Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą apkartino intrigos
2/24/2016
1 Comment
JDJ ir Kauno JDJ susirinkimų istorijoje taip pat būta visko (paskutiniame visos Lietuvos JDJ suvažiavime Vilniuje 2010 m., man, tuometinei JDJ prezidiumo narei, Kauno skyriaus pirmininkei, norėjusiai pasisakyti, buvo tiesiog iš rankų išplėštas mikrofonas...). bet taip, kaip buvo praeitą šeštadienį pačioje Sostinės Rotušėje, iš karto po LR Himno ir choro giedamų patriotinių dainų, atrodė viskas turėjo būti taip, kaip tikrajame Sąjūdyje, 1988-89 metais, kai jį kūrėme ir visi buvome"kaip vienas". Bet tik pradėjus kalbėti pranešėjams, netrukus pamatėme "kitą vaizdelį".
Seimo nariui, kauniečiui, ilgamečiui Lietuvos Sąjūdžio pirmininkui, Rytui Kupčiinskui pradėjus dėstyti niekur oligarchų valdomoje žiniasklaidoje neskelbiamą informaciją apie Kauno valdžios nusikalstamą veiklą, tuoj pat susirinkimo vedantiesiems ėmus belsti į mikrofoną, neleidžiant pranešėjui net užbaigti pradėto sakinio, o norėjusiems paagituoti už R. Kupčinsko kandidatūrą į pirmininkus, aplamai nebuvo leista kalbėti.
Tuo tarpu Sąjūdžio Garbės Pirmininkui buvo leidžiama kalbėti įvairiomis temomis kada ir kiek panorėjus, be jokių "beldimų" ir reglamentų.
Tad naujuoju Sąjūdžio pirmininku buvo išrinktas Garbės Pirmininko proteguojamas jau dvejus metus juo esantis, vienos Šalčininkų mokyklos direktorius p. Žilius, o Taryba "išrinkta" tik iš anksto suderinus kandidatūras, neleidžiant pasiūlyti nieko "iš šalies".
Antroje vietoje likusiam, 102 balsus surinkusiam R. Kupčinskui nebuvo pasiūlyta net tarybos nario mandato...
Visa tai man iš karto priminė maždaug prieš 30 metų rengiamus kolchozo visuotinius susirinkimus, kai tik kolchozo pirmininko žodis buvo vienintelis leidžiamas, nekritikuojamas ir nediskutuojamas, o "rinkimų", t.y. paskyrimų į atsakingas pareigas rezultatai priklausydavo nuo renkamųjų sugebėjimų tinkamai įsiteikti pirmininkui, priklausymo vienintelei to meto partijai ir jau iš anksto, prieš susirinkimą, būdavo viskas nuspręsta.
Visa tai man iš karto priminė maždaug prieš 30 metų rengiamus kolchozo visuotinius susirinkimus, kai tik kolchozo pirmininko žodis buvo vienintelis leidžiamas, nekritikuojamas ir nediskutuojamas, o "rinkimų", t.y. paskyrimų į atsakingas pareigas rezultatai priklausydavo nuo renkamųjų sugebėjimų tinkamai įsiteikti pirmininkui, priklausymo vienintelei to meto partijai ir jau iš anksto, prieš susirinkimą, būdavo viskas nuspręsta.
Kai tokiomis sąlygomis, 1989m. Kauno r. Taurakiemio apylinkėje subūriau Sąjūdžio grupę. Neužilgo mane išrinko Kauno r. Sąjūdžio pirmininke, tuomet iš karto buvau atleista iš visų darbų, nors be manęs šeimoje buvo tik mažas vaikas, neįgalūs mama ir iš Černobylio grįžęs, ten alkoholiku tapęs, nedarbingas jos brolis. Kol nedirbau, daugiau, kaip metus laiko, gyvenome pusbadžiu. Tuomet išgyvenome tik Taurakiemio apylinkės žmonių, vietos sąjūdininkų solidarumo ir dosnumo dėka.
Taigi š.m. vasario 20 dieną vykęs Sąjūdžio suvažiavimas priminė sovietmetį ir iš tribūnos sklidę kalbos apie išorės grėsmes Lietuvos valstybei ir jau penkmetį statomos Astravo AE Baltarusijoje, esą tik dabar... iškilusius pavojus, auditorijos neįtikino. Buvo aiškiai matoma, kad visos, pačios didžiausios grėsmės jau yra pačiuose mumyse, nes išryškėjo momentai, kai tik vakar buvęs Sąjūdžio draugas, bendražygis, šiandien gali visos 260 delegatų auditorijos akivaizdoje tau užčiaupti burną ir kitaip smeigti, kaip "peiliu į nugarą".
Po Sąjūdžio pirmininko ir tarybos "rinkimų", kompanijai, stojusiai fotografuotis šalia labai keistai, kaip "Raudonkepuraitės" pasakoje, besielgiančio Garbės Pirmininko, trūko tik aktyvistų maršo... Ir tai vyksta dabar, kai aplinkui pasaulyje piktas ir godus Rusijos žvėris, saviems piliečiams dabar jau dalinantis maistą "kortelėmis", jau seniai žvangina ginklais mūsų pasienyje, nesiruošia palikti okupuotų Ukrainos teritorijų, ištisų kvartalų ir gyvenviečių Sirijoje bombardavimais verčia žmones bėgti iš savo namų, užtvindant kitas ES šalis, o pas save tų vargšų pabėgėlių neprisiima. JAV ir ES šalys, dabar sąmoningai skaldomos imigrantų ir teroristų antplūdžio grėsmės - negali, nenori, ar tiesiog nepajėgia kol kas visko to sustabdyti... Europa dabar jau turi savų bėdų, o Lietuvos problemos turi būti sprendžiamos mūsų pačių jėgomis, nelaukiant "gerų dėdžių", ar "mesijų" atėjimo. Mes, nedidelė, palyginus visai neseniai okupacijos pančius nusimetusi ir jos padarinius dar ilgai kentėsianti lietuvių tauta. Tikrųjų mūsų priešų išmėgintai skaldytojiškai politikai "Skaldyk ir valdyk", turėtume pasakyti griežtą: "NE". Anaiptol, dabar reikėtų tvirtai suremti pečius. Visomis išgalėmis, per veikiančias ne valdžios partijas ir NVO privalome vienytis, ginti Žmogaus teises LR Konstitucijos pagrindu. Visuomenės, savo valstybės interesus iškelti aukščiau partinių ir asmeninių interesų, siekiant atstatyti tikrąją, iki 1995 m. Lietuvoje gyvavusią savivaldą, reformuojant teismų sistemą, kad teisminiai procesai būtų skaidrūs ir patikimi, o jų sprendimai niekam nekeltų abejonių. Privalome sustabdyti totalinę Lietuvos žmonių emigraciją, besaikį svaigalų vartojimą, moralinę tautos degradaciją ir visas kitas nedemokratiško, neretai nusikalstamo ligšiolinio valstybės valdymo ir buvusios okupacijos pasekmes. Tik tada patys nesunkiai galėsime įveikti pačius didžiausius vidaus ir išorės priešus ir išlaikyti savąją Lietuvos Respublikos valstybę.
Rūta Zabielienė,
Kauno JDJ pirmininkė,
vysk. M. Valančiaus Blaivystės Sąjūdžio valdybos narė,
Žemdirbių asociacijos valdybos narė,
Kauno bendruomenės "Nemuno krantai" pirmininkė.
SĄJŪDININKAMS
Žiniasklaidai
Replika po balsavimo
Vilnius, 2016-02-22
Sąjūdis yra dešiniųjų jėgų organizacija. Iki šiol Lietuvos Sąjūdžio taryboje buvo ir nepartinių, ir tautininkų, ir didelė dalis Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narių.
2016-02-20, pagal iš anksto surežisuotą scenarijų, leidus tik UŽ KIEKVIENĄ kandidatą pasisakyti VIENAM delegatui buvo organizuojami Lietuvos Sąjūdžio pirmininko rinkimai. Pirmininkavę A. Tučkus ir L. Dieninis saugojo mikrofoną, kad prie jo neprieitų nenumatyti žmonės.
Pasibaigus rinkimams, gavęs žodį, aiškinau, kad organizuojant ir vykdant suvažiavimą buvo pažeisti Sąjūdžio įstatai, moralės ir teisės normos:
Sąjūdžio įstatų (toliau įstatai) 4.4 punkte sakoma, kad Sąjūdžio suvažiavimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Įstatų 4.18 punkte sakoma, kad Sąjūdžio taryba renkama 2 metų laikotarpiui.
Įstatų 4.21 punkte parašyta: Sąjūdžio tarybos pirmininką dviejų metų laikotarpiui renka taryba ir tvirtina suvažiavimas.
Įstatų 4.24 punkte parašyta, kad Sąjūdžio pirmininkas renkamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
Sąjūdžio įstatų 7.1 punkte rašoma: pranešimai apie Sąjūdžio suvažiavimus skelbiami ne vėliau kaip prieš 30 dienų bei pranešama miestų (rajonų) skyriams RAŠTU.
Ankstesnis suvažiavimas vyko 2013-06-01, o jo veikla faktiškai pasibaigė 2015 m. birželio mėnesį.
Susidaro įspūdis, kad tie, kurie organizavo suvažiavimą juridiškai nebuvo veiksnūs ir neturėjo juridinių galių, kadangi jie buvo išrinkti 2013-06-01, o 2-jų metų jų kadencija buvo pasibaigusi 2015 metų birželio mėnesį. Pateisinamų aplinkybių dėl Sąjūdžio suvažiavimo laiko nukėlimo nebuvo. Vilniaus Sąjūdžio taryba oficialios informacijos apie suvažiavimo laiką, delegatų skaičių ir darbotvarkę nebuvo gavusi.
Suvažiavimo išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio tarybos atstovai iš 129 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus delegatų sąrašo išbraukė 62 delegatus, tarp kurių Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Vyskupo M. Valančiaus Blaivybės Sąjūdžio, Vilnijos draugijos, jaunimo bei kitų organizacijų nariai. Iš delegatų sąrašo buvo išbraukti akad. prof. J. Sirvydis, prof. O. Voverienė, akad. prof. A. Tyla, daktaras J. Parnarauskas ir kiti žinomi vilniečiai.
Į Sąjūdžio suvažiavimą nebuvo pakviesti registre įregistruoti "išmestieji" tarybos nariai V. Čeginskas J. Brasiūnaitė, B. Bučelis.
Pažymėtina, kad iš gilias sajūdietiškas tradicijas turinčius Utenos ir Ukmergės rajonus nebuvo pakviesta nė vieno delegato. Niekaip negalima suprasti, kad nė vieno delegato kvota nebuvo skirta Klaipėdai.
XIV Sąjūdžio suvažiavimas vykęs 2013-06-01 įpareigojo Sąjūdžio tarybą įsteigti Sąjūdžio Seimą. Vietoje Seimo įsteigimo ir Sąjūdžio plėtros organizavimo taryba į suvažiavimą sugebėjo pakviesti 16 rajonų ir miestų delegatus. Visą laiką tarybos posėdžiai vyko retai. Susidaro įspūdis, kad artėjant Lietuvos Seimo rinkiminėms batalijoms kai kurie lyderiai prabudo ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Vienas jų svarbiausių darbų buvo susikurti palankią tarybos daugumą atstovaujančią TS-LKD partijos atstovų, kad galėtų nugalėti tarybos opoziciją (akad. prof E. Jovaiša, prof. V. Vilimas, habil. dr. K. Garšva, R. Kupčinskas. N. Balčiūnienė, T. Baranauskas, S. Veversevičienė, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius), kuri mirus monsinjorui A. Svarinskui ir P. Rutkauskui veikė įtakingai - parašų rinkimo organizavimas dėl bandymų pakeisti Lietuvos raidyną. Pažymėtina, kad vadinamoji opozicija daugiau darbavosi negu valdančioji dauguma - organizavo ir dalyvavo pasipriešinimo akcijose dėl Seime priimamų įstatymų. Kad opoziciją nugalėti neteisėtai buvo išmesti iš tarybos V. Čeginskas, J. Brasiūnaitė ir B. Bučelis, o į jų vietą buvo priimti 3 nauji TS-LKD partijai lojalūs atstovai, kad įgytų ryškią persvarą prieš opoziciją ir ėmėsi rengti suvažiavimą.
2016-02-20, pažeidžiant Sąjūdžio įstatus moralės ir etikos principus, buvo išrinkta TS-LKD partijos daugumos Sąjūdžio taryba. K. Garšva atsisakė dalyvauti tokioje taryboje. Taryba buvo suformuota taip konservatoriškai, kad Sąjūdis galimai turėtų tapti TS-LKD partijos rinkiminiu klubu.
Prisimintina, kad nuo pat partijų egzistencijos pradžios partijų vadovaujančių organų rinkimuose paskutinio etapo kandidatai būdavo išrinkti į aukščiausius partijos organus. Tai patvirtina, kad A. Kubilius partijos pirmininko rinkimuose pralaimėjusįjį prof. V. Landsbergį pakvietė į savo komandą, o G. Landsbergis, nugalėjęs I. Degutienę, pakvietė ją vicepirmininke.
Išrinktasis Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius TS-LKD narys savo oponentą R. Kupčinską išmetė už borto. Visiems žinoma, kad tarybos formavimas vyko prieš suvažiavimą V. Landsbergio akivaizdoje ir jo įtakoje. Štai kur pasireiškia principas MUŠK SAVUS, KAD KITI BIJOTŲ ir kad būtų liokajais, parsidavėliais, pakalikais ir lojaliais. Prisimenu, kad vykusiuose Seimo rinkimuose po Šalčininkų rajoną su komanda R. Kupčinskas agitavo už V. Žilių. Norisi atkreipti dėmesį, kad tarp 25 išrinktųjų tarybos narių, niekas nepaprotino vadovų. Štai kokios yra kai kurių aukštai pakylėtų konservatorių NUOSTATOS - už paslaugą ir dėmesį - už borto.
Suvažiavimui buvo pateiktos 8 rezoliucijos - tai maždaug tiek pat kiek per visą laiką nuo 2013 birželio. Pateikiau Vilniaus Sąjūdžio tarybos rezoliucijos projektą "Dėl informacijos sklaidos apie Sąjūdžio veiklą" (pridedama). Suvažiavimas visas pateiktas rezoliucijas priėmė. Tačiau mano pateiktos rezoliucijos projekto pirmininkaujantieji A. Tučkus ir L. Dieninis neteikė suvažiavimui svarstyti. L. Dieninis po nosimi burbėdamas aiškino, kad jai įgyvendinti reikalinga daug lėšų. Pažymiu, kad Lietuvos Sąjūdžio taryba labai aktyviai viešina TS-LKD partijos lyderių ir jų artimų bendraminčių pasisakymus bei laikraščių iškarpas tinklapyje www.lietsajudis.lt - tačiau čia Sąjūdžio veikla beveik neviešinama. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus veikla be jokios finansinės paramos viešinama Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tinklapyje www.sajudis.com
Gyvenimas parodys, kokią įtaką turės konservatoriškai reorganizuojamas Sąjūdis Lietuvos demokratinių jėgų santalkai.
Sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. Tikiu, kad džiaugsmo euforija naujai tarybai ir TS-LKD partijos elitui greitai praeis. Reikės imtis rimtų darbų ir atsiskaityti už amoralų elgesį, klaidas ir neteisėtus veiksmus.
MANYTINA, KAD APIE ŠĮ SUVAŽIAVIMĄ DAR DAUG IR ILGAI BUS DISKUTUOJAMA, RAŠOMA ir negerais prisiminimais įeis į istoriją. Tai skaudi pamoka KAIP NEREIKIA DIRBTI.
L. Kerosierius,
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas
Taigi š.m. vasario 20 dieną vykęs Sąjūdžio suvažiavimas priminė sovietmetį ir iš tribūnos sklidę kalbos apie išorės grėsmes Lietuvos valstybei ir jau penkmetį statomos Astravo AE Baltarusijoje, esą tik dabar... iškilusius pavojus, auditorijos neįtikino. Buvo aiškiai matoma, kad visos, pačios didžiausios grėsmės jau yra pačiuose mumyse, nes išryškėjo momentai, kai tik vakar buvęs Sąjūdžio draugas, bendražygis, šiandien gali visos 260 delegatų auditorijos akivaizdoje tau užčiaupti burną ir kitaip smeigti, kaip "peiliu į nugarą".
Po Sąjūdžio pirmininko ir tarybos "rinkimų", kompanijai, stojusiai fotografuotis šalia labai keistai, kaip "Raudonkepuraitės" pasakoje, besielgiančio Garbės Pirmininko, trūko tik aktyvistų maršo... Ir tai vyksta dabar, kai aplinkui pasaulyje piktas ir godus Rusijos žvėris, saviems piliečiams dabar jau dalinantis maistą "kortelėmis", jau seniai žvangina ginklais mūsų pasienyje, nesiruošia palikti okupuotų Ukrainos teritorijų, ištisų kvartalų ir gyvenviečių Sirijoje bombardavimais verčia žmones bėgti iš savo namų, užtvindant kitas ES šalis, o pas save tų vargšų pabėgėlių neprisiima. JAV ir ES šalys, dabar sąmoningai skaldomos imigrantų ir teroristų antplūdžio grėsmės - negali, nenori, ar tiesiog nepajėgia kol kas visko to sustabdyti... Europa dabar jau turi savų bėdų, o Lietuvos problemos turi būti sprendžiamos mūsų pačių jėgomis, nelaukiant "gerų dėdžių", ar "mesijų" atėjimo. Mes, nedidelė, palyginus visai neseniai okupacijos pančius nusimetusi ir jos padarinius dar ilgai kentėsianti lietuvių tauta. Tikrųjų mūsų priešų išmėgintai skaldytojiškai politikai "Skaldyk ir valdyk", turėtume pasakyti griežtą: "NE". Anaiptol, dabar reikėtų tvirtai suremti pečius. Visomis išgalėmis, per veikiančias ne valdžios partijas ir NVO privalome vienytis, ginti Žmogaus teises LR Konstitucijos pagrindu. Visuomenės, savo valstybės interesus iškelti aukščiau partinių ir asmeninių interesų, siekiant atstatyti tikrąją, iki 1995 m. Lietuvoje gyvavusią savivaldą, reformuojant teismų sistemą, kad teisminiai procesai būtų skaidrūs ir patikimi, o jų sprendimai niekam nekeltų abejonių. Privalome sustabdyti totalinę Lietuvos žmonių emigraciją, besaikį svaigalų vartojimą, moralinę tautos degradaciją ir visas kitas nedemokratiško, neretai nusikalstamo ligšiolinio valstybės valdymo ir buvusios okupacijos pasekmes. Tik tada patys nesunkiai galėsime įveikti pačius didžiausius vidaus ir išorės priešus ir išlaikyti savąją Lietuvos Respublikos valstybę.
Rūta Zabielienė,
Kauno JDJ pirmininkė,
vysk. M. Valančiaus Blaivystės Sąjūdžio valdybos narė,
Žemdirbių asociacijos valdybos narė,
Kauno bendruomenės "Nemuno krantai" pirmininkė.
SĄJŪDININKAMS
Žiniasklaidai
Replika po balsavimo
Vilnius, 2016-02-22
Sąjūdis yra dešiniųjų jėgų organizacija. Iki šiol Lietuvos Sąjūdžio taryboje buvo ir nepartinių, ir tautininkų, ir didelė dalis Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narių.
2016-02-20, pagal iš anksto surežisuotą scenarijų, leidus tik UŽ KIEKVIENĄ kandidatą pasisakyti VIENAM delegatui buvo organizuojami Lietuvos Sąjūdžio pirmininko rinkimai. Pirmininkavę A. Tučkus ir L. Dieninis saugojo mikrofoną, kad prie jo neprieitų nenumatyti žmonės.
Kai aš, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos įpareigotas, norėjau agituoti už R. Kupčinską, mikrofono apsaugai stojo A. Tučkus ir .pakvietė garbės pirmininką prof. V. Landsbergį į pagalbą, kuris pareiškė, kad čia ne vieta ekstremizmui
Buvo gaila ir priklu žiūrėti į organizatorius. Kadangi čia ne gatvės mitingas, o Sąjūdžio suvažiavimas teko palaukti momento pasisakymui.
Pasibaigus rinkimams, gavęs žodį, aiškinau, kad organizuojant ir vykdant suvažiavimą buvo pažeisti Sąjūdžio įstatai, moralės ir teisės normos:
Sąjūdžio įstatų (toliau įstatai) 4.4 punkte sakoma, kad Sąjūdžio suvažiavimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Įstatų 4.18 punkte sakoma, kad Sąjūdžio taryba renkama 2 metų laikotarpiui.
Įstatų 4.21 punkte parašyta: Sąjūdžio tarybos pirmininką dviejų metų laikotarpiui renka taryba ir tvirtina suvažiavimas.
Įstatų 4.24 punkte parašyta, kad Sąjūdžio pirmininkas renkamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
Sąjūdžio įstatų 7.1 punkte rašoma: pranešimai apie Sąjūdžio suvažiavimus skelbiami ne vėliau kaip prieš 30 dienų bei pranešama miestų (rajonų) skyriams RAŠTU.
Ankstesnis suvažiavimas vyko 2013-06-01, o jo veikla faktiškai pasibaigė 2015 m. birželio mėnesį.
Susidaro įspūdis, kad tie, kurie organizavo suvažiavimą juridiškai nebuvo veiksnūs ir neturėjo juridinių galių, kadangi jie buvo išrinkti 2013-06-01, o 2-jų metų jų kadencija buvo pasibaigusi 2015 metų birželio mėnesį. Pateisinamų aplinkybių dėl Sąjūdžio suvažiavimo laiko nukėlimo nebuvo. Vilniaus Sąjūdžio taryba oficialios informacijos apie suvažiavimo laiką, delegatų skaičių ir darbotvarkę nebuvo gavusi.
Suvažiavimo išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio tarybos atstovai iš 129 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus delegatų sąrašo išbraukė 62 delegatus, tarp kurių Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Vyskupo M. Valančiaus Blaivybės Sąjūdžio, Vilnijos draugijos, jaunimo bei kitų organizacijų nariai. Iš delegatų sąrašo buvo išbraukti akad. prof. J. Sirvydis, prof. O. Voverienė, akad. prof. A. Tyla, daktaras J. Parnarauskas ir kiti žinomi vilniečiai.
Į Sąjūdžio suvažiavimą nebuvo pakviesti registre įregistruoti "išmestieji" tarybos nariai V. Čeginskas J. Brasiūnaitė, B. Bučelis.
Pažymėtina, kad iš gilias sajūdietiškas tradicijas turinčius Utenos ir Ukmergės rajonus nebuvo pakviesta nė vieno delegato. Niekaip negalima suprasti, kad nė vieno delegato kvota nebuvo skirta Klaipėdai.
XIV Sąjūdžio suvažiavimas vykęs 2013-06-01 įpareigojo Sąjūdžio tarybą įsteigti Sąjūdžio Seimą. Vietoje Seimo įsteigimo ir Sąjūdžio plėtros organizavimo taryba į suvažiavimą sugebėjo pakviesti 16 rajonų ir miestų delegatus. Visą laiką tarybos posėdžiai vyko retai. Susidaro įspūdis, kad artėjant Lietuvos Seimo rinkiminėms batalijoms kai kurie lyderiai prabudo ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Vienas jų svarbiausių darbų buvo susikurti palankią tarybos daugumą atstovaujančią TS-LKD partijos atstovų, kad galėtų nugalėti tarybos opoziciją (akad. prof E. Jovaiša, prof. V. Vilimas, habil. dr. K. Garšva, R. Kupčinskas. N. Balčiūnienė, T. Baranauskas, S. Veversevičienė, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius), kuri mirus monsinjorui A. Svarinskui ir P. Rutkauskui veikė įtakingai - parašų rinkimo organizavimas dėl bandymų pakeisti Lietuvos raidyną. Pažymėtina, kad vadinamoji opozicija daugiau darbavosi negu valdančioji dauguma - organizavo ir dalyvavo pasipriešinimo akcijose dėl Seime priimamų įstatymų. Kad opoziciją nugalėti neteisėtai buvo išmesti iš tarybos V. Čeginskas, J. Brasiūnaitė ir B. Bučelis, o į jų vietą buvo priimti 3 nauji TS-LKD partijai lojalūs atstovai, kad įgytų ryškią persvarą prieš opoziciją ir ėmėsi rengti suvažiavimą.
2016-02-20, pažeidžiant Sąjūdžio įstatus moralės ir etikos principus, buvo išrinkta TS-LKD partijos daugumos Sąjūdžio taryba. K. Garšva atsisakė dalyvauti tokioje taryboje. Taryba buvo suformuota taip konservatoriškai, kad Sąjūdis galimai turėtų tapti TS-LKD partijos rinkiminiu klubu.
Prisimintina, kad nuo pat partijų egzistencijos pradžios partijų vadovaujančių organų rinkimuose paskutinio etapo kandidatai būdavo išrinkti į aukščiausius partijos organus. Tai patvirtina, kad A. Kubilius partijos pirmininko rinkimuose pralaimėjusįjį prof. V. Landsbergį pakvietė į savo komandą, o G. Landsbergis, nugalėjęs I. Degutienę, pakvietė ją vicepirmininke.
Išrinktasis Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius TS-LKD narys savo oponentą R. Kupčinską išmetė už borto. Visiems žinoma, kad tarybos formavimas vyko prieš suvažiavimą V. Landsbergio akivaizdoje ir jo įtakoje. Štai kur pasireiškia principas MUŠK SAVUS, KAD KITI BIJOTŲ ir kad būtų liokajais, parsidavėliais, pakalikais ir lojaliais. Prisimenu, kad vykusiuose Seimo rinkimuose po Šalčininkų rajoną su komanda R. Kupčinskas agitavo už V. Žilių. Norisi atkreipti dėmesį, kad tarp 25 išrinktųjų tarybos narių, niekas nepaprotino vadovų. Štai kokios yra kai kurių aukštai pakylėtų konservatorių NUOSTATOS - už paslaugą ir dėmesį - už borto.
Suvažiavimui buvo pateiktos 8 rezoliucijos - tai maždaug tiek pat kiek per visą laiką nuo 2013 birželio. Pateikiau Vilniaus Sąjūdžio tarybos rezoliucijos projektą "Dėl informacijos sklaidos apie Sąjūdžio veiklą" (pridedama). Suvažiavimas visas pateiktas rezoliucijas priėmė. Tačiau mano pateiktos rezoliucijos projekto pirmininkaujantieji A. Tučkus ir L. Dieninis neteikė suvažiavimui svarstyti. L. Dieninis po nosimi burbėdamas aiškino, kad jai įgyvendinti reikalinga daug lėšų. Pažymiu, kad Lietuvos Sąjūdžio taryba labai aktyviai viešina TS-LKD partijos lyderių ir jų artimų bendraminčių pasisakymus bei laikraščių iškarpas tinklapyje www.lietsajudis.lt - tačiau čia Sąjūdžio veikla beveik neviešinama. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus veikla be jokios finansinės paramos viešinama Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tinklapyje www.sajudis.com
Gyvenimas parodys, kokią įtaką turės konservatoriškai reorganizuojamas Sąjūdis Lietuvos demokratinių jėgų santalkai.
Sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. Tikiu, kad džiaugsmo euforija naujai tarybai ir TS-LKD partijos elitui greitai praeis. Reikės imtis rimtų darbų ir atsiskaityti už amoralų elgesį, klaidas ir neteisėtus veiksmus.
MANYTINA, KAD APIE ŠĮ SUVAŽIAVIMĄ DAR DAUG IR ILGAI BUS DISKUTUOJAMA, RAŠOMA ir negerais prisiminimais įeis į istoriją. Tai skaudi pamoka KAIP NEREIKIA DIRBTI.
L. Kerosierius,
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą