|
Antanas Algimantas Miškinis
Vilnius - 09121, Žirmūnų g. Nr. 104 bt. 106,
|
**************************************************
LR Seimo peticijų komisijai 2017.02.19 Nr. 3
DĖL ENERGIJOS EFEKTYVUMO TEISINIO REGULIAVIMO
Lietuvoje iki šiol nėra visiškai įgyvendinta nė viena
teisinio reguliavimo priemonė, reikalinga užtikrinti energijos vartojimo
efektyvumui.
Nėra veikiančios
energinio vartojimo efektyvumo didinimo sistemos.
Tokią išvadą
pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkė
dr. Kristina Bernotaitė, atlikusi teisės aktų analizę, kuri pristatoma jos
parengtame moksliniame straipsnyje „Energinio
efektyvumo teisinis reguliavimas ir taikymo ypatumai“ (Priedas 1).
Tuo tarpu LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO
DIDINIMO ĮSTATYMAS
2016 m. lapkričio 3 d. Nr. XII-2702, Vilnius
nustato:
5 straipsnis. Energijos vartojimo
efektyvumo didinimo priemonės
1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės apima šias
priemones ir (arba) jų derinius:
1) energijai ir energijos
ištekliams taikomų pridėtinės vertės
mokesčio ar akcizų, kurių poveikis
yra galutinės energijos suvartojimo mažinimas, įvertinimas;
2) finansinės priemonės, kurios
skatina diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir kurių
poveikis yra galutinės energijos suvartojimo mažinimas;
O šiuo metu,
daugiabučių namų šildymui ir karštam vandeniui juose ruošti sunaudotai šilumos energijai laikinai yra
nustatytas 9 procentų PVM.
Tačiau daugiabučiai
namai šilumos šildymui sunaudoja labai jau nevienodai.
Daugiausia tai lemia
netinkama jų priežiūra, tiksliau nepriežiūra.
Tuo tarpu, pasiūlymą
PVM diferenciaciją šilumai panaudoti
skatinant jos taupymą daugiabučiuose
namuose, nevertino nei buvęs Seimas, nei buvusi Vyriausybė....
na ir matyt todėl ir Įstatyme to
nėra ....
O Įstatymas taip
pat nustato:
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.
Energijos taupymo paslauga – atlygintina veikla, kuria sukuriama
energijos taupymo paslaugos teikimo sutartyje, sudarytoje tarp energijos
taupymo paslaugų teikėjo ir vartotojo, nustatyta ekonominė vertė diegiant
energijos suvartojimą mažinančias technologijas ar kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
2. Energijos taupymo paslaugų
teikėjas – asmuo, teikiantis energijos taupymo paslaugas.
Jeigu „kitas energijos vartojimo
efektyvumo didinimo priemones“ galima būtų suprasti kaip daugiabučių namų renovaciją,
tai būtų vienintelis Įstatyme paminėtas atvejis, kad būtina didinti energijos
vartojimo efektyvumą ir daugiabučiuose namuose.
Betgi taip nėra, Įstatyme visiškai iš
esmės nepaliečiami daugiabučiai namai ......
O tuo tarpu JESICA modelio taikymas
daugiabučių namų renovacijai yra ne kas kitas, kaip tyčinė, kas paneigs,
dargi nusikalstama veika, kaip ir valstybinių daugiabučių namų
privatizacija, tokiu būdu vienam pastatui sukuriant kelias dešimtis, ar net
virš šimto savininkų, kurie iš esmės nesuvokia esantys ne tik savo buto, bet ir
viso pastato šeimininkai, su visomis iš to pastato priežiūrai sekančiomis
pasekmėmis ....
Vaizdžiai tariant tartum koks UAB –
as su keliomis dešimtimis lygiateisių savininkų ...
Jeigu vadovautis sveiko proto logika, plačiau
problemos aiškinti nereikėtų ....
Todėl daugiabučių namų renovacijai turi būti taikomas ESCO modelis.
Kas yra ESCO?
ESCO - tai energetinių paslaugų bendrovė (angl. Energy Service Company), kuri,
sudarydama energetinių paslaugų sutartį (angl.
Energy Performance Contract) su pastato valdytoju, investuoja į priemones,
padedančias gerinti pastato energinį efektyvumą, o didžiąją dalį investicijoms skirtų lėšų atgauna per sutarties galiojimo
laikotarpį iš būsimų energijos sutaupymų.
Šio modelio esmė – pasiekti
kuo didesnį energijos sutaupymo efektą, nepatiriant didelių pradinių
investicijų.
Be to, energetinių paslaugų sutartimi
garantuojamas tam tikro lygio energijos sutaupymas pastate įdiegus energiją
taupančias priemones.
Betgi ESCO modelis numatytas taikyti tiktai viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui ......
Sumoje siūloma energijos vartojimo efektyvumo didinimo teisės aktuose nustatyti:
Ø
Šilumos, skirtos daugiabučių namų šildymui
ir karšto vandens ruošimui juose. PVM
diferenciaciją pagal teisės aktais nustatytas šilumos sunaudojimo
daugiabučiuose namuose normas.
Ø
ESCO modelio taikymą daugiabučių namų
renovacijai.
Vienkart siūloma
įvertinti Lietuvos teisės instituto
mokslininkės dr. Kristinos Bernotaitės atliktų teisės aktų analizę, išdėstytą jos moksliniame
straipsnyje „Energinio efektyvumo
teisinis reguliavimas ir taikymo ypatumai“ (Priedas 1).
Vertinant tai, kas
aukščiau išdėstyta, prašau laikyti šį mano kreipimąsi peticija.
Antanas Miškinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą