2015 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Klausimas aplinkos ministrui – Kas suteikė aplinkos ministerijos atatovams įgaliojimus elgtis taip, tarsi jie būtų geriamo vandens tiekėjų lobistai .... .





    Jau kuris laikas 2015 m. vasario 2 dienos energetikos ministro įsakymu    sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė svarsto, kaip išspręsti dvi problemas:

1. Geriamo vandens  karštam vandeniui ruošti teisinio reglamentavimo.

2.. Šilumos punktų ar   jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiems asmenims, išpirkimo ir (ar) perleidimo galimybių daugiabučių namų savininkams bei atliktų  investicijų į juos padengimo.

   Geriamo vandens karštam vandeniui ruošti problemą sugeneravo tuometinis energetikos ministras A. Sekmokas, Prezidentūros favoritas ,realizuodamas  Prezidentūros su sveiko proto logika nesiderinančią idėją „Organizuoti konkurenciją karšto vandens tiekime“, tuo tikslu sukeldamas, taip vadinamą, masinę psichozę „Pasirink karšto vandens tiekėją“.

   Šios masinės psichozės pasekmė – prievartinis neteikiamos paslaugos – centralizuotai paruošto, jo tiekimo tinklais ar atvira šildymo sistema į pastatus pristatyto  karšto vandens mokestis.

   Tuo tarpu, kada  karštas vanduo ruošiamas pastatuose su juose esančiais karšto vandens ruošimo įrenginiais – bendrojo naudojimo objektais,  vadovaujantis ir Šilumos ūkio įstatymu, ir sveiko proto logika, net mintys apie centralizuotai   (už pastato ribų, katilinėse, kvartalinėse  boilerinėse) paruoštą, į pastatus  lauko tinklais, arba atvira šildymo sistema pristatytą, ir tenai vartotojams  parduotą karštą vandenį,  neturėtų kilti.

    Kada pastatuose vyksta karšto vandens ruošimas, tam tikslui  šiluma perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamas vanduo iš geriamo vandens tiekėjo –   taip  nustato Šilumos ūkio įstatymas, taip  ir  yra.

   Tiktai daugumoje geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti pagal įvadinių apskaitos prietaisų, įrengtų prieš šilumos punktus, parodymus,  perka ne daugiabučių namų valdytojai, o  šilumos tiekėjai,  o butų savininkai su šilumos tiekėjais atsiskaito  pagal butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų parodymus.

   Tokiu būdu iš esmės ir pagal galiojančias Šilumos pirkimo - pardavimo sutartis šilumos tiekėjai  de fakto   yra tarpininkai tarp geriamo vandens tiekėjo ir daugiabučių namų butų savininkų.

     Tuo tarpu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.  35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka    nustato:

2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.

   Įgyvendinus šią nuostatą daugiabučių namų butų karšto vandens apskaitos prietaisai liktų už jiems  privalomos metrologinės patikros ribų, kas prieštarauja viešajam interesui.

 Šiuo metu sėkmingai ir be problemų už elektrą, gamtines dujas, geriamą vandenį atsiskaitoma pagal  butų skaitiklius.

  O iš esmės tai  nėra jokio skirtumo tarp atsiskaitymo už geriamą vandenį ir  atsiskaitymo už iki higienos normų pašildyto geriamo  vandens.

   Tačiau geriamo vandens tiekėjai kategoriškai atsisako atsiskaitymo už pastatuose paruoštą karštą vandenį  pagal butų skaitiklius.

   Štai  viena Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovė pareiškia, kad karštas vanduo ir geriamas vanduo yra skirtingi produktai ...

   Ir štai dėl šios priežasties geriamo vandens tiekėjas negali užtikrinti apskaitos prietaisų priežiūros, vandens paskirstymo ir sąskaitų išrašymo ......

   Betgi iš to seka, kad, arba  visiškai nesuvokiamos  ir neprieinamos Šilumos ūkio įstatymo sąvokos – kas būtų akivaizdi nekompetencija,  o gal manoma, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra tarsi kokie dronai su bombų kroviniu ...

   Kitas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovas jai pritaria ir ..... siūlo atsisakyti Šilumos ūkio įstatymu nustatyto  2-jo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo ....

 T. y. iš esmės jis siūlo grįžti prie centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo ................

 T. y. išmesti lauk šilumos punktus, pradėti ruošti karštą vandenį katilinėse, kvartalinėse boilerinėse ...

  T. y. jis siūlo  niekais paversti iš ES gautas investicijas sutvarkant šilumos ūkį ir grįžti   prie sovietinių laikų     morališkai ir techniškai pasenusios   technologijos ........ kas yra visiškai nerealu.

     O sumoje kas paneigs, kad tokia Geriamo vandens tiekėjų asociacijos atstovų pozicija yra skirta tenkinti  tik  siaurus, merkantilinius, socialiai visiškai neatsakingus  interesus -  išvengti karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo butuose.

  Tuo galima paaiškinti tai, kad  Vilniaus vandenys į grupės posėdžius siunčia ir savo teisininkus, ir savo advokatus ...

   O svarbiausi yra tai, kad  Aplinkos ministerijos atstovai  darbo grupėje   elgiasi  taip, tarsi jie būtų   geriamo vandens tiekėjų merkantilinių interesų  lobistai, o ne   valdžios institucijos, kurios konstitucinė  priedermė yra ginti viešąjį interesą, tarnauti žmonėms, atstovai  ...


.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą