CIVILINIS KODEKSAS
XVIII1 SKYRIUS
VARTOJIMO SUTARTYS
1. Vartojimo sutartimi verslininkas
įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti
paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir
sumokėti jų kainą.
2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar
profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar
sudarantis sutartis.
3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita
organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos
tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis,
veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti
laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
4. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas,
išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. Elektros
energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas
jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284 straipsnio
tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros
energija, vanduo, gamtinės dujos.
Iš to, ir iš sveiko
proto logikos, seka, kad VERSLININKAS –
ŠILUMOS TIEKĖJAS ĮSIPAREIGOJA PARDUOTI
ŠILUMOS VARTOTOJUI VARTOJIMO TIKSLAIS KARŠTĄ VANDENĮ, JEIGU JIS SIEKIA SUDARYTI
KARŠTO VANDENS TIEKIMO SUTARTĮ.
Iš to paties seka,
kad jeigu šilumos tiekėjas neruošia prekės - karšto vandens, tai ir tuo pačiu prekės
- karšto vandens pirkimo pardavimo
sutarties sudaryti negali.
O jau apie neparduotos prekės karšto vandens kainos taikymą – iš esmės „reketą“ – ir kalba neturėtų
eiti..
Tačiau yra, kaip yra
.... TOTALINIS ŠILUMOS VARTOTOJŲ „REKETAS“
SĖKMINGAI VYKSTA ...
Nes nors ir Šilumos
ūkio įstatymas šilumos tiekėjams uždraudė daugiabučiuose namuose ruošti karštą
vandenį, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatinėja centralizuotai
paruošto karšto vandens kainas, o
šilumos tiekėjai jas taiko ....
Pavyzdžiui, UAB
,,Vilniaus energija“ plius dar ir nuo 2012 metų pradžios nebeturi savo
nuosavybėje karšto vandens ruošimo įrenginių, o Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba nagrinėja jos „Karšto
vandens pirkimo – pardavimo sutartį“ pagal savo kompetenciją .....
Kaip visada tokiais atvejais, labai kvalifikuotai ją
įvertina, tačiau pačios esmės, kad UAB
,,Vilniaus energija“ neturi jokių
galimybių šios prekės –karšto vandens parduoti, nevertina.
Šią sutartį vertina 6 Tarnybos personos, su Tarnybos
direktoriumi priešakyje.
Na tarkime, ponai tarnybos direktorius ir departamento
direktorius gyvena nuosavuose bungaluose ir su UAB ,,Vilniaus energija“ reikalų
neturi.
Betgi iš 4 likusių personų bent viena tikrai moka už
nesuteiktą paslaugą – centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimą.
O gal ir ne viena, o visos 4-ios ....................
Na ir į ką gi tokiu
atveju tai panašu ???
Beje kodėl gi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija nustato centralizuotai paruošto karšto vandens kainas?
Matote todėl, kad viena Šilumos ūkio įstatymo nuostata nustato: „
Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu
būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas“.
Betgi yra ir sveiko proto logika, ir Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis,
ir pagaliau Civilinis kodeksas.
Visa tai yra, bet
tiek Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tiek šilumos
tiekėjams, tiek jų asociacijai, kaip
matome, galimai visa tai yra neprieinama
.......
Iš viso to, galima
spręsti kad šiai garbingai kompanijai yra prieinama
suvokti tik po vieną Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, o apie sveiko proto
logiką ir Civilinį kodeksą ji turi tokį pat supratimą, kaip pavyzdžiui apie
Koraną arabų kalboje ....
Arba yra koks tai siaubingai galingas „force
majore“, priverčiantis šią garbingą kompaniją taip beviltiškai gėdingai
elgtis.
Beje nereiktų pamiršti paminėti ir savivaldybių, kurios
derina karšto vandens kainų nustatymo projektus.
Ypatingai reiktų paminėti
Vilniaus miesto savivaldybę, kurios taryboje yra šios neteikiamos paslaugos iniciatoriai: buvęs energetikos ministras ir
viceministras ...., savaime suprantama, kad valstybės griovimo profesionalų partijos
atstovai .....
Galima būtų paminėti ir Savivaldybių asociaciją, tačiau deja
jos kompetencija šioje srityje yra, kaip
liaudis sako, „žemiau plintuso...“
Be abejo savo žodį šioje, kaip sakoma, tragikomedijoje
galėtų tarti Prezidentė.
Tačiau galima patikėti, kad ji to ir nežino.
Betgi jos patarėjai tai žino, žinojo ir jos buvusi patarėja Giedrė Kaminskaitė –
Salters.
Be abejo tai žino ir dabartinis AB „Vilniaus šilumos
tinklai“, kuriems priklauso daugiabučiuose namuose esantys šilumos punktai, direktorius
M. Burokas.
Be abejo apie tai žino ir Vilniaus meras R. Šimašius.
Taigi visi žino, o TOTALINIS
ŠILUMOS VARTOTOJŲ „REKETAS“ SĖKMINGAI VYKSTA ...
Betgi reketas yra kriminalas........
O argi valdžios institucijų vykdomas toks „reketas“ ne
kriminalas ???
Matyt kad taip
laikoma, nes prokuratūra tai žino, žino ir nieko nedaro...........
O gal čia vėl ta pati „force majore“, kaip sakoma, kalta ....
Beje visai nesenai,
nuolatos besišypsantis premjeras,
mokantis šį „reketo“ mokestį, pareiškė, kad jis tiki, kad mūsų valstybė yra
teisinė.......
Na ir ką prie viso to
belieka pridurti ??
Nebent pacituoti
vieno rašytojo vienos knygos pavadinimą,
nes šį reketo mokestį nemurmėdami moka šilumos vartotojai, tyli vartotojų
teises ginančios asociacijos, tokios kaip save skėtinėmis prisistatančios: Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, Lietuvos
vartotojų reikalų taryba ..............
.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą