitinkančiomis Taisyklėmis, VISIŠKAI nevertindamas tiek
faktinės situacijos, tiek Šilumos ūkio įstatymo vientisai.
Betgi šiuo teismo sprendimu
vadovaujasi AB ,,Vilniaus energija“ tiems šilumos vartotojams, kurie raštu
buvo patvirtinę apie karšto vandens apsirūpinimo antru būdu ( be karšto vandens tiekėjo) pasirinkimą, taikydama
karšto vandens kainas .....
Betgi šilumos tiekėjui pritaria Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija, karšto vandens ruošimo įrenginių
neturinčiam šilumos tiekėjui nustatydama karšto vandens kainas ...
Betgi nuo 2014 11 01 LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO
VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS imperatyviai nustatė:
2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas
pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo
geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam
vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose,
geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo
vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo
įrenginius.
O:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
turėjo iki 2014 m. spalio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo
ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytą kompetenciją priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Deja jau kone metai, o šių įgyvendinamųjų teisės aktų
nėra ir nėra ....
Tokiu būdu ne daugiabučių namų šilumos vartotojai turi susirinkti ir nutarti įpareigoti pastato bendrojo naudojimo objektų
valdytoją, arba nieko nedaryti, o ši
imperatyvi teisės norma – geriamą vandenį karšto vandens ruošimui pirkti pastato įvade -
turi būti imperatyviai įgyvendinta.
O iki tol kol ji bus neįgyvendinta,
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatinės akivaizdžiai
neteisėtas karšto vandens kainas, šilumos tiekėjai iš vergiško nuolankumo
valdžios institucijai, ar iš kitų paskatų jas, taikys.
O šilumos vartotojai mokės po kokį
litą ar daugiau LABDAROS šilumos tiekėjams
už kiekvieną savo
pačių pasiruoštą kubą karšto vandens.
Šia proga noromis nenoromis tenka pažymėti, kad aplamai tik pagyrimo verta Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, kaip nekeista ir liūdna, neteisėtai
įvestų neteikiamos paslaugos, karšto
vandens tiekimo, kainų klausimu, yra
visiškoje teisinėje prostracijoje ir demonstruoja apgailėtiną savo tokią pačią impotenciją ....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą