Karšto
vandens tiekimas –
centralizuotai paruošto karšto vandens
pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams ( kaip tai nustato Šilumos
ūkio įstatymas), yra
neįmanomas dėl šių priežasčių:
1.
Panaikintos kvartalinės boilerinės.
2.
Karšto vandens tiekimo atvira šildymo
sistema įvedimas praktiškai
būtų su sveiko proto logika visiškai
nesiderinantis anachronizmas.
3.
Šilumos ūkio įstatymas nuo 2011 11 01 šilumos tiekėjų šilumos punktus,
esančius daugiabučiuose namuose, perdavė
prižiūrėti (eksploatuoti t.y. su jais
ruošti karštą vandenį ) daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų
prižiūrėtojams, vienkart kategoriškai uždraudžiant šilumos punktų prižiūrėtojais
pasirinkti šilumos tiekėjus – t.y. jiems ruošti karštą vandenį.
Todėl esamoje situacijoje daugiabučių namų
savininkai gali tiktai patys sau su
savo, ar šilumos tiekėjų šilumos punktais sau ruošti karštą vandenį.
Arba karšto
vandens su šilumos punktais neruošti, o ruošti jį butuose.
Deja
situacija yra sekanti:
1.Šilumos
tiekėjai, nors ir suvokdama, kad jie dargi karšto
vandens neruošia ir negali ruošti, ima vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos patvirtinta centralizuotai
paruošto Karšto vandens kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Kainų
komisijai ir savivaldybėms
centralizuotai paruošto karšto vandens kainų dedamųjų projektus.
2.Savivaldybės
teikia Kainų komisijai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo
dokumentus ir „pagrįstas pastabas“.
3.Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija, visiškai nevertindama tiek Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio,
tiek Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos
[1.
Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes
nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja
priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.]
nuostatų, tiek realios situacijos, taikydama
vien tik iš konteksto išplėštą, ir tuo savo prasmę praradusią, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis. Karšto
vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas
nuostatą:
2. Kol vartotojai pasirenka karšto
vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas
yra šilumos tiekėjas.
„išnagrinėjusi savivaldybių pastabas“, nustato neteikiamos paslaugos centralizuotai
paruošto karšto vandens kainų dedamąsias,
o šilumos tiekėjai jas taiko.
Tokiu būdu :
- Šilumos tiekėjai,
- Savivaldybės,
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
solidariai dalyvauja šiame totalinio valstybinio
„REKETO“ procese.
Tačiau savaime suprantama, kad neteikiama paslauga solidarizuojasi su neteisėtomis pajamomis, su žala
šilumos vartotojams.
Tuo tarpu štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, tai žinodamas, viešai
skelbia, kad jis gyvena teisinėje valstybėje ir ja tiki ...
Tarkime taip, jis gyvena jam teisinėje valstybėje, nes galimas atvejis, kad jis gyvena
nuosavame bungale ir jam terūpi tiktai savo
problemos ....................
Betgi yra toks Seimo Ekonomikos komitetas, kurio
pirmininkas tau jau tikrai šią problemą žino.
Jau žino šią
problemą ir Seimo Energetikos komisija.
Prezidentės patarėjai ją irgi žino.
O ar ją žino Prezidentė – kas žino ??
Faktas tik
tas, kad šalies vadovė tyli ....
Būkime
geranoriški ir manykime, kad Prezidentės patarėjai
jos apie šį valstybinį „REKETĄ" neinformavo.
Todėl ir
prašymas patarti, kokiu būdu ir kaip informuoti Prezidentę apie šį totalinį
valstybinį "REKETĄ" .....
Vienkart ir prašymas savivaldybėms – pradėti
vadovautis sveiko proto logika, Civiliniu kodeksu, liautis dalyvavus šilumos vartotojų skriaudime.
Prokuratūra, kurios konstitucinė priedermė yra ginti viešąjį interesą, irgi žino, tačiau ko gi norėti iš valdžios institucijos kuri "sukasi",kaip liaudis sako, "KAIP APATINĖ GIRNAPUSĖ ..."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą